Informuojame, kad įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.

Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:


1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;


2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;


3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;


4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;


5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;


6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;


7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.


Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.


Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:


1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;


2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;


3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;


4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Šiemet Kelių eismo taisyklėse atsirado trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės šių transporto priemonių įkrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja, kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.

„Lietuvai labai aktualu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą. Sprendimo teisę turinčioms institucijoms yra gyvybiškai svarbu turėti nepriklausomą ir argumentuotą nuomonę apie elektra varomo transporto plėtrą ir tinkamą šių transporto priemonių infrastruktūros kūrimą.


Vyriausybės programoje esame numatę skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje, plėtoti elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius nuosekliai pakeisti elektra varomu transportu“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien pats išbandęs elektromobilį ir jo įkrovimo stotelę.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Žiema vis labiau rodo savo galią. Lauke nuolatos snyguriuoja, šąla, vairavimo sąlygos sudėtingos. Gaila, bet praėjusią savaitę nepavyko išvengti gausybės eismo įvykių į kuriuos pateko ir vilkikai. Tiesa, ne visos žinios buvo tokios prastos.

Kriminalai ir avarijos


Savaitė prasidėjo avarija Klaipėdos rajone, kur susidūrus vilkikui ir lengvajam automobiliui tik per stebuklą išvengta aukų. Avarijos metu buvo užtverta kelio dalis. Laimei, eismas nebuvo intensyvus. Labiausiai gaila, kad avarijos buvo galima išvengti, o ji įvyko dėl kvailai pasielgusio vilkiko vairuotojo kaltės.


Jau kitą dieną pranešta apie tai, kad Vilniuje, Nemenčinės plente susidūrė penki lengvieji automobiliai, miškovežis ir keleivinis autobusas. Dėl masinės avarijos buvo suparalyžiuotas eismas Nemenčinės plentu.


Vidury savaitės pasiekė liūdnos žinios iš Švedijos. E4 greitkelyje netoli Helsingborgo esant tirštam rūkui ir slidžiam keliui susidūrė apie 100 automobilių. Avarijoje žuvo Lietuvos pilietis, kuris susidūrus pirmiesiems automobiliams ėjo atgal ir bandė perspėti kitus vairuotojus apie avariją priekyje. Lietuvį pražudė jį kliudęs vilkikas.


Dvi ne tokios skausmingos avarijos įvyko kelyje “Via Baltica”. Trečiadienį vairuotojui nesuvaldžius vilkiko ir šiam apsivertus ant kelio pažiro gabentos kriaušės, o šeštadienio rytą apsivertė lenkų dujovežis.


Taip pat dėka pilietiško vilkiko vairuotojo poelgio, sulaikytas visiškai girtas Baltarusis taip pat vairavęs vilkiką. Kitas vilkiko vairuotojas iš Lietuvos susidūręs su korumpuotais policininkais nepasimetė ir padėjo juos sulaikyti.


Stiprinamas Europos sąjungos valstybių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti saugų eismą. Šalys pradės tarpusavyje keistis informacija apie vairuotojų padarytus nusižengimus ir taip privers juos susimokėti už nusižengimus padarytus kitose valstybėse.


Vilkikai


Metų pradžioje CargoNEWS skaitytojai išrinko geriausių metų vilkiką. Juo tapo naujasis “Volvo FH”. Taip pat naujų vilkikų mėgėjai nepraleido pro akis fakto, kad keliuose pastebėtas naujasis “Mercedes Titan Actros SLT”. Pirmosios jo nuotraukos jau paviešintos.


Kitos žinios


Rusijos transporto ministerija ir eismo priežiūros institucijos nori įvesti 100 tūkst. rublių (8 500 Lt.) baudą visiems, kurie pagal įstatymą turėtų naudoti, bet nesinaudoja sistema „GLONASS“. Tad vežėjai turėtų pasirūpinti, kad jiems negrėstų šios sankcijos.


Baltarusijoje eilinį kartąpabrango kuras. Ateityje jos ir toliau turėtų brangti, kol pasieks kitos Muitų sąjungos valstybės Rusijos lygį.


Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai apie aktualias kelių transporto sektoriui problemas kalbėjosi su naujuoju susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, kuris su Susisiekimo ministerijos skyrių vadovų delegacija sausio 16d. viešėjo pagrindinėje asociacijos buveinėje. Jam įteikti vežėjų siūlymai.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vežėjams ir logistams gabenantiems krovinius iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus pastoviai tenka bendrauti su Lietuvos muitinės pareigūnais. Vieniems tai sekasi daryti geriau, kitiems blogiau. Pažvelkime kaip praėjusiais Lietuvos transporto sektoriaus atstovams sekėsi bendradarbiauti su muitine, kokios buvo jų didžiausios klaidos ir ką reikėtų išnaudoti labiau.

Elektroninis deklaravimas, didžiausios klaidos


Muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė pasidžiaugė, kad verslas šiuo metu nesusiduria su rimtesnėmis problemomis naudojantis jų elektroninėmis paslaugomis. 99 proc. deklaracijų yra pateikiamos būtent tokiu būdu.


Muitinės atstovė kalbėdama apie elektroninės paslaugas, siūlo verslininkams jas labiau išnaudoti: „Elektroninio deklaravimo privalumai ne visiškai išnaudojami tais atvejais, kai verslininkų importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms taikomos netarifinio reguliavimo priemonės, t. y. reikia pateikti popierinius dokumentus, tokius kaip licencijos ar leidimai. Taip pat sunkumų sukelia ir tai, kad Lietuvos verslo atstovai daugiausia naudojasi vienkartinėmis garantijomis, kurias popierines reikia pateikti kaskart, deklaruojant prekes. Lietuvos muitinė ragina verslo atstovus aktyviau naudoti bendrųjų garantijų teikiamais privalumais. Bendrąją garantiją vieną kartą pateikus teritorinei muitinei, jos limitas kontroliuojamas automatiniu būdu muitinės informacinėmis sistemomis. Norėtųsi ir didesnės pačių verslininkų iniciatyvos, siekio plačiau naudotis bendrosiomis, o ne vienkartinėmis garantijomis.“


Taip pat G. Vitkauskaitė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai daromos deklaracijos klaidos yra susijusios su neteisingai nurodytu transporto priemonės valstybiniu numeriu, krovinio svoriu, gabenamų pakuočių skaičiumi. Tokiu atveju verslininkams primenama, kad deklaruojantys prekes elektroniniu būdu verslininkai turi galimybę iki prekių pateikimo muitinei pataisyti deklaracijų duomenis.


Nors prievolė pateikti išankstinius muitinės deklaracijų duomenis Lietuvoje ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., vis dar pasitaiko atvejų, kai tokie duomenys muitinei nepateikiami. „Prekių importuotojai ir eksportuotojai privalo muitinei teikti išankstines elektronines deklaracijas. Muitinė, nustačiusi, kad išankstinė informacija apie jai pateiktas įvežtas prekes nepateikta arba pateikta pavėluotai, reikalauja, kad už išankstinės informacijos pateikimą atsakingas asmuo (vežėjas) ją pateiktų. Už išankstinės informacijos nepateikimą arbą pavėluotą jos pateikimą muitinė gali taikyti sankcijas, viena jų – prekių sulaikymas iki pateikiama išankstinė informacija ir atliekama saugai ir saugumui užtikrinti skirta rizikos analizė ir jos vertinimas.“ – teigia G. Vitkauskaitė.


AEO sertifikatai


AEO (Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas) sertifikatu itin patenkinti verslininkai, kurie jau turi šias privilegijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 22 įmonės, turinčios AEO sertifikatą, tačiau tai kol kas nėra populiaru tarp Lietuvos verslininkų. Pernai sertifikuota tik 1 įmonė. Patys muitininkai tokį bendradarbiavimą vertina teigiamai: „Įmonės, turinčios AEO sertifikatą – patikimos muitinės partnerės. Kol kas problemų nebuvo, įmonės laikosi prisiimtų įsipareigojimų.“


Planuojami palengvinimai verslui


G. Vitkauskaitė kalbėjo ir apie ateities planus, kurie turėtų palengvinti dalies verslininkų darbą su muitine. Artimiausi planuojami pakeitimai susiję su prekių deklaraciją. „Viena iš perspektyvinių vizijų – teikti verslui papildomą paslaugą, kuria naudodamiesi verslininkai galėtų elektronines deklaracijas pateikti ir įforminti muitinėje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokiu būdu deklaracijas galės pateikti verslininkai, naudojantys bendrąją garantiją. Tuomet, jeigu prekėms nereikės taikyti fizinio tikrinimo, visos importo deklaracijos bus įforminamos elektroniniu būdu ir verslininkams nereikės vykti į muitinės įstaigą, kurioje forminama deklaracija. Pradžioje numatoma sukurti bandomąjį tokios paslaugos modelį siekiant išsiaiškinti jos poreikį.“


2013 m. problemų sprendimo metai?


Kalbant apie problemas, visada pirmiausiai pastebimos didžiulės eilės pasienyje su rytų kaimynėmis. Pati muitinė jau ne kartą yra akcentavusi, kad mielai padėtų Lietuvos vežėjams ir atidarytų papildomus sienos kirtimo postus bei įrengtų laukimo terminalą su elektroninėmis eilėmis, bent jau Medininkų pasienio poste.


Muitinės vaidmuo čia yra pakankamai paprastas. Iš esmės muitinė viską ką galėjo jau padarė. Dabar eilė kitoms valstybinėms institucijoms. Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.


Iš Baltarusijos pusės problemų šiuo klausimu kilti neturėtų. Kaimynai jau turi pasitvirtinę 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.


Kita problema kurią kelią vežėjai – elektroninių eilių ir terminalo trūkumas. Elektroninių eilių link jau pajudėta pernai ir žadama, kad šių metų pabaigoje jos jau turėtų funkcionuoti. Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas iš anksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.


Belieka palinkėti, kad visos už šiuos projektus atsakingos institucijos rastų bendrą kalbą ir tarpusavyje ir su Baltarusių kolegomis bei kuo greičiau išspręstų šias problemas. Galbūt net pasitelkus privatų kapitalą. Vežėjai galėdami greičiau ir patogiau kirsti valstybės sieną turėtų papildomai uždirbti ir daugiau sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Tad pralaimėjusių neturėtų būti.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šių metų Kelių eismo taisyklių naujovė – trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo, jų bei kitų elektra varomų transporto priemonių stovėjimo vietas, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja.

Vienas naujųjų ženklų - „Elektromobilių įkrovimo vieta“ - jau įrengtas ir Susisiekimo ministerijos vidiniame kieme, šalia veikiančios elektromobilių krovimo stotelės. Tikimasi, kad įkrovimo stotelės įrengimas ministerijos darbuotojus ir svečius paskatins aktyviau naudotis elektra varomomis transporto priemonėmis, domėtis žaliosiomis technologijomis, o šiuo pavyzdžiu seks ir kitos įstaigos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Transporto ministerija ir eismo priežiūros institucijos nori įvesti 100 tūkst. rublių (8 500 Lt.) baudą visiems, kurie pagal įstatymą turėtų naudoti, bet nesinaudoja sistema „GLONASS“.

Nuo šių metų pradžios ši sistema yra privaloma keleiviniam transportui ir pavojingus krovinius vežantiems vilkikams. Ateityje ja naudotis turės ir kitos sunkiasvorės transporto priemonės. Tiesa, kol kas vis dar nenumatytos baudos už šių reikalavimų nesilaikymą.


Naujoji sistema, rusų nuomone, turėtų pagelbėti įvykus eismo įvykiui, mat ši iš karto fiksuoja, kuomet įvyksta avarija ir siunčia signalą į atitinkamas institucijas. Medikai ir policija į tokias avarijas išvyksta iškarto jai įvykus ir apie ją nebūtinai turi pranešti įvykio dalyviai ar liudininkai.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Nuo 2013 m. birželio 11 d. iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skrydžius į Stambulą pradės vykdyti  oro linijų bendrovė „Turkish Airlines”.

„Labai džiaugiamės tokios didelės ir žinomos kompanijos atėjimu į Vilnių. Tikimės, kad tai tik pirmieji jos žingsniai ir ateityje maršrutų daugės“, -  sako Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministras tikisi, kad šis „Turkish Airlines” sprendimas bus pavyzdys ir kitiems dideliems nacionaliniams vežėjams pradėti vykdyti skrydžius iš Lietuvos oro uostų.

Veiklos pradžioje aviakompanija ketina vienu skrydžiu aptarnauti dvi Baltijos valstybių sostines - Taliną ir Vilnių. „Turkish Airlines“ lėktuvas pakilęs iš Stambulo Ataturko oro uosto skris į Taliną, iš jo į Vilnių, o iš Vilniaus tiesiogiai į Stambulą.

Skrydžiai į Stambulą bus vykdomi 3 kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Lėktuvas iš Stambulo kils 11 val., Taline leisis 14 val. 20 min., iš Talino pakilęs 15 val. 20 min. Vilniuje leisis 16 val. 45 min., o iš Vilniaus į Stambulą kils 17 val. 45 min.

Dauguma ilgo nuotolio maršrutų iš Stambulo Ataturko oro uosto yra vykdomi naktį, tad toks tvarkaraštis bus ypač patogus keliaujantiems į tolimus kraštus jungiamaisiais skrydžiais.

Atsižvelgama į keleivių srautus kompanija skrydžiams rinksis „Airbus A319“ ar „Airbus A320“ orlaivius.

„Turkish Airlines” yra nacionalis Turkijos vežėjas, kuris skraido daugiau nei 200 tarptautinių ir vietinių maršrutų.


Tarptautinis Vilniaus oro uostas


Pastaruoju metu itin padaugėjo šalies vežėjų skundų dėl neva nepagrįstai brangstančio draudimo. Tačiau draudimo bendrovės BTA specialistai tikina, kad ši draudimo paslauga tiek į užsienį krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, tiek paprastiems vairuotojams brangsta pagrįstai. Draudikai teigia, kad per pastaruosius porą metų gerokai padidėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimai užsienyje įvykstančių avarijų aukų artimiesiems ir teismo išlaidos bylose.

Vien pernai užsienyje patirtoms 2852 žaloms atlyginti draudimo bendrovė BTA išmokėjo 12 317 627 litus, dar 19 929 272 litų yra rezervuota. 2011 m. užsienyje patirtoms 2932 žaloms atlyginti bendrovė skyrė 10 892 183 Lt., dar likę rezervuota 19 379 605 Lt. Palyginimui: Lietuvoje 2012 m. užregistruotos 11091 žalos, joms atlyginti buvo skirta 20 887 180 Lt., o rezervuota 4 703 081 Lt. „Taigi, reziumuojant skaičius galima drąsiai teigti, kad dėl užsienyje įvykusios avarijos patiriami kur kas didesni nuostoliai nei panašios avarijos atveju Lietuvoje. O tai sąlygoja kur kas didesni nei Lietuvoje žalų atlyginimai, kurių iš avarijos kaltininkų pareikalauja žuvusių ar sužeistų aukų artimieji. Deja, dėl įvairių priežasčių jie turi tendenciją augti ir mes tai labai aiškiai juntame“, – sakė sakė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.


Pasak K.Karpovos, ypač sudėtinga situacija Lenkijoje, kur 2010 m. pasikeitus teismų praktikai asmens žala kompensuojama labai plačiam artimųjų ratui. Ivairių kompensacijų gali pareikalauti ne tik tiesiogiai įvykyje sužalotas asmuo ar žuvusios aukos artimiausi giminaičiai, bet ir kur kas tolimesni giminės ir netgi draugai, patyrę išgyvenimų ir nuostolių dėl jų artimųjų sužalojimų arba netekties.


Draudimo ekspertė pateikė ir porą atvejų, kuomet avarijų padariniai buvo itin skaudūs visomis prasmėmis. „Lenkijoje mūsų bendrovėje draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 km/val. ir, nesilaikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blogoms oro sąlygoms, trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas išvengti susidurimo mūsų draudėjo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu taksi automobiliu. Žuvo taksi vairuotojas ir du keleiviai, dar viena keleivė buvo sužalota. Avarijos aukos buvo kilusios iš labai plačių giminių ratų, todėl gauta itin daug pretenzijų iš jų tėvų, žmonų, vaikų, brolių, sesių, anūkų. Kai kurios pretenzijos jau sureguliuotos (baigėsi teisminiai procesai ar sudarytos taikos sutartys), bet 9 teisminiai procesai atskirose civilinėse bylose dar tebevyksta. Jau išmokėjome 1 303 980 Lt, tačiau dar lieka rezervuota 2 084 970 Lt teisminiams ginčams sureguliuoti“, – pasakojo K.Karpova.


„Kitas nemažiau skaudus atvejis taip pat registruotas Lenkijoje, kuomet dėl mūsų draudėjo kaltės į avariją papuolė net 2 automobiliai. Vienu automobiliu važiavusi jaunų lenkų pora žuvo, o kitu automobiliu važiavęs šveicaras buvo smarkiai sužalotas. Be tėvų globos liko keturi 9-13 metų amžiaus vaikai. Jiems paskirta globėja (vienuolė). Kiekvienam vaikui rezervuota po 350 000 Lenkijos zlotų žalos atlyginimo (tokiais atvejais, jei nepasiekiamas susitarimas dėl vienkartinės išmokos, priteisiamas išlaikymas iki pilnametystės). Siekiame ir rodome iniciatyvą greitai ir geranoriškai susitarti su nukentėjusiųjų globėja dėl pilno žalos vaikams atlyginimo. Bylos nagrinėjimas vyksta šeimos teisme, kad būtų užtikrintos vaikų teisės. Į šio teismo depozitinę sąskaitą mes iš anksto pervedėme pirminę kompensaciją vaikams. Jau iš viso šioje byloje išmokėjome 167 889 Lt, o 2 332 067 Lt yra rezervuota. Nukentėjusiai šveicarų porai rezervuota po 10 000 eurų už neturtinę žalą, o už BMW automobilį – 25 000 EUR turtinei žalai atlyginti“, – kalbėjo Karolina Karpova.


Pasak draudimo ekspertės, daug išlaidų draudimo kompanijos patiria ir teismuose. Ypač ilgai bylos vilkinamos Britų salyne. „Ten bylos sprendžiamos metų metus, ko pasekoje teisininkai uždirba didžiulius pinigus“, – reziumavo K.Karpova.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Šiandien, sausio 18 d., susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius lankysis Kaune, kur susitiks su Kauno miesto ir rajono merais bei valstybės įmonių „Kauno regiono keliai“ ir Vidaus vandens kelių direkcijos vadovais.

12.30 val. Kauno rajono savivaldybėje planuojamas ministro R. Sinkevičiaus susitikimas su rajono meru Valerijumi Makūnu, 13.20 val. Kauno miesto savivaldybėje – su meru Andriumi Kupčinsku.

14 val. ministras lankysis VĮ „Kauno regiono keliai“, 15 val. – VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje.

Vizito tikslas – susipažinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ veikla ir aptarti Kauno regiono kelių priežiūros bei eismo saugos klausimus. Susisiekimo ministerijos vadovas taip pat domėsis Lietuvos vidaus vandens kelių tinklo ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra pagal Susisiekimo ministerijos programą, vidaus vandens kelių eksploatavimu ir priežiūra.

„Vienas iš aktualių nūdienos transporto infrastruktūros klausimų – naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba, šio projekto finansavimas ir būtinų dokumentų parengimas, todėl noriu pats įvertinti, kaip vyksta darbai, ir aptarti ateities perspektyvas plėtojant krovinių vežimą vidaus vandens keliais“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.

Krovos kompanijų teigimu, norint išlaikyti ar net padidinti krovinių srautus, būtina gerinti uosto infrastruktūrą, gerinti pasienio pralaidumą, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.


Kasmet didėjanti konkurencija tarp Rytų Baltijos uostų, kuriuose statomi nauji ir modernizuojami seni terminalai bei tobulinama infrastruktūra, pritraukiant krovinius – nemenkas iššūkis Klaipėdos uosto krovos kompanijoms.


Vis dėlto daliai jų pernai pavyko pagerinti užpernykščius krovos rezultatus. „Klasco“ pernai perkrovė beveik 50 tūkst. tonų daugiau nei užpernai. Beveik pusę visos krovos sudarė rusiški ir Baltarusiški kroviniai. Jų kiekis per metus beveik nepasikeitė.


„Stipriai išaugome perkraudami lietuviškus grūdus. Lyginant su praėjusiais metais, lietuviškų krovinių krova išaugo 2 kartus“, – teigė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ komercijos direktorius Vytautas Kaunas.


Pasak bendrovių, vis dėlto vienas svarbiausių krovinių siuntėjų išlieka Baltarusija. Per Klaipėdos uostą vien trąšų perkraunama apie 6 mln. tonų. Esą norint dar daugiau uždirbti iš kaimyninės šalies, reikia gerinti uosto infrastruktūrą ir būtinai palengvinti krovinių kelionę per sieną.


„Viena tona krovinio, kuri važiuoja per Klaipėdos uostą, įvairiais skaičiavimais, sudaro ne mažiau 50 litų. Jeigu uostas iš viso perkrovė 35 mln. tonų, tai padauginkite iš 50 ir patys suskaičiuosite, kad mes kalbame apie milijardines sumas“, – kalbėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Audrius Pauža.


Apie penktadalis krovinių uostą pasiekia vilkikais. Tačiau po keletą parų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje prastovintys kroviniai jų siuntėjus verčia ieškoti kitų kelių.


Valdžia jau yra pažadėjusi sugalvoti, kaip išplėsti pasienio punktus ir pagreitinti transporto judėjimą.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baltarusijos konsulatas pakeitė vizos anketoje 25 punktą ir dokumentus vizai gauti priims tik su nauja anketa.

Primename, kad šiame punkte reikia išvardinti tik 2013 m. vykusius važiavimus. Be to, būtina nurodyti tik tą laiką, kurį vairuotojas buvo Baltarusijoje (atimti laiką kurį jis buvo Rusijoje) ir įvertinti tai, kad su tranzitine viza negalima būti Baltarusijoje ilgiau kaip 2 d. o su darbo viza ne ilgiau kaip 180 d. per metus.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų.

Vos 53,8 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų teigė, jog kurą perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų vairuotojų, 16,9 proc. respondentų ieško baltarusiškų degalų, o likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų būdų jo įsigyti nelegaliai. Benzinu varomų automobilių vairuotojai į degalines užsuka žymiai dažniau. 75 proc. respondentų, vairuojančių benzininius automobilius, degalus perka oficaliose degalinėse. 17,2 proc. ieško baltarusiško benzino, 6,7 proc. – neoficialių būdų įsigyti pigesnio kuro.


“Dyzelinių automobilių savininkai daug daugiau laiko praleidžia kelyje ir nuvažiuoja daugiau kilometrų, todėl jiems perkant pigesnį kurą susitaupo reikšmingesnė suma nei vairuojantiems benzininius automobilius. Be to, nelegalaus dyzelino pasiūla kur kas didesnė nei benzino ar kitų degalų”, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.


Remiantis apklausos duomenimis, 42,2 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų. Tokį atstumą per metus nuvažiuoja perpus mažiau benzinu varomų automobilių. “Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeliną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užtenka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dyzelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. Vadinasi, daugiau nei 42 proc. apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų, pirkdami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį mėnesio atlyginimą”, – skaičiuoja V. Daukšas.


Daugiau nei pusė vairuotojų važinės mažiau


Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vairuotojų bus priversti važinėti mažiau. Dalis vairuotojų netgi yra linkę atsisakyti nebūtinų pirkinių, kad sutaupytais pinigais padengtų augančias išlaidas degalams. Tam pasiryžtų 18,3 proc. apklaustųjų. O daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų pripažįsta, kad, nepriklausomai nuo degalų kainos, jie važiuos tiek pat kiek ir anksčiau.


“Dabartinę situaciją galima įvardinti taip: bandymas pažaboti dyzelinių automobilių populiarumą tik dar labiau paskatino nelegalią prekybą degalais. Vertindami šių ir praėjusių metų pradžioje atliktas apklausas, pastebime: dyzelino oficialiose degalinėse perka penktadaliu, o benzino dešimtadaliu mažiau respondentų nei pernai”, – sako V. Daukšas.


Beveik penktadalis vairuotojų prieš užkurdami automobilį skaičiuoja, ar nevertėtų trumpų atstumų įveikti pėsčiomis arba dviračiu. 11,5 proc. apklaustųjų su padidėjusiomis degalų kainomis planuoja “kovoti” keliaudami į darbą ar sodybą vienu automobiliu su kolegomis ar draugais. Šeimos, kurios turi du automobilius, degalams skirtus pinigus taupys naudodamiesi tik viena transporto priemone. Šį būdą taupyti renkasi beveik dešimtadalis respondentų.


Apklausa parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 200 iki 300 litų. Kiek daugiau – beveik trečdalis – per mėnesį įveikia daugiau kilometrų ir jų išlaidos degalams siekia 500 litų. 11,7 proc. apklaustųjų sakė degalams išleidžiantys nuo 500 iki 1 tūkst. litų.


Vairuotojai ir toliau naudos dyzeliną


Nors praėjusiais metais dyzeliniams automobiliams buvo sugriežtinta techninė apžiūra, o 2013-aisiais šie degalai tapo dar brangesni, jų kaina ir populiarumas išlieka didesnis. Apklausa parodė, kad pirmenybę dyzeliniams automobiliams ir toliau teiks 65,9 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų.


Dar ištikimesni pasirinktiems degalams – benzinu ir dujomis varomų automobilių vairuotojai. Trys ketvirtadaliai planuoja būtent tokius automobilius vairuoti ir ateityje. 19,6 proc. šiuo metu į savo automobilius benziną pilančių vairuotojų ateityje svarsto pirkti dyzelinius automobilius.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sausio 14 d. Lietuvos-Baltarusijos pasienio infrastruktūros ir punktų (PKP) darbo problemos aptartos Vyriausybės posėdyje bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame pasitarime, kuriame sienos pralaidumo gerinimo klausimus su asociacijos „Linava“ vadovais – prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi ir generaliniu sekretoriumi Ričardu Malkumi aptarė Vidaus reikalų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovai.

Asociacijos „Linava“ iniciatyva LPK organizavo šį pasitarimą, siekdama diskutuoti, kas kliudo Lietuvos institucijoms kuo greičiau susitarti ir spręsti sienos pralaidumo gerinimo klausimą, kuris svarbus visam Lietuvos verslui ir valstybės ekonomikos plėtrai.


Verslo atstovai matydami, kad susiklosčiusios situacijos sprendimas Lietuvos – Baltarusijos pasienyje nepajudėjo iš vietos, o valstybės institucijos skirtingai mato problemos sprendimo kelius ir būdus, LPK prezidiumo nariai išdėstė savo pasiūlymus.


Pasitarime problemas pasienyje pristatęs LPK viceprezidentas A. Kondrusevičius pažymėjo, jog pernai eilės ties pasienio postais su Baltarusija bemaž padvigubėjo lyginant su 2011-aisiais. Jei prieš porą metų Medininkų kelio poste vidutiniškai lūkuriuodavo 150 vilkikų, tai pernai šis skaičius siekė apie 320 sunkvežimių. Nepaisant gerokai viršijamo pasienio postų projektinio pralaidumo, kurį didinti bandoma organizacinėmis priemonėmis, infrastruktūra yra nepakankama, trūksta ir pareigūnų. „Šia kryptimi kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo. Dėl šios priežasties dabartinius PKP reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais“, – priminė vežėjų poziciją asociacijos vadovas.


Pasak jo, pasienio postai yra mūsų valstybės logistikos infrastruktūros dalis ir jų darbas atsispindi uosto, logistikos centrų, krovinių vežėjų rodikliuose. „Tai yra vartai į NVS šalių rinkas, kuriose dirbdami vien kelių transporto atstovai per metus eksportuoja apie 4 mlrd. litų vertės paslaugų. Jei mūsų artimiausi kaimynai suskubs pirmieji padidinti PKP pralaidumą, galime netekti svarbios dalies krovinių srauto per Lietuvą, tuo pačiu pajamų netektų paslaugų sektorius“, – prognozavo A. Kondrusevičius.


Anot R. Malkaus, jei pasienio infrastruktūrą imtų gerinti Latvija, turinti tiesioginę sieną su Rusija, tranzito srauto praradimų neišvengtų ir kaimyninė Baltarusija.


LPK prezidiumo narys, asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas pažymėjo, jog gerindama sienos pralaidumą su Rusija gerokai pasistūmėjo ir Suomija, kuri baigia įrengti modernią, itin didelio pajėgumo pasienio infrastruktūrą automobilių transportui Tarfianovkos pasienio punkte.


Vyriausybė perėmė iniciatyvą


Bene svarbiausiu pokyčiu, VRM viceministras Ž. Pacevičius įvardino šiandieniniame Vyriausybės posėdyje priimtus sprendimus tiesiogiai kuruoti greitesnį pasienio infrastruktūros vystymą. „Sakyčiau skirtumas yra tas, jog dabar ministrų kabinetas pats imasi šio klausimo priežiūros ir koordinuoja atskirų institucijų darbą“, – pažymėjo VRM viceministras.


Siekiant spręsti eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemą, Užsienio reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui pavesta stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Baltarusijos institucijomis. Susisiekimo ministerija įpareigota pristatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių plano projektą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos PKP plėtrai ir pralaidumui gerinti.


Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.


Susisiekimo ministerijai – atsakingiausios užduotys


Susisiekimo viceministras V. Kondratavičius patvirtino, jog ministerija imsis visų būtinų žingsnių, kad procesas pajudėtų iš mirties taško.


Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas išanksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.


Jis pripažino, jog šiandien Medininkų PKP veikianti eilių kontrolės sistema tėra vilkikų registravimo ir eilės priežiūros įrankis, skirtas tvarkai palaikyti.


Antrasis žingsnis – į tarptautinius bus pertvarkomi dvišaliai pasienio postai, kur sieną kirsti galėtų vilkikai vykstantys be krovinių.


Trečias etapas, kurį ketinama įgyvendinti kelerių metų perspektyvoje – esminė Medininkų posto rekonstrukcija, turinti padvigubinti šio posto pralaidumą. Šalia esamo PKP statant dar vieną tikimasi atvykstančiųjų iš Baltarusijos sunkvežimių ir lengvųjų automobilių srautą nukreipti dabartiniu postu, o naujais pastatytasis aptarnautų išvykstančiuosius iš Lietuvos. „Bendriems rekonstrukcijos darbams kartu su Baltarusija tikimės gauti 20 mln. eurų ES fondų lėšų 2014-2020m. finansinės paramos periodu, tačiau reikės ir nemažų įdėjimų iš biudžeto, todėl finansavimo klausimas išlieka itin svarbus“, – tikino A. Tvaronavičius.


Baltarusija jau turi programą


Valentinas Novikovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas teigė, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusija jau turi pasitvirtinusi 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.


Edminas Bagdonas, Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės departamento direktorius patvirtino, jog ES yra numačiusi lėšas įvairiose programose pasienio infrastruktūros, tad dėl konkrečių terminų ir bendradarbiavimo vystant pasienio infrastruktūrą kalbama įvairaus lygio susitikimuose. „Šis klausimas aptariamas bemaž visuose susitikimuose, nuolat susitinka ir atsakingų tarnybų vadovai, todėl visos sąlygos lyg ir sudarytos“, – pastebi jis.


Antanas Šipavičius, Muitinės departamento generalinis direktorius tikino, jog nekantriai laukiama infrastruktūros plėtros, nes vien organizacinės priemonės padidintų pasienio su Baltarusija pralaidumą, tačiau nepašalintų problemos. „Šiuo metu pasienio punktuose esanti infrastruktūra mus verčia dirbti ir balansuoti ant tokios ribos, kad mes kartais esame priversti įtemptai dirbti tam, kad būtų pakankamas kontrolės lygis. Kova su kontrabanda ir kitais pažeidimais nesumažės“, – užtikrino jis.


Sigitas Paulauskas, LPK Lietuvos-Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo tarybos pirmininkas teigė, jog Medininkų pasienio punktas turi tapti prioritetiniu, o Lietuva su Baltarusija turi susitarti, kaip spręsti ketverius metus neišsprendžiamą problemą. „Jei laiku neišspręsime šios problemos, tai visiems atsibos ir kroviniai keliaus per Lenkiją, per kitus pasienio punktus. Mes turime išsikelti sau strateginį uždavinį tapti kaip konkurencingu prekių srautų koridoriumi“, – dėstė jis.


Diskusija įgavo kur kas platesnį pobūdį, nes anot „Linavos“ prezidento, klausimas yra kur kas platesnis, nei eilių pasienyje problemos išsprendimas. „Sienos pralaidumo problema daro neigiamą įtaką visos Lietuvos verslo tranzito sistemos konkurencingumui. Nepaisant to, ar mes gilinsime Klaipėdos jūrų uostą, ar gerinsime kelių tinklą, jeigu pasienio postai nebus pakankamai paruošti srautams, mes nebūsime patrauklūs potencialiems savo klientams ir turėsime mažesnes galimybės uždirbti pinigus“, – antrino A. Kondrusevičius.


Jis išdėstė asociacijos poziciją, jog priimtinas problemos sprendimo būdas yra pasienio infrastruktūros plėtra – deramas pasienio postų išplėtimas, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimas bei saugių laukimo terminalų transporto priemonėms įrengimas, elektroninių eilių reguliavimo sistemos įdiegimas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2013 m. pradžioje 92.122 Lietuvos įmonėse buvo įdarbinta 1,257 mln. darbuotojų. Per praėjusius metus darbuotojų pagausėjo 21,7 tūkst. – 1,8% daugiau nei užpernai. 2012 m. darbuotojų skaičius augo dvigubai lėčiau nei 2011-aisiais, kai jis ūgtelėjo 3,6%. Per 2012 metus labiausiai dirbančiųjų pagausėjo prekybos, pramonės, transporto, paslaugų šakose, tačiau jų sumažėjo statybų, finansinio tarpininkavimo ir energetikos įmonėse.

Lietuvoje pernai susiklostė gana stabili tendencija, kad darbuotojų skaičius mažėja vidutinio dydžio įmonėse, nesikeičia mažose, o visas gausėjimas tenka tik aktyviai steigiamoms smulkioms, taip pat stambiausioms įmonėms. Pastaruoju atveju didesnę įtaką pernai turėjo ne tolesnis esamų stambių įmonių didėjimas, bet vidutinių įmonių augimas bei reorganizacijos – naikinant filialus bei biudžetinių organizacijų teritorinius padalinius.“


2013 m. sausio 1 d. stambūs darbdaviai (per 250 darbuotojų) buvo įdarbinę 28,4% Lietuvos darbuotojų, vidutinio dydžio įmonėse (50 – 249 darb.) dirbo 29,4%, mažose (10 – 49 darb.) – 24,7%, o smulkiose (iki 9 darb.) – 17,6%.


58% metinio darbuotojų skaičiaus augimo teko ne daugiau 9 darbuotojų turinčioms smulkioms įmonėms, 39% – stambiausioms, įdarbinusioms per 250 darbuotojų. Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius augo nežymiai, o vidutinėse (50-249 darb.) – mažėjo, visų pirma dėl jų augimo ar stambinimo.


Per 2012 metus darbuotojų skaičius labiausiai ūgtelėjo pramonėje – 2,6 tūkst. (arba +1,4%) – daugiausia augo baldų gamybos, taip pat metalų apdirbimo ir mašinų gamybos šakose. Darbuotojų gausėjo ir prekyboje – 2,5 tūkst (+1,1%), iš to skaičiaus didmeninei prekybai teko 1,4 tūkst., transporte – 1,5 tūkst. (+1,5%), gausiausiai – ekspedijavimo veikloje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 1,8 tūkst., (+4,2%) – pusė augimo teko įdarbinimo įmonėms. Ženklus augimas buvo ir smulkesnėse IT programavimo (1,0 tūkst.), konsultavimo (0,5 tūkst.) ūkio šakose.


Tačiau darbo vietų per metus sumažėjo statybos įmonėse – 4,0 tūkst. (-4,4%), iš jų pastatų statyboje mažėjo 2,8 tūkst., infrastruktūros objektų statyboje – 0,8 tūkst. darbuotojų. Per metus pastebimai darbuotojų mažėjo finansinio tarpininkavimo įmonėse (1,4 tūkst., -7,0%). Nuosaikiau mažėjo dirbančiųjų energetikos, vandens ir nuotekų ūkio įmonėse. Darbuotojų mažėjo ir smulkesnėse leidybos, žvejybos, maitinimo šakose bei siuvimo pramonės įmonėse.


Darbuotojų skaičius per praėjusius metus išaugo 34 iš 60 savivaldybių. Didžiausias santykinis augimas buvo Kauno (+10%), Širvintų (+10%). Panevėžio (+5%) rajonuose, tačiau absoliučiais skaičiais 70% metinio augimo teko Vilniaus mieste registruotiems darbdaviams – visų pirma dėl teritorinių filialų naikinimo. Labiausiai per metus darbuotojų mažėjo Telšių ir Pakruojo rajonų įmonėse (-6%), po 4-5 % dirbančiųjų mažėjo Molėtų, Prienų, Zarasų, Plungės, Ignalinos rajonuose.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informavo, kad 2012 m. gruodžio 20 d. įvykusio susitikimo su Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto vadovybe buvo svarstomi klausimai, susiję su privalomos išankstinės informacijos apie įvežamas prekes į Baltarusijos Respubliką kelių transporto priemonėmis teikimu.

Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų atstovai informavo, kad nuo 2012 m. birželio 17 d. įdiegta elektroninė išankstinės informacijos teikimo sistema. Išankstinė informacija apie įvežamas prekes kelių transporto priemonėmis turi būti pateikta prieš dvi valandas iki prekių pateikimo muitinei. Pateikus išankstinę informaciją apie įvežamas prekes sutrumpėja tranzito procedūros įforminimo laikas. Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų atstovai pažymėjo, kad elektroniniu būdu perduodami duomenys apie prekes turi būti tikslūs ir atitinkantys pateiktus dokumentus (prekių aprašymas, jų kodas pagal suderintą sistemą, svoris ir pan.).


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt