perkrovimas

Pasaulio ekonomikos forume, kuriame svarstyta, kaip kurti bendrą ateitį šiame susiskaldžiusiame pasaulyje, diskusijos buvo sutelktos į ketvirtąją pramonės revoliuciją ir į tai, kaip pasirengti dirbtinio intelekto atėjimui.

Šiemet Davoso forumas išsiskyrė dviem įžymybėmis, pirmą kartą apsilankiusiomis šiame pasaulio galingųjų susitikime Šveicarijoje – tai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump su savo programiniu šūkiu „America first“, kurį, beje, pirmą kartą 1916 m. paskelbė 28-asis JAV prezidentas Woodrow Wilson, ir dirbtinio intelekto pavyzdys, humanoidė Sofija su savo juoduoju humoru „okay, aš sunaikinsiu žmoniją“. Ir vienas, ir kitas buvo sutikti smalsaus dalyvių dėmesio bei lydimi audringos reakcijos.

Šiemet vasario 16 d. paminėjome Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Maža, nė trijų milijonų gyventojų nebeturinti valstybė šiuolaikiniame globaliame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje išsaugoti savo identitetą, sukurti unikalius, pasaulį dominančius dalykus ir oriai dalyvauti konkurencinėse varžybose gali tik ugdydama bei puoselėdama visuotinį intelektą. Todėl mūsų žvilgsnis nukrypo į intelekto centrą – Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

Žurnalo svečias – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius, profesorius, daktaras Renaldas GUDAUSKAS.

Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjunga – tai tarptautinė asociacija, vienijanti daugiau nei 30 palei dvi Vidurio Europos didžiausias upes – Elbę ir Oderį – išsidėsčiusių ekonominių institucijų Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Jos vyriausiasis sekretoriatas šiuo metu įsikūręs Magdeburgo prekybos ir pramonės rūmuose.

Nuo 2000 m. Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjungą įkūrusios šalys palaiko tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo vystymą viename sparčiausiai ekonomiškai augančių regionų. Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjunga spartina Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos integraciją bei efektyviai svarsto regioninių ekonomikų interesus vietos ir Europos lygiu. Norint sėkmingai konkuruoti visame pasaulyje, būtina žiūrėti į Vidurio Europą, ypač į tarp Elbės ir Oderio išsidėsčiusį regioną, kaip į integruotą ekonominę erdvę.

Į 2018-uosius Lietuvos SGD klasteris įžengė užsibrėžęs ambicingus tikslus. Organizacijos iniciatyva suburtas tarptautinis konsorciumas Klaipėdoje kuria unikalią vidaus vandenų transporto priemonę. Suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos prototipą tikimasi pristatyti jau vasario pabaigoje.

Šiame straipsnyje apžvelgiamas prekių transportas Europos Sąjungos bei kitų, su ES vidaus vandenų tinklu susijusių šalių vidaus vandenimis. Daugiausiai dėmesio skiriama pagrindinei transportuojamai produkcijai, praėjusių metų duomenis lyginant su 2016 m. duomenimis.

2016 m. bendras Europos vidaus vandenimis pervežtų krovinių kiekis siekė 554 mln. tonų, o tai yra 0,9 % daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau bendrasis transporto paslaugų kiekis siekė 147 mlrd. tonkilometrių (TKm) ir, palyginti su ankstesniais metais, smuktelėjo 0,2 % – transporto atstumų kiekis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė vidaus vandenimis transportuojamos produkcijos kategorija – „Metalo rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai“ bei „Koksas ir perdirbtos naftos produktai“. Didžiausią vidaus vandenų transporto tinklą turi tokios Europos šalys kaip Nyderlandai ir Vokietija.

Sausio 23–24 dienomis Indijos verslo sostinėje Mumbajuje, buvusiame Bombėjuje, kurio vardu vadinasi parodų centras, vyko tarptautinė transporto ir logistikos paroda „transport logistic India“. Tai jau dešimtasis stambiausiu bei svarbiausiu transporto ir logistikos įvykiu Indijoje laikomas renginys. Kartą per dvejus metus „EXIM India’s CTL & BHP“ organizuojamas renginys šioje rinkoje įgauna vis didesnę reikšmę. Prie to nemažai prisideda bendradarbiavimas su viena didžiausių pasaulyje renginių organizatore Vokietijos kompanija „Messe München“, kuri jau antrą kartą suteikia galimybę suinteresuotoms įmonėms sužinoti daugiau apie Indijos rinką, palaikyti esamus ar užmegzti naujus ryšius dalyvaujant parodoje pasaulyje žinomu „transport logistic“ formatu.

Įvairialypė gamta mus, Žemės gyventojus, apgyvendino skirtinguose didelės planetos namo aukštuose. Kažkas vienoje pusiaujo pusėje keliasi 12 valandų anksčiau ir niekur neskuba, kažkam bet kurioje platumoje neužtenka 24 valandų per parą, o kitiems trūksta viso Žemės laiko. Tačiau mes, septyni milijardai ir beveik septyni šimtai milijonų planetos gyventojų, kiekvieną dieną nešame savo gyvenimo krovinį. Vieni užsikrovė per didelę naštą, kiti gali ir daugiau, o tretieji net išaukštino krovinį (angl. cargo) į savitą kultą.

Mūsų nutrinti lagaminai vėl buvo sukrauti ant šaligatvio; dar laukė ilgas kelias. Bet kas čia tokio, juk kelias – yra gyvenimas.

Jack Kerouac „Kelyje“

Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt