„GetJet Airlines" tapo pirmosiomis Lietuvos avialinijomis, kurios pradėjo vykdyti transatlantinius skrydžius plataus fiuzeliažo lėktuvu. Šie tolimieji skrydžiai į Kanadą bus vykdomi „LOT Polish Airlines" užsakymu vieninteliu Baltijos šalyse lėktuvu „Airbus A330". Skrydžių kryptis Varšuva-Torontas.

Prestižine laikyta kelių sektoriaus inžinieriaus specialybė tapo mažai kam patraukli. Tokie specialistai nebenori dirbti Lietuvoje, o geriausiems tenka emigruoti.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia, jog nuo 2020 m. vasaros sezono pradės vykdyti naujus skrydžius iš Rygos į Mančesterį (Jungtinė Karalystė), Bergeną ir Trondheimą (Norvegija) bei Jerevaną (Armėnija).

2019-iesiems po truputį artėjant prie pabaigos, Lietuvos oro uostai skaičiuoja praėjusio laikotarpio rezultatus – po itin aukštų pirmojo pusmečio pasiekimų ir toliau fiksuojamas visų aviacinių rodiklių augimas.

Neslūgstant gyventojų norui įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar vėjo elektrinę, ESO klientus ragina būti budriems ir nepasikliauti vien gražiais rangovų pasiūlymais suspėti gauti valstybės dotaciją dar šiemet. Ne vienas atvejis rodo, kad klientai skubėdami kuo greičiau įrengti saulės ar vėjo elektrinę, nepasivargina išsiaiškinti elektros tinklo pajėgumo, o vėliau paaiškėja, kad elektrinė įrengta, bet ji negali būti prijungta prie skirstomojo elektros tinklo. Dėl rangovų abejingumo arba klientų nežinojimo, paaiškėja, kad neužtenka tinklo pajėgumo priimti generuojamą elektros energiją.

Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Ne vienerius metus ESO paprastina ir gerina prijungimo prie elektros skirstomojo tinklo procedūras tiek gyventojams, tiek verslui. Bendrovė įvykdė naujus pirkimus, dėl kurių investuotojai Laisvosiose ekonominėse zonose galės būti prijungti prie elektros tinklo du kart greičiau – vietoj dvejų metų per vienerius.

Nors ekonomistai vis dažniau gąsdina, kad per dešimtmetį įsibėgėjęs pasaulio ekonomikos traukinys netrukus ims lėtėti, Lietuvos verslas savo apsukų nemažina, veikiau – atvirkščiai.

Minske vykstant XIII Baltarusijos transporto savaitei, Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su Baltarusijos susisiekimo ministru Aleksejumi Avramenko. Pagrindinės susitikimo temos – šalių bendradarbiavimas vežant krovinius ir keleivius, pasienio kontrolės punktų infrastruktūros plėtra, tarptautinė laivyba Nemunu.

Keliaudami automobiliu po Europą dažnai palyginame kelių kokybę Lietuvoje ir užsienyje. Kelių ir jų priežiūros kokybės lygį lemia šalyse galiojantys standartai. Kokią Europos šalių teigiamą praktiką galime pritaikyti pas mus gerinant eismo saugumą?

Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime organization - IМО) nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vykdo programą, kurios tikslas yra mažinti neigiamą laivybos poveikį ekologijai. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos pradeda galioti IMO sprendimas sumažinti maksimaliai leidžiamą sieros kiekį degaluose. Ką tai reiškia laivybos šakai ir krovinių gabenimo jūromis rinkai, klausiame „AsstrA" Baltijos šalių ir Baltarusijos krovinių gabenimo jūromis skyriaus vadovo Mykolas Tokarenko.

Rugsėjo 30 dieną Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentinių Europos Sąjungos (ES) reikalų komitetų pirmininkų delegacija, kuri susipažins su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica" projekto įgyvendinimu Lietuvoje.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda projekto „Stotys – traukos centrai“ įgyvendinimą, kurio metu trylika svarbiausių šalies mastu geležinkelio stočių virs šiuolaikiškomis viešosiomis laisvalaikio bei darbo erdvėmis. Įgyvendinti projektą jo iniciatoriai pakvies privataus verslo įmones – pirmosios konsultacijos su verslu įvyks jau spalio 2-ą dieną, 14 val. sostinės Geležinkelių muziejaus konferencijų salėje.

JAV centrinis bankas, kuris gana agresyviai didino bazines palūkanas nuo pat 2016 m. gruodžio mėnesio, neseniai stipriai pakoregavo savo pinigų politiką ir šiemet jau antrą kartą sumažino pinigų kainą. Pirmąkart palūkanos buvo sumažintos liepos pabaigoje, o antrą kartą – rugsėjo viduryje. Paprastai centriniai bankai mažina palūkanas kai šalies ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir tokiu būdu leidžia ekonomikai laisviau kvėpuoti bei sparčiau atsigauti nuo sunkmečio pasekmių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tas faktas, kad JAV centrinis bankas du kartus sumažino palūkanas nereiškia, kad JAV ekonomika paniro į recesiją, o centrinis bankas kovoja su krizės pasekmėmis.

  

Foto 2

 

Klaipėdos jūrų uoste besilankantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako sieksiantis, kad būtų išlaikytas ir užtikrintas uosto konkurencingumas. Ministras iš arčiau supažindintas su uosto veikla, problematika bei vystymosi perspektyvomis.

 

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt