Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, taisymo ir priežiūros klausimams aptarti. Savivaldybių asociacijos atstovus ministras pakvietė bendradarbiauti, ieškant bendrų Lietuvos kelių transporto sektoriui aktualių bei savivaldybių keliamų klausimų ir problemų sprendimo.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, viena iš savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Vienas iš finansavimo šaltinių šiai funkcijai vykdyti – Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programa. Pinigai į programą surenkami iš degalų akcizo, mokesčių už važiavimą keliais ir baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja pažeidimų fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose, ir kt.
Savivaldybių asociacijos atstovai konstatavo, kad savivaldybėms skiriamos lėšos iš KPP programos pastaruosius metus vis mažėjo, todėl gerokai pagilėjo savivaldybių problemos atsiskaitant už kelių tiesimo ir remonto darbus.
R.Sinkevičius pasisakė už tai, kad būtų padidintas (t.y., atstatytas) degalų akcizo dalies, pervedamos į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos sąskaitą, dydis nuo 55 iki 80 procentų. LSA atstovai ministro siūlymui pritarė.
„Bendrą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą būtina didinti, atsisakant naudoti šias lėšas bendrosioms biudžeto reikmėms ir palaipsniui didinant į programos finansavimo sąskaitą pervedamų akcizo pajamų procentą. Mano pozicija – kasmet keliams skiriamų pinigų suma turi didėti, - teigė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. - Tokiu būdu būtų užtikrinama ne tik geresnė valstybinės reikšmės kelių plėtra ir priežiūra, bet ir kur kas daugiau lėšų tektų savivaldybių gatvių tinklui plėtoti.“
Susisiekimo ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turėtų aktyviau ieškoti būdų taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės finansavimo modelius gatvių tinklui plėtoti ir prižiūrėti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Aplink Baltijos jūrą gyvena maždaug 90 milijonų žmonių, kurie neišvengiamai daro įtaką jūros ekosistemai. Nuolat vykdomo aplinkos būklės vertinimo rezultatai rodo, kad šiuo metu geros jūros būklės reikalavimus tenkina tik dalis rodiklių. Švarinti ją gali padėti glaudesnis atsakingų institucijų ir verslo bendradarbiavimas. Tai buvo akcentuojama Klaipėdoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
„Jau keletą dešimtmečių pripažįstama, kad svarbiausias veiksnys, kuris neigiamai veikia visas Baltijos jūros ekosistemos grandis, yra eutrofikacija. Ją sukelia perteklinis maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, kiekis, dažniausiai į jūros aplinką patenkantis su paviršiniais vandenimis, – renginio metu pažymėjo Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. – Be to, kalbant apie jūros būklę, pastebima tendencija, kad dauguma jos vertinimo rodiklių rodo tam tikro lygio pažeidimus“.
Gerai jūros aplinkos būklei pasiekti, šalyje įgyvendinama ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva (2008/56/EB). „Baltijos jūra yra labai negili – vidutinis gylis siekia 59 metrus. Nepaisant to, jūrininkystės tikslais ji naudojama labai intensyviai, o tai keičia jos būklę. Šiandien Europoje vis labiau suvokiama, kad sveika jūrų aplinka yra vertingas turtas ir būtina gyvybės išlikimo sąlyga, todėl svarbu užtikrinti jūros išteklių naudojimo galimybes ir būsimoms kartoms. Tačiau vien tik suvokimo neužtenka – vykdant aplinkosauginius veiksmus, būtina partnerystė tarp NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių“, – komentavo A. Kubiliūtė.
Renginio metu Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga pristatė 2011 m. prasidėjusį projektą „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas – CHEMSEA“. Įgyvendinant šį projektą, organizuojamos ekspedicijos į cheminio ginklo laidojimo rajonus, skanuojamas jūros dugnas, imami ir analizuojami mėginiai, ruošiamos rekomendacijos siekiant padidinti saugumą po vandeniu vykdomoms veikloms.
Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos Informacijos centro Lietuvoje koordinatorė Audronė Aužbikavičiūtė renginyje pristatė Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios tikslas – stiprinti tvarią Pietų Baltijos regiono plėtrą, bendrais veiksmais didinant jo konkurencingumą ir stiprinant žmonių bei institucijų integraciją.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Sergej Suzdalev kalbėjo apie konkretų šios programos projektą „Ekosisteminių principų taikymas parenkant ir valdant jūrinius grunto gramzdinimo sąvartynus Pietryčių Baltijos regione“. Juo siekiama sukurti mažiausią neigiamą poveikį jūrinei aplinkai bei parengti moksliškai pagrįstus pasiūlymus esamų grunto gramzdinimo vietų valdymui ir naujų vietų parinkimui.
Renginyje buvo aptariamas ir verslo įsitraukimas, sprendžiant jūros būklės ir aplinkosaugos problemas. Atliekų tvarkymo įmonės „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė pateikė pavyzdžių, kaip verslo, valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimas gali duoti konkrečių rezultatų, sprendžiant Baltijos jūros aplinkosaugos problemas, ir kvietė Lietuvos įmones jungtis prie Baltijos jūros šalių veiksmų grupės (The Baltic Sea Action Group, BSAG).
„BSAG yra pavyzdinė regioninė iniciatyva – joje dalyvaujančios įmonės ne tik gerina jūros būklę, bet ir gali atverti naujas galimybes savo verslui: užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą, sukurti ir pasiūlyti rinkai naujų produktų, pritaikyti ir pristatyti naujas technologijas ir panašiai. Ne veltui prie šios iniciatyvos jungėsi tokios kompanijos kaip „Finnair“, „Siemens“, SEB, „Tallink“, „Eesti Energia“ bei kitos. Lietuvos verslas šiame judėjime dar pasyvus, tad mes skatiname jį aktyviau bendradarbiauti ir prisidėti gerinant Baltijos jūros būklę“, – sakė J. Petrauskienė.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyviai buvo kviečiami išreikšti nuomones ir padiskutuoti apie tai, kaip būtų galima sujungti NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių atstovų pastangas kryptinga linkme, gerinant Baltijos jūros būklę, ir bendromis jėgomis įveikti tam trukdančias problemas.
Renginyje pristatyta regioninį bendradarbiavimą skatinanti ES Baltijos jūros regiono strategija ir diskutuota apie skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo galimybes, potencialą, kurį jos gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai.
Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją:
Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas suinteresuotas regiono šalis. Siekiant didesnio mobilumo ir darnos regione bei tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų, institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį šios strategijos veiksmų planą, tris iš 15-os sričių koordinuoja Lietuva. Daugiau informacijos apie šią strategiją galima rasti:
http://www.baltijosjurosregionas.lt/baltijos-juros-strategija/
Informacija pateikta ES Baltijos jūros regiono strategijos rėmuose įgyvendintoje diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
Viešinimo kampanija įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją
GEFCO grupė tęsia tarptautinę plėtrą naujose teritorijose su logistikos poreikiais
GEFCO grupė, Europos automobilių logistikos srities ir pasaulinė pramoninės logistikos lyderė, 2012 m. atidarė Pietų Afrikos filialą. 2009 m. Johanesburge įsteigusi Pardavimų atstovavimo biurą, nuo šiol GEFCO grupė šioje pasaulio dalyje teikia savo logistikos paslaugas.
Ruošiamasi užkariauti naują logistikos teritoriją
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ekonomika yra viena iš stipriausių Afrikos žemyne ir turi didelį augimo potencialą su reikšminga automobilių ir kitų pramonės sektorių plėtros perspektyva.
PAR filialas pirmiausia yra atsakingas už savo klientų jūrų pervežimų importo ir eksporto srautų aptarnavimą. Filialo veikla apima tokias paslaugas, kaip pervežimas „nuo durų iki durų“, visų būtinų muitinės formalumų atlikimas, sandėliavimas, kokybės kontrolė ir platinimas.
Naujojo filialo, kuriam vadovauja Fransua Van Vikas (François Van Wyck), valdyba įsikūrusi Johanesburge, ekonominėje PAR sostinėje, jo personalą sudaro 17 darbuotojų, jį 2013 m. planuojama plėsti iki 30 žmonių. Šiuo metu GEFCO PAR turi tris bazes – Johanesburge, Keiptaune ir Durbane.
Dėmesys jūrų pervežimams
Nepaisant plačios Atlanto ir tokios pat ilgos Indijos vandenyno pakrantės, iki šiol logistikos ekspertai PAR investavo palyginti mažai, nors ši šalis yra daugelio tarpžemyninių jūrų kelių, jungiančių Europą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kinija ir kitomis Azijos šalimis, kryžkelėje.
2012 m. gruodį startavo nauja kassavaitinė GEFCO dalinių krovinių (LCL) paslauga, skirta iš Europos centrų į PAR Keiptauno, Durbano ir Port Elizabeto uostus gabenamoms prekėms. Ši visus būtinus muitinės formalumus apimanti „nuo durų iki durų” paslauga yra numatyta plačiai pramonės sektoriaus klientūrai.
Nuo 2007 m. GEFCO stiprina savo komercinius ryšius šiame regione organizuodama trišalės automobilių dalių logistikos (tarp Portugalijos, Botsvanos ir PAR) srautus. Nuo 2009 m. GEFCO importuoja, sandėliuoja ir platina atsargines Peugeot dalis PAR ir kai kuriose kaimyninėse šalyse – Svazilande, Namibijoje ir Botsvanoje. Tokių krovinių mėnesinė apyvarta sudaro nuo 750 iki 1000 kg oru ir nuo 4 iki 6 konteinerių jūrų keliais transportuojamų atsarginių dalių.
Komerciniai interesai regione paskatino GEFCO pradėti ir padėjo plėtoti ne tik jūrų pervežimo veiklą, bet ir tokių prekių, kaip nauji automobiliai, transportavimą sausumos keliais, ir netgi GEFCO specialaus skyriaus teikiamą skubaus grupavimo paslaugą
GEFCO palaiko savo pramonės sektoriaus klientūros pastangas internacionalizuotis
Prieš 10 metų per partnerių kompanijas pradėjusi veiklą PAR, GEFCO ženkliai prisidėjo prie PSA Peugeot Citroën įsitvirtinimo šalies rinkoje, importuodama automobilius ir eksportuodama atsargines dalis.
2013 m. GEFCO taps atsakinga už Peugeot ir Citroën transportavimo ir logistikos procesų priežiūrą, įskaitant apie 12 000 automobilių gavimą, sandėliavimą ir paskirstymą šalies prekybos agentams.
Taip pat 2013 m. GEFCO vykdys „Ford” Argentinos padalinio aprūpinimą – kas mėnesį eksportuos po 30 jūrų konteinerių su automobilių dalimis.
Pagrindinė PAR filialo strategija – pramonės sričių įvairinimas. GEFCO automobilių logistikos srityje įgyta patirtis yra lengvai pritaikoma įvairiuose kituose sektoriuose, pvz., gamybos priemonių, oro navigacijos ir elektronikos pramoninėje logistikoje.
GEFCO grupė
Siekdami apsaugoti žmonių sveikatą, trečiadienį EP nariai pritarė teisės akto projektui, kuriuo norima sugriežtinti transporto priemonių keliamo triukšmo ribas. Europarlamentarai dar siūlo naujuose automobiliuose nurodyti jų triukšmingumo lygį, taip pat nustatyti minimalius elektrinių ir hibridinių automobilių garso reikalavimus, kad juos pastebėtų pėstieji.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, pusė ES miestų gyventojų dėl automobilių kenčia bent 55 decibelus viršijantį triukšmą. Manoma, kad nuolatinis eismo triukšmas gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas, pažeisti organų funkcijas, sukelti miego sutrikimus.
Naujosiose taisyklėse numatoma palaipsniui mažinti transporto priemonių sukeliamo triukšmo ribas. Po šešerių metų nuo jų įsigaliojimo naujų lengvųjų automobilių modelių (išskyrus sportinius) triukšmingumo lygis negalėtų viršyti 68 decibelų (dabar nustatyta 74 decibelų riba), o po aštuonerių metų ši riba būtų taikoma visoms naujoms transporto priemonėms. Europarlamentarai balsavo už tai, kad didelės galios sunkvežimių, sveriančių daugiau kaip 12 tonų, triukšmingumui toliau galiotų 81 decibelo riba.
EP nariai pripažįsta, kad automobilio keliamas triukšmas priklauso ne tik nuo variklio garso, bet ir nuo kelio dangos, padangų ir transporto priemonės aerodinamikos. Vis dėlto naujosiomis taisyklėmis kol kas numatoma riboti tik variklio keliamą triukšmą.
Europarlamentarai siūlo ženklinti naujų automobilių keliamo triukšmo lygį, panašiai, kaip dabar ženklinamas degalų sunaudojimas, padangų triukšmingumas ar anglies dvideginio išlakų lygis.
Kadangi tylios elektrinės ir hibridinės transporto priemonės gali kelti grėsmę pėstiesiems, EP nariai siūlo nustatyti privalomus minimalius tokių automobilių garso standartus, kurie leistų juos anksčiau pastebėti.
Rezoliucijai pritarė 401 EP narys, nepritarė 228, o susilaikė 20. Ji leidžia Parlamentui pradėti derybas su ES Taryba, siekiant patvirtinti šias taisykles per antrąjį svarstymą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos gyventojai vis drąsiau prekes siunčiasi internetu – tą atskleidžia tarptautinės siuntų gabenimo kompanijos „Lex system/Ecoparcel Group“ statistika. 2012 m. iš ir į Lietuvą „Lex system/Ecoparcel Group“ gabeno 1,52 mln. siuntų, t. y. 27 % daugiau siuntų nei 2011 m. Ketvirtadalį (380 tūkst.) sudarė siuntos iš e. parduotuvių, net trečdalis jų buvo iš svetur – pernai Lietuvos gyventojų namus pasiekė 127 tūkst. siuntų su prekėmis iš užsienio e. parduotuvių. Prie didėjančio siuntų srauto prisideda ir vis daugiau Lietuvos internetinių parduotuvių.
„Daugelis užsienio elektroninių parduotuvių ėmė ieškoti logistikos kompanijų, galinčių prekes vežti į Baltijos šalis. Per praėjusius metus pasirašėme naujų sutarčių, todėl siuntų skaičius neišvengiamai didėjo. Esame lankstūs ir siūlome individualių sprendimų, nes e. parduotuvėms labai svarbu, kad logistikos partneriai garantuotų stabilų aptarnavimą, patrauklius įkainius ir trumpą pristatymo laiką. Didėjantį siuntų skaičių lėmė ir tai, kad Lietuvos e. parduotuvės, prekiaujančios šalies gamintojų produktais, pvz., gaminiais iš lino, vis dažniau prekes siunčia Europoje gyvenantiems fiziniams asmenims“, – teigia „Lex system/Ecoparcel Group“ generalinis direktorius Andrius Balkūnas.
Daugiau siuntų iš Lenkijos ir Kinijos
Siuntų bendrovės atstovai teigia, kad didžiausi siuntų srautai iš Lietuvos keliauja į tuos kraštus, kuriuose gyvena daugiausiai emigravusių tautiečių: į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Ispaniją, Skandinavijos šalis bei Estiją, Latviją.
Daugiausiai siuntų į Lietuvą plaukia iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos. A. Balkūnas pastebi, kad dideli siuntų srautai pastaruoju metu keliauja iš Lenkijos. Nors siuntos užsakomos iš įvairių pasaulio šalių e. parduotuvių, tačiau jos dažnai atgabenamos iš sandėlių, įkurtų Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Nuolat didėja ir iš Kinijos gaunamų siuntų skaičius.
Siunčia brangesnes prekes
Lietuvos gyventojai siųsdami prekes iš užsienio siekia ne tik sutaupyti, bet ir įsigyti originalių daiktų ar drabužių. Itin aktyvai „Lex system/Ecoparcel Group“ klientai siunčiasi prekes specialių progų metu – dovanas per šventes, atributiką sporto čempionatų metu ir pan. Prekyba internete suaktyvėja ir pablogėjus oro sąlygoms.
Dažniausiai gyventojai internetu siunčiasi drabužius, avalynę, aksesuarus, namų apyvokos daiktus, kompiuterinę ir buitinę techniką, knygas, interjero prekes. Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai ėmė siųstis brangesnes prekes – į šalį gabenami žymių prekinių ženklų gaminiai, o siuntos draudžiamos už papildomą sumą.
„Visas siuntas, kurių vertė yra iki 500 eurų, apdraudžiame nemokamai. Mūsų klientams vis dažniau prireikia papildomo draudimo – vadinasi, siuntose gabenami brangesni daiktai. Praėjusiais metais į Lietuvą iš užsienio e. parduotuvių iš viso buvo pristatyta maždaug 45 tūkst. papildomai draustų siuntų – beveik 3 kartus daugiau nei 2011 m.“, – teigia A.Balkūnas.
2011 m. kompanija gabeno 1,2 mln., 2010 m. – 920 tūkst., 2009 m. – 533 tūkst. siuntų. „Lex system/Ecoparcel Group“ atstovai prognozuoja, kad 2013 m. gabenamų siuntų skaičius išaugs 30 %.
UAB RINKOM
Ženevoje darbo vizitu viešintis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus ir TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys šiandien, vasario 6d., susitiko su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU generaliniu sekretoriumi Martin Marmy ir šios organizacijos TIR departamento vadovu Marek Retelski.
Pasak R. Malkaus, IRU atstovams buvo pristatyti gerėjantys asociacijos „Linava“ finansiniai rodikliai, pateikti duomenys apie TIR sistemos veiklą Lietuvoje.
M. Marmy pažymėjo, jog asociacijos veiklos stabilumas ir ateities planai rodo nemažą pažangą, kuri padaryta užtikrinant finansinę ir veiklos kontrolę.
Susitikimo metu aptartos galimybės gerinti Lietuvos vežėjams dalyvavimo TIR sistemoje kainas, sutarta tęsti derybas dėl atskirų palengvinimų.
Tuo pačiu sutarta, jog kartu su IRU, Lietuvoje asociacija „Linava“ rengs tarptautinę Transporto sektoriaus konferenciją, tuo metu kai mūsų šalis pirmininkaus Europos Sąjungai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Mažoms ir vidutinėms įmonėms reikia palankesnių banko paskolų, taip pat alternatyvių rizikos kapitalo formų, aiškesnių bendradarbiavimo su kreditoriais taisyklių ir greitesnių atsiskaitymų. Trečiadienį patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina pateikti svarstyti atitinkamus ES teisės aktus.
EP nariai taip pat mano, kad valstybės ar Europos centrinio banko paramą krizei įveikti gavę bankai turėtų skirti dalį paskolų mažesniosioms įmonėms. Kad įmonės lengviau gautų paskolas, raginama padėti verslininkams įgyti daugiau finansinių žinių. Aiškesnės mažų įmonių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su kreditoriais taisyklės (pvz. dėl įsipareigojimų kreditoriui ar ankstyvo paskolos grąžinimo) taip pat turėtų sumažinti neaiškumus, įsitikinę EP nariai.
Kadangi mažos įmonės gali labai nukentėti kitoms įmonėms vėluojant su jomis atsiskaityti, Parlamentas ragina valstybes nedelsiant įgyvendinti atitinkamą ES direktyvą, kuri įpareigoja mokėti palūkanas atsiskaitymui vėluojant daugiau kaip 30 dienų. EP taip pat kviečia Europos Komisiją sumažinti mažų ir vidutinių įmonių administracinę naštą bei išsamiai įvertinti, kokį poveikį joms turės naujai rengiami ES teisės aktai.
Rezoliucijai pritarė 538 EP nariai, nepritarė 20, o susilaikė 22.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasario 4 – 5 dienomis vyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Europos investicijų banko (EIB) atstovų susitikimas. Jo metu aptartos 136 mln. Lt kredito suteikimo galimybės ir sąlygos. Kreditas būtų naudojamas įsigyti 590 prekinių vagonų.
EIB atstovams pristatyta bendrovės veikla, jie lankėsi Vilniaus lokomotyvų remonto bei Radviliškio lokomotyvų ir vagonų depuose.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
2013-02-07
Švedijos sunkvežimių gamintoja “Volvo” perspėjo, kad 2013 m. pradžia jai sunki, praneša “Reuters”.
Dėl silpnos paklausos pagrindinėse rinkose gamyklos veikia ne visu pajėgumu ir verčia įmonės ketvirčio pajamas kristi labiau nei tikėtasi.
“Pelningumui turės įtakos sumažėjęs gamyklų pajėgumas, didelės išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai bei išlaidos, susijusios su nauja produkcija, – pareiškime teigia generalinis direktorius Olotas Personas (Olof Persson). – Tačiau mes tikimės, kad rinkos sąlygos per 2013 m. laipsniškai pagerės, kai įsibėgės pasaulio ekonomikos augimas”.
“Volvo” 2012 m. ketvirtojo ketvirčio veiklos pelnas nuo ankstesnių metų 6,96 mlrd. smuko iki 1,12 mlrd. Švedijos kronų (176,52 mln. JAV dolerių), t. y. gerokai mažiau nei prognozuota.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-06
Konteineriniam traukiniui „Vikingas“ – 10 metų. Per šį laiką traukinys įveikė atstumą, prilygstantį maždaug 58-ioms kelionėms aplink pasaulį pusiauju ir pervežė krovinių tiek, kiek jų nugabentų 300 tūkst. vilkikų.
2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys „Vikingas“ per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių.
„Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. „Vikingu“ vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis – kontreilerius. Tai prisidės prie vilkikų eilių Baltarusijos pasienyje mažinimo.
Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, tolimesnės „Vikingo“ perspektyvos sietinos visų pirma su augančiais konteinerinių pervežimų srautais visame pasaulyje. Papildomų galimybių suteiks ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje steigiami viešieji logistikos centrai, Šeštokų geležinkelio stoties plėtra.
„Dedame visas įmanomas pastangas tolesniam projekto vystymuisi, – teigė S. Gudvalis. – Šiuo metu kaip tik deramės dėl Gruzijos, Moldovos, Turkijos, Azerbaidžano bei Skandinavijos šalių prisijungimo prie „Vikingo“ projekto. Tai leistų pritraukti papildomų krovinių ir teikti klientams daugiau paslaugų“.
„Vikingo“ galimybės yra nuolat pristatomos Lietuvoje ir užsienyje tarptautinių forumų, konferencijų ir parodų metu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ š.m. vasario 28 d. 9 val., Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza“, organizuoja tarptautinę konferenciją „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“. Pagrindinis konferencijos tikslas – įvertinti tolimesnes projekto plėtros galimybes bei didinti krovinių srautus tarp Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės šalių.
Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Nuo 2013 m. vasario 5 dienos (antradienio) LR susisiekimo ministro įsakymu eiti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas paskirtas Arvydas Vaitkus.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Praėjusią vasarą rašėme apie tai, kad norėdamas gauti visus asociacijos duomenis, siekdamas pasiruoši Kongresui, Erlandas Mikėnas kreipėsi į teismą. Tuomet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas E. Mikėnui nebuvo palankus. Nuosprendį apskundus, Vilniaus miesto apygardos teismas šių metų vasario 4 d. priėmė kitokį sprendimą. Teisėjų kolegijos sprendimu vežėjų asociacija įpareigota per 15 dienų pateikti reikalaujamą informaciją.
Vasarą, pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ieškinys buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad dalis ieškovo prašomos pateikti informacijos yra skelbiama viešai atsakovo internetiniame tinklapyje, o kita dalis- neturi būti teikiama, nes ji nepriskirtina prie asociacijos dokumentų ir nelaikytina asociacijos turima informacija apie jos veiklą.
Vilniaus miesto apygardos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. Mikėno apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas E. Mikėno ieškinį neteisingai taikė ir aiškino asociacijų įstatymo nuostatas, todėl ieškinį nepagrįstai atmetė visa apimtimi. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant „Linavą“ pateikti didžiąją dalį ieškinyje nurodytos informacijos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 980 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 94, o areštuoto turto suma išaugo 23 mln. Lt ir pasiekė 119 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
„Išaugęs turto areštų skaičius transporto veikloje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl areštų statistika kyla aukštyn. Praėjusiais metais fiksuotos tendencijos ne tik areštų, bet ir pradelstų įsipareigojimų statistikoje rodo atsinaujinančias transporto sektoriaus mokumo problemas. Beveik 40% transporto bendrovių priskiriamos prie aukštos vėlavimo atsiskaityti rizikos“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, kredito rizikos vadovė.
Turto areštai taip pat išaugo tarp prekybos įmonių, tuo tarpu tarp statybos ir NT bendrovių turto areštų skaičius ženkliai sumažėjo.
Sausio mėnesį didžiausia dalis – virš 70 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko transporto, statybos ir nekilnojamo turto, prekybos ir pramonės bendrovėms.
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (43 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos (14 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (2 proc.) ir Alytaus (2 proc.) apskrityse.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 2 355, o išregistruoto turto suma buvo virš 300 mln. Lt.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Kreditų biure „Creditinfo“ yra formuojama fizinių ir juridinių asmenų kredito istorija, nustatomi kredito reitingai bei asmenų galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus. Bankų, lizingo ir telekomunikacijų bendrovių inicijuotas kreditų biuras veikia nuo 2003 metų. Kreditų biurą sukūrusi ir plėtojanti bendrovė “Creditinfo Lietuva“ yra tarptautinės grupės „Creditinfo International GmbH“ narė. Ji taip pat valdo asmeninės kredito istorijos sistemą „Mano Creditinfo“, yra sukūrusi automatizuotas kreditavimo sprendimų priėmimo, klientų elgesio monitoringo bei įsiskolinimų valdymo sistemas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasario 4-ąją, susisiekimo viceministru pradėjo dirbti buvęs Seimo narys ir daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Saulius Girdauskas.
42-ejų S. Girdauskas studijavo Kauno technologijos universitete (1989–1992), vėliau mokslus tęsė Vilniaus Gedimino technikos universitete (2001–2004), kur apsigynė transporto mašinų ir įrenginių inžinieriaus diplomą.
2004 metais S. Girdauskas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kur aktyviai dalyvavo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto veikloje, o nuo 2005 metų – Ekonomikos komiteto veikloje. Visą kadenciją jam buvo patikėtos Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigos.
Susisiekimo ministerijoje naujasis viceministras kuruos geležinkelių transporto ir vandens transporto klausimus.
Susisiekimo viceministrų pareigas jau eina buvęs Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas ir buvęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vladislavas Kondratovičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pastaruoju metu padaugėjus kraupių avarijų skaičiui Susisiekimo ministerija rengia priemonių planą, kuris turėtų užtikrinti didesnį eismo saugumą keliuose ir sugriežtinti vairutotojų atsakomybę.
„Pastebėjome, jog per mėnesį įvyko daug skaudžių avarijų dėl jaunų nepatyrusių vairuotojų kaltės. Galiu patvirtinti, kad šiais metais bus įvestas papildomas vairuotojų mokymas. Šį mokymą plačiau pristatys Susisiekimo ministerija maždaug po mėnesio. Minėtas mokymas bus skirtas pradedantiesiems vairuotojams, kad jie gebėtų geriau valdyti transporto priemonę, būtų kultūringesni ir atidesni“, – „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ sakė V.Pumputis.
Paklaustas, ar vairuotojams ir transporto priemonėms neturėtų būti įvesta griežtesnė kontrolė, V.Pumputis teigė, jog tai jau yra Susisiekimo ministerijos planuose.
„Susisiekimo ministerija rengia išsamų eismo dalyvių kontrolės ir kitų neatidėliotinų saugaus eismo gerinimo priemonių teikimo planą. Į šį planą įtrauktas vairuotojų rengimo stiprinimas, kontrolė keliuose, kelių infrastruktūros tobulinimas. Jeigu kiekvienoje srityje bus dirbama nuosekliai, neabejoju, jog rezultatai bus tinkami ir pavyks išvengti skaudžių įvykių. Taip pat Susisiekimo ministerija atlieka detalius tyrimus dėl kiekvieno mirtino įvykio, į kurį petenka jaunas vairuotojas. Pavyzdžiui, po eismo įvykio, kurio metu žuvo keturi eismo dalyviai, bus peržiūrimos visos jaunojo vairuotojo vairavimo mokykloje nagrinėtos temos, detaliai tikrinama pati vairavimo mokykla, Regitroje bus nagrinėjama, kaip buvo išlaikytas vairavimo ir teorijos egzaminas vairuotojo pažymėjimui gauti“, – toliau Susisiekimo ministerijos užsibrėžtus darbus komentavo V.Pumputis.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas įvardijo ir dar vieną planuojamą saugaus kelių eismo užtikrinimo taisyklių pataisą.
„Atsisakyti leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje normos šiuo metu nėra svarstoma, bet svarstoma galimybė sumažinti ją iki 0,2 promilių taksi vairuotojams, visiems maršrutinių transporto priemonių vairuotojams ir vairavimo instruktoriams. Kitaip tariant, visi vairuotojai, kurie yra pradedantieji ir visi, turintys kitus pažymėjimus nei B kategorijos, turės paisyti 0,2 promilių alkoholio koncentracijos kraujyje normos“, – „Laisvajai bangai“ pranešė V.Pumputis.
Jis pabrėžė, kad didinti šiuo metu galiojančių baudų neketinama, tačiau planuojama atsakomybę griežtinti kitais būdais. Pavyzdžiui už greičio viršijimą mieste daugiau kaip 30 kilometrų atimti vairuotojo pažymėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|