Praėjo lygiai 5 metai nuo to, kai 2014 m. liepos 1 d. buvo paskelbta apie visų Lietuvos oro vartų sujungimą į vieną įmonę – Lietuvos oro uostus. Rezultatai rodo, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų suvienijimas pasiteisino: nuo sujungimo iki dabar Lietuvos oro uostai skaičiuoja net 235 proc. išaugusį pelną (EBITDA), nuosekliai augančią turto grąžą ir kasmet didėjančius milijoninius dividendus valstybei.

Po pokalbio su Edvardu Liachovičiumi, „Girteka Logistics" generaliniu direktoriumi ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventu, į logistiką pradedi žiūrėti kitaip – suvoki, koks sudėtingas bei įvairiapusis tai verslas, ir imi didžiuotis, kad Lietuva čia kuria savo sėkmės istoriją. E. Liachovičius savąją jau susikūrė, drauge su kolegomis užauginęs 3 darbuotojų įmonę iki 14 tūkst. kolegų vienijančios įmonių grupės. Tad ir mūsų pokalbis pakrypsta apie augimą – organizacijos, verslo, lyderio ir žmogaus.

Klaipėdos universitetas (KU) bendradarbiaus su viena pasaulinių elektros inžinerijos ir automatikos produktų, sprendimų bei paslaugų sektorių lyderių – kompanija „Schneider Electric“. Birželio 27 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke šalių atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį siekiant stiprinti jaunimo technologinius gebėjimus.

Daugiau nei pusė Europos įmonių teigia, kad pernai jų buvo prašoma prailginti atsiskaitymų už prekes ar paslaugas terminus. Kai kurių verslų atstovai pripažįsta, kad būtent dėl vėluojančių pirkėjų apmokėjimų turėjo rimtai svarstyti pasitraukimo iš rinkos galimybes. Mūsų šalyje, kaip pastebi specialistai, ši problema taip pat kelia nemenkų iššūkių verslui.

Klaipėda kvies kurti pažangiausius sprendimus šiandienos ir ateities uostams. Hakatonas “Portathon Baltic 2019” rugsėjo 20-22 d. suburs įmonių komandas, inovacijų kūrėjus bei startuolius iš Lietuvos ir užsienio.

Aviacijos specialistai didžiųjų orlaivių kategorijai priskiria lėktuvus, kurių sparnų ilgis (arba sparnų mojis) yra nuo maždaug 40 iki daugiau 60 metrų. Vieni jų gali perskraidinti apie 300 tonų krovinių, kiti – beveik 700 keleivių. Jau pernai Vilniaus oro uostą aplankė 152 didieji orlaiviai, kai 2017 metais tokių lėktuvų buvo tik aštuoni. Šiemet sostinėje jau leidosi 92 tokie lėktuvai, tad metų pabaigoje tikimasi pasiekti rekordą.

Siekdama padėti Lietuvos verslui užkariauti naujas rinkas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija 297 šalyje veikiančioms įmonėms skyrė beveik 11,4 mln. eurų finansavimą dalyvauti užsienyje vykstančiose tarptautinėse parodose. Tai 4,4 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta paskelbus Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonės „Naujos galimybės LT" 5-ąjį kvietimą.

Birželio pradžioje paaiškėjo naujo labai svarbių asmenų (VIP) terminalo su konferencijų centru Vilniaus oro uoste statytojas – rangos sutartį valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pasirašė su geriausią pasiūlymą pateikusia kompanija „Eikos statyba". Šiaurinėje oro uosto teritorijoje per artimiausius 9 mėnesius iškils modernus, A+ energinės klasės, dviejų aukštų su požemine dalimi pastatas, kurį suprojektavo „Vilniaus architektūros studijos" architektai.

 

Komentuoja Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis

 

Tai turbūt pirmas kartas, kuomet į susisiekimo oru sektorių pažiūrėta ne 4 metų perspektyvoje. Bandome įvertinti situaciją ir priimti strateginius sprendimus, kurių vaisiai būtų raškomi mūsų anūkų. Sparčiai didėjant keleivių srautams Lietuvos oro uostuose, pradėta kalbėti apie naujo oro uosto statybas.

Pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų nesilaikymas, galimas vieno tiekėjo protegavimas, bendrovės vadovo netinkamo elgesio su darbuotojais faktai – tokias išvadas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė Susisiekimo ministerijos audito darbo grupė, atlikusi AB „Smiltynės perkėla" viešųjų pirkimų auditą ir darbuotojų skundų tyrimą.

Birželio 18 d. vyko trečias posėdis, kuriame buvo deramasi dėl kelių transporto šakos kolektyvinės sutarties su mobiliųjų krovininio kelių transporto darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusius metus baigė rekordiniu pelnu ir dividendais. Šių metų pirmoji pusė taip pat rodo augimo tendencijas – visos bendrovės pajamos iš pagrindinės veiklos padidėjo 3,6 proc.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (Uosto direkcijos) valdybą papildė naujas narys iš Klaipėdos miesto savivaldybės.

Kauno oro uostas šių metų gegužės mėnesį skaičiavo rekordinį keleivių srautą. Per vieną mėnesį Kaune buvo aptarnauta trečdaliu daugiau keleivių nei įprastai – pirmą kartą oro uostas aptarnavo daugiau kaip 100 tūkst. kelevių. Augantis oro uostas šiais metais tikisi dar daugiau rekordų.

Šiais metais atlyginimas kilo didžiajai daliai Lietuvos oro uostų darbuotojų. Pirmojo šių metų ketvirčio atlyginimų statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje neatskaičius mokesčių siekia 1675 Eur ir yra trečdaliu didesnis už šalies vidurkį. Tačiau bendrovė koncentruojasi ne tik į didesnį uždarbį – didelis dėmesys skiriamas papildomoms naudoms, kurios, ekspertų tikinimu, dar labiau skatina darbuotojus tapti pilnaverte įmones dalimi.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt