Prognozuojama, jog Lietuvos ekonomika 2017-2025 metais išlaikys augimo tempą, o bendra gamybos ir paslaugų sektoriaus vertė 2025 metais sieks atitinkamai 37.7 ir 21.9 milijardo eurų.

Nepriklausomybės akto signataras,

Dr. Albertas Šimėnas



Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius. Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.


Lietuvoje tęsiasi sumaištį žmonių galvose keliantis vartotojų kainų kitimas. Statistikai vis dar skelbia, kad  kainos yra mažesnės negu prieš metus, o žmonės baksnoja pirštais į prekių ir paslaugų čekius, kuriuose kainos didesnės negu praėjusiais metais.


Yra toks anekdotas apie jauną vaikiną, kurio įmonės prezidentas klausia, ką jaunuolis mano apie tai, kad vos atėjęs į bendrovę ir pradėjęs nuo pasiuntinuko, šis greitai tapo vadybininku, neilgai trukus – skyriaus vadovu ir štai dabar jau yra viceprezidentas. „Ačiū, tėveli“, - atsako jaunuolis. Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie tuos tėvus, kurie savo vaikus tiesiog pasodina šiltoje vietoje. Kalbėsime, ar iš tiesų yra verslumo genų?

 

Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų. Didėjantis naujų antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rodo, kad pamažu atgaunamas pasitikėjimas antros pakopos pensijų fondais“, − teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

 
Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc.  Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą.

 
Koks dar laisvasis kritimas, suglumtų tūlas pilietis, išvydęs šiandien Statistikos departamento paskelbtą trečiojo ketvirčio  Lietuvos BVP augimo rodiklį – 2,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu. Tai vis dar yra vienas iš sparčiausių plėtros tempų visoje Europos Sąjungoje. Visgi  realioji ekonomika gyvena panašia nuotaika kaip lėktuvo keleivis, įspėtas piloto apie netrukus prasidėsiantį turbulencijos ruožą – jausmas ne iš maloniausių, tačiau deguonies kaukės niekas neieško. Problema yra ta, kad euro zona, su kuria pastarąjį pusmetį siejome nemažai vilčių, klimpsta ir bent jau kol kas neranda recepto ekonomikai pagyvinti. Labiausiai nuvilia Lietuvos eksportuotojams ypač įdomi Vokietijos rinka – šios šalies tyrimo instituto IFO duomenimis, spalio mėnesį verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 104,7 iki 103,2 punkto, t.y. jau šeštą mėnesį iš eilės. Nenuostabu, kad kažkada buvusi antroji pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, Vokietija dabar stūkso ketvirtoje vietoje.

 

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos  turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau gyventojų grynaisiais pinigais laikytas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos automatiškai būtų pakeistos į eurus.

 
Pokriziniu laikotarpiu įspūdingai augęs eksportas šiemet pateko į iššūkių sūkurį. Tai liudija ir šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys – 2014 m. sausį–rugpjūtį, palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu, eksportas smuktelėjo 2,4 proc. Vien rugpjūčio mėnesį eksportas sumažėjo 2,9 proc., o maisto produktų – 16,2 proc.


Ekonomikos atsigavimas Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje tęsis toliau, nepaisant padidėjusios geopolitinės įtampos ir euro zoną apėmusio sąstingio, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Pasak analitikų, Rusijos ir Ukrainos konfliktas užsitęs ir lems šių valstybių ūkio nuosmukį artimiausiais metais.

 

 

Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ (toliau – PKN) antrinės įmonės AB „Orlen Lietuva“ (toliau – OL) ekonominė būklė yra sudėtinga. Pagrindinė priežastis – esminiai pokyčiai degalų pardavimo pasaulinėje rinkoje, dėl kurių žymiai sumažėjo Europoje dislokuotų naftos perdirbimo įmonių produkcijos paklausa ir išaugo konkurencija.
OL gebėjimus sėkmingai konkuruoti apsunkina du esminiai momentai.   

  

 

В докладе говорится, что принудительный труд 21 млн. человек приносит в три раза больше нелегальных доходов, чем было выявлено в предыдущих подсчетах.

 

 

 
Didesni laivai – ilgesnis tranzito laikas 

 

Jūrinių pervežimų rinkoje įsivyrauja vis stiprėjanti tendencija gilintis ir spęsti jau vasaros sezono metu visuotinai deklaruotą didelės laivų pasiūlos ir mažo krovinių kiekio, įtakojančių pervežimo kainas problemas. „Maersk“ line pirmoji pranešusi apie ketinimus didinti eksploatuojamų laivų tonažus bei paleidusi didžiausią krovininį okeaninį laivą „Tripple-E“, gebantį vežti 18000 TEU, šiuo laiku sulaukia pasekėjų.

 

 

 

 

 
Birželio pabaigoje Japonijos jūrinė linija „ Mistsui O.S.K. Lines Ltd“ išplatino pranešimą apie linijos...

 

 

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt