Siekiant plėtoti ekonominį bendradarbiavimą ir gerinti susisiekimą, šiandien Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Mongolijos vyriausybių susitarimas dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo keliais. Šalių vyriausybių vardu susitarimą pasirašė Lietuvos susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir Mongolijos kelių ir transporto plėtros ministerijos valstybės sekretorius Batbold Sandagdorj.

Mažeikiuose susitinka kaimyninių šalių transporto ministrai – Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Ministrų dėmesio centre – bendra pozicija dėl Europos Sąjungos „Mobilumo paketo" klausimų sprendimo bei šalis jungiančių projektų „Rail Baltica" ir „Via Baltica" perspektyvos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo vadovės pavaduotoju Tao Zhangu. Susitikime aptartos pasaulio ir Lietuvos ekonomikos perspektyvos, finansinių technologijų sektoriaus plėtra ir TVF vaidmuo joje.

Kinija tapo svarbiausia Lietuvos prekybos partnere Azijoje, tačiau ekonominio bendradarbiavimo su šia valstybe potencialas galėtų plėtotis dar sparčiau. Kol kas Kinija, kaip eksporto rinka, labiausiai domisi Lietuvos maisto produktų gamintojai, tačiau Kinija galėtų tapti viena pagrindinių technologijų eksporto rinkų šalies įmonėms, sako Ningbo mieste vykstančioje Kinijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių investicijų ir prekybos parodoje dalyvaujantis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Liuksemburge žengiamas svarbus žingsnis stiprinant Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityje. ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio metu pasirašyta bendra ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimo deklaracija, kurios tikslas – stiprinti kelių eismo saugą ir gerinti šalių transporto jungtis, įgyvendinti prioritetinius išplėsto transeuropinio transporto tinklo TEN-T projektus.

Kauno ir Palangos oro vartai jungiasi prie tarptautinės oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programos „Airport Carbon Accreditation", o Vilniaus oro uostas oficialiai pakviestas žengti jau į antrąjį programos etapą. Dalyvaudami šioje programoje trys mūsų šalies oro uostai apskaičiuoja metinį išmetamų ŠESD kiekį, išreikštą anglies dioksido ekvivalentais (CO2e), vadinamąjį anglies pėdsaką, ir ieško priemonių, kaip maksimaliai sumažinti į aplinką paskleidžiamų emisijų kiekį bei tarptautiniu mastu prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Šiomis dienomis Vokietijoje vyksta viena didžiausių transporto ir logistikos parodų pasaulyje. Miuncheno parodų miestelyje Messegelande pristatomas ir Klaipėdos uostas. Kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parodoje dalyvauja ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB "BPA", UAB "Baltijos pervežimai", Limarko grupės įmonės.

Lietuvos gyvybės mokslų sektorius užima aukštas pozicijas globaliu mastu, tačiau įgyvendinus nacionalinę gyvybės mokslų strategiją Lietuva taptų viena konkurencingiausių valstybių ir pagal investicinę aplinką, ir pagal sektoriaus kuriamus ekonominius rodiklius, teigia Filadelfijoje (JAV) vykstančioje svarbiausioje gyvybės mokslų parodoje „BIO 2019" Lietuvos gyvybės mokslų sektorių pristatantis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Susisiekimo ministerija informuoja, gegužė 31 d., viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktore paskirta konkursą laimėjusi Goda Bražytė-Balčiūnė.

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet užima 29-ą poziciją. Palyginti su praėjusiais metais, reitinge Lietuva pakilo 3-imis pozicijomis aukščiau ir už nugaros paliko kaimynines šalis – Estiją (35 vieta, buvo – 31), Latviją (40 vieta, buvo 40 vieta), Lenkiją (38 vieta, buvo 34).

Lietuva yra antra pagal pažangą mažinant žūčių skaičių šalies keliuose ir viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, turinčių didžiausią potencialą eismo saugai gerinti. Tokį įvertinimą šiandien Vilniuje paskelbė Europos Komisija ir Europos transporto saugos taryba (ETSC), kviesdama mūsų šalies saugaus eismo profesionalus kartu su kitomis penkiomis valstybėmis dalyvauti 2019–2021 m. vyksiančiame Europos Sąjungos patirties mainų projekte „EU Road Safety Exchange".

Klaipėdos uoste planuojama įdiegti dar tankesnį oro taršos daviklių tinklą – Uosto direkcija juos planuoja įsigyti dalyvaudama ES finansuojamame projekte „Connect2SmallPorts“. Iš viso Interreg South Baltic 2014-2020 programos projekte dalyvauja 9 partneriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, iš jų 3 jūrų uostai. Be Klaipėdos jūrų uosto dar dalyvauja Karlskrono ir Vismaro jūrų uostai.

Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje toliau gerėjo kiekvienos transporto rūšies – kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto veiklos rodikliai. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet labiausiai augo krova Klaipėdos uoste (11,1 proc.) ir krovinių vežimas kelių transportu (10 proc.).

Gindamas Lietuvos vežėjų interesus, susisiekimo ministras Rokas Masiulis gegužės 22–24 d. Leipcige (Vokietija) vyksiančiame Tarptautinio transporto forumo (angl. ITF) ministrų susitikime pasisakys už krovinių vežimo kelių transportu rinkų atvėrimą, esamų apribojimų ir teritorinių išlygų šalinimą.

Gegužės 22 dieną kauniečiai ir miesto svečiai turės unikalią progą ne tik aplankyti Kauno geležinkelio tunelį, bet ir patirti išskirtinių įspūdžių – specialiaisiais garso efektais, šviesomis ir meninėmis vaizdo projekcijomis sukurtas spektaklis atskleis šio statinio istoriją.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt