Augančios prekybos apimtys tarp Kinijos ir Europos, patogi Lietuvos geografinė padėtis ir efektyvūs „Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimo sprendimai šiemet užtikrino reguliarų ir didžiausią tranzitinių Kinijos krovinių srautą. Per Lietuvą šiemet geležinkeliais jau pervažiavo 12 konteinerinių traukinių su Kinijos kroviniais, dar dviejų laukiama šią savaitę.

DFDS pasirašė sutartį dėl keltų Vilnius Seaways ir Kaunas Seaways pardavimo Ukrainiečių bendrovei UKRFERRY.

2018 m. gegužės mėnesį pradėjo funkcionuoti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdymui fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus.

Jau greitai lėktuvai Rusijos sostinės kryptimi iš Vilniaus oro uosto kils dar dažniau. Nuo liepos 1 d. didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ į Maskvą skraidins nebe du, o tris kartus per dieną. Pastaraisiais metais keleivių, skrendančių šiuo maršrutu, skaičius auga, todėl papildomas skrydžio dažnis leis būsimas keliones planuoti dar patogiau.

Upėse, mariose ir ežeruose jau galima pamatyti plaukiojančius katerius, jachtas bei pramoginius laivus. Prasidėjęs laivų navigacijos sezonas kartu atneša ir vandens transporto priemonių susidūrimus bei avarijas. Laivų savininkai tikina, kad nelaimes sausumoje bei vandenyje dažniausiai lemia žmogiškasis faktorius – laivo kapitono ar vairininko klaidos. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja nelaimingų atsitikimų, kai laivai nukenčia ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.

Vakar Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministrė Kadri Simson lankėsi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Estijos ministrei pristatomi svarbiausi uosto objektai ir plėtros planai, abi šalys aptarė tolesnį bendradarbiavimą transporto srityje.

Birželio 10 d. Vilniaus oro uostas aptarnavo jau dumilijonąjį šių metų keleivį. Šį rezultatą didžiausi šalies oro vartai šiemet pasiekė beveik mėnesiu anksčiau nei 2017 m. ir beveik pusantro mėnesio anksčiau nei prieš dvejus metus. Jubiliejinių keleivių kasmet sulaukti vis anksčiau leidžia stabiliai auganti skrydžių maršrutų pasiūla ir juos vis gausiau besirenkantys keliautojai.

Nuo 2018 m. birželio 9 d. "TT-Line" pristato jungtinę krovinių ir keleivių pervežimo paslaugą tarp Klaipėdos uosto ir Treleborgo uosto, kuris yra didžiausias ro-ro tipo laivų uostas Švedijoje. Vieną kartą per savaitę tiek privatūs, tiek krovinius vežantys klientai galės patogiai ir tiesiogiai keliauti į/iš Švedijos. Šiuo reisu, kuris vyksta į abi puses, kas savaitę bus šeštadieniais išvykstama iš Treleborgo 6 val. ryto ir atvykstama į Klaipėdos uostą tą pačią dieną 23.30 val. Grįžtamuoju reisu iš Klaipėdos bus išvykstama sekmadienį 01.30 val. ir atvykstama į Treleborgą 17.30 val. "TT-Line" maršrutų tinklas taip pat suteikia galimybę užsisakyti išvykstamuosius reisus iš Rostoko į Klaipėdą ir iš Klaipėdos į Travemiundę.

Didinti eksporto mastą į Kiniją siekiantis Baltijos šalių verslas galėtų žengti į šią rinką, naudodamasis elektroninės prekybos platformomis. Atsižvelgiant į rinkos rizikingumą pirmiausia galėtų būti sukurtas bendras Baltijos šalių prekių paviljonas vienoje iš didžiųjų Kinijos elektroninės komercijos platformų, teigia su darbo vizitu Kinijoje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pastarieji metai Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo prasme buvo lūžio metai: svariai išaugo Kinijos, kaip eksporto rinkos, reikšmė Lietuvos ekonomikai, o turistų iš Kinijos srautai augo labiausia iš visų šalių. Tačiau potencialo yra ne tik šiose, bet ir tiesioginių užsienio investicijų projektų pritraukimo srityje, kuri kol kas beveik neišnaudota, teigia su darbo vizitu šioje šalyje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Klaipėdos simboliu tapęs burlaivis „Meridianas“ jau penktą kartą kels bures ir skelbs sezono pradžią. Burių pakėlimo šventė prasidės šį šeštadienį, birželio 2 d., 13:00 val.

Tapdama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare Lietuva įrodė, kad yra pasirengusi greitai ir efektyviai vykdyti šalies ūkiui naudingas reformas. Vis tiktai pasirašius stojimo sutartį būtina ir toliau atsižvelgti į užsienio ekspertų siūlymus siekiant didinti šalies konkurencingumą, teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Daugiau nei 20 metų Kazachstane veikianti antroji pagal dydį skrydžių bendrovė „SCAT Airlines“ gegužės 27 d. pradėjo vykdyti skrydį iš Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną. Tai pirmasis įmonės žingsnis ne tik į Baltijos, bet ir Europos Sąjungos šalis.

Ateinančią savaitę, gegužės 16–18 dienomis, Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą bus pristatytas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018". Lietuva ir jos svarbiausios susisiekimo įmonės prisistatys ne tik parodos stende, bet ir Globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kuriame bus surengta speciali Lietuvos sesija.

Gegužės 10 dieną vykusiame AB „Smiltynės perkėlos“ valdybos posėdyje nuspręsta, kad greitaeigio laivo reisas Klaipėda–Juodkrantė–Nida šiam sezonui stabdomas ir vasarą į Nidą neplauks. Didelio populiarumo sulaukusį reisą ketinama atnaujinti kitąmet. Siekiant atitikti klientų lūkesčius, planuojama grįžti su nauju, didesniu ir patogesniu laivu.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt