Praėjo dvi savaitės, kai Medininkų pasienio kontrolės punkte (PKP) įsigaliojo nauja eilių reguliavimo tvarka, kurią vykdo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai. Nors dar prieš įsigaliojant šiai tvarkai vežėjai jos privalumų neįžvelgė, susidūrę su ja praktikoje, pamatė, kad situacija blogesnė, nei galėjo tikėtis.

Vežėjai šokiruoti

Dviejų savaičių užteko, kad Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių vežėjai, norėdami kirsti Baltarusijos sieną Medininkų pasienyje patektų į nepavydėtiną situaciją. UAB „Vantra“ direktorius Aldas Motiejūnas dabartinę situaciją Medininkų pasienyje įvertino labai blogai, nes, anot jo, pastačius saugos tarnybas, problemos ne tik neišsisprendė, o tapo dar aštresnės nei iki šiol. „Sužinojus informaciją, kad mašina sieną kertą per 8 valandas ir žinant tai, kad vairuotojo darbo trukmė taip pat 8 val., vadovaujantis nauja tvarka, belieka tik aplink eilę ir važinėti,“ – sakė A. Motiejūnas, pridurdamas, kad situacija pasienyje nepagerėjo, tiesiog papildomai kažkam reikia pinigų išsigryninti. „Jie kuria tvarką nesuderinę su vežėjų asociacija „Linava“, su vežėjais ir daro viską savaip. Tai kam ta tvarka naudinga? Vežėjams? Tikrai ne. Ji naudinga tik dviem įstaigoms: Pasienio kontrolės postų direkcijai ir „Ekskomisarų biurui“,“– piktinosi „Vantra“ direktorius. A. Motiejūną stebino ir tai, kad antrą kartą neišduodami talonėliai. „Jei mašina važiavo iki pasienio ir gavęs talonėlį vairuotojas privalo daryti pertrauką, tuomet jo eilė praeina ir jis turi vėl stoti į eilės galą. Talonėliai dalinami tik iki Šumsko sankryžos, bet gerai jei mašina iš Vilniaus ir turi darbo laiką ta atstumą pravažiuoti, o jei automobilis važiuoja iš Panevėžio ar iš Klaipėdos, tai jam paprasčiausiai neužteks laiko kirsti sieną. Čia kažkoks nonsensas,“ – situaciją Medininkų pasienyje apbibūdino A. Motiejūnas.

Kitos krovinių pervežimą vykdančios kompanijos „Autogika“ direktorius Bronislavas Geležiūnas naują tvarką taip pat vertino neigiamai. Anot jo, eilių reguliavimo tvarkai Pasienio kontrolės postų direkcija (PKPD) pasiruošė prastai. Kaip vieną iš esminių problemų ponas Geležiūnas išskyrė tai, kad beveik visas dvi savaitės šaldytuviniai automobiliai buvo praleidžiami be eilės, neva jie veža greitai gendančius produktus. „Būtina išsiaiškinti, kas yra gendantys produktai, nes tai, kad važiuoja šaldytuvinis automobilis dar nereiškia, kad jis veža greitai gendančius produktus. Greitai gendančių produktų kodus reikia paduoti „Ekskomisarams“, kuriems vairuotojai turi pateikti CMR važtaraščius. Tik tuomet viskas bus aišku, ar jie ikrai gali važiuoti be eilės,“ – situaciją Medininkų PKP apibūdino B. Geležiūnas. Jo žiniomis, neseniai vienas vairuotojas, neturėjęs teisės važiuoti be eilės, buvo parsiųstas į eilės galą, o tai suteikia vilties, kad prioritetinė eilė vežančių greitai gendančius krovinius, greitu metu susitvarkys.

Nors vežėjai įžvelgia daugybę trūkumų, PKPD vadovas Arnoldas Tvaronavičius sakė, kad jokių revoliucijų pasienyje nėra padaryta. „Pagrindinė permaina ta, kad buvo sutvarkytas eismas. Kai kam tai nepatinka. Anksčiau buvo tam tikros landos, kuriomis pasinaudodavo kai kurie vežėjai. Dabar, kai toms landoms užkertamas kelias, atsiranda ir nepatenkintų,“ – CargoNews sakė PKPD vadovas.

A. Tvaronavičius taip pat pabrėžė, kad lygindamas automobilių srautus pasienyje su ankstesniais metais prieššventiniu periodu, jų pagausėjimo nemato. “Jei žiūrėsime pagal ankstesnių metų statistiką, nuo lapkričio 1 d. yra žymiai mažesnės eilės. Šiuo metu (lapkričio 30 d. popietę) Medininkų punkte stovi 130 krovininių automobilių ir tai yra labai geras rodiklis,” – sakė PKPD vadovas.

Eilės internete neatitinka eilių realybėje?

Nepatenkinti vežėjai piktinasi ir dėl to, kad eilės, skelbiamos „Ekskomisarų biuro“ internetinėje svetainėje, neatitinka realybės. Vairuotojai važiavę lapkričio 29 d. pro Medininkų pasienio postą užfiksavo, kad 8.15 val. internete buvo pateikiama informacija, kad eilėje laukia 55 krovininiai automobiliai. Anot vežėjų, pasienyje laukė apie 400-500 krovininių automobilių.  Kad eilėje tikrai daugiau nei 55 sunkvežimiai, patvirtina ir jų nufilmuotas videosiužetas (straipsnio apačioje).

Kitą, lapkričio 30 d., rytą internete buvo deklaruojama, kad eilėje Medininkų PKP laukia 105 automobiliai. Anot vežėjų, eilėje laukia apie 500-600 automobilių. Kaip sakė B. Geležiūnas, „Internete rašo, kad laukti reikės 5 valandas, o vairuotojai laukia po parą ir ilgiau. Tikslesnė informacija internete buvo pateikiama, kai nebuvo naujos tvarkos. Tada daugiau teisybės buvo negu dabar“.

Nusprendėme išsiaiškinti, ar toks didelis netikslumas dėl eilių pasienyje, kurį tvirtino ir kiti kalbinti vežėjai, tai sistemos klaidos, ar kažkurios pusės pateikiama dezinformacija. Susisiekėme su „Ekskomisarų biuro“ viceprezidentu Arvydu Januška. Anot jo, pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį, kad internete rodomi užregistruotų, o ne laukiančių automobilių skaičius. „Automobilis į lentelę patenka tik tuomet, kai jis yra užregistruojamas (gauna numerėlį), o laukiančių automobilių gali būti ir daugiau. Aš nedrįsčiau tvirtinti, kad yra jau tokia didelė paklaida. Paklaida šiek tiek gali būti tačiau labai nedidelė,“ – tikino „Ekskomisarų biuro“ viceprezidentas. Jo nuomone, krovininių automobilių registracija šiuo metu vyksta sklandžiai, o paantrindamas PKPD vadovui sakė, kad nepatenkinti gali būti tik tie, kurie įvedus naują tvarką, prarado galimybes sieną kirsti greičiau nestodami į bendrą eilę.

Tai dvi skirtingos skirtingos nuomonės ir vis tik knieti išsiaiškinti, kas pateikia dezinformaciją – ar vežėjai „perlėnkė lazdą“ informuodami apie neatitikimus, ar internetinėje sistemoje vis tik pateikiama labai netiksli informacija? Kalbinant PKPD vadovą A. Tvaronavičių paaiškėjo, kad tiktai vieną dieną – lapkričio 29 – eilė buvo registruojama tik iki Šumsko sankryžos. Visomis kitomis dienomis, nuo lapkričio 19 d., A. Tvaronavičiaus teigimu, eilė buvo registruojama iki pat paskutinio eilėje stovinčio automobilio. A. Tvaronavičius, lapkričio 29 d. nesutikęs su „Ekskomisarų biuro“ siūlymu eiles registruoti tik iki Šumsko sankryžos (kaip buvo bandyta daryti lapkričio 29 d.), patikino, kad ir toliau bus registruojama visa eilė, kaip buvo iki šiol.

Tad, jei kalbėtumėme apie lapkričio 30 d. rytą, kuomet vėl turėjo būti registruojam visa eilė, internete buvo skelbiama, kad Medininkų PKP laukia apie 100 automobilių, o vežėjų teigimu 500-600. Ar 500 automobilių tai tėra nedidelė paklaida, spręskite patys…

Stovėjimo aikštelė – tolimoje ateityje

Kalbinti vežėjai lyg susitarę sakė, kad situaciją pasienyje gerokai pagerintų automobilių stovėjimo aikštelė, kuriuoje vairuotojai galėtų sustoti ir daryti darbo ir poilsio rėžime numatytas pertraukas. Vis tik PKPD vadovas tokią aikštelę Medininkų PKP žada dar negreitai. „Palaukimo aikštelė, kurioje vairuotojai galėtų atsistoti pailsėti, gauti tam tikrų paslaugų, kaip maitinimo, dušo, parduotuvė, numatyta vykdant bendrą Lietuvos-Baltarusijos projektą, kuriame ketiname pretenduoti į dalį Europinių lėšų. Tačiau ji galėtų atsirasti ne greičiau kaip už 2-3 metų,“ sakė A. Tvaronavičius. Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, kaip alternatyvą siūlė užpilti šalia esančius laukus žvyro danga ir įrengti, bent laikiną aikštelę, tačiau anot A. Tvaronavičiaus, tai neįmanoma. „Palikime tai spręsti profesionalams, kaip reikia įrengti aikštelę. Reljefas turi būti lygus, o jo 3 ha. plotyje nėra, reikia sklypą išlyginti, nukasti augalinį sluoksnį, pripilti žvyro, jį sutrombuoti, teritroriją aptverti… Yra daug problemų, kurių šalinimas brangiai kainuotų. Čia sprendimų greitų nebus,“ konstatavo PKPD vadovas. Jis patikino, kad artimiausiu metu planuojamas patobulinimas – vairuotojų informavimas per radijo stoteles. Planuojama vairuotojų naudojamais dažniais juos informuoti apie kertančių sieną automobilių talonėlių numerius ir kitą aktualią informaciją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lapkričio 29 d. „Radison Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre įvyko konferencija „Saugus krovinių pakrovimas ir tvirtinimas – indėlis į JT kelių eismo saugos veiksmų dešimtmetį“. Konferencija organizavo „Linava“ kartu su draudimo kompanija „Rosgosstrakh“.

Konferencijoje dalyvavo nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio, kurie skaitė savo pranešimus vežėjams ir dalinosi patirtimi siekiant saugiai gabenti krovinius.

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir „IRU“ akademijos vadovas Patrickas Philippas pirmieji stojo prie tribūnos ir pasveikino susirinkusius dalyvius. Svečias iš „IRU“ akcentavo, kad krovinių tvirtinimas yra viena svarbiausių pervežimo proceso dalių ir investavę šiek tiek daugiau laiko jam atlikti vežėjai tikrai nieko nepraras, nes šiuo metu įvykstančių avarijų dėl neteisingo krovinių tvirtinimo keliuose yra per daug.

Kaip didžiausias problemas susijusias su krovinių tvirtinimu P. Philippas paminėjo bendrų visoje ES reikalavimų nebuvimą. Taip pat daug aiškiau turėtų būti išreikšta atsakomybė visiems dalyvaujantiems krovinio pakrovime. Bendrus standartus turėtų įsivesti ir puspriekabių gamintojai, kad visose jose būtų vienodos tvirtinimo sistemos.

„IRU“ atstovas taip pat paminėjo ir skirtingų transporto rūšių tvirtinimo harmonizavimą. Kaip pavyzdį jis pateikė jūrinį konteinerį, kuriame blogai pakrautos prekės gali sėkmingai būti atplukdytos iki iškrovimo uosto, bet gabenant jas vilkiku iškyla problemų dėl ašių apkrovos ar kitų aspektų.

Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas Dr. Vidmantas Pumputis kalbėjo apie saugų krovinių tvirtinimą ir jo įtaką gabenimams. Pernai Lietuvoje užfiksuoti du vairuotojų mirties atvejai, kurie įvyko dėl blogo krovinio tvirtinimo. Tačiau susisiekimo ministerijos atstovas pasidžiaugė, kad šiuo klausimu Lietuvos vežėjai yra vieni geriausių Europoje. Pagal Vokietijoje surinktą informaciją, lietuviškais numeriais važinėjantys vilkikai šioje šalyje beveik visada krovinius būna pritvirtinę be priekaištų.

V. Pumputis pabrėžė, kad vežėjai yra viena labiausiai reglamentuotų verslo sričių. Čia yra reikalavimai darbo ir poilsio rėžimui, automobiliams, įvairiems žymėjimams ir t.t. Tad norint sėkmingai gabenti krovinius yra neišvengiamas personalo mokymas ir darbų kontrolė.

Anatolijus Šmeliovas, UAB „Russurvey“ direktoriaus pavaduotojas iš Baltarusijos pasidžiaugė, kad situacija Europoje yra žymiai geresnė nei Rusijoje. Čia, jo nuomone, trūksta elementariausių taisyklių kaip turi būti tvirtinami kroviniai. Pagal jo pateiktus skaičiavimus, kas ketvirtas sunkvežimis važiuojantis Maskvos žiediniu aplinkkeliu veža blogai pritvirtintą krovinį.

Taip pat kaip išskirtinumą vežant krovinius į Rusiją jis pabrėžė šios šalies dydį. Jei krovinys yra užplombuotas, tuomet gali tekti nuriedėti keletą tūkst. km. taip ir nepatikrinus ar šis gerai pritvirtintas. Įvertinus Rusijos kelius, nuo nuolatinės vibracijos diržai gali ir atsilaisvinti.

Kalbėdamas apie Baltarusiją, svečias pažymėjo, kad čia atvirkštinė situacija nei Rusijoje. Taisyklės sukurtos 2005 m., tačiau niekas jų netikrina, tad situacija primena Rusijos kelius. Kroviniai labai dažnai tvirtinami atsainiai, dėl to įvyksta eismo įvykiai. Policija tokius įvykius dažniausiai įvertina kaip vairuotojo klaidą ir jų statistikoje avarijų dėl blogo krovinių tvirtinimo yra labai nedaug, tad ir atitinkamų veiksmų jie nesiima.

Sorenas Christiansenas, „BOREAS“ vykdantysis direktorius ir saugaus krovinių tvirtinimo dėstytojas taip pat pateikė naudingos informacijos. Jis trumpai pristatė savo organizacija, kuri moko vairuotojus saugiai tvirtinti krovinius. Visi dėstytojai aktyviai dirba vairuotojais, todėl pateikia ne tik teorinės, bet ir praktinės informacijos.

Taip pat bendradarbiaudami su inžinieriais jie paskaičiavo daugumą krovinius veikiančių jėgų kurias jis ir pristatė. Kalbėta ir apie minimalų krovinio tvirtinimą, kad šis būtų visiškai saugus. Tokiu būdu taupomas laikas ir vežėjo išlaidos pervežimui.

„Linavos“ mokymo centro vadovas Osvaldas Manikas akcentavo, kad didesnę atsakomybę už krovinio tvirtinimą turėtų tekti siuntėjui, nes jis geriausiai žino jo specifikacijas ir gali jam parinkti tinkamą tarą bei tvirtinimo būdą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Doc. Dr. Darius Bazaras pristatė tarptautinio tyrimo rezultatus, kurie nustebino jį patį ir salėje susirinkusius vežėjus. Tyrimo metu vežėjai vertindami labiausiai probleminius reikalavimus transporto verslui įvardijo darbo ir poilsio rėžimo, greičio, TP ir viršsvorio reikalavimus. Apklausos metu nei vienas vežėjas neišskyrė krovinių tvirtinimo kaip problematinio arba kaip reikalavimo, kurio nesilaikoma. D. Bazaras savo pristatymą pabaigė atvirtu klausimu: ar iš tikrųjų vežėjai taip gerai supranta krovinių tvirtinimą ir jį atlieka, o galbūt visiškai nekreipia į tai dėmesio?

Taip pat konferencijos metu kalbėta apie teismų praktiką susijusią su nuostoliais dėl blogai pritvirtinto krovinio, CMR konvencijos reglamentas šiuo klausimu bei draudimo kompanijų vertinimas įvykus įvykiui susijusiam su blogai pritvirtintu kroviniu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Eligijaus Masiulio buvimas Susisiekimo ministerijoje, o Andriaus Kubiliaus – Vyriausybėje Klaipėdos uosto istorijoje įsimins kaip laikotarpis, kai uoste buvo įšaldyta plėtra. Tai, kad uosto investicijos smarkiai apkarpomos, pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, rašo “Klaipėda”.

“Šiuo metu uoste yra dvi didelės problemos. 2011 metais pasikeitė įmonių įstatymas. Nepavyko jo įgyvendinti. Buvome įsitikinę, kad Uosto direkcija – ypatingas subjektas Lietuvoje, todėl galės įrodyti Vyriausybei, kad turi strateginių projektų ir bus atleista nuo pelno mokesčio. Tai neįvyko. Taip pat stipriai uosto veiklą sujaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. “Klaipėdos naftai” pradžioje lyg ir nieko nereikėjo, bet vėliau atsirado sutartis, kuri “suvalgė” didžiąją dalį Uosto direkcijos investicinių pinigų. Kitoms investicijoms pinigų stokojama”, – dėstė A. Štaras. Tačiau uosto vystymas negali įstrigti. “Uoste dirbame su techniniais projektais, bet iki šiol girdėjome, kad direkcija neketina priimti naujų investicinių projektų nei 2013, nei 2014 metams. Ji laukia, kas bus toliau”, – pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.

Uosto direkcijos pinigų paėmimą valstybės biudžeto skoloms užkaišioti uosto kompanijos įvertino ypač nepalankiai. Iki to laiko, kol Susisiekimo ministerijai pradėjo vadovauti E. Masiulis, o Uosto direkcijai – E. Gentvilas, uoste niekas net ir nekalbėjo apie tai, kad direkcija gauna kokį nors pelną – buvo savaime suprantama, kad iš uosto veiklos gautos rinkliavos turi būti skiriamos uostui eksploatuoti ir tolesnei jo plėtrai. Dėl to Klaipėdos uostas visą laiką vystėsi neprašydamas pinigų iš valstybės biudžeto. Dabar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą – jai užkrauti didžiuliai įpareigojimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos ir atimti pinigai, kurie galėjo būti naudojami tolesniam Klaipėdos uosto vystymui. Todėl, pasak R. Juškos, nežinodama finansinių galimybių, direkcija užšaldo netgi tuos projektus, kuriems jau parinkti rangovai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas ir siekdama akcentuoti metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimą kaip prevencinę priemonę, užkertančią kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, sudaro galimybę ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti metodinę pagalbą, iki 2012 m. gruodžio 1 d. raštu kreiptis į Inspekciją su prašymu įtraukti į 2013 m. planuojamų patikrinti ūkio subjektų sąrašą.

Atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektams, kuriems tikrinimo metu Inspekcijos pareigūnai teiks metodinę pagalbą, už nustatytus pažeidimus nebus taikomos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas