2012-05-11
Nuo birželio 13 dienos Rusijos aviakompanija „RusLine“ vykdys reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Palanga–Maskva.
Penkiasdešimt keleivių talpinančiais lėktuvais reisai į Palangos oro uostą bus organizuojami kartą per savaitę – sekmadieniais. Skrydžiai bus vykdomi iš Domodedovo oro uosto.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/i-palangos-reguliariai-skraidins-i-maskva-425826#ixzz1uXdhvsaF
Šaltinis Kauno diena
Degalų akcizo mažinimas nėra vienintelė priemonė mažinti degalų kainoms – kitos priemonės yra patikrinimų ir reikalavimų degalinėms mažinimas, galimybė didesnę dalį degalų rezervo laikyti užsienyje ir peržiūrėti degalų kainodarą. „Reikėtų apsvarstyti galimybę daugiau rezervų laikyti užsienyje, kas padidintų konkurenciją ir tai yra esminis veiksnys, kuris galėtų padėti sumažinti benzino kainas“, - teigia LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas yra sakęs, kad didesnis rezervas užsienyje leistų pardavėjams importuoti pigesnių degalų. Šiuo metu užsienyje Lietuvos verslininkai gali laikyti 30 proc. degalų atsargų, kai kitose Baltijos valstybėse šis procentas yra didesnis.
„Kalbant apie dyzelino kainą, mes turime patį mažiausią Europos Sąjungos (ES) akcizą Lietuvoje, bet kaina toli gražu nėra mažiausia, palyginti su kitomis ES šalimis, tai tada reikėtų ieškoti priežasčių lietuviškos kainodaros ypatumuose“, - antrą būdą įvardijo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ transporto politikos ir informacijos sekretoriaus pavaduotoja Virginija Gaidytė.
Konkurencijos tarybos duomenimis, pastaruoju metu degalinių maržos kurui svyravo nuo 3 iki 14 proc. ir tai yra normali dalis kainoje, esą maržos dydis nekelia pirminių įtarimų dėl neleistinų susitarimų nekelia. Tačiau Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas yra sakęs, kad turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į degalų kainos dalį tenkančią bankams už įmokų administravimą.
„Įvairiausi biurokratiniai reikalavimai – metrologija, monitoringas, įvairios priežiūros institucijos – jų yra per daug ir mes pagal reikalavimų kiekį viršijame ES esančius reikalavimus, - trečią priežastį, didinančią degalų kainas įvardija Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. - Kyla jausmas, kad mes vis norime per daug apsidrausti, pavyzdžiui ir dabar Metrologijos tarnyba, ES leidžia paklaidą iki 1 proc. kolonėlėse pilant kurą, o mūsiškiai – 0,5 proc. Nesuprantu, kodėl taip reikia. Visi papildomi sugriežtinimai padidina degalinių išlaidas, o mums reikia išlaikyti operatorius, mokėti už elektrą ir taip toliau.“
Jis teigia, kad degalų pardavėjai kaltinami tuo, kad nori pralobti, tačiau, anot jo, kai kurie jų jau yra ant išlikimo ribos.
„Gyventojai puola mus, kad mes norime pralobti. Dabar mes norime tik išgyventi, - sako V. Šukys. - Mes norime, kad sumažėtų vandens monitoringas, kuris kainuoja, patalpų periodiškumas mažėtų, bet net ir kiekvienu patikrinimu užsiima vis kita struktūra. Vien Energetikos ministerijos sprendimai dėl naujų kokybinių rodiklių įvedimo galėjo padidinti degalinių išlaidas, nes reikalaujama prekiauti kelių rūšių degalais, ko nėra nei vienoje ES valstybėje.“
Apie tai vežėjai, degalinių atstovai ir pramonininkai kalbėjo per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotą konferenciją.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigia, kad naftos brangimas Lietuvos vartotojus veiks santykinai stipriau nei latvius, estus ar vidutinį Europos Sąjungos vartotoją – Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc. vartojimo išlaidų, tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekia 5,8 ir 4,8 proc., ES vidurkis – 4,9 proc.
„Rekordiškai aukštos degalų kainos turės poveikį Lietuvos vartojimui – augant degalų kainoms, auga vartotojų išlaidos degalams ir mažėja išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms. Nafta tiesiogiai didina transportavimo ir gamybos sąnaudas, dėl to kyla spaudimas kitų produktų kainoms“, – sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Jo teigimu, siekiant sumažinti neigiamą kylančių degalų kainų įtaką Lietuvos vartotojų perkamajai galiai, būtų tikslinga sumažinti akcizą benzinui iki ES minimumo. Lietuvoje akcizas siekia 434 eurus tūkstančiui litrų, tuo metu ES numatytas minimalus akcizas yra 359 eurai tūkstančiui litrų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, mokesčiai valstybei šiuo metu sudaro 48 proc. galutinės benzino kainos, dar 48 proc. benzino kainos sudaro didmeninė kuro kaina, o likusius 4 proc. sudaro degalinių marža. Tai reiškia, kad galutinei benzino kainai pasiekus 5 Lt už litą, 2,4 Lt atitenka valstybei.
A.Izgorodino teigimu, aukštos degalų kainos kursto šešėlį. Nors vidaus vartojimas augo, benzino akcizo surinkimas į biudžetą mažėjo – namų ūkių vartojimo išlaidoms pernai paaugus 6 proc., benzino akcizo įplaukos buvo 12,3 proc. mažesnės nei 2010 metais. Benzino pardavimai mažėja jau ketverius metus iš eilės. Atsakomybė už tokią neigiamą tendenciją, LPK teigimu, tenka nepalankiai mokestinei politikai, kuri skatina žmones vartoti šešėlinę produkciją. „Liečiant akcizo klausimą, būtų tikslinga nedidinti akcizo nuo kitų metų 100 Lt, kaip tą ketinama padaryti. Vakar šnekėjau su vienu vežėju – jei būtų kaina be PVM kokie 3,36 Lt už degalų litrą, jam neapsimokėtų pirkti nelegalių degalų“, – žurnalistams sakė Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” transporto sekretoriaus pavaduotoja politikai ir informacijai Virginija Gaidytė aiškino, kad akcijas dyzelinui, kurį kitąmet ketinama didinti 100 Lt, kol kas yra mažiausias visoje Europoje, tačiau dyzelino kainos nėra mažiausios, todėl esą reikėtų pasidomėti kainodara.
2008 metais Lietuvoje parduota per 580 tūkst. litrų benzino, 2010 – beveik 380 tūkst., pernai – per 340 tūkst. litrų. V.Šukio teigimu, naftos kainos sparčiai kopti aukštyn pradėjo atsivėrus Kinijos, Indijos, Pakistano, Vietnamo rinkos. Išaugus naftos paklausai nebeužteko perdirbimo gamyklų, todėl degalai sparčiai brango. Taip pat jų kaina kilo ir po Japonijos žemės drebėjimo, kai šalia teko uždaryti kelias naftos perdirbimo gamyklas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dažniausi Lietuvos vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimai yra kalbėjimas mobiliuoju telefonu bei greičio viršijimas. Maždaug kas trečias vairuotojas linkęs daryti šiuos pažeidimus, atskleidžia ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Kalbėjimas mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos yra populiariausias šalies vairuotojų nusižengimas – jį daro 34,2% transporto priemonių valdytojų. Vos šiek tiek mažiau – 33,3% - apklausos respondentų linkę stipriau spustelėti greičio pedalą, taip viršydami leistiną greitį.
„Pastebime, kad vairavimo metu kalbėjimas telefonu yra labiau būdingas tarp moterų, tačiau telefono iš rankų automobilyje nepaleidžia ir didelė dalis vyrų. Vis dėlto, vyrų dažniausias nusižengimas yra greičio viršijimas. Stipriau paspausti akceleratorių ypač mėgsta jaunimas, t.y. vairuotojai iki 29-erių metų“, – apklausos rezultatus komentuoja Egidijus Velička "Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo departamento direktorius.
Gyventojai linkę už vairo „pamiršti“ ir kitas eismo taisykles. Apklausa atskleidė, kad 12,4% vairuotojų - rizikuodami savo gyvybe - neprisisega saugos diržo. Iš maždaug kas 16-o vairuotojo galima tikėtis prieš manevrą neparodyto posūkio signalo.
39,8% apklaustų vairuotojų yra įsitikinę, kad nusižengimų nedaro. Jokių kelių eismo taisyklių nelaužančiais save laiko 36,7% vyrų ir 44,5% moterų. Ypač šis atsakymas populiarus tarp namų šeimininkių ir kūdikius auginančių mamų – 76,9% jų save laiko nepriekaištingomis vairuotojomis.
Šių metų balandžio 13 – 23 dienomis „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ apklausė 1004 pilnamečius Lietuvos gyventojus.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-10
Gegužės 10 d. Vilniuje lankėsi Turkijos logistikos kompanijų „Ancora“ ir „BALO“ vadovai. „Ancora“ generalinis direktorius Ali Galip Ilter, „BALO“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Huseyin Isteermis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė trišalį memorandumą. Šalys bendradarbiaus didinant krovinių srautų apimtis tarp Turkijos ir Lietuvos bei tarp Baltijos jūros regiono ir Artimųjų Rytų. Taip pat tarp „Ancora“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašyta krovinių ekspedijavimo sutartis.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas teigė, kad naujų bendradarbiavimo galimybių paieška – geležinkelių sėkmės variklis ir kvietė „Ancora“ ir „BALO“ vadovus prisidėti prie „Vikingo“ projekto.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, didžioji Turkijos eksporto dalis keliauja į Europos šalis, todėl būtina dėti pastangas, kad kuo daugiau šių krovinių būtų gabenama per Lietuvos teritoriją. „Esame suinteresuoti konteinerinio traukinio „Vikingas“ plėtros į Turkijos uostus, pavyzdžiui Samsuno ar Stambulo, galimybėmis bei naujų krovinių pritraukimu ir manome, kad bendradarbiavimas būtų naudingas abiem šalims“, - teigė S. Dailydka.
„Dirbsime sunkiai, nes viskas neims veikti sklandžiai tiesiog nuo rytojaus, - po sutarčių pasirašymo sakė „Ancora“ generalinis direktorius Ali Galip Ilter. – Tačiau mes matome realias galimybes ir jomis tikime“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai dirba siekdama užmegzti naudingus verslo ryšius su Turkijos įmonėmis ir pritraukti papildomų krovinių konteineriniam traukiniui „Vikingas“. Šių metų kovo pabaigoje bendrovė Stambule surengė tarptautinę konferenciją „Traukinys „Vikingas“. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“. Jos metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė dvi krovinių ekspedijavimo sutartis su Turkijos įmonėmis „Yegenler Logistic“ ir „LAM-Lyonel A.Makzume Vapur Acentaligi A.S.“, 2 keturšalius ir 1 dvišalį memorandumus. Keturšaliai memorandumai dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityse pasirašyti tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Turkijos geležinkelių ir „Haydarpasa“ uosto administracijos (Turkija) ir tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Ukrainos įmonių AB „PLASKE“ ir „ARKAS Ukraine Ltd.“, dvišalis memorandumas pasirašytas tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir nepriklausomos Turkijos pramonės ir verslo asociacijos MUSIAD.
„Ancora Shipping Transportation and Logistic Co, LTD“ - įkurta 1996 m. Stambule. Bendrovės specializacija - tarptautiniai logistikos projektai, biriųjų krovinių (grūdai, anglis, trąšos ir pan.) pervežimas visame pasaulyje. Ji bendradarbiauja su didžiulėmis grūdų gamyklomis, tokiomis kaip „Louis Dreyfus“, „Cargill“, „Finagrain,Toepfer“ ir kitomis. Taip pat su pervežimų kompanijomis – „PAN OCEAN“, „SANKO“, „WAGENBORG“. „Ancora“ kas mėnesį iš Turkijos į Šiaurės Europos valstybes perveža apie 200 tūkst. tonų krovinių.
„BALO“ (Batı Anadolu Lojistik Organizasyonlar A.Ş.) yra nacionalinė organizacija vadovaujama TOBB (Turkijos prekybos rūmų, pramonės, jūrų prekybos ir prekių biržų sąjunga) bei palaikoma Turkijos transporto ministerijos. Ši organizacija įkurta 2011 m. siekiant stiprinti Turkijos ekonomiką, gerinti jos eksporto rodiklius. Vienas iš „BALO“ projekto tikslų - skatinti pervežimus geležinkeliais. Organizacijos planuose - krovinių pervežimai iš Europos, tranzitu per Turkiją į Kiniją bei aplinkines valstybes. 2012 m. lapkritį ir 2013 m. sausį planuojami reguliarūs traukinių maršrutai.
Šaltinis AB „Lietuvos geležinkeliai“
Informuojame Palangos svečius ir vietos gyventojus, kad gegužės 11-13 dienomis 2012 metų sezono atidarymo šventės metu keičiasi eismo organizavimas mieste. Siekiant sumažinti automobilių spūstis įvažiuojant į Palangą, sukelti atvykstantiems kuo mažiau nepatogumų, vairuotojai bus raginami automobilius statyti prie Klaipėdos plento esančiose nemokamose aikštelėse, ties prekybos centru „Iki" ir degaline „Statoil".
Motorinių transporto priemonių eismas tomis dienomis bus uždraustas visose nuo Vytauto g. link jūros vedančiose gatvėse. Uždarytas įvažiavimas į miesto centrą Kretingos gatve nuo sankryžos su Klaipėdos plentu.
Vienpusis eismas numatomas:
Nuo Ganyklų g. link Vytauto g.- bus galima važiuoti Jūratės bei Kastyčio gatvėmis.
Nuo Vytauto g. link Ganyklų g. - Gintaro gatve ir Žvejų gatve.
Nuo Vytauto g. link Klaipėdos pl. - Kretingos gatve išvažiuoti iš miesto centro.
Tikimės eismo dalyvių supratingumo ir kantrybės kelyje. Linkime kurorte maloniai pralesti laiką, ir kad niekas nesudrumstų šventinės nuotaikos.
Klaipėdos aps. VPK Palangos m. PK informacija
Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis apie Europos oro uostų šių metų pirmo ketvirčio rezultatus, Vilniaus oro uostas išlaikė trečią vietą su 63,8 proc. keleivių skaičiaus augimu. ACI Europe vertina 173 Europos oro uostų veiklos rezultatus.
Vilniaus oro uostas tiek tarp mažų oro uostų, aptarnaujančių iki 5 milijonų keleivių per metus, tiek bendroje ataskaitoje, šių metų pirmą ketvirtį buvo 3-oje pozicijoje. ACI skaičiavimu, 2012 m. sausio mėnesį keleivių skaičiaus augimas Vilniaus oro uoste siekė 65,3 proc., vasarį – 70 proc., kovą – 56,2 proc. Taip pat atitinkamai savo grupėse pagal aptarnaujamų keleivių skaičių, geriausius rezultatus pirmą ketvirtį demonstravo Stambulo Atakuro oro uostas, kurio keleivių skaičiaus augimas buvo 19,9 proc., Maskvos Šeremetjevo oro uostas su 20,7 proc. augimu, Budapešto oro uostas, pasiekęs 15,8 proc. augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Pirmą šių metų ketvirtį bendras Europos oro uostų keleivių skaičiaus augimo vidurkis siekė 3,5 proc.
„Ypač geri Vilniaus oro uosto rezultatai rodo, kad Lietuva atsigauna po ekonominio sunkmečio. Tikimės, kad Vilniaus oro uostas šiais metais įvykdys visus užmojus ir pasieks 25 proc. bendrą keleivių skaičiaus augimą bei gerus metų veiklos finansinius rezultatus”, – ACI paskelbtus rezultatus komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas ACI Europe narys yra nuo 1992 metų, iš viso organizacijai priklauso 577-i nariai, atstovaujantys 1 689-iems oro uostams 179-iose šalyse. ACI Europe nariai užima 90 proc. Europos oro uostų rinkos.
Vilniaus oro uostas, vykdydamas ACI Europe kuriamus oro uostų veiklos standartus, siekia tapti pažangiu ir moderniu oro uostu. Vilniaus oro uosto specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos ir Operacijų saugos. Plečiant bendradarbiavimo galimybes su Europos oro uostais ir vykdant ACI Europe nario įsipareigojimus, šiais metais Vilniuje balandžio 16-17 d. Vilniaus oro uosto iniciatyva surengtas 73-asis ACI Europos regiono Politikos komiteto posėdis. Taip pat gegužės 10-11 d. vyksta Aviacijos saugumo, o rugsėjo 26-29 d. – Techninio ir operacijų saugos – komitetų posėdžiai.
Šaltinis TVOU
Kompanija „Siemens“ ieško savo nišos kurdama ekologiškas transporto priemones. Jie sugalvojo šiek tiek kitokią koncepciją nei daugumą elektra varomų vilkikų gamintojų. Jų nuomone reiktų naudoti ne tik elektrinius akumuliatorius, bet sukurti galimybę vilkikui kelionės metu naudoti elektrą tiekiamą iš elektros tinklų.
Visi esame matę troleibusą gabenantį keleivius. Jei „Siemens“ išplėtos savo viziją, galbūt išvysime ir vilkiką – troleibusą. Naujoji sistema pavadinta „EHighway“. Pagal ją, būtų naudojami hibridiniai vilkikai, aprūpinti visa reikiama įranga, kad galėtų naudoti virš kelio laidais tiekiamą elektros energiją. Jei tektų važiuoti keliais, kuriuose nėra laidų, tuomet vilkikai įprastai naudotų dyzelinius variklius su hibridine pavara.
Vis tik abejojama ar „Siemens“ kurs savo gamybos vilkikus. Jei projektas pasirodys perspektyvus, manoma, kad kompanija bendradarbiaus su didžiausiais vilkikų gamintojais ir rinkai siūlys įrangą, kuri leis naudotis jų sugalvotu transporto tinklu.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujasis vilkikas pakeis iki šiol leistus „Axor“ vilkikus. Tikimasi, kad naujasis kūrinys kaip ir jo pirmtakas bus skirtas regioniniams ir vietiniams gabenimams.
Iš esmės reiktų sakyti, kad senieji "Axor" bus atnaujinti, o naujasis jų pavadinimas bus "Antos". Teigiama, kad šiame vilkike bus išvengta „Axor“ klaidų. Viena jų, „Axor“ turėjo dideles ašis ir sąlyginai mažą kabiną. Naujasis „Antos“ bus labiau panašus į „Actros“ modelį.
Visi „Antos“ modeliai bus komplektuojami su „Euro 6“ standartą atitinkančiais varikliais. Bus galima rinktis tarp OM 934 ir OM 936 variklių, o jų galia sieks nuo 238 iki 510 A. j. OM 93X serijos varikliuose yra panaudotos pačios naujausios technologijos. Viena iš jų, pasak gamintojo, pirmą kartą dyzeliniame variklyje sumontuotas kintamas vožtuvų atsidarymo ir užsidarymo laikas. Taip pat vilkikuose bus automatinės „Powershift“ pavarų dėžės.
Vilkiko kabina bus 2,3 m pločio. Bus galima rinktis tarp dviejų jos variantų – trumpos ir vidutinės.
„Antos“ sunkvežimis bus dviejų tipų – vilkikas arba sunkvežimis su krovinių skyriumi. Teigiama, kad iš viso bus 67 ašių variacijos galimybės. Numatoma pagaminti ir du specifinius sunkvežimius. Vienas sunkvežimio su krovinių skyriumi modelis galės gabenti 3 metrų aukščio krovinius, o viena vilkiko versija bus palengvinta iki 6 t., kad būtų galimybė gabenti sunkesnius krovinius.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-10
Pagaliau šiemet, praėjus maždaug penkeriems metams, parinkta vieta Klaipėdos viešajam logistikos centrui. Jo galimybių studijai Uosto direkcija išleido beveik pusę milijono litų, o centro steigėja tapo AB "Lietuvos geležinkeliai". Tačiau direkcija dėl to nenusimena, jos atstovai nemano, kad pinigai studijai buvo išmesti veltui.
Tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek AB "Lietuvos geležinkeliai" yra pavaldžios Susisiekimo ministerijai, tad galima sakyti, kad studijos rengimo kaštai šiuo atveju perdėti iš vienos kišenės į kitą. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai skaičiuoja, kad panašių studijų buvo parengtos gal net šešios. Todėl kyla klausimas, ar valstybė netaško pinigų įvairiems konsultantams be reikalo?
Didysis svarstymas ir galimybių studijų dėl viešųjų logistikos centrų (VLC) steigimo rengimas prasidėjo 2008-ųjų pradžioje, kai Vyriausybė nutarė juos steigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Didžiausiuose Lietuvos miestuose jau žadama šiemet pradėti statyti VLC, o uostamiestyje tik parinkta vieta. Kur galėtų būtų kuriamas Klaipėdos viešasis logistikos centras, svarstyta ir analizuota labai daug ir ilgai. Vienu metu netgi buvo kalbama apie Kopūstų kaimą prie Kretingalės, o galų gale netgi suabejota, ar uostamiesčiui apskritai jo reikia, mat ilgai diskutuojant pradėjo rastis privatūs logistikos centrai.
Direkcija buvo prievartaujama
2008 metų vasarį Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta rezervinė teritorija VLC kūrimui šalia kelio į Kairių poligoną, priešais miesto trečiąją vandenvietę, ir ji buvo įpareigota rengti galimybių studiją. Uosto direkcijai ėmęs vadovauti Eugenijus Gentvilas pradėjo kelti klausimą, kaip ta rezervinė teritorija gali būti priskirta Uosto direkcijai, jeigu ji nesiriboja su jos turima teritorija, ir juokavo, kad tokiu atveju uostui galima skirti rezervinę teritoriją, tarkime, kad ir prie Grigiškių. Beje, po kurio laiko paaiškėjo, kad toje rezervinėje teritorijoje išdalinti sklypai privatininkams. Netgi buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau kalti asmenys nebuvo įvardinti, pripažinta, kad viskas buvę teisėtai padaryta. Tačiau toji teritorija neteko uosto rezervinės teritorijos statuso.
"Nuo pat 2008-ųjų vasario Uosto direkcija buvo prievartaujama daryti neteisėtus veiksmus. Kai netekome rezervinės teritorijos, nauja Vyriausybė, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, t. y. nauja Susisiekimo ministerijos vadovybė, mums vis tiek liepė tęsti anos Vyriausybės nurodymą rengti galimybių studiją dėl VLC steigimo. Mes savo misija laikėme vietos tokiam centrui parinkimą. Mūsų samdyti konsultantai kompanija "Ernst &Young" parinko keturis vietos variantus. AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai svarstė variantą prie "Draugystės" geležinkelio stoties, kur yra bendrovės turtas. Ministerija nusprendė, kad tinkamiausias variantas bus konsultantų nurodytas kaip C variantas - šiaurinėje "Draugystės" stoties dalyje. Tačiau ta teritorija negali būti skelbiama Uosto direkcijos rezervine teritorija, nes ji neturi ribų su uosto valdoma dabartine teritorija. Taigi ministerija nusprendė logistikos centro kūrimo darbą perduoti "Lietuvos geležinkeliams". Sprendimas logiškas", - aiškino E. Gentvilas.
Įžvelgtas pažeidimas
Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patikrino Uosto direkcijos septynis neskelbtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, kurių vertė didesnė nei 100 tūkst. Lt, ir septynis skelbtus pirkimus, kurių kiekvieno vertė didesnė nei 2 mln. litų, ir atrado du pažeidimus.
Vienas jų - sprendimas neskelbiamų derybų būdu pirkti Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimo galimybių studijos parengimo paslaugas, anot VPT, buvo nepagrįstas ir neatitiko neskelbiamų derybų sąlygų.
Minėtą galimybių studiją atliko kompanija "Ernst &Young". Beje, kompanija "Ernst &Young" buvo vienas iš konsorciumo, rengusio galimybių studiją dėl Klaipėdos išorinio uosto, partnerių. Pasak E. Gentvilo, direkcija pripažįsta tą smulkų procedūrinį pažeidimą, tačiau jis nebuvo esminis, nes nesukėlė pasekmių - t. y. tos paslaugosbuvo buvo nupirktos pigiau.
Uosto direkcijai šiuo atveju pavyko gerokai nusiderėti dėl kainos palyginti su planuotąja: studija nupirkta už 450 tūkst. Lt, o planuota jai skirti apie 700 tūkst. Lt.
Paklaustas, ar negaila Uosto direkcijai galimybių studijai išleistų beveik pusės milijono litų, jos vadovas atsakė: "Gaila, man ir 45 Lt gaila, bet tą darbą darėme valstybės nurodymu. Turbūt jo kartoti nereikės. Nemanau, kad mūsų pinigai buvo išmesti veltui. Nei Uosto direkcijos, nei "Lietuvos geležinkelių" vadovai negali imti ir nuspręsti, kur turi būti logistikos centras. Tam reikia vis dėlto samdyti konsultantus, ką mes ir padarėme. Jie pateikė keturis logistikos centro vietos variantus. Net jeigu "Lietuvos geležinkeliai" dar nutartų ką nors tikslinti, tai jie darytų jau pasinaudodami mūsų konsultantų darbu. Dabar, vadovaujantis galimybių studija parinkus logistikos centrui tinkamą teritoriją, pinigėlius tolesniems darbams, t. y. projektavimui ir kt., turės išmetinėti "Lietuvos geležinkeliai". Beje, šiam projektui turėtų būti gauta ir Europos Sąjungos pinigų. Nors iš Klaipėdos viešojo logistikos centro Uosto direkcija tiesiogiai ir neuždirbs, tačiau uostas, turintis tokį centrą, klientams bus kur kas patrauklesnis."
Pagaliau logiškas sprendimas
Prieš Susisiekimo ministerijai priimant galutinį sprendimą dėl Klaipėdos VLC vietos, Uosto direkcija buvo sukvietusi geležinkelininkus, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių atstovus. Tame pasitarime "Lietuvos geležinkelių" atstovai siūlė savo variantą prie "Draugystės" geležinkelio stoties, kurio minėti konsultantai nesvarstė. Tada Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai kėlė klausimą dėl minėtos galimybių studijos reikalingumo. Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas, matęs gal šešias studijas dėl VLC steigimo, abejojo, kad ir šita, kurią pateikė "Ernst &Young", būsianti paskutinė. Tokias abejones išsklaidė Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
"Buvome įpareigoti steigti logistikos centrą, nors iš pat pradžių sakėme, kad nei juridiniu atžvilgiu negalime panaudoti uosto pinigų ne uosto teritorijoje, nei esame pajėgūs techniniu atžvilgiu. Mes plėtojame uosto infrastruktūrą, o čia reikalinga geležinkelių infrastruktūra. Tačiau ministerija buvo priėmusi tokį sprendimą, jog Vilniuje ir Kaune VLC steigs "Lietuvos geležinkeliai", o Klaipėdoje - Uosto direkcija. Taip nuspręsta greičiausia todėl, kad buvo žiūrima į piniginę. Tragedijos neįvyko, nes tiek Uosto direkcija, tiek "Lietuvos geležinkeliai" yra valdomi valstybės, mes padėjome vieni kitiem", - sakė A. Drungilas.
Pasak jo, dabar Susisiekimo ministerija priėmė logišką sprendimą perduoti VLC steigėjo funkcijas "Lietuvos geležinkeliams", kurie patys yra ir operatoriai, ir turi tam tikrą sklypą žemės, ir yra geriausi intermodalinio terminalo plėtotojai, nes intermodalinis terminalas - tai geležinkelio manevravimo kelių parkas su kranais ir rampomis. Anot jo, įvyko taip, kaip galimybių studijoje nurodė ją rengęs rangovas.
Pasikeitus steigėjui, kuris šiuo atžvilgiu yra komercinė įmonė, jis garantuos krovinių srautus. Be to, jis pateikė savo siūlymą dėl vietos. "Manau, kad jokios tragedijos dėl vietos pasirinkimo neįvyko, juo labiau kad ta vieta, kurią pasirinko ministerija, yra irgi aprašyta studijoje, atlikta jos kaštų analizė, netgi įvardinta kaip pati geriausia alternatyva. Tai yra šiaurinė "Draugystės" geležinkelio dalis, besitęsianti iki pat "Penninox" teritorijos. Kita vertus, be tos studijos nebūtų galima prašyti ES finansavimo. Ji reikalinga kaip vienas iš dokumentų teikiant paraišką", - sakė A. Drungilas.
Tris vietas, kurias reikia nagrinėti dėl Klaipėdos VLC steigimo, konsultantams nurodė pati Uosto direkcija ir prašė pasiūlyti dar ir savo nuožiūra. Pagrindinės studijos išvados - VLC būtų rentabilus tik statant jį kartu su privačiu investuotoju, jeigu centrą norima turėti anksčiau nei 2022 metais. Pagal viešosios ir privačios partnerystės principą, kaip yra numačiusi Vyriausybė, naujas privatus partneris gali pasiūlyti ir savo vietą. Šiuo atžvilgiu taip ir atsitiko.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Muitinės departamentas informuoja, kad ruošiasi peržiūrėti Greitai gendančių prekių sąrašą, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-517 “Dėl Greitai gendančių prekių sąrašo patvirtinimo”, į kurį įtrauktų prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas pagal Muitinės įstatymo 47 straipsnio 4 dalį atliekamas pirmumo tvarka.
Prašome vežėjus pateikti savo siūlymus dėl prekių, kurias, Jūsų nuomone, reikėtų iš jo išbraukti ar papildomai į jį įtraukti.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gegužės 9 d., trečiadienį, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir viceprezidentas Mindaugas Grigelis susitiko su susisiekimo viceministru Arūnu Štaru.
Viceministras aptarė jo vadovaujamos derybinės grupės vizito Maskvoje metu suformuluotų susitarimų su Rusijos Transporto ministerija įgyvendinimą. Taip pat svarstyta kaip spręsti Lietuvos vežėjams Rusijoje kylančias problemas dėl trišalių leidimų naudojimo ir sutarti dėl vieningų vežimo rūšies nustatymo kriterijų. Aptartos ir alternatyvios šio klausimo sprendimo galimybės.
Keleivinio transporto įmonių problematiką pristatė M. Grigelis, išdėstęs poziciją dėl nevienodų veiklos sąlygų taikymo įvairioms transporto rūšims keleivių vežimo srityje.
Pasak jo, geležinkelių transportui numatytos kompensacijos už nuostolius, patirtus vežant keleivius geležinkeliu po visą šalį. Tuo tarpu keleivių vežėjai autobusais gauna kompensacijas už nuostolius, patirtus tik vietiniame susisiekime. Šiuo atveju yra pažeisti sąžiningos konkurencijos principai.
Asociacija „Linava“ prašė Susisiekimo ministeriją imtis priemonių minėtai problemai spręsti.
Asociacijos vadovai pabrėžė, kad būtina susigrą¬žinti lengvatinį PVM tarifą keleiviniam transportui, tad prašė dar kartą apsvarstyti galimybę numatyti lengvatinį PVM tarifą keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais.
Savivaldybės nepajėgios atsiskaityti
Pokalbyje su viceministru konstatuota, kad savivaldybių biudžetai neišgali finansuoti keleivių vežimo vietiniame susisiekime. Savivaldybėms nepakanka lėšų pilnai atsiskaityti su keleivių vežėjais už gyventojams suteiktas lengvatines keleivių vežimo paslaugas. „Manytume, kad būtų logiška, siekiant palengvinti savivaldybių finansinę padėtį, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų mokėjimą priskirti valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms, taip, kaip buvo numatyta įstatyme iki 2006 m. sausio 1 d. – sakė M. Grigelis. – Šiuo metu Lietuvos savivaldybių asociacija inicijuoja Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriam mes pritariame ir prašome Susisiekimo ministeriją taip pat palaikyti šią iniciatyvą“.
Taip pat kalbėta apie galimybę įvesti terminuotus bilietus autobusų keleiviams tolimojo susisiekimo maršrutuose.
Nemažai gyventojų į darbą turi vykti iš vieno miesto į kitą, bet tik keleiviai, vykstantys geležinkeliu visais maršrutais, gali įsigyti terminuotus bilietus.
M. Grigelis siūlo, kad siekiant išlaikyti nediskriminavimo principą ir norint įteisinti terminuotus bilietus keleiviams, vykstantiems tolimojo susisiekimo autobusais, reikėtų tik nežymiai papildyti Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 32 punktą. Projektas, jau yra pateiktas susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamentui.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-10
Informuojame, kad akcizais apmokestinamų importuojamų prekių, kurias numatoma išgabenti į kitą ES valstybę narę ir kurios iki šio išgabenimo laikinai padedamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, esantį Lietuvoje, importo deklaracijų duomenys nuo 2012 m. gegužės 9 d. bus siunčiami į Akcizų informacinę sistemą (AIS) ir, AIS priemonėmis parengus elektroninį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentą (e-AD), bus atliekama kryžminė tų duomenų patikra.
Muitinės įstaigai, kurioje įforminta muitinės procedūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos rašytinės pažymos apie prekių pristatymą į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį pateikti nereikės.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiausia Lietuvos kelių, tiltų ir geležinkelių projektavimo įmonė „Kelprojektas“ atidavė įgyvendinimui pirmuosius projektus, parengtus su Lietuvoje iki šiol netaikyta eismo modeliavimo programa PTV VISSIM. Viena pažangiausių programų pasaulyje geba nuodugniai įvertinti transporto judėjimo problemas bei itin tiksliai prognozuoti ilgalaikį eismo srautų vystymąsi. Įmonės atstovų teigimu, naujosios kartos projektavimo naudą šalies gyventojai pajaus tiesiogiai, kuomet parengti projektai bus įgyvendinti ir probleminės sankryžos taps įveikiamos kur kas greičiau ir saugiau.
Vienas pirmųjų šia programa „Kelprojekto“ parengtų projektų – Kretingos „Turbo“ žiedo projektas, kuris, planuojama, per penkis metus pakeis dabar esančią dviejų juostų Vilniaus g. ir Žemaitės al. šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tai ne tik padės spręsti nuolatinę kamščių problemą, bet ir ženkliai padidins eismo saugumą joje, ypač organizuojant pėsčiųjų srautus bei automobilių eismą į kairę, dėl kurio dabar kyla didžiausias pasekmes sukeliantys eismo įvykiai.
„Prieš metus įdiegta ir jau pirmuosius rezultatus duodanti pažangioji programa yra ne tik sėkminga investicija į efektyvesnę įmonės veiklą, bet ir svarbus indėlis į eismo kokybę nacionaliniu mastu. Tai pažangiausia Lietuvoje naudojama eismo modeliavimo programa. Ja inžinieriai gali dar tiksliau įvertinti eismo situaciją ir numatyti jos vystymąsi net keliasdešimčiai metų į priekį“, - sakė Algimantas Medžiaušis, UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius.
Nauja „Kelprojekto“ naudojama programa skirta visų rūšių eismo srautų – lengvųjų automobilių, sunkvežimių, viešojo transporto (autobusų, troleibusų, traukinių) ar dviračių – modeliavimui mikroskopiniu lygiu. Taikant PTV VISSIM, inžinieriai gali rasti „aukso vidurį“ tarp didelio sankryžų pralaidumo ir eismo saugumo užtikrinimo jose, nes ji geba itin tiksliai įvertinti iki šiol buvusius sunkiai pamatuojamus, tačiau svarbius eismo veiksnius, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviratininkų įtaką automobilių judėjimui.
„Įvertinus tai, kaip sparčiai Lietuvoje daugėja dviratininkų, naujosios galimybės tampa dar aktualesnės. Programa leidžia labai tiksliai išanalizuoti, suprasti ir tinkamai įvertinti bet kurią eismo situaciją, net ir itin probleminę. Turėdami tokias eismo prognozavimo galimybes, projektuojame efektyvesnius, ilgaamžiškesnius, saugesnius ir gamtos taršą mažinančius transporto infrastruktūros objektus“, - teigė „Kelprojektas“ eismo modeliavimo inžinierius Saulius Vingrys.
„Kelprojektas“ PTV VISSIM eismo modeliavimo programą pritaikė jau dešimčiai transporto infrastruktūros objektų. Be Kretingos „Turbo“ žiedo, projektuoti jau baigtas, o po metų, tikėtina, bus įgyvendintas Karmėlavos aplinkkelio projektas, kuriame numatyta pastatyti vienos eismo juostos žiedinę sankryžą. Taip pat buvo modeliuota magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože nuo 94,00 iki 107,00 km esanti Biruliškių ir Muravos sankryža, keturšalė sankryža Kužių gyvenvietėje, esanti magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruože nuo 5,49 iki 16,93 km, ir kiti objektai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog „tradicinės“ aviakompanijos labai dažnai skraidina pigiau nei vadinamosios pigios aviakompanijos.
Tyrėjai nustatė, jog vidutiniškai skrydis su „tradicinėmis“ aviakompanijomis kainuoja 87 svarais sterlingų pigiau, informuoja dienraštis „The Daily Mail“.
Tyrimą atliko kainų palyginimo tinklalapis „Idealo.co.uk“, kuris skelbia, jog pridėjus visus papildomus mokesčius už bagažą, vietų rezervavimą, pirmenybę įlipti į lėktuvą ir įvairius administravimo mokesčius, skrydis su įprastinėmis aviakompanijomis gaunasi pigesnis.
Minėtas tinklalapis išanalizavo, kiek kainuotų skrydis į keturis skirtingus miestus keturių asmenų šeimai, įskaitant mažą vaiką ir kūdikį, skrendant su pigių skrydžių bendrovėmis „EasyJet“, „Ryanair“, „Germanwings“ ir „Norwegian“ bei šešiomis „tradicinėmis“ oro linijų bendrovėmis „British Airways“, „Lufthansa“, KLM, „Air France“, „Air Berlin“ ir „Swiss“. Lygintos skrydžių kainos skrendant iš Londono į Berlyną, Barseloną, Palma Maljorka ir Alikantę.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturių asmenų šeimai skrydis su šešiomis „tradicinėmis“ aviakompanijomis yra vidutiniškai 87 svarais sterlingais pigesnis. Net jei vaikams yra suteikiamos nuolaidos,
skrydis su pigių skrydžių bendrovėmis vienam asmeniui vis tiek yra 29 svarais brangesnis nei su „tradicinėmis“ aviakompanijomis.
„Tyrimo rezultatai neturėtų apjuodinti pigių skrydžių bendroves, nes tam tikrų tipų keliautojams jos suteikia puikių variantų. Tačiau keliaujant šeimai, pigių skrydžių bendrovės ne visuomet yra geriausias pasirinkimas“, – sakė „Idealo.co.uk“ atstovas.
Šaltinis Kauno diena
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|