Lietuvoje netrukus bus pristatyta mobilioji programėlė „Tiltus“, kuri pirkėjams padės supaprastinti visą nekilnojamojo turto (NT) paieškos ir įsigijimo procesą. Pasitelkiant dirbtinį intelektą sukurta programėlė padės atsižvelgti į pirkėjo gyvenimo būdą, preliminariai įvertinti perkamo būsto likvidumą, apskaičiuoti, kiek vidutiniškai pirkėjas užtruks automobilių spūstyse ir t. t. Tikimasi, kad ši programėlė bus aktualiausia jauniems (25–35 m.) būsto pirkėjams.

Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas pritarė EP nario, Prezidento Rolando Pakso siūlymui 2019 metų ES biudžete ypatingą dėmesį skirti europinės vėžės „Rail Baltica“ projektui ir jo finansavimui, skiriant ne mažiau lėšų, negu yra numatyta pirminiuose susitarimuose.

 

Tadas Povilauskas

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. Didžiausią grėsmę regionui artimiausiu metu kelia galimi nauji JAV importo muitai prekėms iš Europos Sąjungos ir neatmestina nesėkmingų „Brexit“ derybų pabaiga. Kita vertus, euro zonoje nedarbas mažėja, algos auga sparčiau, verslas neplanuoja lėtinti investicijų, valstybių biudžeto deficitas mažiausias per penkiolika metų, todėl ekonomikos būklė ir toliau yra gera.

 

Stabilios strateginės investicijos į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikai susisiekimo sektorių gerins transporto – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro uostų – infrastruktūrą, užtikrins didėjančius krovinių ir keleivių vežimo pajėgumus.

Šių metų antrą pusmetį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai perėmusi Austrija, tikimasi, pasieks bendrą ES valstybių susitarimą dėl kelių transporto vežėjams svarbaus dokumentų rinkinio – ES „Mobilumo paketo". Siekiant, kad Lietuva ES valstybių derybose turėtų stiprias pozicijas ir „Mobilumo paketo" svarstymuose būtų kuo labiau atsižvelgta į mūsų šalies interesus, Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiandien Vienoje (Austrija) vyksta dvišalės Lietuvos ir Austrijos transporto sektoriaus ministerijų konsultacijos.

Lietuvoje įsikūrusios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės vis dažniau renkasi eksportuoti prekes ir paslaugas į užsienį – tai atveria didesnes galimybes ir leidžia dirbti pelningiau. Nors Lietuvos verslininkai noriai renkasi bendradarbiavimą su užsienio įmonėmis, deja, ne visada gali patikrinti naujų verslo partnerių užsienyje patikimumą.

Siekiant stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritoriją. Stotelė įrengta tarp sandėliavimo aikštelių ir kompanijos tvoros.

Pirmojo 2018 m. pusmečio veiklos rezultatus susumavę Lietuvos oro uostai praneša, kad jų pajamos jau viršijo 20 mln. Eur – tai yra 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šių rodiklių augimui daugiausia įtakos turėjo 16 proc. išaugęs keleivių skaičius bei 9 proc. padidėjęs aptarnautų skrydžių skaičius. Fiksuojamas ir pajamų iš neaviacinės veiklos augimas.

Lietuvos oro uostai paskelbė kvietimą dalyvauti viešajame konkurse, kurį laimėjęs oro vežėjas jau kitąmet pradės teikti susisiekimo paslaugas iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą. Naująjį maršrutą Ūkio ir Susisiekimo ministerijos pripažino gyvybiškai svarbiu šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.

Jau šį rudenį magistralė „Via Baltica" tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Dviejuose magistralės ruožuose, kurių bendras ilgis 24 km, vykdomus kelio platinimo darbus šiandien apžiūrėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsakingų institucijų prašo objektyviai ištirti gyventojų skundus dėl padidėjusio dulkėtumo ir galimos taršos mieste.

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Nuo liepos mėnesio pradžios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų keleiviai turi galimybę įvertinti oro uostuose teikiamų paslaugų kokybę. Tą jie gali padaryti naudodamiesi momentiniais kokybės vertinimo aparatais, įrengtais įvairiose oro uostų erdvėse. Šie įrenginiai ne tik leidžia kasdien reaguoti į keleivių vertinimus ir operatyviai priimti sprendimus, bet ir ilgainiui tobulinti aptarnavimo kokybę oro uostuose.

UAB "Smart Continent LT" atnaujino 2011 m. "Inros Lackner AG", UAB "Ernst & Young Baltic", SIA "Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Klaipėdos uosto rezultatai ir toliau viršija lūkesčius. 2018 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc. arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt