Itališkai ir prancūziškai kalbantis Šveicarijos Tičino kantonas pasaulyje garsėja jau į aštuntąjį dešimtmetį įžengusiu Lokarno kino festivaliu. Menine kultūros propagavimo ir plėtros prasme į jį lygiuojasi gerokai jaunesnis, bet ne mažiau veržlus tarptautinis festivalis POESTATE.
Kūrybinė ugnis neužgesinama
1997 m. POESTATE įkūrėjos Armidos Demartos iniciatyva ir jai vadovaujant įvykusi poezijos šventė buvo pirmasis literatūrinis renginys Tičino kantone.
Įvairiais metais tarp POESTATE dalyvių ir laureatų buvo tokie poetai, kultūros ir meno grandai kaip Jevgenij Jevtušenko, Bella Achmadulina, Giancarlo Majorino, Jevgenij Solonovič, Antonella Anedda, Ida Travi, Sara Ferrari, Roger Perret, Valerij Dudarev, Alberto Nessi, Elsa Cross, Marcello Foa, Alberto Ruy-Sanchez, Giovanni Orelli, Diego Fusaro, Fabio Pusterla, Chandra Livia Candiani, Arminio Sciolli, Jean Olaniszyn, Davide Monopoli, Andrea Scanzi, Gaetano Curreri, Valerio Magrelli, Sergio Roic, Vladimir Luxuria, Francesca Vecchioni, Franco Buffoni, Gilberto Isella, Margherita Coldesina, Roberto Raineri-Seith, Mirko Aretini, Alessandro Manca ir kiti.
Dabar, kai ši iniciatyva, jau tapusi daugiakultūriniu reiškiniu, artėja prie 25-mečio, ji sulaukia pasaulinio dėmesio ir įvertinimo. Pripažindamas POESTATE vertę, tai yra pabrėžęs ir Lokarno kino festivalio prezidentas Marco Solari.
POESTATE renginys paprastai vyksta kelias pirmąsias birželio dienas. Šiemet 24-ojo festivalio ir daugybės pasaulyje turėjusių vykti renginių planus sujaukė visuotinė pandemija ir karantinas, atėmęs susitikimų, bendrystės, apkabinimų džiaugsmą, bet neužgesinęs kūrybinės ugnies.
Organizatoriai, festivalio programą pavadinę „Tolimi, bet artimi“, nusprendė perkelti ją į virtualią erdvę. Tai, ką Lugane turėjo paskelbti ir parodyti susirinkę įvairių šalių atstovai, teko per labai trumpą laiką transformuoti į vaizdo medžiagą. Organizatoriai visą šią medžiagą sudėjo į trijų dienų programą, kuri per įvairius šaltinius bus prieinama bet kurioje pasaulio vietoje bet kuriam prisijungusiam žiūrovui.
Virtuali poezijos kelionė: nuo Lugano iki Kolumbijos
„POESTATE – kultūros projektas, apimantis klasiką ir avangardą, poetų, rašytojų, muzikantų, žurnalistų, menininkų vizijas ir įžvalgas su skaitymais, deklamacijomis, paskaitomis, diskusijomis, parodomis, spektakliais, susitikimais. Šiemet bus ypatinga specialioji festivalio laida, vykstanti alternatyviu režimu“, – sako festivalio įkūrėja ir meno vadovė A. Demarta, pabrėždama, kad visa ši virtualioji produkcija padaryta su didžiuliu atsidavimu, kruopštumu ir meile, siunčiama visiems pasaulio žmonėms.
Tai kolektyvinis literatūros renginys ir kūrinys, tarsi mozaika sudėliotas iš įvairių šalių tradicijų, potyrių, jausmų, sujungtas meile ir tikėjimu kūrybos galia. Jis kviečia į virtualią trijų dienų kelionę, kuri prasideda Lugane, keliaujant per Tičino ir kitus Šveicarijos kantonus per kelis Italijos miestus, paskui aplankant Taivaną, po to užsukant į Lietuvą prisiminti vieną garsiausių Europos poetų Kristijoną Donelaitį, kurio 240-ąsias mirties metines šiemet minime, pasisvečiuojant Venesueloje ir tada – į Kolumbiją pagerbti šalį, davusią pasauliui neaprėpiamo masto ir talento rašytoją, Nobelio premijos laureatą Gabriel García Márquez.
Šiemet Kolumbija yra pakviesta kaip POESTATE garbės viešnia, o jos programa skirta Nobelio premijos laureato G. G. Márquez atminimui, kurio kūryba paliks neišdildomą pėdsaką literatūros istorijoje.
Prie to, kad Europa susipažino ir pamilo tuomet dar neišgarsėjusius Lotynų Amerikos rašytojus G. G. Márquez, Pablo Neruda, Jorge Luis Borges, Oktavio Paz, Julio Cortazar, daug prisidėjo lietuvių kultūros veikėja, buvusi ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis.
Šiemet POESTATE renginyje matome iškilius Kolumbijos poetus Olgą Eleną Mattei ir Romulo Gallegos premijos laureatą William Ospin.
POESTATE formulė visada išlieka istorinė su daugybe dalyvių – vietinių ir iš svetur atvykusių kūrėjų. Įprasta, kad literatūrinė įvairovė svyruoja nuo žinomų ir nusipelniusių autorių iki pradedančių poetų bei kylančių naujų žvaigždžių, nuo klasikinių skaitymų iki avangardo, nuo tradicinių spektaklių iki eksperimentinių kūrinių. Visa tai nuo 1997 m. formuojasi į įspūdingą kultūrinę istoriografiją.
Šis virtualus festivalio renginys yra pirmasis eksperimentinis bandymas, tokiu būdu užtikrinant projekto tęstinumą. Naudojant dinaminį formatą, pereiname nuo lėto realaus scenos laiko prie dinamiškos virtualios scenos laikų, kuriuos reikia sekti internete ir žiūrėti iš bet kurios pasaulio vietos. Kaip ir gyvai vykstantis renginys, programa sudaryta iš trijų dalių ir tęsis tris dienas. Birželio 4, 5, 6 dienomis 18 val, Šveicarijos laiku renginį galima žiūrėti „Ticinonline“ platformose www.poestate.ch; www.piazzaticino.ch; facebook.com/ticinonline.ch; youtube.com/ticinonline, o po renginio pabaigos – „YouTube“ kanale. Organizatorių parengtoje programoje taip pat pristatomi visi šių metų renginio dalyviai ir kuratoriai bei dalis renginio istorijos.
Lietuvos komandos projektas – „Metų laikai“
Lietuvos kūrybinės komandos kuratorius yra Arminio Sciolli, Leonardo da Vinčio „il Rivellino“ meno galerijos Lokarne vadovas, 2017 m. pripažintas POESTATE laureatu. A. Sciolli ir jo vadovaujama „il Rivellino“ galerija vykdo taurią misiją – įvairias nacijas ir šalis suartinti per bendradarbiavimą kultūroje ir mene. Jis dėmesingai rūpinasi, kad Lietuvos istorija, kultūra, menas būtų žinomi Šveicarijoje, Italijoje ir kitose šalyse, kuria abipusius kultūrinių mainų ryšius. Arminio nuoširdžiai palaiko Lietuvos menininkų iniciatyvas ir padeda įgyvendinti jų projektus.
POESTATE renginyje Zita Tallat-Kelpšaitė kartu su dailininke Irma Leščinskaite, pristatydamos meno projektą „Metų laikai“, pasakoja senovės lietuvių ir prūsų istoriją.
Šis meno projektas skirtas lietuvių grožinės literatūros pradininko, vieno savičiausių XVIII a. Europos poetų, literatūros klasiko Kristijono Donelaičio atminimui.
Donelaičio viso gyvenimo kūrinys – poema „Metai“, kuri yra išleista daugeliu pasaulio kalbų, UNESCO sprendimu įtrauktas į Europos šedevrų biblioteką – greta Homero ir Vergilijaus epų.
Šiemet sukanka 240 metų nuo Donelaičio mirties.
- Tallat-Kelpšaitės paveikslų ciklas „Metų laikai“ byloja, kad lietuvių grožinės literatūros pradininko Donelaičio kūrinys stovi ant tvirto baltų kultūros ir baltų raštijos pagrindo, padėto pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais.
Abstrakcijų kūrėjos I. Leščinskaitės Donelaitis žvelgia iš senovinės miniatiūros šiuolaikinių abstrakcijų fone.
Senosios Klaipėdos piliavietės muziejaus erdvėje, kur 1252 m. prasidėjo Mėmelio, dabartinio Klaipėdos miesto, istorija, skaitoma Donelaičio poema taip pat virtualiai sujungia praeitį ir dabartį. Įsiliejusi į bendrą POESTATE dalyvių – kuriančių ir atiduodančių, besiklausančių ir priimančių – širdžių ritmą, ji suartina tolimus ir artimus kviesdama susijungti bendram tikslui – išsaugoti žmoniją ir žemę, o ateitį kurti taikiai sujungus protus ir širdis.
99 interpretuoja 100 metų vienatvės
Menininkės Nubijos Soledad Garcia Hernandez knygoje „99“ interpretuojami Gabriel García Márquez „Šimtas metų vienatvės“.
Kaip matyti iš pavadinimo, knygoje pateikiami devyniasdešimt devyni A5 formato tušo ir popieriaus technika atlikti darbai, kuriais atiduodama pagarbos duoklė didžiojo Kolumbijos rašytojo ir Nobelio premijos laureato G. G. Márquez šedevrui bei jo fantastiškam realizmui.
„99“ jau yra nepriklausomas darbas, kurio koncepcijai įtakos turėjo „Šimtas metų vienatvės“, vaizdui – Goyos darbai, Escherio fantastika ir Gorey kompozicija.
Kiekviename šios paveikslų kolekcijos darbe vyrauja linijos stiprybė, kaip dominuojantis estetinis elementas, jos formų išraiška ir kompozicija, kurios apibrėžia literatūrinio darbo fantaziją.
Tačiau tai nėra vien fantastika – kūriniui būdingos savitos interpretacijos, kurių tiesioginė reikšmė formoje jaučiama tol, kol jos perkeliamos į konceptualiojo formalizmo lygį.
Tačiau „99“ tikslas nėra papasakoti istoriją, nes tai jau buvo tobulai padaryta Gabriel García Márquez knygoje.
Dr. Nubia Soledad Garcia Hernandez (g. 1966, Kolumbijoje) įgijo meninio piešimo daktaro laipsnį Valensijos politechnikos universitete ir jau daugiau nei 30 metų dirba šioje srityje. Šiuo metu gyvena Ciuriche, Šveicarijoje.
JŪRA MOPE SEA informacija
