Klaipėdoje baigėsi išskirtinių edukacinių ekskursijų laivu po uosto akvatoriją sezonas. Ekskursijos "Kryptis – jūra" šiais metais buvo praturtintos pokalbių su išskirtinėmis asmenybėmis. Įdomiomis istorijomis ir įžvalgomis apie Klaipėdos miestą, uostą ir jūrą dalijosi istorikas dr. Vasilijus Safronovas, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius, tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytoja dr. Genutė Kalvaitienė, švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas, žurnalistė Gražina Juodytė, sociologas dr. Liutauras Kraniauskas. Svečius kalbino žurnalistė Agnė Bukartaitė.

Neseniai pasakojome apie krovinių gabenimus geležinkeliais Europos viduje. Šį kartą kalbėsime apie pačią populiariausią krovinių gabenimo Europoje priemonę – automobilių transportą. Kaip pasikeitė krovinių gabenimo automobiliais rinka 2019 metais ir ko tikimasi 2020 metais, kalbamės su „AsstrA" Vokietijos filialo vadovu Aleksandru Monšu.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) ir AB „Eurovia Lietuva" pasirašė sutartį, kurios vertė apie 2,4 mln. eurų, dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja ruožo nuo 11,945 iki 19,057 km remonto. Per 4 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo rangovas turės suremontuoti asfalto dangą, sutvarkyti kelkraščius, nuovažas, autobusų sustojimo aikšteles ir pan. Darbai kelyje prasidės, kai rangovas parengs ir suderins su Kelių direkcija paprastojo remonto darbų aprašą.

Vilniaus oro uoste planuojama lėktuvų riedėjimo takų plėtra, leisianti orlaiviams atlikti mažiau sudėtingų manevrų bei sutrumpinti nutūpusių ir pakilimui riedančių lėktuvų riedėjimo laiką. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, numatoma praplatinti ir pailginti vieną esamą riedėjimo taką bei įrengti vieną naują.

Gerinant traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugą, per artimiausius dvejus metus geležinkelio linijoje Vilnius–Klaipėda numatoma modernizuoti 10 pervažų. Šiems darbams planuojamos Europos Sąjungos fondų investicijos.

Apžvelgę pirmąjį 2019 m. pusmetį, Lietuvos oro uostai skaičiuoja aukštesnius nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pasiektus finansinius rezultatus. Bendros pajamos nuosekliai augo ir pasiekė 23,7 mln. Eur, itin padidėjo neaviacinių pajamų rodiklis.

Nuo vakar susisiekimo viceministro pareigas pradeda eiti Vladislav Kondratovič, pastaruoju metu dirbęs Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovu. Naujasis viceministras bus atsakingas už kelių, geležinkelių, oro transporto politiką, projektą „Via Baltica", saugų eismą ir darnų judumą, taip pat kuruos valstybės turto ir įmonių valdymą.

Rugsėjo mėnesį Klaipėdos SGD terminalo, valdomo KN, naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, paslaugomis pradės naudotis ketvirtasis naudotojas – Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“.

Jau 2022-aisiais Kauno oro uostas keleivius planuoja pasitikti atsinaujinęs – didesnis, erdvesnis ir patogesnis. Pokyčius diktuoja sparčiai augantys oro transportu keliaujančių srautai. Keleivių terminalo plėtros projekto architektas Gintautas Natkevičius pažymi, kad šiame oro uosto plėtros etape numatomais architektūriniais sprendimais visų pirma siekiama didinti keleivių komfortą.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiandien pasveikino partnerius ir darbuotojus tarptautiniame Rygos oro uoste, kur vyko renginys, skirtas pagerbti rugpjūčio 23 d. minimam Baltijos kelio 30-mečiui. Šia proga kompanija Baltijos šalims padovanojo šių šalių vėliavomis puoštus lėktuvus ir Baltijos keliui skirtą dainą.

Keturi krovinių gabenimo banginiai – automobilių, oro, jūrų ir geležinkelių transportas. Kuris iš jų didesnis ir pastovesnis? Apie tai kalbamės su įvairiais specialistais, pokalbių tema – krovinių gabenimas Europos viduje. Apie krovinių gabenimą geležinkeliais mums papasakojo transporto ir logistikos kompanijos „AsstrA" Europos regiono Geležinkelių skyriaus vadovė Eva Trochimiuk.

Šių metų septynių mėnesių Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta išlaiko pliuso ženklą. Per šį laikotarpį fiksuojamas augimas visų krovinių tipų nomenklatūroje.

Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš saulės, už ją moka mažiau, o šalies mastu gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimas turės apčiuopiamos įtakos Lietuvos energetinės nepriklausomybės augimui.

Vis dažniau girdimos kalbos apie darbų automatizavimą ir tai lydinčią atleidimų baimę. Apie robotus, kurie perima darbuotojų pareigas. Darbo automatizavimo planai taip pat susiję ir su transporto ir logistikos sritimi. Ar iš tiesų tokie rimti pretekstai nerimauti? Ar žmonės neteks darbo?

Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt