Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų – ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti.
Aplink Baltijos jūrą įsikūrusios šalys turi didžiulį potencialą, kurį gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai. ES Baltijos jūros regiono strategija, kuria remiantis koordinuojami ir derinami šio regiono valstybių sprendimai, padeda išnaudoti šalių galimybes. Svetainė baltijosjurosregionas.lt padės skatinti tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.
Svetainėje įdiegta nesudėtinga keitimosi kontaktais sistema, kuria siekiama paskatinti skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą. Norintys daugiau sužinoti apie ES Baltijos jūros regiono strategiją svetainėje atras aktualijas, susijusias su Strategijos įgyvendinimu, informaciją apie planuojamus renginius ir vykdomų projektų aprašymus.
Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui. Ja siekiama pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę. Šių tikslų siekiama įgyvendinant beveik 90 prioritetinių projektų energetikos, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, turizmo ir kitose srityse. Lietuva kartu su Švedija ir Suomija koordinuoja prioritetines organizuoto nusikalstamumo kontrolės, žemės ūkio ir transporto sritis.
Interneto svetainė baltijosjurosregionas.lt yra viešinimo kampanijos, skirtos visuomenei pristatyti ES Baltijos jūros regiono strategiją, sudedamoji dalis. Strategija įgyvendinama vykdant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Ūkio reikalų ministerija
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo įgyvendinti naują žaliųjų skrydžių turbopropeleriniais lėktuvais projektą AMBER. Jo metu bus pakeistos kai kurios Rygos oro uosto procedūros, o tai leis sumažinti sunaudojamo kuro kiekį ir emisijas. Kartu su projekto partneriais „airBaltic“ sieks sutrumpinti kelionių atstumus bei tobulinti skrydžių trajektorijas, kad būtų aplenkiamos gyvenvietės ir žmonėms netrukdytų lėktuvų triukšmas.
„Labai malonu, kad pirmieji Rygos oro uoste įdiegsime palydoviniu ryšiu kontroliuojamas procedūras turimiems moderniausiems „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvams ir pristatysime aplinkai labiau draugiškus skrydžius. Šį projektą įgyvendiname kartu su bendrovėmis „Quovadis“, „Latvijas Gaisa Satiksme“, Latvijos civilinės aviacijos agentūra ir Rygos oro uostu“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jurmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.
„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia „airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas kapitonas Paulsas Calitisas.
Iki 2013-ųjų pavasario bus vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Šių metų vasarą tikimasi atlikti 100 bandomųjų skrydžių, o jų metu išmetamo anglies dvideginio kiekis bus matuojamas ir taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.
AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus“ dukterine įmone “Quovadis”, kuri specializuojasi modernių skrydžių valdymo sprendimų kūrime, ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.
A/S Air Baltic Corporation
2013-01-22
Į Europą atslinkęs sniegas ir šaltis didžiojoje žemyno dalyje sukėlė oro, geležinkelio ir kelių eismo chaosą.
Skrydžiai vėlavo ar buvo atidėti ir kituose Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos oro uostuose.
Sutriko ir traukinių, kursuojančių tarp Britanijos ir kontinentinės Europos, eismas – dėl greičio ribojimų šiaurės Prancūzijoje „Eurostar“ atšaukė šešis traukinius iš Londono į Briuselį bei Paryžių.
Dėl lijundros ir sniego ypač sudėtingos sąlygos buvo geležinkelyje ir keliuose, tad įvyko daugybė avarijų.
Pietvakarių Vokietijoje policija užfiksavo daugiau kaip tūkstantį su prastomis oro sąlygomis susijusių nelaimių, o šiaurės rytuose, netoli Berlyno, teko uždaryti visą greitkelio dalį.
Belgijoje mikroautobusui nuslydus nuo kelio, apsivertus ir užsidegus, žuvo du žmonės, dar trys rimtai sužeisti, pranešė vietos tarnybos.
Maskvoje prisnigus 50 centimetrų, gatvėse susidarė transporto spūstys, tačiau snygiui gerai pasirengusių oro uostų darbias nesutriko.
Per keturias dienas Rusijos sostinėje iškritusio sniego kiekis viršijo viso sausio mėnesio vidurkį, teigė Maskvos vicemeras Piotras Biriukovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA
2012 m. sausio–gruodžio mėn.
Per 2012 m. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 43,76 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė -3,9 proc., palyginus 2011 metais. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 35,24 mln. t, pokytis -3,7 proc. arba -1,35 mln., o Būtingės terminale – 8,52 mln. t krovinių, pokytis -4,6 proc. arba -0,4 mln. t.
Didžiausias krovinių augimas Klaipėdos uoste pagal apimtį per 2012 m., palyginus su 2011 m., pasiektas dėl išaugusios žemės ūkio produktų (+1 147,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+227,5 tūkst. t), rūdos (+157,4 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+92,5), durpių (+88,5 tūkst. t) krovos.
Krovos apimties nuosmukis 2012 m. palyginti su 2011 m., susidarė daugiausia dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 880,8 tūkst. t), naftos produktų (-879,2 tūkst. t) bei žalios naftos (-413,4 tūkst. t) krovos sumažėjimo.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 6,1 proc., kurių perpilta 18 746,3 tūkst. t (42,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 0,7 proc., iš viso jų krauta 10 951,8 tūkst. t (25,0 proc. bendros uosto krovos). 3,2 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 14 603,8 tūkst. t (32,2 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. užregistruoti 7 414 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 85 laivai (-5,6 proc. arba 5 laivais mažiau, palyginus su 2011 m.). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 953 tarptautiniai laivai (114 laivų arba 2,4 proc. daugiau, palyginus su 2011 m.), 2 376 vietiniai laivai (152 laivais arba 6,8 proc. daugiau, palyginus su 2011 metais). 2012 metais į Klaipėdos uostą įplaukė 7 329 laivai, t. y. 266 laivais daugiau arba +3,8 proc. palyginus su 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 340 067, t. y. 5,0 proc. arba 16 243 keleiviais daugiau negu per 2011 metus. Kruizinių laivų keleivių 2012 m. atvyko 26 769, t. y. +24,6 proc. arba +5 291, lyginant su 2011 metais.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
2013-01-22
Informuojame, kad įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:
1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;
2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;
3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;
4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;
5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;
6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;
7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.
Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.
Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:
1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;
2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;
3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;
4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiemet Kelių eismo taisyklėse atsirado trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės šių transporto priemonių įkrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja, kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.
„Lietuvai labai aktualu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą. Sprendimo teisę turinčioms institucijoms yra gyvybiškai svarbu turėti nepriklausomą ir argumentuotą nuomonę apie elektra varomo transporto plėtrą ir tinkamą šių transporto priemonių infrastruktūros kūrimą.
Vyriausybės programoje esame numatę skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje, plėtoti elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius nuosekliai pakeisti elektra varomu transportu“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien pats išbandęs elektromobilį ir jo įkrovimo stotelę.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2013-01-21
Žiema vis labiau rodo savo galią. Lauke nuolatos snyguriuoja, šąla, vairavimo sąlygos sudėtingos. Gaila, bet praėjusią savaitę nepavyko išvengti gausybės eismo įvykių į kuriuos pateko ir vilkikai. Tiesa, ne visos žinios buvo tokios prastos.
Kriminalai ir avarijos
Savaitė prasidėjo avarija Klaipėdos rajone, kur susidūrus vilkikui ir lengvajam automobiliui tik per stebuklą išvengta aukų. Avarijos metu buvo užtverta kelio dalis. Laimei, eismas nebuvo intensyvus. Labiausiai gaila, kad avarijos buvo galima išvengti, o ji įvyko dėl kvailai pasielgusio vilkiko vairuotojo kaltės.
Jau kitą dieną pranešta apie tai, kad Vilniuje, Nemenčinės plente susidūrė penki lengvieji automobiliai, miškovežis ir keleivinis autobusas. Dėl masinės avarijos buvo suparalyžiuotas eismas Nemenčinės plentu.
Vidury savaitės pasiekė liūdnos žinios iš Švedijos. E4 greitkelyje netoli Helsingborgo esant tirštam rūkui ir slidžiam keliui susidūrė apie 100 automobilių. Avarijoje žuvo Lietuvos pilietis, kuris susidūrus pirmiesiems automobiliams ėjo atgal ir bandė perspėti kitus vairuotojus apie avariją priekyje. Lietuvį pražudė jį kliudęs vilkikas.
Dvi ne tokios skausmingos avarijos įvyko kelyje “Via Baltica”. Trečiadienį vairuotojui nesuvaldžius vilkiko ir šiam apsivertus ant kelio pažiro gabentos kriaušės, o šeštadienio rytą apsivertė lenkų dujovežis.
Taip pat dėka pilietiško vilkiko vairuotojo poelgio, sulaikytas visiškai girtas Baltarusis taip pat vairavęs vilkiką. Kitas vilkiko vairuotojas iš Lietuvos susidūręs su korumpuotais policininkais nepasimetė ir padėjo juos sulaikyti.
Stiprinamas Europos sąjungos valstybių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti saugų eismą. Šalys pradės tarpusavyje keistis informacija apie vairuotojų padarytus nusižengimus ir taip privers juos susimokėti už nusižengimus padarytus kitose valstybėse.
Vilkikai
Metų pradžioje CargoNEWS skaitytojai išrinko geriausių metų vilkiką. Juo tapo naujasis “Volvo FH”. Taip pat naujų vilkikų mėgėjai nepraleido pro akis fakto, kad keliuose pastebėtas naujasis “Mercedes Titan Actros SLT”. Pirmosios jo nuotraukos jau paviešintos.
Kitos žinios
Rusijos transporto ministerija ir eismo priežiūros institucijos nori įvesti 100 tūkst. rublių (8 500 Lt.) baudą visiems, kurie pagal įstatymą turėtų naudoti, bet nesinaudoja sistema „GLONASS“. Tad vežėjai turėtų pasirūpinti, kad jiems negrėstų šios sankcijos.
Baltarusijoje eilinį kartąpabrango kuras. Ateityje jos ir toliau turėtų brangti, kol pasieks kitos Muitų sąjungos valstybės Rusijos lygį.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai apie aktualias kelių transporto sektoriui problemas kalbėjosi su naujuoju susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, kuris su Susisiekimo ministerijos skyrių vadovų delegacija sausio 16d. viešėjo pagrindinėje asociacijos buveinėje. Jam įteikti vežėjų siūlymai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-21
Vežėjams ir logistams gabenantiems krovinius iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus pastoviai tenka bendrauti su Lietuvos muitinės pareigūnais. Vieniems tai sekasi daryti geriau, kitiems blogiau. Pažvelkime kaip praėjusiais Lietuvos transporto sektoriaus atstovams sekėsi bendradarbiauti su muitine, kokios buvo jų didžiausios klaidos ir ką reikėtų išnaudoti labiau.
Elektroninis deklaravimas, didžiausios klaidos
Muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė pasidžiaugė, kad verslas šiuo metu nesusiduria su rimtesnėmis problemomis naudojantis jų elektroninėmis paslaugomis. 99 proc. deklaracijų yra pateikiamos būtent tokiu būdu.
Muitinės atstovė kalbėdama apie elektroninės paslaugas, siūlo verslininkams jas labiau išnaudoti: „Elektroninio deklaravimo privalumai ne visiškai išnaudojami tais atvejais, kai verslininkų importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms taikomos netarifinio reguliavimo priemonės, t. y. reikia pateikti popierinius dokumentus, tokius kaip licencijos ar leidimai. Taip pat sunkumų sukelia ir tai, kad Lietuvos verslo atstovai daugiausia naudojasi vienkartinėmis garantijomis, kurias popierines reikia pateikti kaskart, deklaruojant prekes. Lietuvos muitinė ragina verslo atstovus aktyviau naudoti bendrųjų garantijų teikiamais privalumais. Bendrąją garantiją vieną kartą pateikus teritorinei muitinei, jos limitas kontroliuojamas automatiniu būdu muitinės informacinėmis sistemomis. Norėtųsi ir didesnės pačių verslininkų iniciatyvos, siekio plačiau naudotis bendrosiomis, o ne vienkartinėmis garantijomis.“
Taip pat G. Vitkauskaitė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai daromos deklaracijos klaidos yra susijusios su neteisingai nurodytu transporto priemonės valstybiniu numeriu, krovinio svoriu, gabenamų pakuočių skaičiumi. Tokiu atveju verslininkams primenama, kad deklaruojantys prekes elektroniniu būdu verslininkai turi galimybę iki prekių pateikimo muitinei pataisyti deklaracijų duomenis.
Nors prievolė pateikti išankstinius muitinės deklaracijų duomenis Lietuvoje ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., vis dar pasitaiko atvejų, kai tokie duomenys muitinei nepateikiami. „Prekių importuotojai ir eksportuotojai privalo muitinei teikti išankstines elektronines deklaracijas. Muitinė, nustačiusi, kad išankstinė informacija apie jai pateiktas įvežtas prekes nepateikta arba pateikta pavėluotai, reikalauja, kad už išankstinės informacijos pateikimą atsakingas asmuo (vežėjas) ją pateiktų. Už išankstinės informacijos nepateikimą arbą pavėluotą jos pateikimą muitinė gali taikyti sankcijas, viena jų – prekių sulaikymas iki pateikiama išankstinė informacija ir atliekama saugai ir saugumui užtikrinti skirta rizikos analizė ir jos vertinimas.“ – teigia G. Vitkauskaitė.
AEO sertifikatai
AEO (Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas) sertifikatu itin patenkinti verslininkai, kurie jau turi šias privilegijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 22 įmonės, turinčios AEO sertifikatą, tačiau tai kol kas nėra populiaru tarp Lietuvos verslininkų. Pernai sertifikuota tik 1 įmonė. Patys muitininkai tokį bendradarbiavimą vertina teigiamai: „Įmonės, turinčios AEO sertifikatą – patikimos muitinės partnerės. Kol kas problemų nebuvo, įmonės laikosi prisiimtų įsipareigojimų.“
Planuojami palengvinimai verslui
G. Vitkauskaitė kalbėjo ir apie ateities planus, kurie turėtų palengvinti dalies verslininkų darbą su muitine. Artimiausi planuojami pakeitimai susiję su prekių deklaraciją. „Viena iš perspektyvinių vizijų – teikti verslui papildomą paslaugą, kuria naudodamiesi verslininkai galėtų elektronines deklaracijas pateikti ir įforminti muitinėje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokiu būdu deklaracijas galės pateikti verslininkai, naudojantys bendrąją garantiją. Tuomet, jeigu prekėms nereikės taikyti fizinio tikrinimo, visos importo deklaracijos bus įforminamos elektroniniu būdu ir verslininkams nereikės vykti į muitinės įstaigą, kurioje forminama deklaracija. Pradžioje numatoma sukurti bandomąjį tokios paslaugos modelį siekiant išsiaiškinti jos poreikį.“
2013 m. problemų sprendimo metai?
Kalbant apie problemas, visada pirmiausiai pastebimos didžiulės eilės pasienyje su rytų kaimynėmis. Pati muitinė jau ne kartą yra akcentavusi, kad mielai padėtų Lietuvos vežėjams ir atidarytų papildomus sienos kirtimo postus bei įrengtų laukimo terminalą su elektroninėmis eilėmis, bent jau Medininkų pasienio poste.
Muitinės vaidmuo čia yra pakankamai paprastas. Iš esmės muitinė viską ką galėjo jau padarė. Dabar eilė kitoms valstybinėms institucijoms. Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.
Iš Baltarusijos pusės problemų šiuo klausimu kilti neturėtų. Kaimynai jau turi pasitvirtinę 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.
Kita problema kurią kelią vežėjai – elektroninių eilių ir terminalo trūkumas. Elektroninių eilių link jau pajudėta pernai ir žadama, kad šių metų pabaigoje jos jau turėtų funkcionuoti. Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas iš anksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.
Belieka palinkėti, kad visos už šiuos projektus atsakingos institucijos rastų bendrą kalbą ir tarpusavyje ir su Baltarusių kolegomis bei kuo greičiau išspręstų šias problemas. Galbūt net pasitelkus privatų kapitalą. Vežėjai galėdami greičiau ir patogiau kirsti valstybės sieną turėtų papildomai uždirbti ir daugiau sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Tad pralaimėjusių neturėtų būti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų Kelių eismo taisyklių naujovė – trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo, jų bei kitų elektra varomų transporto priemonių stovėjimo vietas, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja.
Vienas naujųjų ženklų - „Elektromobilių įkrovimo vieta“ - jau įrengtas ir Susisiekimo ministerijos vidiniame kieme, šalia veikiančios elektromobilių krovimo stotelės. Tikimasi, kad įkrovimo stotelės įrengimas ministerijos darbuotojus ir svečius paskatins aktyviau naudotis elektra varomomis transporto priemonėmis, domėtis žaliosiomis technologijomis, o šiuo pavyzdžiu seks ir kitos įstaigos.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Transporto ministerija ir eismo priežiūros institucijos nori įvesti 100 tūkst. rublių (8 500 Lt.) baudą visiems, kurie pagal įstatymą turėtų naudoti, bet nesinaudoja sistema „GLONASS“.
Nuo šių metų pradžios ši sistema yra privaloma keleiviniam transportui ir pavojingus krovinius vežantiems vilkikams. Ateityje ja naudotis turės ir kitos sunkiasvorės transporto priemonės. Tiesa, kol kas vis dar nenumatytos baudos už šių reikalavimų nesilaikymą.
Naujoji sistema, rusų nuomone, turėtų pagelbėti įvykus eismo įvykiui, mat ši iš karto fiksuoja, kuomet įvyksta avarija ir siunčia signalą į atitinkamas institucijas. Medikai ir policija į tokias avarijas išvyksta iškarto jai įvykus ir apie ją nebūtinai turi pranešti įvykio dalyviai ar liudininkai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. birželio 11 d. iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skrydžius į Stambulą pradės vykdyti oro linijų bendrovė „Turkish Airlines”.
„Labai džiaugiamės tokios didelės ir žinomos kompanijos atėjimu į Vilnių. Tikimės, kad tai tik pirmieji jos žingsniai ir ateityje maršrutų daugės“, - sako Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Ministras tikisi, kad šis „Turkish Airlines” sprendimas bus pavyzdys ir kitiems dideliems nacionaliniams vežėjams pradėti vykdyti skrydžius iš Lietuvos oro uostų.
Veiklos pradžioje aviakompanija ketina vienu skrydžiu aptarnauti dvi Baltijos valstybių sostines - Taliną ir Vilnių. „Turkish Airlines“ lėktuvas pakilęs iš Stambulo Ataturko oro uosto skris į Taliną, iš jo į Vilnių, o iš Vilniaus tiesiogiai į Stambulą.
Skrydžiai į Stambulą bus vykdomi 3 kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Lėktuvas iš Stambulo kils 11 val., Taline leisis 14 val. 20 min., iš Talino pakilęs 15 val. 20 min. Vilniuje leisis 16 val. 45 min., o iš Vilniaus į Stambulą kils 17 val. 45 min.
Dauguma ilgo nuotolio maršrutų iš Stambulo Ataturko oro uosto yra vykdomi naktį, tad toks tvarkaraštis bus ypač patogus keliaujantiems į tolimus kraštus jungiamaisiais skrydžiais.
Atsižvelgama į keleivių srautus kompanija skrydžiams rinksis „Airbus A319“ ar „Airbus A320“ orlaivius.
„Turkish Airlines” yra nacionalis Turkijos vežėjas, kuris skraido daugiau nei 200 tarptautinių ir vietinių maršrutų.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Pastaruoju metu itin padaugėjo šalies vežėjų skundų dėl neva nepagrįstai brangstančio draudimo. Tačiau draudimo bendrovės BTA specialistai tikina, kad ši draudimo paslauga tiek į užsienį krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, tiek paprastiems vairuotojams brangsta pagrįstai. Draudikai teigia, kad per pastaruosius porą metų gerokai padidėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimai užsienyje įvykstančių avarijų aukų artimiesiems ir teismo išlaidos bylose.
Vien pernai užsienyje patirtoms 2852 žaloms atlyginti draudimo bendrovė BTA išmokėjo 12 317 627 litus, dar 19 929 272 litų yra rezervuota. 2011 m. užsienyje patirtoms 2932 žaloms atlyginti bendrovė skyrė 10 892 183 Lt., dar likę rezervuota 19 379 605 Lt. Palyginimui: Lietuvoje 2012 m. užregistruotos 11091 žalos, joms atlyginti buvo skirta 20 887 180 Lt., o rezervuota 4 703 081 Lt. „Taigi, reziumuojant skaičius galima drąsiai teigti, kad dėl užsienyje įvykusios avarijos patiriami kur kas didesni nuostoliai nei panašios avarijos atveju Lietuvoje. O tai sąlygoja kur kas didesni nei Lietuvoje žalų atlyginimai, kurių iš avarijos kaltininkų pareikalauja žuvusių ar sužeistų aukų artimieji. Deja, dėl įvairių priežasčių jie turi tendenciją augti ir mes tai labai aiškiai juntame“, – sakė sakė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Pasak K.Karpovos, ypač sudėtinga situacija Lenkijoje, kur 2010 m. pasikeitus teismų praktikai asmens žala kompensuojama labai plačiam artimųjų ratui. Ivairių kompensacijų gali pareikalauti ne tik tiesiogiai įvykyje sužalotas asmuo ar žuvusios aukos artimiausi giminaičiai, bet ir kur kas tolimesni giminės ir netgi draugai, patyrę išgyvenimų ir nuostolių dėl jų artimųjų sužalojimų arba netekties.
Draudimo ekspertė pateikė ir porą atvejų, kuomet avarijų padariniai buvo itin skaudūs visomis prasmėmis. „Lenkijoje mūsų bendrovėje draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 km/val. ir, nesilaikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blogoms oro sąlygoms, trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas išvengti susidurimo mūsų draudėjo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu taksi automobiliu. Žuvo taksi vairuotojas ir du keleiviai, dar viena keleivė buvo sužalota. Avarijos aukos buvo kilusios iš labai plačių giminių ratų, todėl gauta itin daug pretenzijų iš jų tėvų, žmonų, vaikų, brolių, sesių, anūkų. Kai kurios pretenzijos jau sureguliuotos (baigėsi teisminiai procesai ar sudarytos taikos sutartys), bet 9 teisminiai procesai atskirose civilinėse bylose dar tebevyksta. Jau išmokėjome 1 303 980 Lt, tačiau dar lieka rezervuota 2 084 970 Lt teisminiams ginčams sureguliuoti“, – pasakojo K.Karpova.
„Kitas nemažiau skaudus atvejis taip pat registruotas Lenkijoje, kuomet dėl mūsų draudėjo kaltės į avariją papuolė net 2 automobiliai. Vienu automobiliu važiavusi jaunų lenkų pora žuvo, o kitu automobiliu važiavęs šveicaras buvo smarkiai sužalotas. Be tėvų globos liko keturi 9-13 metų amžiaus vaikai. Jiems paskirta globėja (vienuolė). Kiekvienam vaikui rezervuota po 350 000 Lenkijos zlotų žalos atlyginimo (tokiais atvejais, jei nepasiekiamas susitarimas dėl vienkartinės išmokos, priteisiamas išlaikymas iki pilnametystės). Siekiame ir rodome iniciatyvą greitai ir geranoriškai susitarti su nukentėjusiųjų globėja dėl pilno žalos vaikams atlyginimo. Bylos nagrinėjimas vyksta šeimos teisme, kad būtų užtikrintos vaikų teisės. Į šio teismo depozitinę sąskaitą mes iš anksto pervedėme pirminę kompensaciją vaikams. Jau iš viso šioje byloje išmokėjome 167 889 Lt, o 2 332 067 Lt yra rezervuota. Nukentėjusiai šveicarų porai rezervuota po 10 000 eurų už neturtinę žalą, o už BMW automobilį – 25 000 EUR turtinei žalai atlyginti“, – kalbėjo Karolina Karpova.
Pasak draudimo ekspertės, daug išlaidų draudimo kompanijos patiria ir teismuose. Ypač ilgai bylos vilkinamos Britų salyne. „Ten bylos sprendžiamos metų metus, ko pasekoje teisininkai uždirba didžiulius pinigus“, – reziumavo K.Karpova.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien, sausio 18 d., susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius lankysis Kaune, kur susitiks su Kauno miesto ir rajono merais bei valstybės įmonių „Kauno regiono keliai“ ir Vidaus vandens kelių direkcijos vadovais.
12.30 val. Kauno rajono savivaldybėje planuojamas ministro R. Sinkevičiaus susitikimas su rajono meru Valerijumi Makūnu, 13.20 val. Kauno miesto savivaldybėje – su meru Andriumi Kupčinsku.
14 val. ministras lankysis VĮ „Kauno regiono keliai“, 15 val. – VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje.
Vizito tikslas – susipažinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ veikla ir aptarti Kauno regiono kelių priežiūros bei eismo saugos klausimus. Susisiekimo ministerijos vadovas taip pat domėsis Lietuvos vidaus vandens kelių tinklo ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra pagal Susisiekimo ministerijos programą, vidaus vandens kelių eksploatavimu ir priežiūra.
„Vienas iš aktualių nūdienos transporto infrastruktūros klausimų – naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba, šio projekto finansavimas ir būtinų dokumentų parengimas, todėl noriu pats įvertinti, kaip vyksta darbai, ir aptarti ateities perspektyvas plėtojant krovinių vežimą vidaus vandens keliais“, – sakė ministras R. Sinkevičius.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.
Krovos kompanijų teigimu, norint išlaikyti ar net padidinti krovinių srautus, būtina gerinti uosto infrastruktūrą, gerinti pasienio pralaidumą, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Kasmet didėjanti konkurencija tarp Rytų Baltijos uostų, kuriuose statomi nauji ir modernizuojami seni terminalai bei tobulinama infrastruktūra, pritraukiant krovinius – nemenkas iššūkis Klaipėdos uosto krovos kompanijoms.
Vis dėlto daliai jų pernai pavyko pagerinti užpernykščius krovos rezultatus. „Klasco“ pernai perkrovė beveik 50 tūkst. tonų daugiau nei užpernai. Beveik pusę visos krovos sudarė rusiški ir Baltarusiški kroviniai. Jų kiekis per metus beveik nepasikeitė.
„Stipriai išaugome perkraudami lietuviškus grūdus. Lyginant su praėjusiais metais, lietuviškų krovinių krova išaugo 2 kartus“, – teigė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ komercijos direktorius Vytautas Kaunas.
Pasak bendrovių, vis dėlto vienas svarbiausių krovinių siuntėjų išlieka Baltarusija. Per Klaipėdos uostą vien trąšų perkraunama apie 6 mln. tonų. Esą norint dar daugiau uždirbti iš kaimyninės šalies, reikia gerinti uosto infrastruktūrą ir būtinai palengvinti krovinių kelionę per sieną.
„Viena tona krovinio, kuri važiuoja per Klaipėdos uostą, įvairiais skaičiavimais, sudaro ne mažiau 50 litų. Jeigu uostas iš viso perkrovė 35 mln. tonų, tai padauginkite iš 50 ir patys suskaičiuosite, kad mes kalbame apie milijardines sumas“, – kalbėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Apie penktadalis krovinių uostą pasiekia vilkikais. Tačiau po keletą parų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje prastovintys kroviniai jų siuntėjus verčia ieškoti kitų kelių.
Valdžia jau yra pažadėjusi sugalvoti, kaip išplėsti pasienio punktus ir pagreitinti transporto judėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos konsulatas pakeitė vizos anketoje 25 punktą ir dokumentus vizai gauti priims tik su nauja anketa.
Primename, kad šiame punkte reikia išvardinti tik 2013 m. vykusius važiavimus. Be to, būtina nurodyti tik tą laiką, kurį vairuotojas buvo Baltarusijoje (atimti laiką kurį jis buvo Rusijoje) ir įvertinti tai, kad su tranzitine viza negalima būti Baltarusijoje ilgiau kaip 2 d. o su darbo viza ne ilgiau kaip 180 d. per metus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|