Per Latviją vykstantys krovinių vežėjai turėtų atsižvelgti į pastaruoju metu susidariusias sudėtingesnes Latvijos ir Baltarusijos valstybių sienos kirtimo sąlygas. Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iki šių metų spalio 1 dienos dėl rekonstrukcijos darbų bus apribotas transporto eismas pasienio kontrolės punkte Paternieki–Grigorovščina.

„Paternieki“ pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje yra vienas iš dviejų, kuriuo leidžiama vykti krovininėms transporto priemonėms, todėl šio punkto rekonstrukcijos metu tikėtinas didesnis transporto priemonių srautas antrajame sienos kirtimo punkte – Silenėje.

Krovininių transporto priemonių eismas pasienio punkte Paternieki–Grigorovščina ribojamas dėl Baltarusijos pusėje vykdomų rekonstrukcijos darbų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus Batumyje (Gruzija) vyksiančiame Gruzijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos transporto ministrų susitikime, kuriame bus tariamasi dėl geležinkelių projekto „Vikingas“ plėtros bei tranzitinio transporto srautų skatinimo tarp Dunojaus upės ir Baltijos jūros regionų.

Ministrai tarsis dėl efektyvesnio Baltijos ir Juodąją jūras jungiančio geležinkelių projekto „Vikingas“ panaudojimo. Taip pat bus aptariamos Azerbaidžano prisijungimo prie šio projekto galimybės.

„Siekdamos didinti šio projekto konkurencingumą, šalys ketina tarpusavyje derinti krovinių vežimo geležinkeliais tarifus. Taip pat bus svarstoma galimybė pritraukti daugiau jūros transporto operatorių, kurie galėtų palankesniais tarifais gabenti krovinius Baltijos ir Juodąja jūromis“, – sakė E. Masiulis.

Projekto „Vikingas“ dalyvės ir kitos šiuo maršrutu besidominčios šalys planuoja nuolat keistis statistikos duomenimis apie importuojamų, eksportuojamų bei tranzitu gabenamų krovinių kiekius. Analizuojant krovinių srautus bus siekiama kuo daugiau automobilių keliais vežamų krovinių perkelti į geležinkelių transportą.

Ministrų susitikimo metu ketinama svarstyti Moldovos pasiūlymą skatinti konteinerinių krovinių vežimą per Moldovą tarp Dunojaus upės regiono šalių ir Baltijos jūros regiono. Maršrutas eitų nuo Klaipėdos jūrų uosto per Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą iki Rumunijos uosto Konstantos.

Vizito Gruzijoje metu taip pat vyks dvišalis Lietuvos susisiekimo ministro E. Masiulio ir Gruzijos ekonomikos ir tvarios plėtros ministrės Veros Kobalia susitikimas, kurio metu bus aptariamos Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo perspektyvos civilinės aviacijos srityje bei galimybės keistis patirtimi dalyvaujant ES Dvynių programoje.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. kovo 27–28 d. į Liuksemburgą (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) vyks infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė ir Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė.

Vizito tikslas – susitikimas su plieno kompanijos „ArcelorMittal“ atstovais dėl gaminamos produkcijos panaudojimo ir pritaikymo uostuose galimybių.

Kompanija „ArcelorMittal“ yra viena iš didžiausių kompanijų pasaulyje, kuri užsiima plieno gamyba ir realizuoja produkciją ne tik statybų industrijoje ir automobilių pramonėje, bet ir namų apyvokos, buities prietaisų, pakavimo ir kt. rinkose. „ArcelorMittal“ turi savo atstovybes 60 šalių, kuriose dirba apie 260 tūkst. darbuotojų.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Kovo 26 d. tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą pradėjo aviakompanija „Ak Bars Aero“. Skrydžiai į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą bus vykdomi du kartus per savaitę nauju, Kanadoje pagamintu reaktyviniu lėktuvu „CRJ200LR“, talpinančiu 50 keleivių. Tai – pirmasis skrydis iš Lietuvos į Sankt Peterburgą nuo 2005 m., kai keletą mėnesių tiesioginius skrydžius į šį miestą vykdė „Lietuvos avialinijos“, skraidinusios vidutiniškai 320 keleivių per mėnesį.

„Istoriškai susiklostė, jog populiariausias būdas iš Lietuvos pasiekti Sankt Peterburgą yra kelionė traukiniu - oro transportu pastovaus susisiekimo su šiuo miestu praktiškai nebuvo 20 metų“, - sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila, - Nuo šiol Sankt Peterburgą žmonės galės pasiekti vidutiniškai per 1 val. 20 min. trunkantį skrydį, į abi puses kainuojantį nuo 520 Lt“.

Lėktuvas iš Sankt Peterburgo pirmadieniais ir ketvirtadieniais kils 10 val. 30 min. (vietos laiku), o Vilniuje leisis 10 val. 50 min. Iš Vilniaus pakilęs 11 val. 20 min., Sankt Peterburgo oro uostą pasieks 12 val. 40 min.

Bendrovė „Ak Bars Aero“, įkurta 1953 m., veiklą pradėjo pavadinimu „Bugulminskoe Aviapredpriyatie“ ir vykdė skrydžius tarp Bulgumos ir Kazanės. 2009 m. kompanija tapo „Ak Bars Holding“ dalimi, pakeitė pavadinimą į dabartinį, ir pradėjo skrydžius į užsienį. Šiuo metu „Ak Bars Aero“ skraido 14 krypčių, iš jų dvi – į Europos miestus: Miuncheną ir Vilnių. Kompanija taip pat vykdo skrydžius į Azerbaidžano sostinę Baku ir intensyviai skraido tarp didžiausių Rusijos miestų – Maskvos, Sankt Peterburgo, Kazanės, Sočio, Novosibirsko, Penzos ir kt.

Sankt Peterburgas tapo 38-uoju oro uostu, kuris 2012 m. vasarą bus pasiekiamas reguliariais tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus.

Šaltinis TVOU

Didžiausia Rusijos oro transporto kompanija „Aeroflot” po 9-ių metų pertraukos sugrįžo į Vilniaus oro uostą (TVOU), kasdieniais skrydžiais sujungdama Lietuvos sostinę su Maskvos Šeremetjevo oro uostu. Pirmasis reiso skrydis iš Maskvos į Vilnių vyko kovo 25-ąją, o iš Vilniaus į Maskvą – šiandien ryte.

TVOU generalinio direktoriaus Tomo Vaišvilos teigimu, šis skrydis pritaikytas verslo klientams ir praplečia dažnų keliautojų galimybes pasiekti Rusijos sostinę: „Keleiviai iš Vilniaus oro uosto į Maskvą nuo šiol gali rinktis vieną iš 25 tiesioginių skrydžių per savaitę, o naujasis „Aeroflot“ reisas ypač patogus verslo reikalais skraidantiems žmonėms - išvykimo ir atvykimo laikas leidžia praleisti visą darbo dieną Maskvoje ir vakare grįžti į Lietuvą“. „Aeroflot“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog naujasis maršrutas pažymi dviejų valstybių intensyvesnių darbo ir draugiškų ryšių pradžią.

„Aeroflot“ lėktuvas kiekvieną dieną, 7 kartus per savaitę, iš Vilniaus oro uosto išskris 5 val. 40 min., o Šeremetjevo oro uoste leisis 8 val. 5 min. Maskvos laiku. Į Vilnių lėktuvas kasdien grįš 22 val. 15 min., pakilęs iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto 21 val. 40 min. vietos laiku. Numatoma skrydžių trukmė – 1 val. 35 min.

TVOU vadovas pastebi, jog su šiuo skrydžiu keleiviams atsiveria naujos galimybės iš Vilniaus jungiamaisiais skrydžiais pasiekti visus pagrindinius Rusijos miestus (Jekaterinburgą, Archangelską, Sočį, Nižnij Novgorodą, Vladivostoką, Permę ir kt.), NVS valstybių miestus - Astaną, Alma Atą, Taškentą, Dušanbę ir kt. Be to, nuo šiol su „Aeroflot“ iš Vilniaus, per Maskvą, bus galima tiesiogiai pasiekti ir tolimus Azijos miestus - Pekiną, Tokiją, Bankoką, Honkongą, ir kt.  

AAB „Aeroflot – Rusijos oro linijos“ kasdienius skrydžius į Šeremetjevo oro uostą vykdys naujais rusiškais orlaiviais SSJ-100. Dviejų klasių vietas turinčiu orlaiviu galės skristi 87 keleiviai (12 vietų verslo klasės salone ir 75 – ekonominės klasės salone). „Aeroflot“ lėktuvų parką sudaro 116 orlaivių.  

Nuo šiol iš Vilniaus bus galima pasiekti visus pagrindinius Maskvos oro uostus: „UTair“ du kartus per dieną skraido į Vnukovo oro uostą, „Transaero Airlines“ – 4 kartus per savaitę – į Domodedovo oro uostą. Šeremetjevo oro uostas, į kurį skraidys „Aeroflot“, įsikūręs Maskvos šiaurės vakaruose.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 16-22 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 52 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 5 eismo dalyviai, 55 sužeisti, tarp pastarųjų - 6 nepilnamečiai.

Žuvo 3 pėstieji ir 2 vairuotojai. Visi žuvusieji - vyrai, jų amžiaus vidurkis - 39-eri metai. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 3 eismo įvykiuose (sužeisti 3 žmonės).

Šiais metais (iki kovo 23 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 57 žmonės, tarp jų 2 nepilnamečiai. T. y. žuvo 11 eismo dalyvių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 24 pėstieji, 18 vairuotojų, 9 keleiviai, 5 dviračio vairuotojai.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo 25 dienos pradeda vasaros skrydžių sezoną, kuriuo vykdys daugiau skrydžių į Europos, Viduriniųjų Rytų, Rusijos ir NVS oro uostus. Taip pat sugrįžta poilsiui skirtos kryptys į Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakrantes.

„Šį vasaros sezoną siūlysime geresnį susisiekimą didindami miestų, į kuriuos mūsų keleiviai gali nuvykti vienai dienai, skaičių. Daug dažnų kasdienių reisų vykdome į Vakarų Europos, Skandinavijos, Rusijos, Ukrainos oro uostus. Be to, padvigubinome kasdienių skrydžių į Amsterdamą, Briuselį, Miuncheną ir Vieną skaičių. Verslo keleiviai išvys pridėtų papildomų skrydžių ir į kitus oro uostus Europoje, Skandinavijoje ir NVS. Pailsėti norintiems keleiviams grąžinamos populiariosios vasaros kryptys į Viduržemio, Kaspijos ir Juodosios jūros pakrantes“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Didindama skrydžių dažnumą „airBaltic“ pagerins susisiekimą tiek skrendantiems tiesiogiai, tiek keliaujantiems jungiamaisiais skrydžiais per Rygą į 60 krypčių Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Rusijoje ir NVS. Oro bendrovės vasaros skrydžių tvarkaraštyje bus galima pamatyti po žiemos miego grįžusias kryptis poilsinėms kelionėms į Veneciją, Atėnus, Budapeštą, Nicą, Kišiniovą ir miestus Viduržemio, Kaspijos ir Juodosios jūros pakrantėse.

Nuo kovo 25 d. „airBaltic“ padidins reisų tarp Rygos ir Vienos skaičių iki 12 kartų per savaitę – pernai tuo pačiu metu buvo vykdomi 7 reisai. Skrydžiai bus vykdomi bendradarbiaujant su „Austrian Airlines“. Tarp Rygos ir Ciuricho „airBaltic“ skraidys kasdien – skrydžių padaugės nuo 6 iki 7. Iki 12 kartų per savaitę daugėja skrydžių ir į Miuncheną, Amsterdamą ir Briuselį (pernai vykdyta po 7 reisus per savaitę). Oro bendrovė į Maskvą (Domodedovą) pasiūlys 7 reisus per savaitę – penkiais daugiau nei pernai. Skrydžiai bus vykdomi bendradarbiaujant su „Transaero Airlines“. „airBaltic“, bendradarbiaudama su „Aeroflot“, keturis kasdienius skrydžius vykdo į kitą Maskvos oro uostą – Šeremetjevą.

Šaltinis Air Baltic Corporation

2012 m. kovo 19–23 d. Klaipėdos uoste jau 3 kartą lankėsi Europos Komisijos Generalinio transporto direktorato deleguoti atstovai, kurie inspektavo, kaip Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, uoste esantys terminalai bei laivai vykdo ir įgyvendina Europos Sąjungos saugumo reikalavimus. Viso vizito metu svečius lydėjo, informaciją teikė ir inspektoriams talkino Uosto režimo skyriaus darbuotojai.

Šio inspektavimo, kuris remiantis EK reglamentu yra atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus, pagrindiniai tikslai – išanalizuoti valstybės kontrolės sistemos kokybės ir jūrinio saugumo priemonių, procedūrų bei struktūros efektyvumą, išnagrinėti, kaip Lietuva įgyvendina 2005/65 EC direktyvą bei kaip yra vykdomi ISPS kodekso, kurį Klaipėdos uostas įdiegė 2004 m. liepos 1 d., reikalavimai.


2012 m. kovo 22 d. Europos Komisijos deleguoti atstovai, atlikę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugumo inspektavimą, susitiko su generaliniu direktoriumi Eugenijumi Gentvilu aptarti inspektavimo rezultatų. Svečiai savo darbą Klaipėdos uoste įvertino kaip labai efektyvų, pastabų saugumo klausimais neturėjo, o preliminarios inspektavimo išvados buvo ypač geros. Raštu vertinimo ataskaita bus parengta ir atsiųsta per kelis mėnesius.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Šiandien, kovo 23 d., iš Klaipėdos geležinkelio stoties iškilmingai išvyks pirmasis konteinerinio traukinio „Merkurijus“ sąstatas. Juo į Maskvą (Rusija) bus gabenamos plataus vartojimo prekės.

„Merkurijus“ vienu reisu galės vežti iki 114 sąlyginių konteinerių (TEU). Norint šį kiekį pervežti automobilių keliais prireiktų maždaug 100 sunkvežimių. Planuojama, kad traukinys iš Klaipėdos (ateityje – ir iš Kaliningrado) į Maskvą išvyks kartą per savaitę, o atstumą tarp šių miestų įveiks per 2 paras.


„Naujas traukinio maršrutas sustiprins Lietuvos kaip tranzitinės valstybės pozicijas. Verslas turės daugiau galimybių gabenti krovinius per mūsų šalį, o Lietuvos įmonės ir biudžetas dėl to gaus daugiau pajamų“, – naujojo maršruto naudą apibendrino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Konteinerių vežimo apimtys pasaulyje kasmet išauga apie 10 proc., tad, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio teigimu, vis didėjantis verslo įmonių domėjimasis intermodalinio transporto paslaugomis jau nestebina. „Skaičiuojame, kad po kelių metų konteineriniais traukiniais gabensime apie penktadalį visų krovinių, todėl tikiu, kad „Merkurijus“ svariai prisidės prie šio siekio“, – tikino S. Gudvalis.


Bendradarbiavimo sutartį dėl „Merkurijaus“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „AAA Intermodal“ pasirašė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Remiantis ja UAB „AAA Intermodal“ tapo traukinio operatore ir įsipareigojo rūpintis krovinių pritraukimu. Sutartyje numatyta ne tik bendradarbiauti organizuojant reguliarius vežimus bet ir bendromis pastangomis formuoti konkurencingus automobilių transportui tarifus, kelti teikiamų paslaugų kokybę, panaudoti šiuolaikines informacines technologijas bei vystyti partnerystę pritraukiant verslo sektorių bei skatinant jį naudotis „žaliojo transporto“ paslaugomis.


UAB „AAA Intermodal“ Plėtros direktoriaus Arūno Jankausko teigimu, Maskvos rinkai bus tiekiama viskas, ką galima vežti sausumos transportu – nuo plataus vartojimo prekių iki technologinės įrangos ar chemijos gaminių. „Traukinys „Merkurijus“ taps paskata ekspeditoriams aktyvinti pardavimo veiksmus, siekiant pritraukti krovinių per Klaipėdos uostą“, – teigė A. Jankauskas.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ toliau plėtoja ir kitus su intermodaliniais pervežimais susijusius projektus – konteinerinius traukinius ,,Vilnius Shuttle“ (Klaipėda–Vilnius–Klaipėda) ir ,,Vikingas“ (Klaipėda–Iljičiovskas (Ukraina)–Klaipėda) bei neseniai tarp Lietuvos ir Kinijos pradėjusį kursuoti konteinerinį traukinį „Saulė“ (Šeštokai/Klaipėda–Čongčingas (Kinija)/Dostykas (Kazachstanas)–Šeštokai/Klaipėda). Taip pat šį sekmadienį, kovo 25 d., iš Šeštokų geležinkelio stoties Smolensko (Rusija) link pirmąkart pajudės naujasis „Šeštokai Express“ konteinerinis traukinys.


Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. kovo 27–30 d. Stambule (Turkija) AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su LR užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje organizuoja konferenciją „Traukinys VIKINGAS. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“. Šiame renginyje dalyvaus ir pranešimą skaitys Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Pagrindinės temos, kurios bus gvildenamos renginyje – šaudyklinio konteinerinio traukinio VIKINGAS plėtros į Artimuosius Rytus galimybės ir maršruto pratęsimo iki Turkijos kliuviniai, krovinių iš Turkijos uostų (Samsuno, Stambulo, kt.) per Ukrainos, Baltarusijos ir Klaipėdos uostus į Skandinavijos šalis paieškos ir pritraukimo galimybės. Taip pat bus aptariami ir kiti svarbūs klausimai, susiję su krovinių vežimais konteineriniu traukiniu VIKINGAS.


Šiame renginyje, kuris yra puiki galimybė užmegzti naujus bei naudingus ryšius, pasidalinti praktine verslo patirtimi, naujomis idėjomis bei aptarti bendradarbiavimo galimybes, dalyvaus Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas, Turkijos, Ukrainos ir Lietuvos geležinkelių, uostų, muitinių ir ekspeditorių asociacijų (PLASKE, LINEKA) atstovai, taip pat Turkijos ir Lietuvos vežėjai, kurie užsiima Turkijos prekių vežimu į Skandinavijos šalis.


Renginio metu 2012 m. kovo 28 d. bus pasirašytas memorandumas tarp Turkijos geležinkelių, Stambulo uosto administracijos, Uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje.


Šiek tiek statistikos duomenų

Transportuojant krovinius iš arba į Turkiją 2011 m. apyvarta siekė 263,6 tūkst. t, pokytis +39,7 proc. arba +74,9 tūkst. t, lyginant su 2010 m. Pagrindiniai į Turkiją eksportuojami kroviniai buvo grūdai (krauta 258,8 tūkst. t, pokytis +37,1 proc. arba +70,1 tūkst. t) bei birus metalo laužas (2011 m. krauta 133,3 tūkst. t, pokytis +78,4 proc. arba +58,6 tūkst. t)

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šiandien, kovo 23 d., iš Klaipėdos geležinkelio stoties iškilmingai išvyks pirmasis konteinerinio traukinio „Merkurijus“ sąstatas. Juo į Maskvą (Rusija) bus gabenamos plataus vartojimo prekės.

„Merkurijus“ vienu reisu galės vežti iki 114 sąlyginių konteinerių (TEU). Norint šį kiekį pervežti automobilių keliais prireiktų maždaug 100 sunkvežimių. Planuojama, kad traukinys iš Klaipėdos (ateityje – ir iš Kaliningrado) į Maskvą išvyks kartą per savaitę, o atstumą tarp šių miestų įveiks per 2 paras.

„Naujas traukinio maršrutas sustiprins Lietuvos kaip tranzitinės valstybės pozicijas. Verslas turės daugiau galimybių gabenti krovinius per mūsų šalį, o Lietuvos įmonės ir biudžetas dėl to gaus daugiau pajamų“, - naujojo maršruto naudą apibendrino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Konteinerių vežimo apimtys pasaulyje kasmet išauga apie 10 proc., tad, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio teigimu, vis didėjantis verslo įmonių domėjimasis intermodalinio transporto paslaugomis jau nestebina. „Skaičiuojame, kad po kelių metų konteineriniais traukiniais gabensime apie penktadalį visų krovinių, todėl tikiu, kad „Merkurijus“ svariai prisidės prie šio siekio“, - tikino S. Gudvalis.

Bendradarbiavimo sutartį dėl „Merkurijaus“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „AAA Intermodal“ pasirašė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Remiantis ja UAB „AAA Intermodal“ tapo traukinio operatore ir įsipareigojo rūpintis krovinių pritraukimu. Sutartyje numatyta ne tik bendradarbiauti organizuojant reguliarius vežimus bet ir bendromis pastangomis formuoti konkurencingus automobilių transportui tarifus, kelti teikiamų paslaugų kokybę, panaudoti šiuolaikines informacines technologijas bei vystyti partnerystę pritraukiant verslo sektorių bei skatinant jį naudotis „žaliojo transporto“ paslaugomis.

UAB „AAA Intermodal“ Plėtros direktoriaus Arūno Jankausko teigimu, Maskvos rinkai bus tiekiama viskas, ką galima vežti sausumos transportu - nuo plataus vartojimo prekių iki technologinės įrangos ar chemijos gaminių. „Traukinys "Merkurijus" taps paskata ekspeditoriams aktyvinti pardavimo veiksmus, siekiant pritraukti krovinių per Klaipėdos uostą“, - teigė A. Jankauskas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ toliau plėtoja ir kitus su intermodaliniais pervežimais susijusius projektus – konteinerinius traukinius ,,Vilnius Shuttle“ (Klaipėda – Vilnius – Klaipėda) ir ,,Vikingas“ (Klaipėda – Iljičiovskas (Ukraina) – Klaipėda) bei neseniai tarp Lietuvos ir Kinijos pradėjusį kursuoti konteinerinį traukinį „Saulė“ (Šeštokai/Klaipėda – Čongčingas (Kinija)/Dostykas (Kazachstanas) – Šeštokai/Klaipėda). Taip pat šį sekmadienį, kovo 25 d., iš Šeštokų geležinkelio stoties Smolensko (Rusija) link pirmąkart pajudės naujasis „Šeštokai Express“ konteinerinis traukinys.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

„Konvergencija su Europos Sąjunga Lietuvoje pastaraisiais metais vyko tik įmonių lygmeniu, kitose srityse Lietuva prarado vidutiniškai 5–6 metus, t. y. atsidūrė ten, kur jau buvo 2005–2008 metais“, – teigia SEB banko analitikai.  

Pristatydamas naujausią SEB banko analitikų parengtą leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad 2008–2009 metais globalinė finansų krizė negailestingai sujaukė iki tol nuosekliai vykusį konvergencijos su Europos Sąjunga procesą. „Šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, tuo tarpu kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės gyliu. Deja, drauge su kitomis Baltijos sesėmis Lietuva priklausė grupei šalių, kurios 2009 metais patyrė ypač skausmingą ekonominį sukrėtimą ir tik per vienerius metus neteko maždaug 15 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, pagal pagrindinius makroekonomikos rodiklius Lietuva nutolo nuo Europos Sąjungos vidurkio, o padėtį pavyko iš dalies pataisyti tik 2010–2011 metais. Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, pagal perkamosios galios standartą 2005 metais BVP vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 53 proc. Europos Sąjungos 27-ių šalių vidurkio, 2008 metais – 61 proc., tuo tarpu 2009 metais – 55 proc., o 2010 metais – 57 proc. (2011 metų duomenys oficialiai dar nepaskelbti).  

„Nors makroekonomikos rodikliai rodo apie ekonomikos nubloškimą atgal, tačiau vien tik tamsiomis spalvomis Lietuvos ekonominio paveikslo tapyti nereikėtų. „Įmonių lygmenyje mes, atvirkščiai, dar labiau pasitempėme ir šiandien daugelyje sričių mažai kuo nusileidžiame Vakarų Europos konkurentams“, – pabrėžė G. Nausėda. Anot jo, ekonominio sunkmečio sąlygomis  mikrotendencijos ir makrotendencijos dažnokai konfliktavo tarpusavyje, pavyzdžiui, siekdamos padidinti sąnaudų efektyvumą, įmonės atleido daug darbuotojų, kurie papildė bedarbių gretas ir blogino nedarbo lygio rodiklį. Tą patį galima pasakyti ir apie atlyginimų karpymą, kuris lėmė ryškų vidutinio darbo užmokesčio nuosmukį 2009 metais.   

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu pagal BVP vienam gyventojui rodiklį mūsų šalis atsidūrė 2007–2008 metų lygyje, pagal privatų vartojimą vienam gyventojui – taip pat grįžo į 2007–2008 metus, pagal maisto produktų lyginamąjį svorį vartojimo krepšelyje – į 2006–2007-uosius, pagal realųjį darbo užmokestį – į 2006-uosius (beje, šioje srityje situacija toliau blogėjo), pagal nedarbo lygį – į 2001–2002-uosius, pagal akcijų kursų indeksą vietos rinkoje – į 2008-uosius, pagal būsto kainas – į 2005-uosius. „Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“,  – sakė G. Nausėda.

Tiesa, kitos ES valstybės taip pat pasuko laikrodį atgal: Graikija – net 12 metų, Latvija – 9 metus, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija – 7 metus. Neišvengė grįžimo į praeitį net Vokietija ir Prancūzija – atitinkamai 2 ir 4 metais. „Tokios kai kurių šalių lenktynės atgaline kryptimi reiškia ne suartėjimą, o dezintegraciją. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, dėl ekonominės ir finansų krizės santykinai labiau nukentėjo tos šalys, kurios nėra pirmaujančios Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui ir kitus gyvenimo lygį rodančius skaičius“, – sakė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, visa tai byloja, kad nuo 2009 metų Lietuvos konvergencijos su Europos Sąjunga procesas sustojo ir kad kol kas būtų pernelyg drąsu tvirtinti, jog šaliai vėl pavyko atsistoti į nuoseklios ir ilgalaikės plėtros vėžes.

G. Nausėdos nuomone, šiuo metu didžiausia šalies verslo problema yra ne veiklos efektyvumas ar sąnaudų lygis, o žinomumo ir stipraus prekės ženklo stoka – dėl šios problemos tenka nemenką sukurtos pridėtinės vertės dalį atiduoti užsienio partneriams.     

SEB bankas

2012 m. kovo 26–28 d. susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama delegacija, kurios sudėtyje bus ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, lankysis Gruzijoje (Tbilisyje), aplankys Batumio uostą.

Vizito metu numatomi susitikimai su Gruzijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministre Vera Kobalia, Batumio jūrų uosto vadovybe, taip pat planuojami susitikimai su kitais Gruzijos Vyriausybės ir verslo atstovais.

Į susitikimą Batumyje pakviestas ir Ukrainos vicepremjeras, infrastruktūros ministras Borisas Kolesnikovas.
Taip pat vizito metu bus aptariamos bendradarbiavimo galimybės gabenant krovinius kryptimi Baltijos jūra–Juodoji jūra, Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje perspektyvos, kiti aktualūs bendradarbiavimo susisiekimo ir ryšių srityje klausimai.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Šiandien Seimas svarstys Susisiekimo ministerijos inicijuotus Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas vidaus vandenų laivais plukdyti keleivius ir krovinius, atsisakyti kai kurių prievolių laivų savininkams.

Jei Seimas pritars minėto kodekso pakeitimams, Lietuvoje bus atsisakyta keleivių vežimo laivais vidaus vandenų keliais licencijavimo, paprastesne tvarka bus išduodami leidimai gabenti krovinius vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiai grimzlei, nereikės registruoti pačių mažiausių pramoginių laivų ir burinių jachtų.

„Šie pakeitimai mažintų biurokratinę naštą verslui ir žmonėms, nes turinčių mažus laivus Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Numatoma, kad patvirtinus siūlomus pakeitimus, apie 30 įmonių, kurių veikla dabar yra licencijuojama, galėtų be apribojimų vežti keleivius vidaus vandenų laivais, apie 20 įmonių supaprastinta tvarka gautų leidimus verstis krovinių vežimu vidaus vandenų laivais, nereikėtų privalomai registruoti apie
30 tūkstančių mažųjų pramoginių laivų ir burinių jachtų.

Atsisakius keleivių vežimo laivais vidaus vandenų keliais licencijavimo, verslui sumažėtų administracinė našta. Be to, šia veikla galėtų užsiimti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys.

Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais leidimai turėtų būti paprasčiau išduodami laivams, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiai grimzlei. Lietuvos vidaus vandenų keliais gabenti krovinius taip pat galėtų Europos Sąjungos bei Pasaulio prekybos organizacijos valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys savo valstybėse išduotus dokumentus, leidžiančius užsiimti šia veikla.

Taip pat atsirastų galimybė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruoti vandens dviračių, irklinių ir guminių valčių, kurių ilgis iki 4 metrų, burinių jachtų, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai bei turistinių plaustų, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 250 kilogramų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Policijos kontrolės grupė šį savaitgalį šalyje organizuoja reidą. Pagrindinis dėmesys bus skirtas policijos įstaigų darbuotojų darbo kontrolei ir pareigūnų, vairuojančių tiek tarnybines, tiek ir nuosavas transporto priemones, patikrinimams. Atkreiptinas dėmesys, kad reido metu neliks nepastebėti ir kitų eismo dalyvių daromi Kelių eismo taisyklių, asmenų viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikalstama veika.

Praėjusią savaitę ši grupė, tikrindama policijos pareigūnų darbą, pažeidimų nenustatė. Tačiau buvo išaiškinta nemažai Kelių eismo taisyklių pažeidėjų: 1 neblaivus vairuotojas neturintis teisės vairuoti, 19 kitų pažeidimų, tarp kurių 3 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai.

Šalies policijos vadovybė dar kartą primena visiems policijos pareigūnams, kad nebus toleruojami neblaivių pareigūnų daromi pažeidimai. Už tokį nusižengimą bus taikomas vienas ir principingas sprendimas - atleidimas iš tarnybos.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt