is labiau šiltėjant orams, po truputį kaista ir naujienos skriejančios į redakciją. Praėjusią savaitę gana karšta buvo „Linavos“ fronte, taip pat sulaukta ir kitų įdomių žinių.

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

„Linava” išplatintame pranešime teigiama, kad finansinė situacija asociacijoje yra gera. 2011 m. asociacijos finansinė-ūkinė veikla buvo teigiama – uždirbta 3,775 mln. litų pelno, o 2012 – uosius ji pradėjo uždirbusi daugiau kaip 3 mln. litų. Šiuo metu asociacija neturi jokių papildomų mokestinių įsipareigojimų ar skolų.

Praėjusią savaitę sužinota ir apie tai, kad asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas ir advokatas Justinas Usonis susitiko su Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnais. Susitikimo metu buvo aptarti nauji reikalavimai kelių transporto įmonės buveinei.

Lietuvoje praėjusią savaitę vyko ir paroda „Transbaltica“. Vežėjai galėjo dalyvauti jiems aktualiose konferencijose, apžiūrėti naujausią techniką ar kitokią jiems siūlomą produkciją, pasikalbėti su įvairių sričių specialistais.

Iš Europos atskriejo žinios apie naujai apmokestinamus kelius. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1 tūkst. kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių, o Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX.

Gegužės 25 d. CargoNEWS.lt redakcijoje vyko tiesioginė video konferencija dėl Rusijos leidimų pasienyje. Pašnekovai – „Linavos” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius ir sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas – atsakė į CargoNews redakcijos ir žiūrovų, klausimus, davė praktinių patarimų dėl dokumentų pildymo.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusiais metais pasigirdo siūlymų atgaivinti iki 2008-ųjų šalyje galiojusią baudos balų sistemą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Projekto rengėjai balų sistemos teigia neatsisakantys, nors ir nedrįsta prognozuoti, kada ji galėtų įsigalioti. Automobilių ekspertai vieningai sutaria, kad tokia sistema – reikalinga.

Laukia naujo ANK

2011-ųjų vasarą Policijos departamentas, kuriam pritarė Valstybinė eismo saugumo komisija siūlė grąžinti anksčiau Lietuvoje galiojusią baudos balų sistemą už KET pažeidimus, pagal kurią vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, metams sąlyginai skirti 10 balų, o pradedančiajam vairuotojui – 5 balus. Padarius pažeidimą, iš vairuotojo būtų atimami ne daugiau kaip 3 balai už vieną pažeidimą, už kitus – po 2 ar 1 balą. Per metus praradus turimus balus, vairuotojui būtų atimama teisė vairuoti 12 mėnesių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas – tokia baudos balų sistema iki šiol neįsigaliojusi, mat visi laukia naujo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projekto įsigaliojimo, kuris nuo kitų kitų metų pradžios turėtų pakeisti 1984-aisiais priimtą ir iki šiol galiojantį ATPK.

Darius Vasaris, VRM Plėtros programų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vyr. Specialistas: „Mes esame pasirengę, /…/ yra problema dėl kodeksų – yra naujas ANK projektas vietoj ATPK ir dėl to „nedegantys“ projektai stabdomi, kad nepadarytų visiškos mišrainės tarp teisės aktų“.. Visi policijos, viešojo saugumo politikos formavimo siūlymai ir norai yra sudėti ir atiduoti Teisės departamentui, tačiau Seimas esą buvo užkrautas įstatymais ir vadovybė nusprendė „nežūtbūtinių“ projektų Vyriausybei neteikti.

Įžvelgia ir pliusų, ir minusų

Tuo metu buvęs garsus lenktynininkas Stasys Brundza baudos balų sistemoje įžvelgia ir pliusų, ir minusų. Esą tai yra tam tikras drausminantis faktorius, tačiau tam, kad būtų nubausti vairuotojai, jeigu radaras užfiksavo greičio viršijimą, reikia surasti vairuotoją.

„Dabar nuėjome ta kryptimi, kad savininkas moka baudą, o paskui jis pats išieško. Tokiu būdu baudos išieškojimas palengvėja, bet su baudos taškais darosi sunkiau – neaišku, kam juos skirti. Einant tuo keliu baudos taškų sistema sunkiau pritaikoma“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo S. Brundza.

Anot eismo specialisto, vokiečiai turi baudos balų sistemą ir esą su ieškojimu galbūt turi mažiau problemų nei Lietuva. „Iš pradžių atšaukia, po to galvoja. Nežinau, kodėl taip įvyko, bet jeigu prieisime prie to, kad bus baudžiamas savininkas, tai taškų sistema nėra tinkamas dalykas. Mano galva, nereikėjo iš viso šito kažkada keisti“, – sakė S. Brundza.

Šaltinis www.lrt.lt


Siu Dziajunas iš Čilės logistikos įmonėsKontrastų kupinoje ir itin greitai modernėjančioje Kinijoje žemės logistikos įmonės išgyvena nuolatinių permainų laikotarpį. Nuo dykumų ir kalnynų skurdžiausiuose regiuonuose iki moderniausių pasaulio miestų Kinijos pietuose, vežėjai privalo prisitaikyti prie kintančių įstatymų, kainų ir verslo sąlygų bei išsikovoti vietą konkurencingoje rinkoje. Apie Kinijos logistų sunkumus ir verslo ypatumus kalbėjomės su keliais vietiniais vežėjais ir ekspeditoriais.

Netvarka rinkoje

„Logistika Kinijoje neturi tokių gilių tradicijų kaip Europoje ar Amerikoje,“ – teigia Siong Vei, Šanchajaus įmonės „Siaobang logistika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. – „Manau, jog nuo Vakarų vis dar labai atsiliekame. Tačiau Kinija vystosi labai greitai, ir permainos logistikos rinkoje neišvengiamai artėja.“

Kaip didžiausias šiandienos problemas Siong įvardija kainų nestabilumą, bendros valstybės politikos trūkumą bei sąmyšį rinkoje: „Šiuo metu kiekviena Kinijos provincija turi savus įstatymus, ir tai labai apsunkina logistikos įmonių darbą. Skirtumai tarp provincijų Kinijoje yra didesni nei tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių. Kad sėkmingai dirbtume, turime susipažinti su įvairių provincijų taikoma politika, ir nėra vienos institucijos, kuri kontroliuotų visos šalies logistikos rinką. Todėl įvykus nelaimei ar susidūrus su sukčiaujančiomis įmonėmis, nėra aišku, į ką kreiptis. Tai sudaro keblumų ir mums, ir klientams.“

Paklaustas, ar tokiu atveju nepadeda draudimas, Siong Vei juokiasi, jog klientai Kinijoje vaikosi žemiausių kainų, o tai dažniausiai reiškia, jog į draudimo nebuvimą žiūrima pro pirštus. „Mes esame įsigiję milijardo yuanių draudimo polisą. Tačiau tai nėra privaloma, todėl dauguma mažesnių vežėjų draudimu nėra apsirūpinę. Nutikus nelaimei, paskelbia bankrotą, o klientas lieka be kompensacijos.“

Darbas tik per pažintis

Šanchajaus pakraštyje esantis Baošan rajonas nė kiek nepanašus į dangoraižių nusėtą metropolio centrą. Kelyje čia išvysi daugiau sunkvežimių, nei lengvųjų mašinų, o jų sukeltose dulkėse žaidžia vaikai – aplink esančių didelių ir mažų logistikos įmonių darbuotojai čia pat ir gyvena. Sunku net patikėti, jog cigarečių tvaiko prisisunkusioje nedidelėje kontorėlėje įsikūrę ekspeditoriai „Čile Logistika“ po Šanchajų išvežioja Coca-Cola produktus. Įmonės vadovas Siu Dziajunas „Cargo News“ pasakojo apie ekspeditorių darbo sunkumus Kinijoje ir pažinčių bei rekomendacijų versle svarbą.

Nedidelių ekspeditorių Šanchajuje knibždėte knibžda, ir tokių įmonių vien šiame mieste galima priskaičiuoti tūkstančius. Tad išsikovoti poziciją rinkoje nėra paprasta, o be guansi, kaip Kinijoje vadinamas ryšių turėjimas, ir beveik neįmanoma. „Norint įsiskverbti į rinką, svarbiausia yra pasiūlyti kokybiškas paslaugas, ir, be abejo, turėti šioje srityje pažinčių. Naujos logistikos įmonės kuriasi kiekvieną dieną, o daugybė kitų kasdieną ir bankrutuoja. Todėl rekomendacija šiame versle labai svarbi, nes niekas nedirba su nežinoma įmone. Kaip kitaip apsisaugoti nuo sukčiautojų ir vagių? Kinijoje pirkti draudimą vis dar nepopuliaru, o šalies logistikos rinką kontroliuojančios institucijos nėra. Todėl stengiamės dirbti su nuolatiniais klientais, jiems įtikti, jog ir antrą kartą sugrįžtų, bei užmegzti kuo daugiau įmonei naudingų guansi,“- kaip Kinijoje veikia pažintys, pasakojo Siu.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 22 – 24 dienomis parodų centre „Litexpo“ vyko specializuota transporto paroda „Transbaltica.“ Nors šiais metais dalyvių gausumu paroda nepasižymėjo, dauguma dalyvių rezultatais buvo patenkinti ir teigė, kad šioje parodoje dalyvauti apsimoka.

Gegužės 22 d. „Transbaltica“ paroda prasidėjo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sveikinimo kalba. Ministras konstatavo: „Per pastaruosius metus ekonomikos augimas nebuvo toks kaip tikėjomės, netgi buvo kritimai. Transporto ir logistikos sektorius buvo tas sektorius, kuris Jūsų visų dėka traukė Lietuvos ekonomiką ir neleido jai nukristi į dar didesnę duobę,“ E. Masiulis taip pat pasidžiaugė įgyvendintais novatoriškais šalies transporto sektoriaus sprendimais ir susirinkusiems padėkojo už tai.

Parodoje „Transbaltica“ šiemet dalyvavo transporto įmonės iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Vokietijos, Kanados ir kitų šalių. Visi dalyviai turėjo sumokėti atitinkamą dalyvio mokestį ir išsinuomoti stendų plotą. Be dalyvio mokesčio 350 Lt + PVM, parodos dalyviai dar turėjo sumokėti 230 Lt + PVM už 1 m² tuščią vidaus parodos plotą ir 70 Lt/1 m² + PVM už parodos plotą lauko aikštelėje (minimalus erdvės plotas 9 kv. m.) visam parodos laikui. Daugelis kalbintų parodos dalyvių atskleidė, šios išlaidos jiems pasiteisina ir dalyvavimas parodoje atsiperka. Antanas Mineikis TIMEX S.A Filialo vadovas parodoje pristatęs „Kässbohrer“ puspriekabes „Transbalticoje“ dalyvauja antrą kartą. 2010 m. įmonė šioje parodoje dalyvavo pirmą kartą ir anot, A. Mineikio, tuomet „Transbaltica“ buvo daug mažesnė nei šiemet. Vis tik įmonės vadovas gerai pamena ir prieškrizinius laikus, kai 2006 – 2008 m. „Transbaltica“ buvo gerokai didesnė nei šiemet. „Vien lauko ekspozicijų buvo keletą kartų daugiau,“ – sakė A. Mineikis. Kalbėdamas apie atsiperkamumą įmonės vadovas patvirtino, kad parodoje dalyvauti apsimoka ir visos su dalyvavimu susiję išlaidos atsiperka.

Įmonių atstovai džiaugėsi galimybe parodoje sutikti tiek esamus, tiek ir potencialius savo klientus, su jais pabendrauti, pašalinti abejones, ar atsakyti į jiems kylančius klausimus. UAB „Info Transport“ direktorius Linas Kulnys pripažino, kad parodoje sutinkantis nemažai potencialių klientų, kurie domisi verslo valdymo sistemomis. Kadangi paroda tarptautinė, įmonės vadovas siekia pristatyti verslo valdymo programą „Info Trans“ ne tik vietinei, bet ir tarptautinei rinkai, todėl nemažai bendravo su parodos lankytojais atvykusiais iš Baltarusijos, Latvijos, kitų šalių. „Jei po šios parodos atsirastų nors vienas klientas, dalyvavimas parodoje iškarto atsipirktų, sakė L. Kulnys pridurdamas, kad „Reikia įvertinti tokius faktorius, kaip naujas pažintis su potencialiais klientais, prekinio ženklo žinomumo didinimą ir kitus.“

Pripažinkime, įmonių sėkmę specializuotose parodose nemažai lemia ir stendas: jo plotas, vizualinis pateikimas, įmonės atstovų profesionalumas ir komunikabilumas. Lauko aikštelės plotą stendui įkurti naudojusi A. Baniulio Firma „Protekta“ parodoje dalyvavo pirmą kartą. Įmonės atstovas Gerardas Sipavičius lankytojų gausa nebuvo labai sužavėtas, tačiau, konstatavo, kad paroda specializuota ir susirenka lankytojai, kuriems tikrai aktualus transporto verslas, su juo susiję paslaugos, produktai. Pristatydama skirtingų įmonių padangas, įmonė tikslingai pasirinko stendą lauke greta skirtingų gamintojų transporto priemonių.

TIMEX S.A Filialo vadovas A. Mineikis, kalbėdamas apie parodos stendų vizualinę pusę sakė, kad tai yra svarbu, tačiau „Transbaltica“ yra profesionalų paroda, todėl lankytojai žino ko ieško, ir, manau, randa, nepriklausomai nuo stendo dydžio. Nors vizualinė pusė reprezentuojanti įmonę taip pat svarbi,“ – sakė pašnekovas.

Nors parodos dalyviai sakė, kad lankytojų nedaug, patys lankytojai paroda džiaugėsi. Stendus lankė įmonių atstovai ieškantys partnerių, tikslinių prekių ir paslaugų savo verslui. Parodos lankytojas Linas atstovaujantis vežėjų kompaniją sakė parodoje radęs visko, ko jam reikėjo: priekabų sekimo sistemas, domėjosi verslo valdymo sistemomis, kitomis naujovėmis. Vežėjai Darius ir Tomas į Parodą atvykę iš Panevėžio džiaugėsi 23 d. vykusios konferencijos „Eksportas – transporto variklis“ nauda. Vyrai teigė, kad konferencijoje gavo atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus dėl sugriežtintos pervežimų kontrolės Rusijoje, o tuo pat metu, turėjo galimybę ir susipažinti su parodoje pristatomomis naujovėmis. Pakalbinti dėl stendų vizualumo, vežėjai pritarė A. Mineikio nuomonei, kad nepriklausomai nuo stendų dydžio ar spalvų, atkreipia dėmesį tik į tuos stendus, kuriuose buvo juos dominančios prekės ar paslaugos.

Paroda „Transbaltica“ vyksta kas du metus. Parodos dalyvių nuomone, dažniau šių parodų organizuoti nereikia, nes transporte per metus neatsiranda tiek daug naujovių, kurias galima pristatyti parodose. Parodos periodiškumas – optimalus pagal dalyvių ir lankytojų interesus, todėl lieka tikėtis, kad 2014 metų paroda bus daug gausesnė tiek dalyvių, tiek lankytojų skaičiumi.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami, jog oficialiai pripažintų saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje nėra, o yra tik mokamos stovėjomo aikštelės, galimai vežėjus stumia į milžiniškų finansinių nuostolių ir bankroto pavojų.

Jei  mokamose stovėjimo aikštelėse palikta vežėjo transporto priemonė su kroviniu bus pavogta, tuomet draudikai neapmokės žalos, nes tai jiems leidžia pačių sukurti straipsniai privalomose laikytis CMR draudimo taisyklėse.

Draudikai vežėjų transporto priemonėms nurodo stoti saugomose aikštelėse, kartais pateikia IRU ir „Michelin“ išleistą Europos saugomų aikštelių sarašą. Šiame sąraše nėra apsaugos pagrindais saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje, nėra jų Norvegijoje, kelios yra Švedijoje, po vieną Čekijoje ir Slovakijoje. Vežėjas, norėdamas apsaugoti kliento krovinį, dažnai fiziškai negali laikytis tokių draudikų keliamų reikalavimų dėl vairuotojams taikomų ES teisės aktais nustatytų darbo ir poilsio režimo reikalavimų. 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-267/2007 buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikoje saugumų aikštelių nėra.

Draudikų siūlomų vežėjams pasirašyti standartinių CMR draudimo sutarčių taisyklių sąlygų, nustatančių kriterijus aikštelėms, kuriose vežėjo vairuotojui leidžiama sustoti ir palikti pakrautą transporto priemonę stovėti be vairuotojo asmeninės priežiūros ilgesniam laikui, praktiškai neatitinka visos Lietuvos Respublikoje veikiančios mokamos arba nemokamos stovėjimo aikštelės. Dauguma tokių aikštelių ima mokestį už krovininių transporto priemonių stovėjimą jose ir neprisiima jokios atsakomybės už pakrautose transporto priemonėse esantį krovinį (turtą). Draudikai tarsi siūlo vežėjams įšeitį – stoti “greta policijos postų”, tačiau vengia konkrečiai įvardinti, ką reiškia žodis „greta“. Dažnai prie tokių policijos postų, įsikūrusių miestelių centruose, neįmanoma privažiuoti.

CMR draudimas nėra privalomas draudimas, jis savanoriškas. Vežėjai su draudikais gali susitarti dėl bet kokių, LR teisės aktams neprieštaraujančių CMR draudimo sutarties, jos taisyklių sąlygų, todėl, atsižvelgiant į vežėjų poreikius, galima išsireikalauti iš draudikų vežėjams tinkamų individualių sąlygų, įskaitant ir būtinybę vairuotojui sustoti pakelės mokamose ar nemokamose stovėjimo aikštelėse , vykdant tarptautinius pervežimus.

Nei CMR, nei krovinio draudimo taisyklėse nėra įtvirtinta ar visuotinai vartojama sąvoka – „saugi aikštelė“. Kadangi draudikai turi teisę nustatyti draudimo taisyklių sąlygas savo nuožiūra, draudikų sąlygos skiriasi ne tik konstrukcija, bet ir turiniu bei suteikiama draudimo apsauga. Sąvoka „saugi aikštelė“ nėra visuotinai vartojama draudimo teisiniuose santykiuose. Dažniausiai yra reikalaujama, jog transporto priemonė su kroviniu būtų palikta saugomoje aikštelėje, nurodomi specialieji reikalavimai aikštelei. Atsitinka ir taip, kad transporto priemonės ir krovinio saugojimo klausimas neaptariamas, taigi atsižvelgiama į nusistovėjusią teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi draudikai gali numatyti skirtingus reikalavimus aikštelėms, darytina išvada, kad klausimas, ar įvykus vagystei, draudikas turės mokėti draudimo išmoką, priklauso nuo sudarytos draudimo sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią”.

Atsižvelgiant į vežėjams nepalankią nusistovėjusią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, raginame vežėjus, prieš pasirašant CMR draudimo sutartis, iš anksto susitarti su draudikais individualiems Jūsų įmonės poreikiams pritaikyti CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie saugomas (ar kitokias) aikšteles ir papildyti šias taisykles konkrečių stovėjimo aikštelių sąrašu (su adresais) vežėjui aktualiose valstybėse tam, kad tokiose aikštelėse įvykus krovinio vagystei, įvykis neginčytinai būtų pripažįstamas draudiminiu, tuomet draudikai privalės mokėti draudimo išmoką.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per dvejus metus Lietuvos sostinės pakraštyje bus rekonstruotas Vilniaus geležinkelio aplinkkelis, greta įrengtas papildomas naujas kelias. Tai leis sumažinti krovininių traukinių srautą per Vilniaus miestą.

Šiandien Kyviškių geležinkelio stotyje vyksta oficiali statybos darbų, kainuosiančių beveik 217 mln. litų (be PVM), pradžios ceremonija.

Tai bus pats brangiausias „Lietuvos geležinkelių“ investicinis projektas per visą šalies Nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos fondų.

Aplinkkelis daugiausia naudojamas kroviniams, vežamiems Baltarusijos kryptimi. Senasis kelias buvo statytas prieš keliasdešimt metų. Jis neatitinka nūdienos reikalavimų, nes geležinkelio ruožas yra itin apkrautas.  

„Šiuo projektu siekiame atnaujinti geležinkelio linijas ir nukreipti krovininių traukinių eismą nuo Vilniaus miesto. Atnaujinus geležinkelį paspartės krovinių vežimas, sumažės oro tarša. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri yra tranzitinė valstybė – koridorius tarp Vakarų ir Rytų Europos“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.  

Į Rytus ir atgal vežami kroviniai sudaro didelę dalį „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto ir jame veikiančių kompanijų uždarbio.

Kelininkai geležinkelio ruože tarp Kyviškių ir Valčiūnų nuties naują 24,5 kilometrų ilgio kelią ir rekonstruos esamą kelią. Bus išplėstos Kyviškių ir Valčiūnų stotys, įrengta nauja ir sustiprinta dabartinė kelio sankasa, rekonstruoti tiltai, pralaidos, signalizacijos įranga, pervažos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemos. Bus pastatytos 3 naujos pralaidos, pėsčiųjų viadukas.

Siekiant sumažinti traukinių skleidžiamą triukšmą, palei geležinkelį atsiras beveik 5 km ilgio triukšmo slopinimo sienutės, bus sodinami želdiniai.

Rekonstravus geležinkelį krovininiai traukiniai galės važiuoti 80 km/h ir didesniu greičiu. Sumažinus krovinių eismą per sostinę, Vilnius taps švaresnis, o susisiekimas – geresnis.

Geležinkelio ruožas tarp Kyviškių ir Valčiūnų yra tarptautinio geležinkelio koridoriaus dalis.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Sunkvežimių parodoje RAI (Rijwiel en Auto Industrie) Olandijoje DAF pademonstravo naują, lengvai pritaikomą ir degalus ženkliai sumažinantį kabinos stogo spoilerį.

Kabinos sumažinto svorio oro aptakas su nauju jo įtaisymo mechanizmu patogiai ir lengvai reguliuojamas. Šalia vilkiko stovintis vairuotojas šiuo mechanizmu gali nustatyti optimalų spoilerio aukštį. Jį reguliuoja nustatymo pavaros sraigtas, įtaisytas už kabinos nugaros arba spoilerio apsauginės sijos vidaus pusėje. Vairuotojas šiuo mechanizmu gali užfiksuoti oro aptako virš kabinos skydą optimaliame aukštyje.

Stogo spoileris sukurtas specialiai vilkikams su „XF 105 Space Cab“ kabina, tačiau jį galima pritaikyti ir sunkvežimiams su žemesnėmis kabinomis.

Naujasis kabinos oro aptakos skydas sukurtas įgyvendinant DAF ATe programą. Į ją įeina degalų sąnaudų ir išmetamųjų kenksmingųjų medžiagų emisijos mažinimas bei vilkiko rentabilumo didinimas. Naujovėms priklauso ir 12,9 litro darbo tūrio PACCAR MX varikliai su naujais stūmokliais ir naujo korpuso išleidimo kolektoriumi. Degalų sąnaudų ekonomija sudaro iki 3 proc. Be to, tuščiąja eiga dirbantis variklis automatiškai išsijungia po penkių minučių. Maksimalus greitis pagal gamyklos standartą nuo 89 sumažintas iki 85 km/ val. Tai leidžia papildomai sumažinti degalų sąnaudas dar nuo 2 iki 3 proc.

Šie nauji kabinos stogo spoileriai pagal pageidavimą kaip priedėlis nuo šios vasaros pabaigos bus tiekiami visiems „DAF XF 105 Space Cab“ modeliams.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujoji sistema vadinasi „Predictive Power Control“. Ji vertina vietovės, kuria važiuoja vilkikas, reljefą ir pagal tai palaiko optimalų greitį ir kuro suvartojimą.

Tokia sistema bus naudojama naujuosiuose „Mercedes-Benz Actros“. Gamintojų paskaičiavimais ji turėtų sumažinti kuro sąnaudas iki 3 proc. Naudodama GPS signalą ir vilkike įmontuotą siųstuvą, sistema nustato vietovės ypatybes ir atsižvelgdama į kelio nelygumus parenka optimalų variklio darbą. Ji ne tik gali padidinti greitį ar stabdyti, bet ir keisti pavaras.

Panašią sistemą „Daimler“ koncernas pristatė 2009 m. JAV. Tuomet ji buvo montuojama į „Freightliner“ vilkikus, tačiau neturėjo galimybės pati keisti pavarų.

Ši sistema į vieną visumą sujungia transporto priemonėje esančias programas ir technologijas bei informaciją apie maršruto metu įveikiamą kelią. Gamintojas teigia, kad vairuotojas, norėdamas pasiekti tokius pat rezultatus kaip ši sistema, turėtų būti labai patyręs ir priverstas vairuoti vilkiką itin susikaupęs. Tai jį vargintų ir rezultatas nebebūtų toks geras kaip naujosios sistemos.

Naudojant „Predictive Power Control“ tereikia nustatyti minimalaus ir maksimalaus greičio ribas, į kurias atsižvelgdama sistema ir palaiko transporto priemonės judėjimą. Artėdamas prie įkalnės vilkikas įsibėgėja, o riedėdamas nuo kalno naudoja transporto priemonės inerciją.

Taip pat svarbus tokios sistemos privalumas yra važiavimas nematytais keliais arba naktimis, kai net ir profesionalus vairuotojas nežino, kas jo laukia priekyje.

Panašią sistemą praėjusiais metais pristatė ir „Scania.“

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kuria transportas, turėtų prisidėti prie gerovės kūrimo.“

Būti tranzito šalimi

Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva tapo išorine Sąjungos siena ir tai, anot M. Atroškevičiaus, suteikė galimybę Lietuvai tapti tranzito šalimi. „Žinoma, jeigu Lietuvos pasienio postuose bus eilės parai ar dviem, visi apvažiuos mūsų šalį“, – pabrėžė specialistas. Anot jo, Lietuvai norint tapti tikra tranzito šalimi pirmiausia reikėtų vykdyti pasienio punktų plėtrą, mat turėdami modernius ir naujus pasienio punktus pritrauktume daugiau vežėjų.

„Mano nuomone, 10–20 mln. litų valstybės lygmeniu nėra daug, o jeigu mes deklaruojame, kad Lietuva yra tranzito šalis, reikia imtis priemonių, kad būtume tokia šalis“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas. Kaip pavyzdį jis nurodė Medininkų pasienio punktą su Baltarusija, kuri šiam punktui išplėsti gavo ES lėšų. „Jeigu baltarusiai savo pusėje pasistatys modernų pasienio punktą su, pavyzdžiui, 20 aptarnavimo juostų, o mūsų pusėje juostų bus kiek dabar, bus butelio kaklelio efektas. Reikėtų simetriškai plėsti savo punktus, nes tai bus naudinga šaliai“, – aiškino M. Atroškevičius.

Kryptis – Rytai

Didelė šalies vežėjų dalis krovinius veža rytų kryptimi, daugiausia – į Rusiją. „Jau 20 metų krovinius vežame ta kryptimi, – teigia M. Atroškevičius. – Visą tą laiką kryptingai dirbome, todėl nieko keista, kad tarp šalių, daugiausia vežančių krovinių į Rusijos rinką, yra ir Lietuva.“

Dar daugiau: į Rusiją lietuviai veža ne tik savų įmonių krovinius, bet tapo tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien kroviniai iš Vakarų šalių lietuvių vežėjų pervežami į Rusiją. „Vakariečiai neturi tiek daug ryšių Rusijoje, jų kitoks mentalitetas, o Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia beveik 20 metų“, – argumentavo M. Atroškevičius.

Jis pasakojo, kad kadaise, kai šalis gaudavo 50–90 tūkst. metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją, atrodydavo, kad tai daug. Šiandien per metus vežėjai gauna 150 tūkst. metinių leidimų ir šie skaičiai nuolat auga.

Daliai šalies vežėjų rytų kryptis tapo savotišku gelbėjimosi ratu, mat vilkikai – gerokai pasenę ir neturi reikiamų taršos sertifikatų, todėl į ES šalis neįleidžiami. „Be to, Rusijoje labai prasti keliai, atšiaurios oro sąlygos, todėl naujų vilkikų, kuriuos taisyti kainuoja milžiniškus pinigus, įmonės ten siųsti nenori“, – teigė specialistas.

Varžosi su latviais ir lenkais

Pagrindiniai šalies vežėjų konkurentai dėl pervežimų į Rytus – kaimynai latviai. Su lenkais esą konkuruoti sunku dėl jų šalies masto ir vežėjų gausos. „Sunku pirmiausia dėl Lenkijos požiūrio į savus vežėjus, – sakė M. Atroškevičius. – Per krizę valstybė vežėjus gynė prieš bankus ir daugeliui neteko bankrutuoti. Lietuvoje to nebuvo – bankai iš vežėjų atėmė mašinas, ne viena įmonė išnyko, niekas iš valdžios nesistengė padėti tartis su bankais, kad šie luktelėtų, atidėtų skolų mokėjimą.“ Vis dėlto metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją lenkai turi tiek pat – 150 tūkst.

Lengva nebūna

Vežantieji krovinius į Rusiją tikina, kad ten lengva nebūna. Gegužės pradžioje atsirado naujų sunkumų: Rusijoje sugriežtintas administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir padidintos baudos. „Pervežimų vieningai netraktuojame: mes manome vienaip, rusai – kitaip. Neretai bet kuris vežėją tikrinantis pareigūnas savo šalies įstatymus bei poįstatyminius aktus interpretuoja savaip. Tai papildomas spaudimams mums ir niša korupcijai“, – aiškino M. Atroškevičius.

Padidėjus baudoms Rytuose dirbantys transporto tikrintojai tik trina rankomis tolumoje matydami vilkiką, mat net visai menki pažeidimai įmonėms būna skaudūs finansiškai. Akivaizdu, kad vežėjai mieliau rinksis duoti kyšį nei mokėti oficialią baudą. „Kai baudos buvo mažos, nesiskųsdavome, sumokėdavome, o tikrintojai rodydami ataskaitas pabrėždavo, kad lietuviai – pažeidėjai, nors iš tų pažeidimų kokie 90 proc. buvo tariami. Šiandien svarbiausias dalykas vežėjams bus agresyviai gintis – to už mus niekas nepadarys“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas.

Žvalgosi į Kiniją

Paklaustas, ar Rusijos vežėjai nekonkuruoja su lietuviais dėl užsakymų iš Vakarų, M. Atroškevičius papurtė galvą: „Rusijos rinka yra tokia didelė, kad didžiajai daliai rusų vežėjų užtenka savos rinkos. Kartais vežant krovinius iš Tolimuosiuose Rytuose esančių Rusijos kampelių uždirbama geriau nei vežant krovinius iš Lietuvos į Rusiją.“ Tačiau, anot „Linavos“ viceprezidento, lietuvių vežėjams „apetitas auga bevalgant“. „Šiandien mums labai įdomi ir Kinijos rinka, – pripažino M. Atroškevičius. – Jeigu gautume trupinį nuo šio pyrago, turėtume daugiau darbo vietų, pilnėtų valstybės biudžetas.“

Šiandien Rusija tapo maitintoja daugeliui vežimo bendrovių ir pasakyti, kas nutiktų, jei šioje šalyje sumažėtų užsakymų, sunku. „Vežėjai dar prisimena 1998 metų Rusijos krizę, kai užsakymų nebeliko, – pasakojo specialistas. – Pasimokėme ir šiandien vežėjai išskirstė veiklą: dalis krovinių vežama į Vakarus, dalis – į Rytus. Tačiau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai būtų smūgis verslui.“

Veiklą išskirsto

„Vesigos“ grupės, užsiimančios padažų ir pagardų gamyba, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė per sunkmetį sėkmingai išsiplėtė į Rusijos rinką. Šiandien į šią rinką eksportuojama maždaug 30 proc. įmonės produkcijos. „Tai labai didelė sudėtinga rinka, tačiau kartu turinti daugybę vartotojų“, – sakė jis.

S. Grinkevičiaus nuomone, absoliučiai visos rinkos, į kurias šalies gamintojai eksportuoja produkciją, svarbios ir bet kurią prarasti būtų skaudu. „Mes stengiamės sumažinti riziką, ieškome būdų plėstis per Ukrainos, Kazachstano rinkas, taip pat – per Vakarų“, – pasakojo padažų gamintojas. Anot jo, daugelis Lietuvos įmonių jau pasimokė iš Rusijos krizės, buvusios prieš daugiau nei dešimtmetį, kai eksportas į šią rinką sustojo ir ne viena įmonė paskelbė bankrotą. „Šiandien verslininkai stengiasi apimti kuo daugiau įvairių rinkų ir, manau, tai daro puikiai“, – sakė „Vesigos“ vadovas.

Toliau – per brangu

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas skaičiavo, kad daugiau nei trečdalį šalies eksporto sudaro krovinių vežimai į Rusiją, tad staiga netekus šios rinkos greičiausiai ne viena dešimtis bendrovių paprasčiausiai bankrutuotų.

Tačiau galimybę, kad lietuviai galėtų imtis ir tolesnių pervežimų, pavyzdžiui, į Kiniją, pramonininkas vertino skeptiškai. „Didžioji dalis sunkvežimiais vežamų krovinių neturi didžiulės pridėtinės vertės, tad transporto išlaidos sudaro žymią jų kainos dalį. Štai kodėl vežant neskubius krovinius ilgais maršrutais labiausiai apsimoka juos plukdyti laivais ar vežti geležinkeliu“, – tvirtino jis.

FAKTAI: Eksportas į Rusiją

Pagal lietuviškos kilmės eksportą Rusija 2007–2010 m. užima tik 8 vietą didžiausių rinkų sąraše, tačiau lietuviškiems pieno produktams, mėsai ir jos produktams bei kitiems gaminiams Rusija – didžiausia rinka

Net 77 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas iš kitų šalių

22 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją 2007–2010 m. sudarė pienas ir pieno produktai, 7,5 proc. eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai įrengimai, 7,3 proc. – gyvūnų eksportas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien, gegužės 25 d., 14.30 val. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Kyviškių geležinkelio stotyje dalyvaus naujo Vilniaus geležinkelio aplinkkelio statybų pradžios ceremonijoje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

PRISTATYTAS ANTRAS ORLAIVIS IR PENKI NAUJI MARŠRUTAI

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, šiandien švenčia tai, kad iš Vilniaus skraidins jau dviem orlaiviais. Šiuo metu „Wizz Air“ investicijos Lietuvos sostinėje išaugo iki 160 mln. USD, šiais metais bendrovė aptarnaus daugiau nei 500 000 keleivių taip pralenkdama visas kitas Vilniuje veikiančias oro transporto bendroves.

Šį augimą skatina tai, kad „Wizz Air“ pradeda skraidinti iš Vilniaus penkiais naujais maršrutais ir keleiviams siūlo didžiausią maršrutų pasirinkimą palyginus su kitomis Tarptautinio Vilniaus oro uosto oro linijomis. „Wizz Air“ siūlo net 13 pigių maršrutų – šis skaičius apima ir naujuosius 5 maršrutus į Bergeną, Liverpulį, Oslą, Paryžių ir Stavangerį – tai paskatins turizmo augimą, Lietuvos šeimos, rinkdamosi pigius skrydžius, galės nepaisyti ekonomikos smukimo ir vykti į saulėtus ir įdomius Europos miestus. Pristatydama naująjį orlaivį, bendrovė „Wizz Air“ taip pat paskelbė apie Lietuvai skirtą „Wizz Ambassador“ programą, pagal kurią bus įvertintas puikus skrydžių palydovų darbas su klientais. Iki šiol balsavo daugiau nei 10 000 keleivių ir sprendė, kurie skrydžių palydovai taps „Wizz Air“ puikaus klientų aptarnavimo ir lietuviško svetingumo ambasadoriais.

„Tai – puiki diena Lietuvos aviacijai ir turizmui. „Wizz Air“ per mažiau nei metus tarptautinių maršrutų iš Vilniaus ir į Vilnių skaičių padidino nuo 8 iki 13. Dabar keleiviai Vilniuje mums teikia pirmenybę. Lietuvos keliautojai tikriausiai džiaugiasi pigiais „Wizz Air“ skrydžiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šią vasarą rezervuotas rekordinis skrydžių į Bergeną, Paryžių ir Stavangerį skaičius. Lietuvos žmonės geriausiai parodo Lietuvos kultūrą, gastronomiją ir svetingumą. Džiaugiamės, kad daugiau nei 10 000 keleivių balsavo sprendžiant, kas taps „Wizz Air“ ambasadoriumi iš Vilniaus skraidančiame orlaivyje. Norėdama pasidžiaugti tuo, kad Vilniuje jau turime antrą orlaivį ir užimame lyderių poziciją Vilniaus oro uoste, bendrovė „Wizz Air“ interneto svetainėje wizzair.com pradeda 47 LTL kainuojančių bilietų pardavimą. Kviečiame keleivius paskubėti ir pirkti bilietus, kol jų dar neišgraibstė,“ kalbėjo John Stephenson, „Wizz Air“ viceprezidentas.

Vilniaus Tarptautinis oro uostas

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-balandį vežė 15,766 mln. tonų krovinių – 9,1 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 10,1 proc. iki 11,7 mln. tonų, vidaus – 6,1 proc. iki 4 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių padaugėjo 4,8 proc., o palyginti su 2011-ųjų balandžiu – sumažėjo 1,8 proc. iki 4,217 mln. tonų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dinamiškas transporto verslas įmones skatina vis dažniau apsvarstyti darbų optimizavimo galimybes, kurias suteikia verslo valdymo sistemos (VVS). Šį kartą kalbiname UAB „Info transport“, sukūrusios logistikos apskaitos ir valdymo programą „Info Trans“ direktorių Liną Kulnį, kuris atskleidė programų naudą, teikiamą konkurencinį pranašumą rinkoje, ir patarė, pagal kokius kriterijus programą reikėtų rinktis.

Kokios priežastys prieš septynerius metus paskatino pradėti logistikos apskaitos ir valdymo verslą?

Verslo pradžia buvo netikėta. Kai studijavau universitete, reikėjo sukurti programą. Draugas dirbęs transporto vadybininku pasiūlė sukurti programą skirtą vežėjams. Šis pasiūlymas ir inspiravo mane sukurti naują programą, kuri vėliau peraugo į verslo pradžią.

Papasakokite, kokia buvo Jūsų verslo pradžia. Ar prieš septynerius buvo daugiau įmonių teikiančių paslaugas, lengvinančias transporto sektoriaus darbą?

Verslo pradžia buvo nelengva, bet įdomi – reikėjo išmokti derybų, pardavimo meno, kitų dalykų. Klientų reikalavimai buvo aukšti ir labai skirtingi, o atsiskaitymai vėluodavo. Lietuvos rinkoje tuomet konkurencijos nebuvo. Kai kurios įmonės naudodavo užsienio programas kaip „Navision“, bet tai nebuvo labai populiaru. Verslo pradžioje tekdavo ilgai bendrauti su vežėjais pristatinėjant verslo valdymo programų naudą. Dabar daugelis transporto įmonių jau yra išbandę vieną ar kitą programą, žino ko nori, kokios funkcijos jiems reikalingos.

Transporto ir logistikos kompanijoms teikiate veiklą lengvinančią programą. Ar patys įmonėje naudojatės panašiomis programomis optimizuojančiomis įmonės veiklą?

Pradžioje kaip ir daugelis naudojome tradicinę excel programą, tačiau vėliau įmonės reikmėms pradėjome naudoti modifikuotą „InfoTrans“. Šią programą maksimaliai pritaikėme savo įmonės reikmėms ir pastebėjome akivaizdžius skirtumus. Dabar matome darbo su klientais istoriją, greičiau/ paprasčiau sugeneruojame sąskaitas, analitines ataskaitas, operatyviau vyksta užduočių personalui delegavimas, informacinių laiškų siuntimas.

Kokį konkurencinį pranašumą rinkoje įgauna įmonės, kurios naudojasi VVS?

Greitis (greitesnis darbas su dokumentais, informacijos paieška), mažesnės darbo sąnaudos, lankstumas, konfidencialios informacijos saugumas, išlaidų kontrolė, tikslesnė kredito limito/įsiskolinimo kontrolė, galimybė greičiau tiksliau nustatyti pelningesnes ar nuostolingesnes veiklos sritis, lengviau kontroliuojamas augimas – visa tai ir dar daugiau užtikrina verslo valdymo programos.

Papasakokite, kuo „Info Trans“ programa naudinga Lietuvos vežėjams, ekspeditoriams, logistikos kompanijoms?

Užsakovų gaunama nauda priklauso nuo įmonės veiklos srities, jos vidinės specifikos, logistinės grandinės sudėtingumo, reikalingų generuoti dokumentų skaičiaus ir kt. Pavyzdžiui vežėjams gabenantiems krovinius skirtingais maršrutais, sudėtingesnėmis logistinėmis grandinėmis –palyginti skirtingų maršrutų, klientų pelningumą ir excel‘io paprastai nebeužtenka. Atskira kategorija – vežėjai dirbantys Europoje pagal kilometražo tarifus – jiems aktualu kilometrų ir realiai pravažiuotų kilometrų, pajamų, sąnaudų palyginimas. Programoje įdiegtas patogus kelionės lapų apskaitos modelis.

Su ekspedicinėmis įmonėmis aiškiau – ten reali nauda gaunama iš karto, dėka automatiškai generuojamų sutarčių su užsakovais, lietuvių, rusų, anglų kalbomis. Be to, yra galimybė sutartis ir kitus dokumentus siųsti klientui elektroniniu paštu tiesiai iš programos (antspaudus ir parašus programa uždeda automatiškai).

Programa pritaikoma kiekvienos įmonės individualiems poreikiams, nes kiekvienos įmonės lūkesčiai skirtingi.

Jūsų programa 2005 m. įvertinta InfoBalt“ parodoje kaip geriausias ITTE produktas. Ar nuo to laiko programa keitėsi, tobulėjo? Gal atsirado naujų, patogesnių funkcijų? Kokių naujų funkcijų programoje gali atsirasti artimiausiu metu, ar jos taip pat bus pritaikytos ir seniems klientams?

Programai sukurti reikėjo trejų metų, tačiau ji nuolat buvo tobulinama pagal užsakovų poreikius ir pastebėjimus. Techniškai viskas gana ištobulinta, todėl pastaruoju metu pakeitimų reikėjo nedaug. Pagrindinis dalykas, kurio dar prašo vežėjai – smulki remonto išlaidų apskaita ir ryšys su žemėlapiais/stebėjimo sistemomis. Ties šiomis sritimis šiuo metu ir dirbame – rudenį tikimės pirmųjų rezultatų.

Dauguma pardavėjų teigia, kad būtent jų sistema yra geriausia, funkcionaliausia ir kitokia „-iausia“. Kaip transporto ir logistikos įmonėms nesusidūrusioms su VVS sistemomis išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančią sistemą?

Primiausiai, reikėtų palyginti kelias skirtingas programas ir atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• kaip programa veikia – lankstumas, patogumas, greitis;

• ar pati įmonė gali (ir kiek gali) konfigūruoti/plėsti funkcionalumą;

• kiek kainuotų pritaikymas prie įmonės specifikos (įvedimo formų, ataskaitų, sąskaitų ir kt.);

• ar galima ir kiek kainuotų keisti programos elgesį – kai kuriose programose tas yra sunkiai keičiama/pritaikoma. Pvz.: Gali būti nekintamai „įsiūtas“ toks elgesys kaip: „išrašius sąskaita negalima keisti užsakymo informacijos“; „viršijus kredito limitą negalima sukurti užsakymo“ ir t.t. Daugumai tas galbūt ir tinka, tačiau jei įmonėje yra dalinės/ išankstinės sąskaitos tai trukdys darbui.

Standartinės funkcijos reikalingos pačių paprasčiausių logistikos atveju apskaitai pvz.:

• ekspeditoriui tai būtų – vienas užsakymas / vienas vežėjas / viena pajamų sąskaita / viena vežėjo sąskaita

• vežėjui – vienas reisas ir vienas/keli eksporto importo užsakymai. Užsakymai vežami be persikrovimu/terminalų/persikabinimų.

Papildomos funkcijos reikalingos ne kiekvienai įmonei. Anksčiau ar vėliau įmonė susiduria su sudėtingesniais dalykais: viena sąskaita už daug užsakymų, daliniai kroviniai, gabenimas per terminalą, reisai Europoje pagal tarifus/1km ir kt. – tuomet iškyla klausimas ar investuoti į savo programos tolesnį tobulinimą, ar pigiau ir greičiau prisitaikyti vieną iš esamų sprendimų.

Kaip VVS gali sumažinti verslo išlaidas ir per kiek laiko gali atsipirkti?

Atsiperkamumas labai priklauso nuo įmonės specifikos. Ekspeditorius naudodamasis programa per tą patį laiką gali padaryti daugiau: greitesnis pildant sutartis, generuojant sąskaitas, suvedant informaciją ir jos ieškant. Tai gali atsipirkti ir per kelis mėnesius. Vežėjams tas pats, kaip ekspedicijai tik čia daugiau neapibrėžtų dalykų, kurių atsiperkamumą sunku įvardinti laikotarpiu – tai kuro, kilometrų kontrolė, geresnės informacijos paieškos dėka – rastas pelningesnis užsakymas ar pigesnis vežėjas, prestižas klientų akyse, lengvai valdomas abejotinų klientų sąrašas ir t.t.

Kaip vertinate programinių įrangų Lietuvos transporto įmonėse perspektyvas?

Technologijos kasdieną tobulėja, todėl, manau, VVS optimizuojančios transporto įmonių darbą turi šviesią ateitį Lietuvoje. Modernios įmonės siekiančios gerų rezultatų, be patogios verslo valdymo programos jau šiandien neįsivaizduoja savo veiklos. Po krizės rinkoje jaučiamas labai didelis pagyvėjimas – greičiausiai įmonės suprato, kad reikia skaičiuoti ir pasakymai „maždaug aišku ir taip“ ar exel‘io programa jau nebetinka. Brangstant kvalifikuotai darbo jėgai, darbdaviai siekia optimizuoti personalo veiklą, kad didžiąją dalį darbuotojų dienos neužimtų techninis dokumentacijos tvarkymas. Verslo valdymo programos – ne visada lengvas, bet tiesiausias kelias į veiklos optimizavimą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt.

Tai žemiausias skolos lygis per visus metus. Ir tai esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek Sodra viešai skelbia šią informaciją.

Mažinant įsiskolinimą Sodrai daugiausiai prisidėjo bankrutavusios ir probleminės įmonės. Sodros pretenzijos per metus joms sumenko nuo 407,0 iki 379,4 mln. Lt. Tiesa, „šviežiai“ bankrutavusios įmonės savo skolas „išpūtė“ beveik 30 mln. Lt (pvz., bankas „Snoras“ – 9,4 mln.Lt). Tačiau iš seniau bankrutavusiųjų Sodra susigrąžino net 57 mln. Lt.

Trumpalaikės veikiančių įmonių skolos per metus ūgtelėjo 15,8 proc. Daugiausiai čia pasižymėjo paslaugų teikėjai (+84 proc.), vežėjai (+58 proc.), leidėjai ir IT sektorius (+46 proc.), statybininkai (+43 proc.).

„Creditreform“ atkreipia dėmesį į augančias senesnes nei 30 d. skolas. Tokie įsiskolinimai per metus išaugo 25 proc. – nuo 84,8 iki 98,2 mln.


„Galima sakyti, kad nelieka vidutinės trukmės skolininkų“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis pabrėžia: „Vienkartiniai ar periodiniai įsiskolinimai Sodrai dėl pinigų srautų nesutapimų dengiami greičiau, tuo tarpu įmonės, pradelsusios kelis mokėjimus, grimzta į skolų liūną. Tas skolas Sodrai po kurio laiko tenka išieškoti teisiniu keliu. Kol kas tai vyksta gana sėkmingai“.

Įmonių galimybes vykdyti savo įsipareigojimus gerai atspindi Skolų Sodrai rodiklis, kurį skaičiuoja UAB „Creditreform Lietuva“. Iš 1000 didžiausių Lietuvos įmonių reikšmingų skolų Sodrai (rodiklis nuo „5“ iki „9“) turėjo tik 6 proc., o iš 35 tūkst. mažiausių įmonių (apyvarta iki

0,3 mln. Lt) rizikingiausių buvo net 13,2 proc. įmonių.

Skolų Sodrai rodiklio reikšmė prasčiausia buvo ūkio šakose, kur sąnaudos darbui sudaro ženklią išlaidų dalį: pastatų statyboje (vidutiniškai ir smarkiai įsiskolinusių įmonių – 14,6 proc.), baldų gamyboje (14,8 proc.), medienos apdirbime (12,8 proc.), tai pat maitinimo, valymo, apsaugos, siuvimo pramonės įmonėse. Geriausias skolų Sodrai rodiklis yra paslaugų šakose – draudimo, teisinės bei apskaitos veiklos, programavimo, telekomunikacijų įmonėse, taip pat elektros, dujų ir garo bendrovėse.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

2012 gegužės 23 vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo diskutuota apie asociacijos „Linava“ nustatytų TIR knygelių kainą, kuri ženkliai didesnė nei kitų kaimyninių valstybių. Taip pat aiškintasi dėl valstybės pareigos kontroliuoti, kad asociacija, kuriai pavesta vykdyti viešąsias funkcijas, t.y. išduoti TIR knygeles vežėjams, atitiktų tarptautinės Konvencijos keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir gera finansinė būklė bei organizaciniai sugebėjimai vykdyti Konvencijoje numatytus įsipareigojimus.

Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, jog ir „Linava“ vadovybė, ir audito kompanija „Ernst&Young” atsisakė pateikti audito ataskaitas, kurios sukėlė pagrįstų abejonių dėl asociacijos finansinės būklės. Atsisakymas pateikti duomenis apie asociacijos finansinę padėtį vertintinas kaip trukdymas įvertinti ar valstybės paskirta asociacija atitinka minimalius jai Konvencijos keliamus reikalavimus.

Kreipdamiesi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Lietuvos vežėjai prašė nedelsiant pradėti reikalingą teisinį tyrimą, kuris nustatytų pažeidimo faktus, o taip pat Seimui ir Vyriausybei inicijuoti teisės aktų priėmimą, kuries nustatytų aiškų asociacijos „Linava“ viešųjų funkcijų kontrolę, veiklos skaidrumą, o taip pat nustatyti TIR knygelių kainos sudedamąsias dalis, kainodarą ir jų ribas.

Informacinis šaltinis: VRP | Hill & Knowlton Komunikacijos konsultantai
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt