Šiandien Vilniuje vyksta 73-asis Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) Europos regiono Politikos komiteto posėdis, kurio metu svarstomi bendri aviacijos saugumo pokyčių, keleivių teisių, orlaivių keliamo triukšmo ribojimo taisyklių pakeitimai. ACI Europe posėdis Lietuvoje vyksta pirmą kartą, Tarptautinio Vilniaus oro uosto iniciatyva.

ACI Europe komiteto posėdžio metu bus pristatytos didžiausių Europos nacionalinių oro uostų asociacijų naujienos ir siūlomi svarbiausių Europos oro uostams aktualijų pakeitimai naktinių skrydžių reguliavimo, Europos Komisijos direktyvų, liečiančių oro uostų reguliavimą, keleivių teisių, valstybės pagalbos oro uostams reguliavimo srityse.

Šiandien posėdyje dalyvauja 40 ACI Europos regiono Politikos komiteto narių, turinčių teisę dalyvauti komiteto darbe. Į Vilnių atvyko didžiausių Europos oro uostų bei juos vienijančių organizacijų atstovai: Prancūzijos oro uostų asociacijos prezidentas Philippe Aliotti, vienuolika Švedijos oro uostų vienijančios AB „Swedavia“ atstovas Lars‘as Lindh‘as, Oro uostų operatorių asociacijos („Airport Operators Association“, AOA) besirūpinančios ir ginančios Didžiosios Britanijos oro uostų interesus, atstovas Robert‘as Siddall‘as, Amsterdamo „Šipolio“ oro uosto, Ženevos tarptautinio oro uosto, Miuncheno oro uosto, Atėnų tarptautinio oro uosto atstovai, ir kt.

Tarptautinei oro uostų tarybai (ACI) iš viso priklauso 577-i nariai, atstovaujantys 1 689-iems oro uostams 179-iose šalyse ir jų teritorijose. ACI sudaro šeši nuolatiniai komitetai ir du pakomitečiai, įgalioti ACI valdybos teikti rekomendacijas ACI Tarybai ir padėti formuoti aviacijos politikos klausimus. ACI Europe siekia konstruktyvaus bendradarbiavimo su visais savo nariais ir tarptautinėmis organizacijomis, kad užtikrintų strateginius politinius pokyčius aviacijos rinkoje. Ypač svarbus yra ACI Europe narių interesų atstovavimas diskusijose su Tarptautinės civilinės Aviacijos organizacija (angl. ICAO).

Nuo 1992 metų Vilniaus oro uostas yra ACI Europe narys. Vilniaus oro uostas, vykdydamas ACI Europe kuriamus oro uostų veiklos standartus, siekia tapti pažangiu ir moderniu oro uostu. Vilniaus oro uosto specialistai nuolat dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aplinkosaugos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Plečiant bendradarbiavimo galimybes su Europos oro uostais ir vykdant ACI Europe nario įsipareigojimus, šiais metais gegužę vyks Aviacijos saugumo, o rudenį – Techninio  ir operacijų saugos – komitetų posėdžiai.  

Šaltinis TVOU


AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) baigia modernizuoti olandų kompanijos „Van Oord“ žemsiurbę „Goliath“ bei dar dviejų žemsiurbių standartinius remonto darbus. Iš viso per pastaruosius tris mėnesius Vakarų laivų gamykloje bus suremontuoti penki olandų bendrovės laivai.


Uostų gilinimo darbams skirtą žemsiurbę „Goliath“ į Klaipėdos uostą atplukdė unikalios konstrukcijos laivas „Rolldock sun“. Didžiausių pasaulyje gilinimo ekskavatorių kategorijai priskirtai, 2008-ais metais pastatytai žemsiurbei „Goliath“ AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė kompanija UAB „Vakarų laivų remontas“ atliko modernizaciją, kurios metu buvo praplatintas ir prailgintas laivo korpusas.


VLG įmonių grupei darbas su aukšto lygio kompanija „Van Oord“ leido pakelti savo darbų atlikimo kokybę ir darbų saugos reikalavimų išpildymą į aukštesnį lygį. Pasak AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, dirbant su šia kompanija nebuvo jokių uždelsimų dėl detalių tiekimo, visos problemos buvo sprendžiamos itin operatyviai ir profesionaliai be to olandų pasiruošimas remontui buvo idealus.


„Van Oord“ kompanijos atstovai yra patenkinti Vakarų laivų gamykla įmonių grupės darbų kokybe, terminų išlaikymu, darbų atlikimo operatyvumu. Žinoma buvo ir trūkumų, tai itin aukšti keliami reikalavimai darbų saugai ir gamybinei kultūrai, sudėtinga inžinerinė technika, specifinė įranga. Dirbant kartu su „Van Oord“ visos šios kliūtys buvo pašalintos tam, kad ir ateityje būtų galima bendradarbiauti su šia itin stiprų vardą Europoje turinčia kompanija.


66,85 metrų ilgio žemsiurbėje „Goliath“ buvo sumontuota apie 250 tonų plieninių konstrukcijų, suremontuotos atramines konstrukcijas bei jų viduje esančios hidraulinės sistemos, pakeista dalis vamzdynų sistemų, suremontuotas ekskavatorius, atlikti dažymo darbai. Atliekant „Van Oord“ kompanijos remonto ir modernizacijos darbus buvo pajungtos visos VLG įmonių grupės.


Šiuo metu jau baigiami dar dviejų olandų kompanijos „Van Oord“ uostų gilinimo darbams skirtų baržų „Jan Blanken“ ir „Jan Leeghwater“ standartiniai remonto darbai. Planuojama, kad šie du laivai ir modernizuota žemsiurbė „Goliath“ liks Klaipėdos uoste ir atliks čia gilinimo darbus.

Šaltinis AB "Vakarų laivų gamykla"


Lietuvos tarptautiniai oro uostai, nuolat plečiantys tiesioginių maršrutų geografiją, šiemet skelbia rekordinį vasaros sezoną. Šio jau prasidėjusio aviacinio sezono metu reguliariais ir nereguliariais tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos iš viso bus galima pasiekti apie 70 Europos oro uostų. Reguliarius skrydžius vykdys 24 oro linijų bendrovės.

Pokyčiai visuose trijuose tarptautiniuose oro uostuose rodo, kad šią vasarą oro transportu Lietuva bus pasiekiama geriau nei bet kada. Bus stipriai pagerintas praėjusių metų skrydžių pasiūlos rekordas, o keleiviams siūlomų skristi vietų skaičius, palyginti su 2011 m., išaugs apie penktadaliu.

Vien tik Tarptautiniame Vilniaus oro uoste šį sezoną pradeda dirbti penkios naujos oro linijų bendrovės, atsidaro vienuolika naujų maršrutų. Iš sostinės reguliariais skrydžiais tiesiogiai bus pasiekiamas 31-as Europos miestas 36-iuose oro uostuose. Iš viso vasaros sezono metu į šį oro uostą reguliariai skraidys 21 aviakompanija. Iš Vilniaus bus pasiūlyta tradicinių ir naujų vasaros poilsinių skrydžių maršrutų, pavyzdžiui, Portugalija.  

Tarptautinio Kauno oro uosto vasaros sezonas taip pat bus rekordinis, siūlantis intensyviausią skrydžių tvarkaraštį per visą oro uosto istoriją. Be daugelio jau iki šiol tiesiogiai pasiekiamų Europos miestų keliautojai galės rinktis ir naujus vasaros maršrutus – į Palma de Maljorką, Kiprą, Maltą bei Reikjaviką. Keturios šiame oro uoste dirbančios oro linijų bendrovės skraidins į 23 Europos oro uostus.

Iš Tarptautinio Palangos oro uosto bus siūlomos keturios skrydžių kryptys – į Kopenhagą, Oslą, Rygą ir Maskvą. Pastaroji kryptis bus atverta birželio mėnesį. Iš viso reguliarius skrydžius vykdys keturios oro linijų bendrovės.

„Šiais metais tikimės pasiekti dar vieną Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičiaus rekordą. Daugiau keliautojų oro uostai sulaukia nuo pat metų pradžios. Per pirmą šių metų ketvirtį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo aptarnauta 624,7 tūkst. keleivių – tai beveik 30 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ypatingai stiprus augimas pastebimas sostinės oro uoste – čia per pirmą ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, keleivių padaugėjo beveik 64 proc. Dėl pastarųjų mėnesių rezultatų Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra laikomas vienu sparčiausiai augančių oro uostų Europoje.

Daugiausiai keleivių Lietuvos istorijoje oro uostai aptarnavo pernai, kai buvo pralenkti prieškrizinių 2008 m. rezultatai. Praėjusiais metais tarptautiniuose oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Policija primena, kad nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Nuo balandžio 1-osios leidžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis.

Šiuo metu važiavimo sąlygos daugelyje šalies vietų jau nėra pavojingos, todėl pareigūnai prašo vairuotojų pasikeisti padangas, atitinkančias meteorologines sąlygas.

Šaltinis policijos departamentas prie VRM

Rusijos kompanijos, atsakingos už mokamų kelių priežiūrą ir steigimą, pranešė,  kad kelyje M-4 „Donas“  atsiras daugiau mokamų ruožų. Paskelbta visų reikalingų darbų pradžia. Šiuo metu dirbama ties antrąja kelio atkarpa nuo 225.6 iki 633.0 km., kurioje ir atsiras nauji mokami kelio ruožai.

Praėjusiais metais laimėjusios konkursą kompanijos turės teisę 10 m. eksploatuoti ir prižiūrėti joms pavestą kelią, o tai pat rinkti mokesčius už važiavimą. Iki 2014 m. kelyje privaloma įrengti kompleksines informavimo, priežiūros ir eismo valdymo sistemas.


Tokios sistemos ne naujiena Europos keliuose. Ten įvykus eismo įvykiui, ar kitoms nenumatytoms apsunkinančioms eismą aplinkybėms, sistemos apie tai perspėja vairuotojus, padeda jiems greičiau susiorientuoti besikeičiančiose sąlygose, padidina eismo saugumą.


2012 – 2013 m. ir toliau planuojama statyti šiuolaikiškus mokesčių surinkimo taškus.


Ateityje bus apmokestinta ir daugiau šios automagistralės atkarpų. Iš viso mokami ruožai turėtų sudaryti 662,9 km., t. y. Apie 40 proc. kelio.


Antroji kelio sekcija suskirstyta į 11 zonų iš kurių 7 bus mokamos. Šiuo metu yra vienas mokamas kelio ruožas – miestų Zadonska ir Chlevnoe apylanka kurios ilgis 50 km. – nuo 414 iki 464 kelio km.


Vidutiniškai per dieną šioje atkarpoje važiuoja 11 374 transporto priemonių. Iki šių metų pabaigos turėtų atsirasti dar 4 mokamos zonos, kuriose bus apmokestintos visos transporto priemonės, o surinktos lėšos bus skirtos kelio remontui ir priežiūrai.


Be standartinių šlagbaumų ir galimybės iš karto susimokėti už važiavimą keliais, ateityje planuojama išbandyti ir elektroninę kelių mokesčio versiją. Tam buvo sukurta GLONASS sistema, kuriai dar reikia tinkamai paruošti teisinę bazę.


CARGONEWS

Tokią mintį išreiškė Eurazijos ekonominės komisijos pirmininkas Vladimiras Gošinas. Jo nuomone, jau artimiausiu metu kertant Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano valstybines sienas, muitinės procedūros užtruks apie 20-30 min.

Šiai dienai krovininis vilkikas muitinėje užtrunka apie tris valandas. Muitų sąjunga siekia, kad šis laikas sutrumpėtų iki Europinių standartų. V. Gošinas teigia, kad teigiamų poslinkių galima laukti jau artimiausioje ateityje. Jo nuomone, nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis išankstinis krovinio deklaravimas bus esminis faktorius, kuris pagerins situaciją muitinėse.

Kartu su šiomis deklaracijomis bus derinamos ir kitos procedūros. Šiuo metu kuriama „vieno langelio“ sistema, kad muitinės procedūrų metu būtų sujungtos visos procedūros, kurias šiai dienai taiko muitininkai, pasieniečiai, sanitarinės ir kitos priežiūros institucijos. Bus suformuota bendra duomenų bazė ir nebereikės tos pačios informacijos pateikinėti kelis kartus.

CARGONEWS

Artimiausiu metu naftos kainos nemažės ir gali augti toliau, prognozuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Danske“ banko analitikai.

Jie vardija, kad nafta galėtų pigti mažėjant įtampai Arabų pusiasalyje arba prastėjant globalios ekonomikos atsigavimui – tačiau artimiausiu metu nematyti ženklų, jog vienas ar kitas procesas vyktų.


„Mūsų analitikai sako, kad dabartinė padėtis rinkoje rodo, jog dabar yra daugiau galimybių naftos kainai augti dėl geopolitinių rizikų ir konfliktų, sumažėjusios pasiūlos, ir didėjančios paklausos iš sparčiai augančios Azijos“, – dėsto „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.


„Šiuo metu tikimybė, kad naftos kaina mažės yra pakankamai maža, nes esminis veiksnys, kuris lemia naftos brangimą ir rekordiškai aukštą kainą, yra pasiūla. Sutriko gamyba Arabų pusiasalyje – Libijoje, Sirijoje, Jemene, Sudane ir daugybėje kitų valstybių – o Iranas grasina užblokuoti naftos tiekimą per Ormūzo sąsiaurį.


Realiausia perspektyva yra ta, kad šiais metais naftos kaina bus gana aukšta, vieninteliai veiksniai, kurie galėtų ją reikšmingai sumažinti yra priešpriešų Arabų pusiasalyje sumažėjimas ir prastesnės pasaulio ekonomikos perspektyvos, t. y. didesnis sulėtėjimas Kinijoje ir gilesnė recesija Europos Sąjungoje, nors šiuo metu mes to neprognozuojame“, – antrina Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.


Tačiau analitikai sutinka, jog jeigu optimistinis globalios raidos scenarijus nepasitvirtintų, naftos paklausa mažės, o tai gali lemti ir naftos kainų mažėjimą.


„Antra vertus, tos pačios aukštos naftos kainos yra rizikos veiksnys ir jeigu jos pasiektų kritinę ribą, tai neigiamai paveiktų tiek JAV, tiek Europos augimo tendencijas ir atitinkamai lemtų naftos kainų mažėjimą“, – aiškina V. Klyvienė.


Šiais metais populiariausios 95 markės benzino litro kaina Lietuvoje perkopė rekordinę 5 litų ribą, augusios naftos kainos taip pat lėmė prekių ir paslaugų kainų augimą.


CARGONEWS

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) praneša, kad iki šių metų balandžio 4-osios projektams, 2012 m. numatytiems įgyvendinti valstybinės reikšmės keliuose, pasirašyta sutarčių ir pradėtos viešųjų pirkimų procedūrų už 279 mln. Lt iš 316 mln. Lt (88,3 proc. numatyto finansavimo). Projektams, finansuojamiems ES paramos lėšomis, pasirašyta sutarčių ir pradėti viešieji pirkimai už 245,5 mln. Lt iš 270 mln. Lt (91 proc. numatyto finansavimo). Tai leis rangovams pradėti darbus kuo anksčiau – vos tik leis oro sąlygos.

Pagrindinis LAKD veiklos prioritetas – saugus eismas – lieka nepakitęs. Todėl itin svarbu kuo operatyviau atlikti būtinuosius formalumus, kad būtų galima greitai ir efektyviai diegti tiek eismo saugumo priemones, tiek skleisti švietėjišką veiklą.

Netrukus prasidės ir žvyrkelių, einančių per gyvenvietes, asfaltavimo darbai. Tai dar vienas iš LAKD veiklos prioritetų 2012-aisiais.

Šaltinis LAKD

Šiandien Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Vilniuje susitinka su Ukrainos Ministru Pirmininku Mykola Azarovu. Susitikimo metu aptariamas šalių bendradarbiavimas transporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant geležinkelių projekto „Vikingas“ plėtrai ir konkurencingumo didinimui.

„Lietuva itin teigiamai vertina Ukrainos veiksmus gerinant krovinių vežimo sąlygas traukiniu „Vikingas“. Tai, kad traukiniai iš Ukrainos jau vyksta reguliariai, pagal iš anksto nustatytą grafiką, žymiai didina projekto patrauklumą verslui. Traukinio konkurencingumą taip pat pagerino į maršrutą įtrauktos trys papildomos Ukrainos geležinkelio stotys bei nuo vasario mėnesio taikomas 20 proc. mažesnis tarifas „Vikingui“ vežant krovinius į Ukrainos vidaus geležinkelio stotis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Tikimasi, kad artimiausiu metu Ukraina pagerins ir su laivyba susijusias projekto „Vikingas“ sąlygas. Tariamasi, kad traukiniu „Vikingas“ gabenamų krovinių tikrinimo procedūros Ukrainos jūrų uostuose truktų ne ilgiau kaip 2 valandas bei būtų sumažinti Ukrainos laivybos linijos „UkrFerry“ taikomi tarifai.

Ministro E. Masiulio teigimu, tai padidintų projekto „Vikingas“ rentabilumą, o „Vikingo“ maršrutas taptų patrauklesnis ir kitoms Juodosios bei Kaspijos jūrų regionų šalims, pvz., Gruzijai, Azerbaidžanui, Turkijai.

Atsižvelgiant į tai, kad prie projekto „Vikingas“ jau prisijungia naujos šalys, atsiranda būtinybė atidaryti naują laivybos liniją tarp Iljičiovsko (Ukraina) ir Samsuno (Turkija) jūrų uostų. Numatoma aptarti ir galimybę organizuoti reguliarius laivų reisus Turkijos, Bulgarijos ir Gruzijos kryptimis.

Traukiniu „Vikingas“ pervežamų krovinių apimtys kasmet auga. Pernai šiuo traukiniu pervežta 56 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) – 34 proc. daugiau nei 2010 m.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vykdomas geležinkelių projektas „Vikingas“ užtikrina krovinių gabenimą mišriojo transporto traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)–Baltarusija–Ukraina (Iljičiovsko uostas). Pirmieji „Vikingo“ traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 m. Kaip ilgalaikis ir sėkmingai rinkoje veikiantis projektas, 2009 m. „Vikingas“ pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą. 2011 m. prie šio projekto prisijungė Gruzija ir Moldova, savo ketinimus prisijungti jau yra išreiškę Azerbaidžanas ir Sirija. Be to, „Vikingo“ teikiamomis galimybėmis domisi Turkija ir Šiaurės Europos šalys.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šiandien, balandžio 12 d., Maskvoje (Rusija) vyksta AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuota tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Rusijos logistikos, ekspedijavimo ir transporto verslo patirtis bei bendradarbiavimo galimybės“. Renginį organizuoti padėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijos bei LR ambasada Maskvoje.

Konferencijoje bus aptariamos Lietuvos ir Rusijos ekonominių santykių plėtros ir bendradarbiavimo transporto srityje galimybės, intermodaliniai projektai bei jų perspektyvos. Be Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų atstovų joje dalyvaus ir daugiau nei 70 krovinių vežėjų, ekspeditorių bei logistikos kompanijų. Tarp jų – viena didžiausių Rusijos krovinių ekspedijavimo kompanijų „Ruskaya Troyka“, Rusijos ekspeditorių asociacija, terminalas „Ekodor“, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija „LINEKA“, konteinerinio traukinio „Merkurijus“ operatorė UAB „AAA Intermodal“ ir kitos kompanijos bei organizacijos aktyviai dalyvaujančios krovinių vežimo versle.

„Nemažą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos už tranzitinių Rusijos krovinių vežimą, - sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis. – Todėl mums yra ypač aktualu pasidalinti praktine verslo patirtimi bei užmegzti naujus ryšius, kurie ateityje sudarys papildomas galimybes AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ plėsti verslo erdvę, pritraukti krovinių bei sparčiau įgyvendinti transporto ir logistikos projektus Lietuvoje“.

Renginio metu AB „Lietuvos geležinkeliai“, „LINEKA“ ir Rusijos ekspeditorių asociacija pasirašys trišalį memorandumą. Šalys bendradarbiaus plėtodamos krovinių vežimus geležinkeliais tarp Rusijos, Lietuvos bei Vakarų Europos.

AB „Lietuvos geležinkeliai“
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdydama atitinkamus LR Vyriausybės nutarimus, Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu š.m. balandžio 10 d. paskirstė 124 310,1 tūkst. litų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tiesti, remontuoti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2012 metais.

Todėl šiemet Alytaus apskrities savivaldybėms minėtoms reikmėms bus skirta 6 705,4 tūkst. Lt, Kauno – 22 743,9 tūkst. Lt, Klaipėdos – 13 213,5 tūkst. Lt, Marijampolės – 7 744,9 tūkst. Lt, Panevėžio – 12 218,7 tūkst. Lt, Šiaulių – 13 945,7 tūkst. Lt, Tauragės – 5 887,8 tūkst. Lt, Telšių – 6 601,3 tūkst. Lt, Utenos – 8 089,9 tūkst. Lt ir Vilniaus – 27 159,0 tūkst. Lt.

Šie pinigai apskričių savivaldybėms skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

LAKD inf.


Š. m. kovo mėn. perkrauta 2,98 mln. t, tai 1,0 proc. arba 30,0 tūkst. t daugiau nei 2011 m. kovo mėnesį. 2012 m. kovo mėnesį per Būtingės terminalą importuota 699,5 tūkst. t naftos.

Pagal krovinių grupes kovo mėnesį didėjo:
Skystieji kroviniai  +28,6proc., iš viso perpilta 958,7 tūkst. t

Pagal krovinių grupes kovo mėnesį mažėjo:

Birieji ir suverstiniai kroviniai -9,0 proc., iš viso krauta 1 052,1 tūkst. t
Generaliniai kroviniai -7,5 proc., iš viso krauta 970,5 tūkst. t

Naftos produktų 2012 m. kovo mėn. perpilta 958,7 tūkst. t, pokytis +28,6 proc. arba 213,2 tūkst. t daugiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu. Trąšų krova 2012 m. kovo mėn. sudarė 793,2 tūkst. t, t. y. -12,7 proc. arba 116,1 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. kovo mėn. 2012 m. kovo mėn. ro-ro krovinių krauta 418,4 tūkst. t, tai yra -3,5 proc. arba 14,9 tūkst. t mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 22 011 vnt., t. y. +1,3 proc. arba 287 vnt. daugiau palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys sudarė 28 686 TEU, tai yra -24,7 proc. arba -9 430 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta mažiau -6,2 proc. arba -26,1 tūkst. t palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 418,4 tūkst. t.

Per š. m. kovo mėn. Klaipėdoje iš viso apsilankė 21 188 keleiviai, t. y. 11,8 proc. arba 2 239 keleiviais daugiau nei 2011 metų kovo mėnesį.
Klaipėdos uoste š. m. kovo mėn. užregistruoti 594 laivų įplaukimai, t. y. +1,7 proc. arba 10 laivų daugiau nei praeitų metų kovo mėnesį.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema


Susisiekimo ministerija ruošiasi finansuoti pavyzdinių dviračių trasų tiesimą Elektrėnuose ir Jonavoje. Šių savivaldybių parengti projektai ekspertų pripažinti geriausiais.   

Praėjusiais metais ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo tik 6 savivaldybės: Elektrėnų, Jonavos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Panevėžio miesto ir Zarasų. Savivaldybės turėjo teikti projektus, kurie tenkintų žmonių kasdieninio susisiekimo poreikius.

Nors ir pradžių ketinta atrinkti tik vieną savivaldybę, kurioje valstybės lėšomis būtų nutiestas pavyzdinis dviračių takas arba trasa, ekspertų komisija ministrui Eligijui Masiuliui pasiūlė pagal galimybes skirti finansavimą dviem daugiausiai balų surinkusiems pasiūlymams.

Elektrėnų ir Jonavos savivaldybės dviračių takams tiesti iš valstybės turėtų gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų skirs ir pačios savivaldybės.

„Abi savivaldybės įsipareigoja pavyzdines trasas nutiesti dar šiais metais. Pagaliau turėsime Lietuvoje dvi trasas, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams, kuriant žmonėms patrauklų kasdieninio naudojimo dviračių takų tinklą“, – sakė E. Masiulis.

Šių dviejų savivaldybių projektai siūlo skirtingus sprendimus, kaip mieste galima nutiesti dviračių trasą, galinčią sujungti jau sukurtą dviračių eismo infrastruktūrą į vientisą maršrutų tinklą sudarant galimybes ženkliai  padidinti susisiekimo dviračiais patrauklumą.

Elektrėnai pasiūlė unikalų ir racionalų sprendimą, kuris gali tapti pavyzdžiu panašaus dydžio miestams ar didesnių miestų mikrorajonams. Takas bus žiedo tipo ir apjuos pagrindinius miesto gyvenamuosius rajonus. Trasa bus integruota į jau esamus takus, drieksis šalia visų pagrindinių darboviečių, sudarys sąlygas susisiekti su užmiesčio gyvenamosiomis teritorijomis, mokymo, sveikatos įstaigomis ir kitais žmonių traukos objektais. Takas išsiskirs spalvine vizualizacija, saugos sprendimais, danga.  

Jonavos savivaldybė siūlo formuoti žiedinio tipo jungtį miesto viduje, integruojant jau sukurtus dviračių takus į bendrą tinklą ir sujungiant atskirus mikrorajonus su miesto centru. Ši trasa leistų Jonavai tapti vienu geriausią dviračių tinklą turinčiu vidutinio dydžio Lietuvos miestu.

Mažiau balų konkurse surinkusioms savivaldybėms bei tiems miestams ir rajonams, kurie nori plėsti dviračių takų tinklą, Susisiekimo ministerija planuoja numatyti galimybes gauti finansavimą iš 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos lėšų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

Tai diena – suteikianti galimybę atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį, kad kelyje jie būtų kultūringi, mandagūs, drausmingi, nekerštingi, atsakingi.

Kultūringas eismo dalyvių elgesys kelyje – būtina saugaus eismo sąlyga. Mandagumas nieko nekainuoja, bet visus paperka.
Drausmingas eismo dalyvis – neskubantis eismo dalyvis. Nesvarbu, ar vairuojantis automobilį, ar važiuojantis dviračiu, mopedu, motociklu, ar einantis pėsčiomis. Vis tiek neskubantis. Atsakingas žmogus žino, kad kelyje yra ne vienas ir vadovaujasi taisykle: nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Nebūkime ir abejingi. Pastebėję išgėrusį žmogų sėdantį prie vairo, paprašykime jo to nedaryti arba praneškime policijai. Supraskime, kad toks pranešimas – ne įskundimas, o pareiga. Juk kiekvienas girtas vairuotojas kelia grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams.

Prisiminkime – kelyje svarbiausias yra žmogus – vairuojantis, važiuojantis, einantis. Elkimės kelyje taip, kad paskui nebūtų gėda.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir valstybės įmonės „..regiono keliai“ Saugaus eismo dieną paminės įvairiais renginiais.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM atstovai, valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“ darbuotojai dalyvaus Saugaus eismo dienos šventės jau tradiciniais tapusiuose renginiuose Šiauliuose. Žmonės galės išbandyti kelininkų atvežtus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Kelininkai paaiškins ir praktiškai parodys saugos diržų naudą, platins visuomenei leidinius saugaus eismo tema ir priemones su šviesą atspindinčiais elementais.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ darbuotojai šios dienos proga surengė mokinių kūrybinių vaizdo filmų konkursą ,,Mes už saugų eismą“.

VĮ „Kauno regiono keliai“ Raseinių rajone organizuoja akciją „Saugus kelyje“. Vyks prevencinė popietė Viduklės darželio vaikams, jų tėveliams ir auklėtojams. Bus demonstruojami mokomieji filmai, įteikiami atšvaitai, knygelės, lankstinukai, vyks pokalbiai. Neliks be dėmesio ir dviratininkai – regiono kelininkai aprengs liemenėmis tuos kelyje sutiktus dviratininkus, kurie jų nebus apsirengę.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prekybos centre „Akropolis“ kartu su kelių policija ir bažnyčia saugaus eismo dieną rengia specialų renginį.
Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo parapijos namuose vyks susitikimas su parapijos bendruomene – suaugusiais ir vaikais. Renginį kartu rengia bažnyčia, kelių policija ir įmonė „Panevėžio regiono keliai“. Biržuose kelininkai su kelių policija platins priemones su šviesą atspindinčiais elementais pėstiesiems ir dviratininkams, panašią akciją rengia ir Rokiškio kelininkai.

VĮ „Alytaus regiono keliai“ per vietinę radijo stotį skelbs informaciją apie Saugaus eismo dieną, kartu su kelių policija Alytaus mieste ir rajone surengs specialią akciją. Ši diena bus paminėta ir Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje.

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ informaciją apie saugaus eismo dieną pateiks spaudoje, per vietinę radijo stotį ir Marijampolės mieste esančiame tablo informacine bėgančia eilute. Kartu su kelių policija balandžio 6-ąją surengs akciją.

VĮ „Utenos regiono keliai“ Molėtų kelių tarnyboje organizuoja atvirų durų dieną: vaikams vyks saugaus eismo pamokėlės, įteiks atšvaitų ir leidinių, mokiniai bus supažindinami su kelininkų darbu, kelių tarnyboje naudojama technika.

VĮ „Telšių regiono keliai“ jau prieš balandžio 6-ąją per radijo stotį skelbia informaciją, kurioje akcentuojamas motociklų ir motorolerių vairuotojų saugumas. Saugaus eismo dieną per vietines radijo stotis bus transliuojama speciali socialinė reklama, vyks pokalbiai. Parengti proginiai plakatai, kurie iškabinti seniūnijose, kitose vietose, kur susirenka daugiau žmonių.

VĮ „Tauragės regiono keliai“ vietinėje spaudoje informuos visuomenę apie Saugaus eismo dienos tikslus, skelbimai iškabinti miestų informacinėse lentose, kitose žmonių susibūrimo vietose. Regione demonstruojami informaciniai skydai saugaus eismo tema.

Valstybės įmonė „Automagistralė“ miestuose, esančiuose prie kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys (Vievyje, Elektrėnuose, Ariogaloje, Širvintose) reklaminiuose stenduose iškabins plakatus. Balandžio 6-ąją kelyje A1 įrengtose švieslentėse bus skelbiami užrašai „Pasirinkite saugų greitį“. Kelininkai, vykdydami patrulines kelių apžiūras, keliuose A1 ir A2 pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat Kelių muziejaus lankytojams įteiks priemones su šviesą atspindinčiais elementais.

Visų šių priemonių tikslas – pasiekti, kad visos mūsų kelionės būtų saugios.

Gerai vairuoti automobilį – tai ne tik gerai mokėti kelių eismo taisykles, turėti gerus vairavimo įgūdžius, bet taip pat, kas labai svarbu, gerai elgtis kitų atžvilgiu. Į šiurkštų elgesį neverta atsakyti tuo pačiu. Geriausias būdas pamokyti kitus – rodyti ramaus, kultūringo vairavimo pavyzdį.

Saugokime vieni kitus kelyje.

LAKD Eismo saugumo sk.


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiandien kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybę, kad keliuose patruliuojantys pareigūnai po balandžio 10-osios nebaustų su dygliuotomis padangomis važinėjančių automobilių savininkų, jei oro sąlygos nepagerės.

Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog dygliuotas žiemines padangas vairuotojai privalo pasikeisti iki balandžio 10 d.

„Atsižvelgiant į užsitęsusią žiemą, prašau, kad keliuose patruliuojantys policijos pareigūnai atlaidžiai vertintų vairuotojus, kurie savo automobiliuose nebus pakeitę dygliuotų žieminių padangų, jeigu oro sąlygos nepagerės“, – sakė E. Masiulis.

Už važiavimą dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. vairuotojams gresia 100-150 litų dydžio baudos.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt