2017 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. t, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas.

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Pasaulinės tendencijos atspindi akivaizdžius pokyčius energijos gamybos ir vartojimo srityje. Paryžiaus klimato sutarties pasirašymas įpareigojo pasaulio valstybes prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, numatant netaršios gamybos plėtros viziją šalių nacionalinėse strategijose. „Šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti reikalingi specialistai, gebantys kurti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus“, – sako Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre nuo 2007 metų dirbantis dr. Vytis Kopustinskas.

Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinės oro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą.

Liepos 6 d. Briuselyje krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir NATO Generalinio sekretoriaus padėjėjas ambasadorius Sorin Dukaru pasirašė susitarimą, sustiprinsiantį Lietuvos ir NATO bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

 

20170706 1

 

„Lietuvos geležinkeliai“ – valstybės dalis. Tokią žinią paskelbė bendrovė, išlydėjusi į kelionę pirmuosius traukinius, papuoštus valstybės simboliu – Vyčiu.

 

 

DFDS Vilniuje steigia pervežimo paslaugų centrą, siekdama pasiūlyti klientams efektyvias dalinių ir pilnų krovinių vežimo į Jungtinę Karalystę ir iš jos paslaugas. Bet to, ji teiks labai skubaus pervežimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, Italijos ir kitų šalių bei specialiųjų krovinių transportavimo paslaugas.

Europos investicijų bankas (EIB) įsipareigojo investuoti 20 mln. eurų į 100 mln. eurų fondą „BaltCap Infrastructure Fund“, skirtą infrastruktūros projektams finansuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Fondą įsteigė „BaltCap“, didžiausias investuotojas į privatų ir rizikos kapitalą regione. EIB paramą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis Europos Komisijos Investicijų plano Europai, dar vadinamo „Junckerio planu“, ramstis, kuriuo siekiama sutelkiant privačias investicijas Europos Sąjungoje įveikti šiandieninį investicijų trūkumą.

Į 35 vasaros dienoms Lietuvos vartais į pasaulį tapsiantį Kauno oro uostą jau po kelių savaičių iš Vilniaus persikels ne tik dauguma skrydžių ir keleivių, bet ir keli šimtai darbuotojų, kurių didžiąją dalį sudarys aviacijos saugumo specialistai. Maža to, susidoroti su liepos 14–rugpjūčio 18 d. išaugsiančiais keleivių srautais Kauno oro uostui padės ir daugiau nei 100 laikinų darbuotojų, keliasdešimt
savanorių, o esant poreikiui – ir specialistai iš Palangos oro uosto.

Vis didesnių keleivių ir skrydžių srautų sulaukiantis Vilniaus oro uostas ėmėsi atvykimo terminalo teritorijos tvarkymo darbų. Jau 2018 m. įgyvendinus rekonstrukcijos planą, taksi automobiliai bei autobusai keleivius išleis ir pasiims naujai suformuotame transporto mazge atokiau nuo terminalo, o pats įvažiavimas į oro uosto teritoriją bus kontroliuojamas užkardo pagalba.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius Kalifornijos valstijoje (JAV) susitiko su bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ atstovais ir su jais aptarė kompanijos plėtros Lietuvoje galimybes.

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. Įmonės, kurių paraiškos bus patvirtintos, gaus dalinį finansavimą ir su mokslo institucijomis galės realizuoti savo projektus. Šiam etapui numatyta paskirstyti 2,5 milijono eurų.

Birželio 19–20 dienomis uostamiestyje lankosi kruizinių linijų atstovai, kuriems pristatomos patraukliausios Klaipėdos regiono turizmo vietos. Viešnagės metu svečiai vertina miesto ir uosto pasirengimą priimti kruizinių laivų turistus.

Europos Komisija paskelbė 2017 m. Europos inovacijų švieslentę (angl. European Innovation Scoreboard 2017), kurioje Lietuva iš 24 vietos 2016 m. pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir aplenkė Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Maltą, Italiją, Slovakiją, Graikiją, Vengriją ir Kiprą. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc.

Šių metų birželio 16 dieną Vilniuje ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas po 17-ojo Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdžio pasirašė protokolą, kurio pagrindu  stiprinamas dvišalis Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas investicijų, dvišalės
prekybos, energetikos, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, žemės ūkio, kosmoso, turizmo, standartizacijos, metrologijos ir kitose srityse.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt