perkrovimas

Naujojo šilko kelio modelis „Viena juosta, vienas kelias“ tebėra kūdikystės būsenoje, sako ekspertai. Iš tikrųjų penkeri metai, praėję nuo Kinijos prezidento Xi Jinping pasauliui pasiūlytos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, tėra kūdikystės amžius, ypač jeigu šį Kinijos užmojį imtume lyginti su kitu istoriniu veiksmu, padariusiu didžiulį poveikį Kinijos imperijos formavimuisi – Didžiosios kinų sienos statyba. Tačiau toks palyginimas nebūtų visai tinkamas, nes XXI amžiaus laikas, atrodo, lekia greičiau negu trečiojo šimtmečio pr. m. e., kuomet buvo pradėta statyti Didžioji kinų siena, laikas. O ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ambicijos yra kur kas didesnės – vaizdžiai tariant, jos siekia apjuosti pasaulį.

Šiemet Davoso forumas išsiskyrė dviem įžymybėmis, pirmą kartą apsilankiusiomis šiame pasaulio galingųjų susitikime Šveicarijoje – tai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donald Trump su savo programiniu šūkiu „America first“, kurį, beje, pirmą kartą 1916 m. paskelbė 28-asis JAV prezidentas Woodrow Wilson, ir dirbtinio intelekto pavyzdys, humanoidė Sofija su savo juoduoju humoru „okay, aš sunaikinsiu žmoniją“. Ir vienas, ir kitas buvo sutikti smalsaus dalyvių dėmesio bei lydimi audringos reakcijos.

Naujojo šilko kelio iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ tema jau keletą metų yra aktuali tarptautiniuose forumuose ir konferencijose įvairiose pasaulio šalyse. Diskusijose išsakomos įvairios nuomonės, neretai ganėtinai prieštaringos.

Pasidalinti savo įžvalgomis šia tema pakvietėme diplomatą, Lietuvos Respublikos ambasadoriumi dirbusį Azerbaidžane, Turkijoje, dabar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorių ypatingiems pavedimams energetinio saugumo politikos ir transporto strategijos klausimais Kęstutį KUDZMANĄ.

„Brexit“ ir toliau kelia daugybę klausimų Europos ir pasaulio verslui. Tad nenuostabu, kad tarptautiniuose renginiuose ir diskusijose apie tai kalba daugelis pranešėjų.

Kaip verslas prisitaiko ar mėgina prisitaikyti prie naujų sąlygų? Kokie iššūkiai laukia ateityje? Ar JK ir ES skyrybos perbraižys tarptautinių transporto koridorių bei kelių žemėlapius ir pakeis prekių judėjimo logistikos grandinėse tendencijas?

Šie ir panašūs klausimai neramina verslo ir su verslu susijusias struktūras.

Savo įžvalgomis pasidalinti paprašėme JŪRA MOPE SEA partnerio –  „International Euromonitor“ –  eksperto Danielio SOLOMONO.

Jonė Kalendienė

 

Dr. Jonė Kalendienė yra Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Ekonomikos katedros vedėja. Ji yra dirbusi ekonomiste Lietuvos banko Makroekonominės analizės ir prognozavimo departamente. Drauge su partneriais iš įvairių užsienio universitetų dirbo projekte „The New Silk Road:

China Meets Europe in the Baltic Sea Region“ („Naujasis šilko kelias: Kinija susitinka su Europa Baltijos jūros regione“). Ji taip pat yra įtraukta į bendrą mokslinį tiriamąjį projektą, koordinuojamą BMI ir Chinese Academy of Social Science „China-Europe: China’s Belt and Road Initiative and the Baltic Sea Region“ (Kinijos mokslų akademija „Kinija–Europa: Kinijos iniciatyva Juosta ir Kelias ir Baltijos jūros regionas“).

Vida Bortelienė

 

Vyresnio amžiaus klaipėdiečiai uosto panoramoje teigia pasigendantys laivų, nes prieš du dešimtmečius jų regėdavo daugybę stovinčių savaitėmis. O dabar – plaukdamas keltu per marias vos spėjai užmesti akį į kokį jūrų milžiną, o jau rytoj jo nebėra! Paradoksas – uostas atrodo pustuštis, apsilankančių laivų skaičius mažėja, o krova didėja sparčiausiai regione. Klaipėdos uosto modernizacija paspartino krovos greitį ir darbo našumą.

Šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, turintis aiškią strateginę kryptį, pastaraisiais metais pagal krovinių srautą išlaiko absoliučią lyderystę regione. Klaipėdos jūrų uostas, vertinamas kaip saugus, skaidrus ir patikimas, sparčiai žengia inovacijų kryptimi, garantuodamas savo partneriams aukščiausios kokybės paslaugas, greitį bei lanksčius tarifus.

Į 8-ąją kasmetinę kovo pradžioje Gdanske vykusią „Transporto savaitę“ susirinko beveik 400 dalyvių, kurie praleido tris dienas nagrinėdami su uostų plėtros projektų planavimu ir finansavimu susijusias temas bei Naujojo šilko kelio iniciatyvos Europos logistikos sektoriui atveriamas galimybes.

Stefan Breitenbach, Hamburgo uosto Projektų skyriaus vadovas

 

Vidaus laivybos stiprinimas – būtina priemonė ieškant tvarių sprendimų nuolat augančioms transporto apimtims Baltijos jūros regione. Vidaus laivybą būtina plėtoti kaip neatsiejamą multimodalinių ir tvarių transporto sistemų dalį, kuri naudojasi visais skaitmeninimo ir automatizavimo pranašumais. Tam būtinos investicijos, inovacijos ir intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kadangi 75 % vidaus laivybos operacijų vyksta tarpvalstybiniu mastu.

Aleksandra Tallat

 

Jungtinės Baltijos jūros regiono „Interreg“ programos projekto EMMA bei Elbės ir Oderio pramonės rūmų konferencijos organizatoriai puoselėja vertingą tradiciją – jos dalyvius kiekvienais metais supažindina su kokiu nors konkrečiu vidaus vandens kelių laivybai skirtu objektu.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt