2013-03-04
Tiesiogiai transliuojamo renginio metu bendrovės „Bombardier“ atstovai pristatys modernių ir novatoriškų CS serijos lėktuvų programos naujienas. Transliacija internetu iš Kvebeko, Kanados, vyks kovo 7 d. 17 val. Lietuvos laiku.
Žiniasklaidos atstovai, renginį norintys stebėti internetu, yra kviečiami užsiregistruoti čia: http://events.aero.bombardier.com/cseries-program-update. Numatomas renginio laikas – 2 valandos.
Bendroji informacija apie „airBaltic“ ir „Bombardier“ sandorį
• Baltijos oro šalių bendrovė pereina link lėktuvų parko, kurį sudarys tik „Bombardier CS300“ ir „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai
• Pirmasis „CS“ serijos lėktuvas „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį
• Video pranešimas žiniasklaidai anglų kalba: http://youtu.be/KNh-L8ZKAEM
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvų parką atnaujins įsigydama 10 naujų „Bombardier CS300“ lėktuvų. Oro bendrovė taip pat įgijo teisę pirkti papildomus 10 tokių pačių lėktuvų. Jei bendrovė pirktų 20 lėktuvų sandorio vertė siektų beveik 4 mlrd. litų (1,57 mlrd. JAV dolerių), o pirmasis orlaivis „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog efektyvus ir modernus lėktuvų parkas oro bendrovėms yra vienas iš svarbiausių verslo pamatų, o šis sprendimas „airBaltic“ yra labai svarbus. „Pasirinkome „CS“ serijos lėktuvus, nes atlikus išsamią esamų ir atnaujintų lėktuvų analizę ir įvertintus naujas technologijas, diegiamas į „Bombardier CS“ lėktuvus, rezultatai buvo vienareikšmiški“, – sako „airBaltic“ vadovas.
„Anksčiau šiais metais pradėjome įgyvendinti „ReShape“ verslo planą, kuriame numatyta pakeisti senus lėktuvus ir pereiti prie „žalesnių“ skrydžių. Tai įgyvendinti padės vien iš „Bombardier“ lėktuvų sudarytas parkas, kuriame ateityje bus daugiau „Q400 NextGen“ ir „CS300“ lėktuvų“, – teigia M. Gaussas.
Pasak jo, tiek „CS300“, tiek turbopropeleriniai „Q400 NextGen“ lėktuvai yra vieni iš našiausių savo klasėse. „Šie lėktuvai padės optimizuoti „airBaltic“ tinklą ir dėl savo eksploatacinių savybių, ekonomiškumo, aplinkosauginių savybių ir komfortiškumo keleiviams tobulai atitinka „ReShape“ verslo plano nuostatas“, – sako „airBaltic“ vadovas.
Užsakymas sudarytas remiantis šių metų liepą pasirašyta ketinimo sutartimi, kurią bendrovės pasirašė Farnborough oro šventės metu.
„Pasaulyje pripažinta kaip viena novatoriškiausių oro bendrovių „airBaltic“ demonstruoja augantį poreikį naujoms technologijoms, lankstumui ir efektyvumui, – sako „Bombardier Commercial Aircraft“ prezidentas Maikas Arkamonas. – Labai džiaugiamės, kad turimus aštuonis „Q400 NextGen“ lėktuvus „airBaltic“ papildys „CS“ serijos lėktuvais, kuriais galės įgyvendinti naujas iniciatyvas ir suderinti keleivių komfortą ir ekologiją.“
Skaičiuojama, kad naujųjų „CS“ serijos lėktuvų eksploatacijos sąnaudos yra 15 proc. mažesnės, o skrydžių metu sunaudojama net 20 proc. mažiau kuro. Numatoma, jog lėktuvai galės įveikti iki 5463 kilometrų skrydžius.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.
„Air Baltic Corporation“
2013-03-04
Paskutinė žiemos savaitė transporto sektoriuje buvo rami. Dinamiškame vežėjų versle pasijautė pavasarinės nuotaikos.
Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad esant įtarimams, ji gali uždrausti įmonėms atsiskaitinėti grynaisiais pinigais. Pagal naująją tvarką kai kurioms įmonėms jau taikomi tokie apribojimai.
Pasieniečiai taip pat nesnaudžia ir įsigyją naują įrangą, kuri palengvins jų darbą. Lavoriškių pasienio kontrolės punkte artimiausiu metu bus įdiegta jonizuojančios spinduliuotės įranga, kuri bus itin veiksminga, fiksuojant nelegalios migracijos atvejus, ginklų, tabako ar kitą kontrabandą.
Vežėjai, kurių vilkikai rieda Didžiosios Britanijos keliais, turėtų pradėti į savo išlaidas įtraukti ir naują kelių mokestį šioje valstybėje. Nuo 2014 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje sunkesnės nei 12 t. transporto priemonės privalės mokėti kelių mokestį, kuris sieks 1 tūkst. svarų (4 tūkst. Lt.) už metus.
Taip pat pranešta apie tai, kad vasario mėnesį buvo atnaujinta „TRANSPark“ sistema skirta vairuotojams. Joje galima susirasti saugias aikšteles skirtas vilkikų stovėjimui. Belieka tikėtis, kad šis projektas padarys vilkikų vairuotojų darbą saugesnį ir bus grobiama mažiau krovinių.
Savaitės pabaigoje policija informavo apie neblaivų vilkiko vairuotoją, kuris per kelias valandas policijos pareigūnams įkliuvo du kartus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kovo 4 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė projekto „Rail Baltica“ rangos darbų pirkimo konkursą, skirtą geležinkelio ruožo Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijai. Potencialūs rangovai pasiūlymus galės teikti iki 2013 m. balandžio 18 d.
Tikimasi, kad atšakos Kazlų Rūda-Kaunas rangos darbų konkursas vyks sklandžiai ir nepasikartos kelių mėnesių senumo istorija, kuomet rangovų pasiūlyta darbų kaina beveik dukart viršijo darbams suplanuotas lėšas. Tuomet, rugsėjo 11 d., gavus konkurso dalyvių rangos darbų geležinkelio ruože Marijampolė-Kazlų Rūda kainų pasiūlymus paaiškėjo, kad jos 30-40 proc. viršija rinkos kainas.
Šio projekto vadovas Rimantas Šiaudinis teigia: „Siekiant geriausio rezultato, konkurso darbai yra padalyti į tris dalis – galbūt rangovai pageidaus pasidalyti rekonstruojamą ruožą dalimis. Tikimasi, kad konkursas sudomins daugumą įmonių ir sveika konkurencija padės pasiekti aukščiausios kokybės paslaugas už optimalią kainą“.
„Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos techniniam projektui buvo suteiktas „Lietuvos metų gaminio 2012“ titulas.
Tai jau trečias rangos darbų konkursas paskelbtas šiais metais, vasario mėn. buvo paskelbti ruožo Marijampolė-Šeštokai ir Marijampolė- Kazlų Rūda rekonstrukcijos darbų konkursai.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Remiantis 2009 m. liepos 3 d. pasirašyta sutartimi su Transporto investicijų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusioje termofikacinėje UAB „Fortum Klaipėda“ jėgainėje š.m. vasario 26d.atlikti sinchronizavimo darbai ir pradėta gaminti elektros energija. Jėgainėje bandymai atliekami jau nuo š.m. sausio 21 d., tačiau iki šiol buvo gaminama tik šiluma. Jėgainė bandymus pradėjo kūrendama dujas, vėliau buvo išbandytas biokuras ir komunalinės bei pramoninės atliekos. Bandymų metu visi išmetimai atitiko numatytas normas. Atliekas jėgainei tiekia „Klaipėdos atliekųtvarkymo centras“.
Pasak UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, jėgainės paleidimo darbai atliekami laiku. „Jau dabar galime teigti, kad šio mėnesio pabaigoje pabaigoje „Fortum Klaipėda“, kaip ir numatyta, pradės komercinę veiklą,“ - teigė Vitalijus Žuta.
Naujoji termofikacinė jėgainė šilumą parduos AB „Klaipėdos energija“ ir tieks į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija bus tiekiama į Lietuvos elektros energijos tinklus. Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW ir papildomi 13 MW, kurie bus gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių. Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos, t.y. maždaug 40% Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.
Naujoji Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui bus naudojamos atliekos, pirmasis toks objektas Baltijos šalyse. Atliekų panaudojimas energijos gamybai – šiuolaikiškas ir ekologiškas atliekų problemos sprendimo būdas, išsprendžiantis sąvartynų, energetinės priklausomybės, energijos išteklių kainų ir kitas problemas. Europoje yra daugiau nei 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei 50 tokio tipo jėgainių.
„Fortum“
Neseniai Europos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ES biudžeto ateinančius septynerius metus. Biudžetas transporto sektoriui buvo apkarpytas trečdaliu ir iš planuotų 32 mlrd. eurų, liko 23 mlrd. eurų. Europos transporto organizacijos daro išvadas, kad pagal transportui skirtą biudžetą, tai nėra ES prioritetinė kryptis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2014 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje sunkesnės nei 12 t. transporto priemonės privalės mokėti kelių mokestį, kuris sieks 1 tūkst. svarų (4 tūkst. Lt.) už metus.
Šio mokesčio reikalavo Britų vežėjai, kurie kasmet moka transporto priemonės mokesčius ir už šiuos pinigus yra tvarkomi keliai, tuo metu kitų šalių vežėjai iki šiol tokių mokesčių nemokėjo. Britams kaip kompensacija numatyta šio mokesčių mažinimas, kurio nereikia mokėti užsienio šalių vežėjams. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pagal galiojančius teisės aktus, negalima taikyti skirtingų kelių mokesčių kainų skirtingose šalyse registruotoms transporto priemonėms.
Didžiojoje Britanijoje registruotos transporto priemonės kelių mokestį galės susimokėti už pusmetį arba metus. Kitų šalių vežėjams bus pasiūlytas dienos, savaitės, mėnesio arba metų mokestis. Kol kas patvirtintas tik metinio mokesčio dydis. Numatytos baudos už mokesčio nesumokėjimą sieks iki 5 tūkst. svarų (20 tūkst. Lt.).
Pagal valdžios institucijų duomenis, kiekvienas metasi į Didžiąją Britaniją atliekama 1,5 mln. kelionių sunkvežimiais. Šios transporto priemonės naudojasi vietiniais keliais, o už jų taisymą sumoka britai. Patys britų vežėjai vykdami į kitas šalis yra privalo susimokėti vietinius kelių mokesčius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-03-01
Vasario 28 d., Vilniuje vykstančios konferencijos „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“ metu buvo pasirašytas susitarimo memorandumas tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir Rumunijos nacionalinės geležinkelių krovinių bendrovės „CFR Marfa“ S.A. Rumunija prisijungė prie „Vikingo“ projekto.
Memorandumą pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir Rumunijos geležinkelių įmonės „CFR Marfa“ S.A. atstovas Alexa Boiciuc.
Prie bendro Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projekto „Vikingas“ jau yra prisijungusi Bulgarija. Deramasi ir siekiama, kad prie šio projekto prisijungtų ir Gruzijos, Turkijos, Azerbaidžano bei Skandinavijos šalių geležinkelių administracijos.
Vilniuje vykstančios konferencijos „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“ tikslas – įvertinti tolesnes projekto plėtros galimybes bei didinti krovinių srautus tarp Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės šalių.
Renginyje dalyvauja LR ministerijų ir valstybinių institucijų atstovai, taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Suomijos, Švedijos geležinkelių transporto atstovai, užsienio ir Lietuvos verslo partneriai, Lietuvos ekspedijavimo ir logistikos įmonių bei krovos kompanijų atstovai.
2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys „Vikingas“ per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. „Vikingu“ vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis – kontreilerius. Tai prisidės prie vilkikų eilių Baltarusijos pasienyje mažinimo.
Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Vasario 25 d.-27d. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, asociacijos Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Dainius Abramavičius bei TIR departamento direktorius Heliodoras Giedrys dalyvavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos 76-a jubiliejinėje Vidaus transporto komiteto sesijoje (ITC), parengtinėje Kelių transporto ir geležinkelių finansavimo ITC konferencijoje.Kartu su Lietuvos susisiekimo viceministru Vladislav Kondratovič asociacijos „Linava“ delegatai dalyvavo ir Transporto Ministrų posėdyje dėl Europos-Azijos transporto jungčių ir suvienodintos transporto teisės.
R. Malkus teigia, jog posėdyje aptartos svarbios Lietuvai kelių transporto šakos reglamentavimo ir infrastruktūros finansavimo temos.
Susitiko su IRU generaliniu sekretoriumi
Ženevoje R. Malkus ir H. Giedrys susitiko su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU generaliniu sekretoriumi Martin Marmy. Susitikimo metu aptartos asociacijos „Linava“ veiklos gairės ir rodikliai, kalbėta ir apie asociacijos veiklos programą, kurią sekretoriatas įgyvendins šiemet.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-28
Nuo šiol traukinio laukimas neprailgs - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Varėnos geležinkelio stotyse veikia spartus nemokamas bevielis internetas. Norint prisijungti tereikia įrenginio palaikančio IEEE-802.11 a/b/g/n (Wi-Fi) standartą.
Planuojama, kad ateityje nemokamas bevielis internetas veiks ir kitose geležinkelių stotyse.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Per 2013 m. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 3,96 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +7.4 proc., palyginus 2012 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 2,96 mln. t, pokytis +2,6 proc. arba +0,07 mln., o Būtingės terminale – 1,0 mln. t krovinių, pokytis +24,9 proc. arba +0,2 mln. t.
Didžiausias krovinių augimas pagal apimtį per 2013 m. sausio mėn, palyginus su 2012 m. sausio mėn., pasiektas dėl išaugusios žemės ūkio produktų (+258,1 tūkst. t), žalios naftos (+199,6 tūkst. t), cukraus žaliavos (birios) (+44,0 tūkst. t), ro-ro (+26,3 tūkst. t) krovos.
Krovos apimties nuosmukis 2013 m. sausio mėn., palyginti su 2012 m. sausio mėn., susidarė daugiausia dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-80,8 tūkst. t), rūdos (-46,4 tūkst. t) ir naftos produktų (-25,3 tūkst. t) krovos sumažėjimo.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių prieaugis sudarė 9,1 proc., kurių perpilta 1 991,3 tūkst. t (50,4 proc. bendros uosto krovos). 14,0 proc. daugiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 1 144,6 tūkst. t (28,9 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 3,8 proc., iš viso jų krauta 819,4 tūkst. t (20,7 proc. bendros uosto krovos).
Per 2013 m. sausio mėn. užregistruoti 557 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 10 laivų (+25,0 proc. arba 2 laivais daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.). Į Klaipėdos uostą įplaukė 377 tarptautiniai laivai (9 laivais arba 2,3 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.), 170 vietinių laivų (1 laivu arba 0,1 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.). 2013 metų sausio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 547 laivai, t. y. 8 laivais mažiau arba -1,4 proc. palyginus su 2012 m. sausio mėn. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 18 786, t. y. 5,0 proc. arba 986 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Šiuo metu intensyviai ruošiamasi Ūkio banko perėmimui. Ūkio banką padalijus į dvi dalis, geroji bus perduota Šiaulių bankui, kuris per kelias dienas pažadėjo atnaujinti indėlininkų teises disponuoti savo pinigais. Valstybė, vykdydama įsipareigojimus indėlininkams, savo ruožtu turės skolintis iki 800 mln. litų. Pasirinktas scenarijus yra pats optimaliausias ir reikalaujantis mažiausiai kaštų, todėl Ūkio banko istorijos poveikis ekonomikai bus minimalus.
Ūkio bankas buvo ketvirtas pagal dydį indėlių rinkoje, į kompensuojamą ribą pakliūnančių indėlių suma sudaro apie 2,7 mlrd. litų arba 2,4 proc. Lietuvos BVP. Tačiau finansų rinkų reakcija į naujienas apie Ūkio banką buvo daugiau nei ribota.
Tai paaiškinti galima dviem argumentais. Visų pirma, galimos šio banko paskolų portfelio problemos jau buvo žinomos, ir pastarieji Lietuvos centrinio banko veiksmai iš esmės nebuvo netikėti, ypatingai „Snoro“ bankroto kontekste. Kita vertus, tai nebuvo didelis bankinės rinkos žaidėjas, kurio griūtis galėtų reikšmingai paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą. Tačiau negalima neatkreipti dėmesio, kad tai turės tam tikrą neigiamą poveikį visuomenės lūkesčiams, dėl ko dalis indėlių gali išeiti į bankinės sistemos „užribį“.
Atsižvelgiant į ilgojo laikotarpio perspektyvą, pastaruosius Lietuvos banko veiksmus bei priimtus sprendimus galima vertinti teigiamai. Iš esmės tai prisidės prie spartesnio bankinės rinkos skaidrinimo proceso.
„Danske Bank“ analitikai sutinka su „Moody‘s“ analitikų pateikta nuomone, kad lietuviškiems bankams būdingas reikšmingas skolinimas su banku susijusiems asmenims, o tai didina tokių institucijų riziką bei mažina skaidrumą.
Kokio poveikio ekonomikai galime tikėtis trumpuoju laikotarpiu? Tai padidins prognozuojamos valstybės skolos ir BVP santykį. Tačiau rodiklis ir toliau išliks gerokai mažesnis nei Mastrichto riba. Didelio poveikio palūkanoms neprognozuojame – dėl šio įvykio rizika didėjo ribotai, todėl ir biudžeto deficitas dėl šio įvykio didės nereikšmingai.
Viena didžiausių grėsmių, kurią ekonomikai galėjo sukelti tokio pobūdžio įvykis finansų sektoriuje, tai reikšmingai pablogėjusi valstybės finansų padėtis. Prisiminkime Airijos atvejį, kai valstybei prireikus gelbėti bankų sistemą, biudžeto deficitas per vieną naktį padidėjo daugiau kaip 4 kartus. Tačiau Ūkio banko griūtis nepaveiks jau strateginiu tapusio Lietuvos tikslo – 2015 m. įsivesti eurą. Kita vertus, tam tikrą riziką ir toliau kelia infliacijos rodiklis.
„Danske Bank“
2013-02-26
Praėjusią savaitę gauta itin daug žinių susijusių su vežėjų asociacija “Linava”. Taip pat aktyviai reiškėsi Lietuvos ir Užsienio valstybinės institucijos, kurios pranešdavo apie galimas naujas tvarkas įvairiose vežėjams svarbiose srityse.
Lietuva
Ne itin malonią žinią vežėjams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis linkęs vietoj automobilio mokesčio dar labiau pakelti kuro akcizą. Tai neišvengiamai pabrangintų dyzelinį kurą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė patvirtino tvarką, kuri leis žymiai paprasčiau gauti paramą steigiant naujas darbo vietas. Tikimės, kad vežėjų ir logistikos įmonės taip pat pasinaudos naujomis galimybėmis.
Policija informavo, kad pirmą kartą šiais metais per savaitę (vasario 15 -21 d.) keliuose nežuvo nei vienas žmogus.
Praėjusią savaitę parengtas laikinosios užsienio valstybių leidimo vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo tvarkos pakeitimo projektas. Vežėjai gali pateikti savo pasiūlymus VKTI dėl šio projekto.
Taip pat primename, kad nuo kovo 1 d. įsigalios nauji techniniai motorinių TP ir jų priekabų reikalavimai. Plačiau su jais susipažinti galite čia.
“Linava”
Praėjusią savaitę sulaukta itin daug žinių susijusių su nacionaline vežėjų asociacija. “Linavos” atstovai susitiko su VKTI vadovais. Abi pusės apsikeitė aktualia informacija, taip pat diskutavo rūpimais klausimais.
Taip pat kalbėta apie “Linavos” bendradarbiavimą su kitomis rytų Europos vežėjų asociacijomis. Su kolegomis iš Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos buvo derintos pozicijos dėl bendrų veiksmų ir pozicijų naujų Europos Sąjungos iniciatyvų bei direktyvų atžvilgiu.
Antradienį Lietuvos intermodalinio transporto technologinės platformos (LITTP) tarybos posėdyje aptartos autotraukinių ir puspriekabių gabenimo geležinkeliais galimybės. Pranešimą apie infrastruktūros svarbą tarptautinių krovinių vežimo grandinėje skaitė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, o vežėjų patirtį šioje srityje pristatė asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Kitos posėdyje dalyvavusios pusės išdėstė esmines problemas, dėl kurių toks vežimo būdas kol kas Lietuvoje nėra populiarus.
Prisiminta ir apie “Linavos” ir jos narių teisinius ginčus. Buvęs revizijos komisijos narys Kęstutis Sadauskas pateikė vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio, dėl “Linavos” valdžios rinkimų galimai suklastotų balsų, įžvalgas.
Užsienis
Baltarusija pranešė svarstanti galimybę užsienio vežėjams padidinti kuro kainas. Tiesa, kol kas jokių tikslesnių žinių, apie konkrečias naujas kainas, nėra.
Vilkikų vairuotojai važiuojantys per Baltarusiją, turėtų atidžiai laikytis kelių eismo taisyklių, o ypač Bresto mieste. Čia pradėta griežtai bausti vilkikų vairuotojus, kurie parkuojasi neleistinose vietose.
Nuo kovo 1 d. bus draudžiamas sunkesnių nei 30 t. transporto priemonių eismas dviem Olsztyno miesto viadukais Lenkijoje. Tai reiškia, kad iš esmės tokios transporto priemonės negalės įvažiuoti į miesto teritoriją. Vežėjai, kurių vilkikai važiuoja pro šį miestą, turėtų pasirūpinti naujais vilkikų maršrutais.
Taip pat praėjusią savaitę sulaukta itin pikantiškos žinios apie lenkų sunkvežimio vairuotoją, kuris originaliu būdu gabeno transporto priemones per Vokietiją. Vietiniai policininkai buvo tiesiog šokiruoti tokio lenko sumanumo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasario 25 diena, Rygoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Prezidiumas susitiko su Estijos ir Latvijos prekybos ir pramonės rūmų vadovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – tarpusavio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Susitarime numatoma stiprinti tarpusavio santykius keičiantis kontaktais verslo misijų metu. Numatyta sukurti ir aktyviai naudoti šalių tarpusavio verslo tinklą, kuriame būtų galima keistis įmonių verslo užklausimais, verslo vystymo galimybėmis, taip pat informacija apie parodas ir konferencijas ir kt. Tam, kad sklandžiai būtų vykdomi numatyti įsipareigojimai, planuojama bent kelis kartus per metus organizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų susitikimus.
Specialaus vizito į Rygą taip pat atvyko Europos pramonės ir prekybos rūmų (EUROCHAMBRES) gen. direktorius p. Arnaldo Abruzzini. Susitikime su Baltijos rūmų atstovais jis pristatė EUROCHAMBRES 2013 m. prioritetus, aptarė rūmų narystės klausimus, aktyvesnio bendradarbiavimo galimybes.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
2013-02-26
2013 m. vasario 21 d., Gardine (Baltarusija) vykusiame tarptautiniame forume „Lietuva – Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“, pasirašytas keturšalis ketinimų protokolas tarp Lietuvos ir Baltarusijos ekspeditorių ir logistų asociacijų LINEKA ir BAME bei abiejų šalių geležinkelių administracijų.
Renginyje siekta padidinti Lietuvos įmonių žinomumą ir konkurencingumą, vežamų krovinių apimtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos Gardino srities. Taip pat pristatyti savo paslaugas, užmegzti naudingus kontaktus bei aptarti galimus naujus krovinių srautus ir jų apimtis. Baltarusijos ekspeditorių, logistikos kompanijų bei stambiausių krovinių siuntėjų, gamintojų vežami kroviniai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių.
Be tiesioginio krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, per Baltarusiją (ir Gardino sritį) gabenami beveik visi tranzitiniai kroviniai pasiekiantys Lietuvą. Gardino srityje yra abu geležinkelio pasienio punktai tarp Lietuvos ir Baltarusijos (Kena – Gudagojis ir Stasylos – Benekainys), taip pat tokios stambios pramonės įmonės kaip „Grodno Azot“, Gardino statybinių medžiagų kombinatas ir kitos.
Forume LINEKA narių interesus atstovavo prezidentas Tautginas Sankauskas ir viceprezidentas Arijus Ramonas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. kovo 4 d. asociacijos „Linava“ Klaipėdos skyrius persikelia į naujas patalpas, esančias Šilutės pl. 57.
Dėl to 2013 m. kovo 1 d. asociacijos „Linava“ Klaipėdos skyriuje TIR knygelės išduodamos ir priimamos bus iki 11 val. Nuo 2013 m. kovo 4 d. TIR knygelės bus išduodamos ir priimamos naujose patalpose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|