perkrovimas

 

Gerbiamas kandidate į Lietuvos Respublikos Prezidentus,

 

Pirmiausia nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės garbingoje kovoje.


Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į kai kuriuos istorinius aspektus, susijusius su jūros reikšme Lietuvos valstybės raidai, ekonomikai ir kultūrai.

Žurnalas JŪRA MOPE SEA pradėjo 20-uosius veiklos metus.
Lietuvoje gimęs jūrinis leidinys vienintelis turi tokią ilgą jūrinę istoriją ir vienintelis išgyveno iki 20-ojo jubiliejaus, nors būta įvairių bandymų kurti lietuvišką jūrinę spaudą. Žurnalas, kurio istorija siekia 1935 m., išaugo iš savo pirmtakų šaknų ir pirmąsias šakas išskleidė tik bendradarbiavimo ir nuoširdžios partnerystės su Lietuvos jūros verslo, uosto, transporto ir logistikos kompanijomis, asociacijomis, Klaipėdos miesto savivaldybe, mokslo atstovais bei kai kurių Lietuvos ministerijų ir diplomatinio korpuso palaikymo dėka. Vėliau prie šio bendradarbiavimo sėkmingai prisidėjo tarptautinės organizacijos ir kompanijos.

„Euromonitor International Analytics“ atsako į svarbiausius verslui kylančius klausimus greitu tempu besisukančiame ir nežinomybės apimtame pasaulyje. Pateikiame nuolat atnaujinamas prognozes ir „kas būtų“ scenarijus pagal svarbiausius makroekonominius veiksnius, kaip BVP, augimas ir nedarbo lygis.

Milda Manomaitytė, 
„Global AirRail Alliance“ steigėja

 

Tarptautinio mobilumo ekspertai ir „Interreg Central Europe“ finansuojamo Antžeminės oro uostų prieigos (angl. „Landside Airport Accessibility“ – „LAirA“) projekto partneriai 2019 m. sausio 23 d. susirinko Briuselyje aptarti skirtingų, oro uostuose mažai emisijų išskiriančio transporto mobilumo metodų privalumų. Šie sprendimai turi padėti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, infrastruktūros tiekėjams bei oro uostams siekti į oro uostus vykstančio „žaliojo“ transporto skatinimo tikslų. 
Oro uostų regionų asociacijos (Airport Regions Conference) organizuojama konferencija „Išmanaus ir mažų emisijų reikalaujančio mobilumo link“ subūrė įvairias Europos institucijas, tarptautines transporto asociacijas, valdžios institucijas ir palaikymo grupes.

Prof. Petras Punys,

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas, VDU, Kaunas-Akademija

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Lietuvos kaimynė Baltarusija – uždaro žemyno šalis, jos neskalauja jokia jūra, tačiau intensyviai ieško efektyviausių būdų gabenti savo prekes į jūros uostus. O ją supančios jūrinės valstybės (Lietuva, Latvija, Lenkija, Rusija ir Ukraina) stengiasi jai įtikti – pasiūlyti geriausias sąlygas. Juk dalis pelno siunčiant krovinius tenka joms, be to, yra ir politinių dividendų. Šiuo metu iš Baltarusijos absoliuti dauguma krovinių iki Baltijos jūros gabenama sausuma – traukiniais ir sunkvežimiais. Pastarieji ypač nedraugiški mus supančiai aplinkai, esamos blogybės yra visiems aiškios ir čia neįvardijamos. Žymiai draugiškesnis yra vandens transportas – laivyba upėmis. Laivyba gali konkuruoti tik plukdydama stambių gabaritų ar birius krovinius ir ypač dideliais kiekiais. Deja, daugumoje iš minėtų šalių kadaise klestėjusi vandens kelio upėmis infrastruktūra yra sunykusi ar neatitinkanti šiuolaikinių techninių standartų. Drąsiai galima sakyti, kad krovininė laivyba Dauguvos, Vyslos ir Nemuno upėmis praktiškai nevyksta, išskyrus trumpas žemupių atkarpas. Ne stebuklai ir kitose ES šalyse, išskyrus Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir kt. ES vidaus laivybos dalis tesudaro 6 % visos kartu su sausumos transportu – keliais ir geležinkeliu – dalies.

Prof. Vladas Žulkus, 
Klaipėdos universitetas

 

Tirpstant paskutiniam ledynui, nuklojusiam Skandinaviją, maždaug prieš 12 000 metų jo vanduo susikaupė Baltijos jūros vietoje, užliedamas dabartines pakrantes. Maždaug prieš 11 500 metų šio, vadinamojo Baltijos ledyninio ežero, vanduo prasiveržė dabartinės Švedijos vietoje ir gigantišku kriokliu ištekėjo į vandenyną, kurio vandens lygis buvo gerokai žemesnis. Baltijos vietoje atsirado Joldijos jūra, kurios krantai dabar glūdi apie 50 m gylyje. Tos jūros pakrantėse apsigyveno priešistorės žmonės, tačiau vandens lygis nebuvo stabilus. Ledai vėl uždarė sąsiaurį į vandenyną, o daugybė upių toliau nešė vandenį – maždaug prieš 9 500 metų susiformavo gėlas Ancyliaus ežeras, kurio vandens lygis kilo ir privertė žmones iš jūros pakrančių trauktis toliau į žemyną.

Šiemet pavasarį Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje įvyks jau trečiasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Tai vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje, jau sulaukęs įvairių šalių žiūrovų susidomėjimo ir simpatijų. 2018 m. festivalyje apsilankė daugiau negu 5 000 žiūrovų, pažiūrėjusių 21 pasirodymą iš 8 šalių.

 Pernai Lietuvos uostamiestis Klaipėda garsiai paskelbė pasirinkęs mėlynosios ekonomikos ir greitų sprendimų kelią. JŪRA MOPE SEA apie tai rašė 2018 m. 3–4 žurnalo numeryje. Miestas žingsnis po žingsnio eina užsibrėžtų tikslų link.

Rita Bočiulytė

Straipsnis paskelbtas 1999 m. žurnale „Jūra“ Nr. 1

 

Lietuvos Respublikos kultūros paminklas – dabartinė Klaipėdos pilis – tai buvusios XIII–XVIII a. fortifikacinės struktūros bastioninės pilies liekanos.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt