Š. m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, 2017 m. liepos mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,3 mln. t krovinių, tai 2,6 proc. arba 84,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. liepos mėn.

Šiaulių oro uoste planuojama statyti naują orlaivių peroną. Skaičiuojama, kad investavus 5 mln. eurų į oro uosto infrastruktūrą, būtų įrengta 10 vietų lėktuvų stovėjimo aikštelė, kur orlaiviai galėtų būti iškraunami, pakraunami ar remontuojami, taip pat nutiesti privažiavimo takai.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bus sėkmingai baigta, kaip ir planuota, rugpjūčio 17 d. 23:59 val. Prie tokios išvados prieita įvertinus esamą darbų situaciją: rangovai jau sutvirtino tako pagrindą ir nutiesė beveik visą naują dangą, pradėjo montuoti žiburių sistemą, lietaus vandens surinkimo bei drenažo sistemų rekonstrukcija taip pat eina į pabaigą.

Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją – kaip 2015 metais Hitchcocko stiliumi nufilmuotoje „Audi“ reklamoje.

Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Šiandien magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos darbininkai pradėjo ardyti kelio dangą – čia pradedama montuoti unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius. Dėl to šiame kelio ruože bus ribojamas eismas.

Jūrininkų ir uosto bendruomenės vakare „Mano uostas“ pagerbti šios išskirtinės profesijos atstovai, o iškiliausiems įteikti reikšmingi apdovanojimai. Iškilmingas vakaras subūrė gausią jūrinę ir uosto bendruomenę, kuriai skambėjo šilti padėkos žodžiai už sunkų ir atsidavimo reikalaujantį darbą.

Vakarų valstybių protekcionizmas, darbuotojų trūkumas, didelis biurokratijos lygis, vengimas spręsti esamas problemas, nesuvokiamos privalomojo draudimo kainos ir kitos įsisenėjusios problemos verčia Lietuvos transporto įmones galvoti apie veiklos perkėlimą į užsienį. Tai paaiškėjo atlikus vežėjų apklausą. Fiksuojami ir pirmieji verslo „emigrantai“.

2017 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. t, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas.

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Pasaulinės tendencijos atspindi akivaizdžius pokyčius energijos gamybos ir vartojimo srityje. Paryžiaus klimato sutarties pasirašymas įpareigojo pasaulio valstybes prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, numatant netaršios gamybos plėtros viziją šalių nacionalinėse strategijose. „Šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti reikalingi specialistai, gebantys kurti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus“, – sako Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre nuo 2007 metų dirbantis dr. Vytis Kopustinskas.

Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinės oro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą.

Liepos 6 d. Briuselyje krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir NATO Generalinio sekretoriaus padėjėjas ambasadorius Sorin Dukaru pasirašė susitarimą, sustiprinsiantį Lietuvos ir NATO bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

 

20170706 1

 

„Lietuvos geležinkeliai“ – valstybės dalis. Tokią žinią paskelbė bendrovė, išlydėjusi į kelionę pirmuosius traukinius, papuoštus valstybės simboliu – Vyčiu.

 

 

DFDS Vilniuje steigia pervežimo paslaugų centrą, siekdama pasiūlyti klientams efektyvias dalinių ir pilnų krovinių vežimo į Jungtinę Karalystę ir iš jos paslaugas. Bet to, ji teiks labai skubaus pervežimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, Italijos ir kitų šalių bei specialiųjų krovinių transportavimo paslaugas.

Europos investicijų bankas (EIB) įsipareigojo investuoti 20 mln. eurų į 100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, skirtą infrastruktūros projektams finansuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Fondą įsteigė „BaltCap“, didžiausias investuotojas į privatų ir rizikos kapitalą regione. EIB paramą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis Europos Komisijos Investicijų plano Europai, dar vadinamo „Junckerio planu“, ramstis, kuriuo siekiama sutelkiant privačias investicijas Europos Sąjungoje įveikti šiandieninį investicijų trūkumą.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt