Lietuvos gyventojai vis drąsiau prekes siunčiasi internetu – tą atskleidžia tarptautinės siuntų gabenimo kompanijos „Lex system/Ecoparcel Group“ statistika. 2012 m. iš ir į Lietuvą „Lex system/Ecoparcel Group“ gabeno 1,52 mln. siuntų, t. y. 27 % daugiau siuntų nei 2011 m. Ketvirtadalį (380 tūkst.) sudarė siuntos iš e. parduotuvių, net trečdalis jų buvo iš svetur – pernai Lietuvos gyventojų namus pasiekė 127 tūkst. siuntų su prekėmis iš užsienio e. parduotuvių. Prie didėjančio siuntų srauto prisideda ir vis daugiau Lietuvos internetinių parduotuvių.

„Daugelis užsienio elektroninių parduotuvių ėmė ieškoti logistikos kompanijų, galinčių prekes vežti į Baltijos šalis. Per praėjusius metus pasirašėme naujų sutarčių, todėl siuntų skaičius neišvengiamai didėjo. Esame lankstūs ir siūlome individualių sprendimų, nes e. parduotuvėms labai svarbu, kad logistikos partneriai garantuotų stabilų aptarnavimą, patrauklius įkainius ir trumpą pristatymo laiką. Didėjantį siuntų skaičių lėmė ir tai, kad Lietuvos e. parduotuvės, prekiaujančios šalies gamintojų produktais, pvz., gaminiais iš lino, vis dažniau prekes siunčia Europoje gyvenantiems fiziniams asmenims“, – teigia „Lex system/Ecoparcel Group“ generalinis direktorius Andrius Balkūnas.

Daugiau siuntų iš Lenkijos ir Kinijos
Siuntų bendrovės atstovai teigia, kad didžiausi siuntų srautai iš Lietuvos keliauja į tuos kraštus, kuriuose gyvena daugiausiai emigravusių tautiečių: į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Ispaniją, Skandinavijos šalis bei Estiją, Latviją.
Daugiausiai siuntų į Lietuvą plaukia iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos. A. Balkūnas pastebi, kad dideli siuntų srautai pastaruoju metu keliauja iš Lenkijos. Nors siuntos užsakomos iš įvairių pasaulio šalių e. parduotuvių, tačiau jos dažnai atgabenamos iš sandėlių, įkurtų Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Nuolat didėja ir iš Kinijos gaunamų siuntų skaičius.

Siunčia brangesnes prekes
Lietuvos gyventojai siųsdami prekes iš užsienio siekia ne tik sutaupyti, bet ir įsigyti originalių daiktų ar drabužių. Itin aktyvai „Lex system/Ecoparcel Group“ klientai siunčiasi prekes specialių progų metu – dovanas per šventes, atributiką sporto čempionatų metu ir pan. Prekyba internete suaktyvėja ir pablogėjus oro sąlygoms.

Dažniausiai gyventojai internetu siunčiasi drabužius, avalynę, aksesuarus, namų apyvokos daiktus, kompiuterinę ir buitinę techniką, knygas, interjero prekes. Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai ėmė siųstis brangesnes prekes – į šalį gabenami žymių prekinių ženklų gaminiai, o siuntos draudžiamos už papildomą sumą.

„Visas siuntas, kurių vertė yra iki 500 eurų, apdraudžiame nemokamai. Mūsų klientams vis dažniau prireikia papildomo draudimo – vadinasi, siuntose gabenami brangesni daiktai. Praėjusiais metais į Lietuvą iš užsienio e. parduotuvių iš viso buvo pristatyta maždaug 45 tūkst. papildomai draustų siuntų – beveik 3 kartus daugiau nei 2011 m.“, – teigia A.Balkūnas.
2011 m. kompanija gabeno 1,2 mln., 2010 m. – 920 tūkst., 2009 m. – 533 tūkst. siuntų. „Lex system/Ecoparcel Group“ atstovai prognozuoja, kad 2013 m. gabenamų siuntų skaičius išaugs 30 %.

UAB RINKOM

Konteineriniam traukiniui „Vikingas“ – 10 metų. Per šį laiką traukinys įveikė atstumą, prilygstantį maždaug 58-ioms kelionėms aplink pasaulį pusiauju ir pervežė krovinių tiek, kiek jų nugabentų 300 tūkst. vilkikų.

2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys „Vikingas“ per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių.

„Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. „Vikingu“ vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis – kontreilerius. Tai prisidės prie vilkikų eilių Baltarusijos pasienyje mažinimo.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, tolimesnės „Vikingo“ perspektyvos sietinos visų pirma su augančiais konteinerinių pervežimų srautais visame pasaulyje. Papildomų galimybių suteiks ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje steigiami viešieji logistikos centrai, Šeštokų geležinkelio stoties plėtra.

„Dedame visas įmanomas pastangas tolesniam projekto vystymuisi, – teigė S. Gudvalis. – Šiuo metu kaip tik deramės dėl Gruzijos, Moldovos, Turkijos, Azerbaidžano bei Skandinavijos šalių prisijungimo prie „Vikingo“ projekto. Tai leistų pritraukti papildomų krovinių ir teikti klientams daugiau paslaugų“.

„Vikingo“ galimybės yra nuolat pristatomos Lietuvoje ir užsienyje tarptautinių forumų, konferencijų ir parodų metu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ š.m. vasario 28 d. 9 val., Vilniuje, viešbutyje „Crowne Plaza“, organizuoja tarptautinę konferenciją „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“. Pagrindinis konferencijos tikslas – įvertinti tolimesnes projekto plėtros galimybes bei didinti krovinių srautus tarp Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės šalių.
 
Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Nuo 2013 m. vasario 5 dienos (antradienio) LR susisiekimo ministro įsakymu eiti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas paskirtas Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Praėjusią vasarą rašėme apie tai, kad norėdamas gauti visus asociacijos duomenis, siekdamas pasiruoši Kongresui, Erlandas Mikėnas kreipėsi į teismą. Tuomet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas E. Mikėnui nebuvo palankus. Nuosprendį apskundus, Vilniaus miesto apygardos teismas šių metų vasario 4 d. priėmė kitokį sprendimą. Teisėjų kolegijos sprendimu vežėjų asociacija įpareigota per 15 dienų pateikti reikalaujamą informaciją.
 
Vasarą, pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ieškinys buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad dalis ieškovo prašomos pateikti informacijos yra skelbiama viešai atsakovo internetiniame tinklapyje, o kita dalis- neturi būti teikiama, nes ji nepriskirtina prie asociacijos dokumentų ir nelaikytina asociacijos turima informacija apie jos veiklą.
 
Vilniaus miesto apygardos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. Mikėno apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas E. Mikėno ieškinį neteisingai taikė ir aiškino asociacijų įstatymo nuostatas, todėl ieškinį nepagrįstai atmetė visa apimtimi. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant „Linavą“ pateikti didžiąją dalį ieškinyje nurodytos informacijos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 980 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 94, o areštuoto turto suma išaugo 23 mln. Lt ir pasiekė 119 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
 
„Išaugęs turto areštų skaičius transporto veikloje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl areštų statistika kyla aukštyn. Praėjusiais metais fiksuotos tendencijos ne tik areštų, bet ir pradelstų įsipareigojimų statistikoje rodo atsinaujinančias transporto sektoriaus mokumo problemas. Beveik 40% transporto bendrovių priskiriamos prie aukštos vėlavimo atsiskaityti rizikos“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, kredito rizikos vadovė.
 
Turto areštai taip pat išaugo tarp prekybos įmonių, tuo tarpu tarp statybos ir NT bendrovių turto areštų skaičius ženkliai sumažėjo.
 
Sausio mėnesį didžiausia dalis – virš 70 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko transporto, statybos ir nekilnojamo turto, prekybos ir pramonės bendrovėms.
 
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (43 proc.), Kauno (18 proc.) ir Klaipėdos (14 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (2 proc.) ir Alytaus (2 proc.) apskrityse.
 
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 2 355, o išregistruoto turto suma buvo virš 300 mln. Lt.
 
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
 
Kreditų biure „Creditinfo“ yra formuojama fizinių ir juridinių asmenų kredito istorija, nustatomi kredito reitingai bei asmenų galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus. Bankų, lizingo ir telekomunikacijų bendrovių inicijuotas kreditų biuras veikia nuo 2003 metų. Kreditų biurą sukūrusi ir plėtojanti bendrovė “Creditinfo Lietuva“ yra tarptautinės grupės „Creditinfo International GmbH“ narė. Ji taip pat valdo asmeninės kredito istorijos sistemą „Mano Creditinfo“, yra sukūrusi automatizuotas kreditavimo sprendimų priėmimo, klientų elgesio monitoringo bei įsiskolinimų valdymo sistemas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais daugiausia piniginių perlaidų tautiečiai išsiuntė į Rusiją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą ir Baltarusiją. Į šias šalis siunčiama apie du trečdaliai visų per Lietuvos paštą išsiunčiamų piniginių perlaidų.

„Jei į Lietuvą daugiausia piniginių perlaidų atkeliauja iš Europos Sąjungos šalių, tai Lietuvoje gyvenantys gyventojai daugiausia siunčia į kaimynines šalis – Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą.

Nuolatinis perlaidų srautas yra ir į Didžiąją Britaniją. Pastebime, kad kas mėnesį perlaidas išsiunčia toks pats klientų skaičius, o vidutinė siunčiama suma – apie 800 litų. Galima daryti prielaidą, jog šiuos pinigus siunčia tėvai užsienyje studijuojantiems vaikams“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.

Tarp populiariausių šalių, į kurias daugiausia lietuviai siunčia pinigines perlaidas, toliau rikiuojasi Vokietija, Lenkija, Ispanija, JAV, Airija, Latvija.

Pasitaiko atvejų, kai tautiečiai siunčia perlaidas ir į tokias egzotiškas šalis kaip Peru, Filipinai, Ekvadoras, Dramblio Kaulo Krantas, Libanas, Brazilija, Marokas, Kolumbija, Mauritanija, Tanzanija, Kenija ir kt. Iš viso praėjusiais metais per Lietuvos paštą gyventojai perlaidas siuntė į 129 šalis.

Nors daugiausia perlaidų lietuviai išsiunčia į kaimynines šalis, tačiau didžiausios siunčiamos sumos keliauja į kitas šalis. Štai į Belgiją siunčiamos perlaidos vidutinė suma siekia 1570 litų, į Daniją –1440 Lt, JAV – 1410 Lt, Ispaniją – 1280 Lt. į Rusiją siunčiamos perlaidos vidutinė suma siekia 800 litų, į Baltarusiją – 380 Lt, Ukrainą – 490 Lt.

Piniginės perlaidos – tai patogiausias, greičiausias ir vienas pigiausių būdų siųsti pinigus tiek šalies viduje, tiek į užsienio šalis. Išsiųsti ir atsiimti vidaus bei tarptautines pinigines perlaidas galima visuose Lietuvos pašto ir „PayPost“ skyriuose.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas