Rugsėjo mėnesį Klaipėdos SGD terminalo, valdomo KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, paslaugomis pradės naudotis ketvirtasis naudotojas – Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“.

Jau 2022-aisiais Kauno oro uostas keleivius planuoja pasitikti atsinaujinęs – didesnis, erdvesnis ir patogesnis. Pokyčius diktuoja sparčiai augantys oro transportu keliaujančių srautai. Keleivių terminalo plėtros projekto architektas Gintautas Natkevičius pažymi, kad šiame oro uosto plėtros etape numatomais architektūriniais sprendimais visų pirma siekiama didinti keleivių komfortą.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiandien pasveikino partnerius ir darbuotojus tarptautiniame Rygos oro uoste, kur vyko renginys, skirtas pagerbti rugpjūčio 23 d. minimam Baltijos kelio 30-mečiui. Šia proga kompanija Baltijos šalims padovanojo šių šalių vėliavomis puoštus lėktuvus ir Baltijos keliui skirtą dainą.

Keturi krovinių gabenimo banginiai – automobilių, oro, jūrų ir geležinkelių transportas. Kuris iš jų didesnis ir pastovesnis? Apie tai kalbamės su įvairiais specialistais, pokalbių tema – krovinių gabenimas Europos viduje. Apie krovinių gabenimą geležinkeliais mums papasakojo transporto ir logistikos kompanijos „AsstrA" Europos regiono Geležinkelių skyriaus vadovė Eva Trochimiuk.

Šių metų septynių mėnesių Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta išlaiko pliuso ženklą. Per šį laikotarpį fiksuojamas augimas visų krovinių tipų nomenklatūroje.

Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš saulės, už ją moka mažiau, o šalies mastu gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimas turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos energetinės nepriklausomybės augimui.

Vis dažniau girdimos kalbos apie darbų automatizavimą ir tai lydinčią atleidimų baimę. Apie robotus, kurie perima darbuotojų pareigas. Darbo automatizavimo planai taip pat susiję ir su transporto ir logistikos sritimi. Ar iš tiesų tokie rimti pretekstai nerimauti? Ar žmonės neteks darbo?

Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją bendrovei „Hegelmann transporte" įsigyjant 100 proc. įmonės „Ivetra ir Ko" akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios kontrolę.

lietuviskas airBaltic lektuvas

 

 

Dėl augančio oro linijų bendrovės „airBaltic“ paslaugų poreikio Lietuvoje, kompanija sukūrė specialų savo lėktuvo „Airbus A220-300“ dizainą. Šis „airBaltic“ orlaivis nudažytas Lietuvos vėliavos spalvomis ir pavadintas Vilniaus vardu.

 

Jau netrukus prasidės reikšmingi uosto infrastruktūros darbai šiaurinėje uosto dalyje, ties AB "Klaipėdos nafta“ (KN) nuomojamomis krantinėmis. Po rekonstrukcijos šioje uosto vietoje bus pasiektas maksimalus 17 metrų gylis, čia vienu metu bus galima švartuoti nebe du, o tris tanklaivius.

Lietuvos vežėjai sėkmingai plečia veiklą Europos Sąjungos rinkose. Statistikos duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bendras šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 24,4 proc., tuo tarpu Vokietijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Italijai ir Belgijai transporto paslaugų suteikta po 30–40 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Pagrindinių veiklų išgryninimo programą „LG keičiasi“ įgyvendinanti geležinkelių įmonių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ baigia formuoti naują keleivių vežimo bendrovę „LG Keleiviams“. Šiuos pokyčius atlikti įpareigoja Europos Sąjungos ketvirtasis geležinkelių paketas. Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui 2018 m. gruodį pritarė Seimas.

Kauno oro uostas aviacinę vasarą pažymi vis nauju keleivių srauto rekordu. Liepos mėnesį per Kauno oro vartus keliavo daugiau kaip 114 tūkst. keleivių. Tai 12 tūkst. daugiau nei gegužės mėnesį, kai pirmą kartą buvo pasiektas rekordinis – šešiaženklis keleivių skaičius.

Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti. Laukiantieji skrydžio patiria nepatogumų – tenka sugaišti laiko, koreguoti tolesnius savo planus ir pan. Aviacijos ekspertai aiškina, dėl kokių priežasčių dažniausiai yra nukeliami skrydžiai ir ką apie savo teises tokiais atvejais reikėtų žinoti kiekvienam keleiviui.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt