Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtino ir kalendorinė, ir tikra žiema, tad nieko keisto, kad transporto sektorių pasiekdavusios žinios taip pat buvo susijusios su šaltuoju metų laiku. Tiesa, buvo ir kitokių naujienų.

Žiema

Pirmieji žiemos jėgą pajuto Maskvos gyventojai. Į Rusijos sostinę atkeliavusi žiema, kaip jau tapo įprasta, paralyžiavo visą didmiestį – dėl gausiai iškritusio sniego Maskvos gatvėse kilo tikras chaosas. Dar trečiadienį prasidėjusi smarki pūga per nepilną parą Maskvai padovanojo net trečdalį mėnesio kritulių normos.

Vokietijos krovinių gabenimo kontrolės federalinė žinyba BAG pateikė svarbią informaciją apie tai, kokių kategorijų automobiliams privalomos žieminės padangos ir kokioms transporto priemonėms taikomos išimtys. Taip pat pateikti ir reikalavimai sunkiasvorėms transporto priemonėms Turkijoje, kurioje šiais metais atsirado naujų reikalavimų.

Darbdaviams reiktų susirūpinti tinkamomis žiema skirtomis važinėti  padangomis savo transporto priemonėms. Didžiojoje Britanijoje apklausus įvairių šalių vilkikų vairuotojus paaiškėjo, kad tik 38 proc. vairuotojų žino kokios turi būti padangos ant vilkiko.


Lietuva


Pirmadienį, apie 7.30 val., Klaipėdos rajone,13-ajame magistralės Klaipėda-Kaunas kilometre, vilkikas kliudė virš magistralės kybantį tiltą. Vilkiko vairuotojas, 23 metų marijampolietis Mindaugas, į uostą atvežęs 26 tonas grūdų, juos sėkmingai iškrovė ir tuščias važiavo magistrale namo, kai staiga pajuto stiprų smūgį. Įvykio metu vairuotojas nenukentėjo.


Praėjusią savaitę Lietuvos vežėjams buvo pristatytas geriausias 2013 m. vilkikas “Iveco Stralis Hi-Way”. Redakcijos atstovai taip pat buvo nuvykę susipažinti su šiuo naujuoju vilkiku. Plačiau apie tai skaitykite čia.


Ateityje planuojama riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Taip siekiama užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą. Taip pat nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis pataisytas Mokesčių administravimo įstatymas suteiks galimybių mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais iki metų tiems juridiniams asmenims, taip pat individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius.


Lapkričio 29 d. „Radison Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre įvyko konferencija „Saugus krovinių pakrovimas ir tvirtinimas – indėlis į JT kelių eismo saugos veiksmų dešimtmetį“. Konferencija organizavo „Linava“ kartu su draudimo kompanija „Rosgosstrakh“. Jos metu dalyviai buvo supažindinti su naujausiomis krovinių tvirtinimo tendencijomis, teisės aktais ir kitais svarbiais aspektais.


Savaitės pabaigoje sužinota ir apie besitęsiantį “Linavos” teismų maratoną. Lapkričio 29 d. Vilniaus Apygardos teismas išnagrinėjęs vežėjų skundus, nutarė atnaujinti bylą, kurioje sprendžiamas 2011 m. spalio asociacijos „Linava“ kongrese vykusių rinkimų teisėtumas. Teismas toliau bylą nagrinės iš esmės ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, kviesdamas byloje dalyvaujančius asmenis.


“Arocs”


Vokiečių sunkvežimių gamintojas “Mercedes” pastaruoju metu nusprendė visiškai atnaujinti savo sunkvežimių gamą. Nesenai pristatę naujuosius „Actros“ ir „Antos“ dabar „Mercedes“ rinkai pristatys atnaujintus statybos darbams skirtus „Arocs“ sunkvežimius.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Namuro regiono krizių centras (Belgija) informavo IRU, kad Valonija (Pietinė Belgijos dalis) diegia sistemą, kuri prieš kelias valandas įspės vežėjus apie bet kokius numatomus eismo apribojimus.

Kiekvieną žiemą Belgijoje dėl įvairių priežasčių būna draudžiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas įvairiais keliais. Belgijoje, o ypač Valonijoje tokie draudimai dažnai sujaukia vežėjų planus, nes blokuoja didžiąją daugumą pagrindinių jungčių tarp Liuksemburgo, Namuro, Briuselio, Liežo, Mastrichto.


Dėl eismo apribojimų sunkiasvorės transporto priemonės priverstos stovėti ir atsiranda nuostoliai vežėjui, gavėjui ir kitiems pervežime dalyvaujantiems asmenims.


Siekdami išvengti tokių situacijų, pietų Belgijoje yra kuriama sistema, kuri informuos vežėjus apie planuojamus eismo draudimus. Tokiu būdu vežėjai galės pasirinkti kitus maršrutus ir išvengti važiavimo uždarytais keliais.


Ši sistema bus visiškai nemokama, o vežėjai kurie norėtų naudotis šia informacija turėtų užsiregistruoti adresu http://trafiroutes.wallonie.be. Informacija bus pateikiama SMS žinute nurodytu telefono numeriu.


Taip pat primename, kad taikant sunkiasvorių transportų priemonių žieminius apribojimus, šie galioja tik toms transporto priemonėms, kurios ilgesnės nei 13 m.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžia, kad pradedantieji vairuotojai kitų metų sausį neprarastų vairuotojų pažymėjimų, jei Seimas pusantrų metų nevilkintų svarbaus įstatymo priėmimo.

Vyriausybė dar 2011 m. pirmoje pusėje pritarė Susisiekimo ministerijos teiktoms įstatymo pataisoms, kurios panaikintų reikalavimą visiems pradedantiesiems vairuotojams po dviejų metų vėl eiti papildomai mokytis vairuoti.

Tačiau nuo 2011 m. vasaros Seimas nesugebėjo priimti šio įstatymo, kuris šiuo metu įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Reikalavimas pradedantiesiems vairuotojams po dviejų metų eiti į papildomus kursus buvo įvestas 2007 m., kai susisiekimo ministru dirbo dabartinis paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius. Dabartinė Vyriausybė ne kartą inicijavo šio įstatymo atšaukimą. Tačiau Seimas tik atidėdavo įstatymo įsigaliojimą vėlesniam laikui.

„Mes manome, kad įstatyme numatytas reikalavimas visiems vairuotojams laikyti papildomus kursus yra neteisingas. Papildomai mokytis turėtų tik tie, kurie vairuodami padarė nusižengimų“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Susisiekimo ministerija šiandien dar kartą kreipsis į Seimo pirmininką su prašymu paskubinti tūkstančiams vairuotojų svarbaus įstatymo svarstymą.

„Susidaro įspūdis, kad naujo įstatymo priėmimas yra tyčia vilkinamas, kad įsigaliotų senasis. Mūsų nuomone, prieš keletą metų toks įstatymas buvo priimtas norint pasipinigauti ir lobistai, matyt, labai stengiasi, kad jis liktų“, – sakė Eligijus Masiulis.


Pagal 2004-2008 m. kadencijos Seimo priimtą įstatymą, visi dviejų metų stažą turintys vairuotojai prieš gaudami naują vairuotojo pažymėjimą turėtų už savo pinigus išlaikyti papildomus vairavimo kursus. Jie būtų laikomi keturiuose privačiuose monopolisto statusą turinčiuose centruose, kurie taip ir neatsirado.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokšta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelis arus turintys valstiečiai Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros projektų dabartiniai rangovai, o jų vietas užims kitos įmonės, artimesnės naujai valdžiai.

Vien į Susisiekimo ministerijos žinioje esantį „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių investicija siekia 3,8 milijardo litų.


Buvęs vadovas įžvelgia pavojų


Europos Sąjungos transporto koridoriai apima krovinių gabenimo vandens keliais, automagistralėmis ir geležinkeliu sistemą. Šie koridoriai ES erdvę išraižo įvairiomis kryptimis, o kai kuriems jų skiriamas ypatingas dėmesys, plečiant ir gerinant infrastruktūrą (logistikos centrai, uostai, geležinkeliai ir kt.). Lietuvą kertantis transporto koridorius „Rytai-Vakarai“ (East–West Transport Corridor) yra išskirtas kaip „žaliasis transporto koridorius“, skatinantis draugišką aplinkai transporto mazgų plėtrą iš Rytų į Vakarus ir kertantis Baltijos jūrą. Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. pripažino šį koridorių, kuriam suteiktas IX B kodas, valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Šis koridorius apima ne tik magistralę „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“, bet ir Klaipėdos uostą, sukuriantį apie 18 mlrd. litų BVP bei geležinkelį.


Iš Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs ir Seime pradėjęs dirbti Eugenijus Gentvilas baiminasi, jog naujoji valdžia gali kėsintis į kai kuriuos projektus bei proteguoti įmones, įgyvendinančias infrastruktūros plėtrą „Rytų–Vakarų“ koridoriuje. „Per Lietuvą einančiam transporto koridoriui skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Tai automagistralė, uosto farvateris, kurie aptarnauja tą devintąjį koridorių“, – aiškino E. Gentvilas. Bendra valstybės ir ES biudžetų investicija į šį koridorių 2007–2013 m. sieks iš viso 3,8 mlrd. litų. Panašią sumą numatoma skirti ir 2014–2020 metais, bet tikslūs skaičiai paaiškės tuomet, kai ES šalys galutinai susitars dėl bendrijos biudžeto.


Įžvelgia protekcijų galimybę


Pasak E. Gentvilo, konkurencijos sumažėjimas kelia didžiausią nerimą. „Jei iki man ateinant vadovauti Klaipėdos uoste dėl konkursų varžydavosi vidutiniškai 2 įmonės, tai per mano vadovavimo laikotarpį konkursuose dalyvaudavo vidutiniškai 6 įmonės“, – akcentavo E. Gentvilas. Be to, pasak E. Gentvilo, anksčiau konkursus laimėdavo išimtinai 4 įmonės, susijusios tų pačių asmenų ryšiais. Paprašytas patikslinti, ką turįs galvoje, E. Gentvilas įvardijo statybos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. „Ji buvo pirminė kompanija, iš kurios atsirado UAB „Hidrostatyba“, o šios savininkai įsigijo UAB „Lokys“. Kiti vadovai, išėję iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ tapo UAB „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ bendrasavininkais“, – sakė E. Gentvilas. Prieš trejus metus E. Gentvilas uostą vadino „auksine višta“, aplink kurią sukasi daugybė interesų.


„Projektams finansavimą, aišku, gaudavo Susisiekimo ministerija, o uosto direkcija skelbdavo konkursus, – šiandien sako E. Gentvilas. – Didžiausiu savo laimėjimu laikyčiau tai, kad į konkurenciją dėl atskirų projektų įsijungė danai, vokiečiai, latviai, estai, nors anksčiau dirbdavo tik lietuviai“. Traukdamasis iš Klaipėdos uosto vadovo posto E. Gentvilas tikino, kad „formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepriimtina“. Jis neslėpė, kad trauktis jį privertė politinė situacija, nes naujasis Susisiekimo ministerijos vadovas Klaipėdos uosto direktoriaus kėdėje veikiausiai norės matyti kitą žmogų. Didelė tikimybė, kad susisiekimo ministru bus paskirtas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Traukdamasis iš posto E. Gentvilas gavo 37,7 tūkst. Lt išeitinę išmoką.


Iš Nacionalinės žemės tarnybos – tyla


„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriuje Lietuvoje jau arba dar bus įgyvendinti iš viso 28 projektai. Bendra projektų vertė siekia nei daug, nei mažai – 3,8 milijardo litų, o iš jų 3,2 mlrd. Lt sudaro ES fondų pinigai.


Vienas stambiausių projektų – automagistralės „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ keliui atnaujinti, estakadoms statyti. Bendra šiai magistralei skirtų šešių projektų vertė siekia beveik 660 mln. litų. Geležinkelio ruožui „Vilnius–Kaunas“ rekonstruoti, kad traukiniai galėtų važiuoti iki 160 km/val. greičiu, numatyta 305 mln. litų. Vien su Klaipėdos uostu susijusių projektų finansinė vertė siekia per 70 mln. Lt. Kodėl dėl valdžių kaitos taip pergyvena E. Gentvilas irgi nesunku nuspėti. Kai „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paskelbė valstybinės svarbos ekonominiu projektu, buvo atvertas kelias žemės sklypus, susikoncentravusius ties svarbiausiomis transporto arterijomis, ne tik paimti visuomenės poreikiams, bet ir išnuomoti valstybės žemę ne aukciono tvarka. Kiek žemės sklypų be jokių aukcionų jau spėta išparceliuoti, Nacionalinė žemės tarnyba nesugebėjo atsakyti. Ar nebuvo padaryta jokių pažeidimų ir ar viskas vyko vadovaujantis įstatymais, veikiausiai turėtų pasidomėti naujoji Susisiekimo ministerijos valdžia ar net Valstybės kontrolė.


Projektus stabdo savininkų godumas


Susisiekimo ministro patarėjo pareigas laikinai einantis Martynas Čerkauskas negalėjo pasakyti. „Šiuo metu teismuose yra 3 bylos. Jose valstybę atstovauja Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet procesų buvo ir daugiau“, – paaiškino M. Čerkauskas. Kiek tiksliai sklypų jau paimta visuomenės poreikiams, M. Čerkauskas negalėjo pasakyti. Jis tik nurodė teisme vykstančius procesus. Taip magistralėje „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ ties Grigiškėmis (Vilniaus r.) sklypų savininkai už 40 arų plotą reikalauja iki triskart didesnės sumos, nei sklypai verti. Panaši istorija susiklostė ir ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.), ir Trakų rajone, netoli Stirnių už „Tvirtovės“ restorano. Į susisiekimo ministro postą pretenduojantis Rimantas Sinkevičius sakė, jog už visuomenės poreikiams paimamą žemę valstybė žemės savininkams atlygins teisinga kaina.


„Nenormalu, kai žemės savininkai už žemės ūkio paskirties hektarą reikalauja 1 mln. litų, bet kai paklausi, kiek savininkas už tą žemę sumokėjo žemės mokesčio, pasirodo, jog tas hektaras vertas 1000 ar 2000 litų“, – tikino R. Sinkevičius.


Atsisakys Marvelės prieplaukos


Paklaustas, kokios pozicijos Susisiekimo ministerija, jei jis bus paskirtas ministru, laikysis „Rytų–Vakarų“ transporto koridoriaus atžvilgiu, R. Sinkevičius pabrėžė, jog projektai nebus stabdomi. „Tai valstybės prestižo reikalas, kad per tą transporto koridorių krovinių srautai tik didėtų, bet visas kalbas, neva nauja valdžia kažką ims proteguoti, laikau nepagrįstu politikavimu“, – akcentavo R. Sinkevičius. Vis dėlto R. Sinkevičius atskleidė, jog tam tikrų veiksmų bus imtasi. „Manęs visiškai netenkina ES lėšų panaudojimas Susisiekimo ministerijos žinioje esantiems projektams. Šių lėšų panaudojimas kol kas siekia tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. Ir nors kai kurie projektai jau panaudojo iki 80 proc. ES pinigų (ir tai neblogas rezultatas), vis dėlto yra projektų, kur procentinė išraiška siekia „nulį“. Tai nepriimtina“, – teigė R. Sinkevičius.


Jis taip pat planuoja ir peržiūrėti kai kurių projektų pagrįstumą. Ketinama visiškai atsisakyti prieplaukos Nemune statybos ties Kaunu. „Ta prieplauka suplanuota prie Marvelės, kur veikia Kauno miesto biologiniai valymo įrenginiai, nuo kurių sklinda nemalonus dvokas. Jau ir žmonės juokauja, kad tai bus ne Marvelės, o Smarvelės prieplauka. Jei norime vystyti turizmą, tai leiskite paklausti, ką tie turistai galvos, susidūrę su nemaloniu dvoku“, – retoriškai klausė R. Sinkevičius. Pašnekovas taip pat pabrėžė, jog didžiausias prioritetas iš visų projektų bus teikiamas Klaipėdos uosto gilinimo darbams, nes jie būtini suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Minėti darbai kainuos apie 200 mln. Lt.


Transporto indėlis į BVP –18 mlrd. litų


„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriui plėtoti 2009 m. tarptautiniai partneriai įsteigė asociaciją EWTC II. Minėtos asociacijos prezidentu yra išrinktas laikinojo premjero A. Kubiliaus patarėjas Algirdas Šakalys. Panašu, kad ši asociacija labiau rūpinasi iniciatyvomis, siekiančiomis gauti ES finansavimą iš 2014–2020 m. bendrijos biudžeto. „Asociacija apjungia partnerius iš 13 šalių, kuriose yra iš viso 37 konkretūs subjektai“, – aiškino A. Šakalys. Pasak jo, transporto koridorių sistema visoje Europoje sukurta tam, kad palengvintų krovinių gabenimą iš Azijos į Vakarų Europą, tačiau šio tikslo kol kas nėra pavykę niekam pasiekti. „Iki šios dienos buvo mėginta net 18 kartų sukurti tam tikrą sistemą, kuri užtikrintų kaip įmanoma spartesnį krovinių pergabenimą, tarkime, iš Kinijos į pietų Prancūziją, bet visi mėginimai buvo nesėkmingi“, – kalbėjo A. Šakalys. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad krovinių gabenimo srautai tarp Azijos ir Europos yra rekordiniai. 2010 m. į Europą buvo pergabenta krovinių už 552 milijardus eurų. Skandinavijos šalims ir Lietuvai iš šios sumos teko tik 2,3 proc. Tačiau net ir šie skaičiai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas sukuria 5 proc. Lietuvos BVP, o visa šalies transporto sistema – apie 18 mlrd. Lt. A.Šakalys viliasi, jog EWTC rinkos dalis iki 2030 m. padidės iki 5 proc., o 2050 m. – iki 10 proc.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tikriausiai ne vienas vairuotojas vietoje tiesaus kelio rinktųsi vingiuotą ruožą. Ypač – kalbant apie sportinių mašinų savininkus.

Deja, Lietuvoje smagių vingiuotų kelių, kur entuziastas galėtų pasidžiaugti savo automobilio valdymo savybėmis, beveik nėra. Tuo tarpu dažnas pilietis, greitkeliu važiuojantis išilgai Lietuvos neabejotinai nuobodžiauja.


Visgi, valstybėse, kurios savo teritorijoje turi ir nemažai kalvų ar net ir kelių kilometrų aukščio kalnus, vairuotojai gali pilnavertiškai pasidžiaugti vairavimo malonumu. Štai, sakykime, įžymus „Stelvio pass“ kelio ruožas Italijoje posūkių gausa bei aukščio amplitude Europoje tikriausiai neturi jokių konkurentų.


Tuo tarpu kitose valstybėse yra nemažai tiesių, lyg styga, kelių, kuriais važiuoti būtų nuobodžiau nei tinginiauti. Savaime suprantama, didžioji dauguma tokių greitkelių yra nutiesta per dykumas.


Siūlome susipažinti su nuobodžiausiais keliais pasaulyje. Priminsime, jog šis sąrašas sudarytas jalopnik.com skaitytojų.


10) 17-asis greitkelis Kolorado valstijoje, JAV


77 km – nedidelis atstumas, tačiau kai kelias yra tiesus, kaip styga – kelionė smarkiai prailgsta. Maksimalus leistinas važiavimo greitis šiame greitkelyje – 120 km/h.


9) 10W greitkelis, Arizonos valstijoje, JAV


128 kilometrų ilgio tiesiojoje yra du posūkiai, kurių, važiuojant maksimaliu leistinu 120 km/h greičiu, nesijaus. Iš abiejų pusių kelią supa dykuma, taigi nuobodžiauti teks kiek ilgiau nei valandą.


8 ) I-80W greitkelis, Nebraskos valstija, JAV


135 km nuobodybės. Šiame kelio ruože dažniausiai kursuoja sunkvežimiai, tačiau važiuojant nuo Linkolno miesto, likus nedideliam atstumui iki kelio pabaigos bus vienas statesnis posūkis. Jeigu iki jo neužmigsite – kelionės tikslą tikriausiai pasieksite be jokių nuotykių.


7) SK-33 greitkelis, Saskačevane, centrinės Kanados provincijoje


Beveik 140 km kelio atkarpa draugiškoje valstybėje – greičiausias kelias į Redžainos miestą.


6) „Eyre“ greitkelis, Australija


Šis greitkelis yra pats ilgiausias tiesaus kelio ruožas visoje Australijoje. Apie jį užsimenama net ir kelio ženklais.

5) Kelias iš Šiaurės Dakotos valstijos į Kanadą


Šiaurės Dakotoje, JAV vairuotojų nuomone, yra daug smagių kelio atkarpų, tačiau vienas greitkelis į tokią kategoriją neįsispraudžia. Kiek ilgesnė nei 150 km atkarpa Kanados link tikrai nepatiks mažalitražinių automobilių savininkams.


4) 15/64 greitkelis iš Teksaso į Oklahomos valstiją, JAV


171 km ilgio tiesus greitkelis driekiasi per tris valstijas. Įsivaizduojate, trys valstijos ir nė vieno posūkio. O ir greičio viršyti nė nemėginkite.


3) 46 greitkelis, Šiaurės Dakotos valstija, JAV


Šis 190 km ilgio greitkelis taip pat nepopuliarus tarp posūkių mėgėjų. Neviršijant leistino 120 km/h greičio kelio atkarpą įveiksite per kiek daugiau nei pusantros valandos.


2) 10-asis greitkelis, Saudo Arabija


Beveik 260 km ilgio tiesiąją būtų galima įveikti automobiliu be vairaračio. Maksimalus leistingas greitis šiame kelio ruože – 120 km/h.


1) Greitkelis iš Jordanijos į Bahreiną


Nors ir šis kelias nėra tiesus, kaip styga, posūkių čia taip pat nesijaus. Negana to, šio greitkelio ilgis siekia net 1072 km. Vien sužinojus apie tokią nuobodžią kelio atkarpą, kaip mat ima miegas. Negana to, net ir turinti Saudo Arabijos naftos magnatai su savo superautomobiliais yra priversti šiame kelyje laikytis maksimalaus leistino 120 km/h greičio.


Kaip manote, ar tokie keliai yra saugūs, ar kaip tik pavojingi? Juk pernelyg tiesios atkarpos kelia nuobodulį, o dėl to vairuotojai gali užmigti.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Praėjo dvi savaitės, kai Medininkų pasienio kontrolės punkte (PKP) įsigaliojo nauja eilių reguliavimo tvarka, kurią vykdo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai. Nors dar prieš įsigaliojant šiai tvarkai vežėjai jos privalumų neįžvelgė, susidūrę su ja praktikoje, pamatė, kad situacija blogesnė, nei galėjo tikėtis.

Vežėjai šokiruoti


Dviejų savaičių užteko, kad Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių vežėjai, norėdami kirsti Baltarusijos sieną Medininkų pasienyje patektų į nepavydėtiną situaciją. UAB „Vantra“ direktorius Aldas Motiejūnas dabartinę situaciją Medininkų pasienyje įvertino labai blogai, nes, anot jo, pastačius saugos tarnybas, problemos ne tik neišsisprendė, o tapo dar aštresnės nei iki šiol. „Sužinojus informaciją, kad mašina sieną kertą per 8 valandas ir žinant tai, kad vairuotojo darbo trukmė taip pat 8 val., vadovaujantis nauja tvarka, belieka tik aplink eilę ir važinėti,“ – sakė A. Motiejūnas, pridurdamas, kad situacija pasienyje nepagerėjo, tiesiog papildomai kažkam reikia pinigų išsigryninti. „Jie kuria tvarką nesuderinę su vežėjų asociacija „Linava“, su vežėjais ir daro viską savaip. Tai kam ta tvarka naudinga? Vežėjams? Tikrai ne. Ji naudinga tik dviem įstaigoms: Pasienio kontrolės postų direkcijai ir „Ekskomisarų biurui“,“– piktinosi „Vantra“ direktorius. A. Motiejūną stebino ir tai, kad antrą kartą neišduodami talonėliai. „Jei mašina važiavo iki pasienio ir gavęs talonėlį vairuotojas privalo daryti pertrauką, tuomet jo eilė praeina ir jis turi vėl stoti į eilės galą. Talonėliai dalinami tik iki Šumsko sankryžos, bet gerai jei mašina iš Vilniaus ir turi darbo laiką ta atstumą pravažiuoti, o jei automobilis važiuoja iš Panevėžio ar iš Klaipėdos, tai jam paprasčiausiai neužteks laiko kirsti sieną. Čia kažkoks nonsensas,“ – situaciją Medininkų pasienyje apbibūdino A. Motiejūnas.


Kitos krovinių pervežimą vykdančios kompanijos „Autogika“ direktorius Bronislavas Geležiūnas naują tvarką taip pat vertino neigiamai. Anot jo, eilių reguliavimo tvarkai Pasienio kontrolės postų direkcija (PKPD) pasiruošė prastai. Kaip vieną iš esminių problemų ponas Geležiūnas išskyrė tai, kad beveik visas dvi savaitės šaldytuviniai automobiliai buvo praleidžiami be eilės, neva jie veža greitai gendančius produktus. „Būtina išsiaiškinti, kas yra gendantys produktai, nes tai, kad važiuoja šaldytuvinis automobilis dar nereiškia, kad jis veža greitai gendančius produktus. Greitai gendančių produktų kodus reikia paduoti „Ekskomisarams“, kuriems vairuotojai turi pateikti CMR važtaraščius. Tik tuomet viskas bus aišku, ar jie ikrai gali važiuoti be eilės,“ – situaciją Medininkų PKP apibūdino B. Geležiūnas. Jo žiniomis, neseniai vienas vairuotojas, neturėjęs teisės važiuoti be eilės, buvo parsiųstas į eilės galą, o tai suteikia vilties, kad prioritetinė eilė vežančių greitai gendančius krovinius, greitu metu susitvarkys.


Nors vežėjai įžvelgia daugybę trūkumų, PKPD vadovas Arnoldas Tvaronavičius sakė, kad jokių revoliucijų pasienyje nėra padaryta. „Pagrindinė permaina ta, kad buvo sutvarkytas eismas. Kai kam tai nepatinka. Anksčiau buvo tam tikros landos, kuriomis pasinaudodavo kai kurie vežėjai. Dabar, kai toms landoms užkertamas kelias, atsiranda ir nepatenkintų,“ – CargoNews sakė PKPD vadovas.


A. Tvaronavičius taip pat pabrėžė, kad lygindamas automobilių srautus pasienyje su ankstesniais metais prieššventiniu periodu, jų pagausėjimo nemato. “Jei žiūrėsime pagal ankstesnių metų statistiką, nuo lapkričio 1 d. yra žymiai mažesnės eilės. Šiuo metu (lapkričio 30 d. popietę) Medininkų punkte stovi 130 krovininių automobilių ir tai yra labai geras rodiklis,” – sakė PKPD vadovas.


Eilės internete neatitinka eilių realybėje?


Nepatenkinti vežėjai piktinasi ir dėl to, kad eilės, skelbiamos „Ekskomisarų biuro“ internetinėje svetainėje, neatitinka realybės. Vairuotojai važiavę lapkričio 29 d. pro Medininkų pasienio postą užfiksavo, kad 8.15 val. internete buvo pateikiama informacija, kad eilėje laukia 55 krovininiai automobiliai. Anot vežėjų, pasienyje laukė apie 400-500 krovininių automobilių.  Kad eilėje tikrai daugiau nei 55 sunkvežimiai, patvirtina ir jų nufilmuotas videosiužetas (straipsnio apačioje).


Kitą, lapkričio 30 d., rytą internete buvo deklaruojama, kad eilėje Medininkų PKP laukia 105 automobiliai. Anot vežėjų, eilėje laukia apie 500-600 automobilių. Kaip sakė B. Geležiūnas, „Internete rašo, kad laukti reikės 5 valandas, o vairuotojai laukia po parą ir ilgiau. Tikslesnė informacija internete buvo pateikiama, kai nebuvo naujos tvarkos. Tada daugiau teisybės buvo negu dabar“.


Nusprendėme išsiaiškinti, ar toks didelis netikslumas dėl eilių pasienyje, kurį tvirtino ir kiti kalbinti vežėjai, tai sistemos klaidos, ar kažkurios pusės pateikiama dezinformacija. Susisiekėme su „Ekskomisarų biuro“ viceprezidentu Arvydu Januška. Anot jo, pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį, kad internete rodomi užregistruotų, o ne laukiančių automobilių skaičius. „Automobilis į lentelę patenka tik tuomet, kai jis yra užregistruojamas (gauna numerėlį), o laukiančių automobilių gali būti ir daugiau. Aš nedrįsčiau tvirtinti, kad yra jau tokia didelė paklaida. Paklaida šiek tiek gali būti tačiau labai nedidelė,“ – tikino „Ekskomisarų biuro“ viceprezidentas. Jo nuomone, krovininių automobilių registracija šiuo metu vyksta sklandžiai, o paantrindamas PKPD vadovui sakė, kad nepatenkinti gali būti tik tie, kurie įvedus naują tvarką, prarado galimybes sieną kirsti greičiau nestodami į bendrą eilę.


Tai dvi skirtingos skirtingos nuomonės ir vis tik knieti išsiaiškinti, kas pateikia dezinformaciją – ar vežėjai „perlėnkė lazdą“ informuodami apie neatitikimus, ar internetinėje sistemoje vis tik pateikiama labai netiksli informacija? Kalbinant PKPD vadovą A. Tvaronavičių paaiškėjo, kad tiktai vieną dieną – lapkričio 29 – eilė buvo registruojama tik iki Šumsko sankryžos. Visomis kitomis dienomis, nuo lapkričio 19 d., A. Tvaronavičiaus teigimu, eilė buvo registruojama iki pat paskutinio eilėje stovinčio automobilio. A. Tvaronavičius, lapkričio 29 d. nesutikęs su „Ekskomisarų biuro“ siūlymu eiles registruoti tik iki Šumsko sankryžos (kaip buvo bandyta daryti lapkričio 29 d.), patikino, kad ir toliau bus registruojama visa eilė, kaip buvo iki šiol.


Tad, jei kalbėtumėme apie lapkričio 30 d. rytą, kuomet vėl turėjo būti registruojam visa eilė, internete buvo skelbiama, kad Medininkų PKP laukia apie 100 automobilių, o vežėjų teigimu 500-600. Ar 500 automobilių tai tėra nedidelė paklaida, spręskite patys…


Stovėjimo aikštelė – tolimoje ateityje


Kalbinti vežėjai lyg susitarę sakė, kad situaciją pasienyje gerokai pagerintų automobilių stovėjimo aikštelė, kuriuoje vairuotojai galėtų sustoti ir daryti darbo ir poilsio rėžime numatytas pertraukas. Vis tik PKPD vadovas tokią aikštelę Medininkų PKP žada dar negreitai. „Palaukimo aikštelė, kurioje vairuotojai galėtų atsistoti pailsėti, gauti tam tikrų paslaugų, kaip maitinimo, dušo, parduotuvė, numatyta vykdant bendrą Lietuvos-Baltarusijos projektą, kuriame ketiname pretenduoti į dalį Europinių lėšų. Tačiau ji galėtų atsirasti ne greičiau kaip už 2-3 metų,“ sakė A. Tvaronavičius. Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, kaip alternatyvą siūlė užpilti šalia esančius laukus žvyro danga ir įrengti, bent laikiną aikštelę, tačiau anot A. Tvaronavičiaus, tai neįmanoma. „Palikime tai spręsti profesionalams, kaip reikia įrengti aikštelę. Reljefas turi būti lygus, o jo 3 ha. plotyje nėra, reikia sklypą išlyginti, nukasti augalinį sluoksnį, pripilti žvyro, jį sutrombuoti, teritroriją aptverti… Yra daug problemų, kurių šalinimas brangiai kainuotų. Čia sprendimų greitų nebus,“ konstatavo PKPD vadovas. Jis patikino, kad artimiausiu metu planuojamas patobulinimas – vairuotojų informavimas per radijo stoteles. Planuojama vairuotojų naudojamais dažniais juos informuoti apie kertančių sieną automobilių talonėlių numerius ir kitą aktualią informaciją.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


„EuroFOT“ projekto metu buvo paskaičiuota kiek vežėjai sutaupo eksploatuodami vilkikus, kurie buvo įsigyti su įvairiomis pagalbinėmis elektroninėmis sistemomis.

Šiame projekte dalyvavo įvairios organizacijos iš 10 šalių. Vienas iš dalyvių – vilkikų gamintojas „MAN“. 57 šios kompanijos vilkikai dalyvavo 4 metų bandyme, kuriuo metu iš viso buvo nuvažiuota 7,5 mln. km.


Po visą Europą važinėję vilkikai buvo aprūpinti „MAN“ vairuotojo pagalbinėmis sistemomis tokiomis kaip pastovaus greičio ir atstumo tarp TP palaikymas (Adaptive Cruise Control) ir važiavimo juostos stebėjimo sistema (Lane Guard System).


Gauti rezultatai ne tik patvirtino, kad yra taupomas kuras, bet ir pateikė gerų žinių saugumo klausimu. Naudojant šias sistemas sutaupoma apie 2 proc. kuro, jei lygintume su analogiškais vilkikais be šių sistemų. Trečdaliu sumažėjo staigių stabdymų ir posūkių manevrų, o vidutinis kelionės greitis nežymiai padidėjo. Kritinių priartėjimų prie priekyje esančių transporto priemonių sumažėjo perpus.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vokietijos krovinių gabenimo kontrolės federalinė žinyba BAG pateikia svarbią informaciją apie tai, kokių kategorijų automobiliams privalomos žieminės padangos ir kokioms transporto priemonėms taikomos išimtys.

Žieminės padangos iš esmės privalomos visoms sausumos transporto priemonėms, važinėjančioms ne bėgių keliu, kurių ratus suka mechaninis variklis. Žiemines padangas M+S privalo naudoti visi autobusai, lengvieji automobiliai ir motociklai. Pagal BAG pateikiamą informaciją N2 ir N3 kategorijų sunkiasvorėms transporto priemonėms žieminės padangos privalomos tik varančiosioms ašims. Padangos sunkvežimiams ant kitų ašių dėl padidinto natūralaus kaučiuko kiekio pasižymi pagerintomis sukibimo su kelio danga savybėmis, palyginus jas su vasarinėmis lengvųjų automobilių padangomis, todėl iš esmės yra pritaikytos visiems metų sezonams.


Kam taikomos išimtys


Išimtys taikomos transporto priemonėms, kurios nenaudoja mechaninių variklių darbo, pvz., priekaboms, puspriekabėms, nameliams ant ratų, dviračiams ir pan.


Žieminės padangos neprivalomos ir žemės bei miškų ūkio reikmėms pritaikytoms specialiosioms transporto priemonėms, kadangi jos naudoja padangas su grubiu protektoriumi, tinkamu visiems metų sezonams. Pagal BAG pateikiamą informaciją tokios padangos, nesukeldamos pavojaus kitoms transporto priemonėms ir eismo dalyviams, gali būti eksploatuojamos ir žiemos sąlygomis.


Baudos už žieminių padangų naudojimo taisyklių pažeidimus


Važiuojant žiemos sąlygomis, esant plikšalai, šlapdribai, susidarius sniego ar purvo masei, ledui ar šerkšnui su krovinine transporto priemone, ant varančiosios ašies neturinčiai žieminių padangų M+S, BAG kontrolės pareigūnai skiria 40 eurų baudą. Sutrikdžius eismą dėl žieminių padangų nenaudojimo, bauda krovininės transporto priemonės vairuotojui padidėja iki 80 eurų. Bet kuriuo atveju už šiuos žieminių padangų naudojimo tvarkos pažeidimus vairuotojui dar skiriamas ir vienas baudos taškas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 lapkričio 29 d. veiklą pradeda Lietuvos verslininkus bei mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas (ViSATA). Jo tikslas yra atsinaujinančia energija varomo miesto transporto idėjos įgyvendinimas.

Aljanso steigėjai yra mokslinius tyrimus šioje srityje vykdantys Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetai (KTU ir KU) bei juos finansuojanti inovacijų bendrovė „Vėjo projektai”. Iniciatyvos vystytojai tikisi, jog įsibėgėjant verslo ir mokslo bendradarbiavimui, prie aljanso jungsis dalyviai iš įvairių verslo, mokslo ir visuomeninio gyvenimo sričių.


„Turime progą pataikyti į dešimtuką, kurdami taupias ir draugiškas miestui transporto sistemas. Daugelis Europos ir pasaulio miestų jau pradeda elektrifikuoti miesto transportą. Lietuvos mokslininkų potencialas yra pajėgus išspręsti technologinius iššūkius, kurti bei eksportuoti pasaulinėje rinkoje paklausias elektrinio transporto inovacijas”, – sako „Vėjo projektų“ valdybos pirmininkas Alvydas Naujėkas.


Pasak jo, pagrindinis verslo ir mokslo bendradarbiavimo tikslas yra paversti atsinaujinančia energija varomą transportą komerciškai patraukliu. Tam Lietuvos mokslininkai kuria baterijų darbą bei energijos naudojimą transporte tobulinančias naujoves, į vieną sistemą integruoja geriausius komponentus ir naujausius išradimus. Tai yra aktualu elektros transporto gamybos įmonėms, transporto paslaugas teikiančioms kompanijoms bei savivaldybėms globaliu mastu.


Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Rimanto Didžioko, bendradarbiaudamas su „Vėjo projektais“ universitetas dirba baterijų tyrimų srityje ir sukūrė unikalų elektrinės pavaros prototipą, kuris bus naudojamas elektrinių autobusų gamyboje. Jis tikisi, kad šio bendradarbiavimo vaisiai jau netrukus bus paklausūs tarptautinėje transporto inovacijų rinkoje.


„Tapsime naujovių poligonu tiesiogine to žodžio prasme – naujai kuriamame mokslo ir technologijų parke diegsime realiai mūsų teritorijoje veikiančią, atsinaujinančia energija kraunamų elektromobilių sistemą”, – teigia R. Didžiokas.


Pasak KTU mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekano dr. Andriaus Vilkausko, Lietuvos mokslininkų potencialą iliustruoja pavyzdys, jog universitete lygiai prieš dešimtmetį pradėtos vystyti elektros pavarų diegimo technologijos buvo teigiamai įvertintos JAV transporto departamento specialistų, tačiau liko neįgyvendintos dėl bendradarbiavimo su verslu stokos. Dabar analogiškos užsienio mokslininkų idėjos plačiai taikomos serijinių elektrinių ir hibridinių automobilių gamyboje.


„Turime antrą galimybę įsilieti į perspektyvią elektrinio transporto vystymo sritį. Tai įgalina padaryti įgyta patirtis, bendradarbiavimas su verslu bei idėja šiam transportui naudoti atsinaujinančią energiją”, – sako A. Vilkauskas.


Europos Sąjunga (ES) artimiausiais dešimtmečiais siekia įgyvendinti strateginį tikslą sumažinti miesto transporto išskiriamą anglies dvideginio kiekį iki nulio. Daugelis Europos miestų, tarp jų ir kaimyninių valstybių sostinės, jau po kelerių metų ketina pradėti elektrifikuoti miesto transportą. Bendrovės „Vėjo projektai“ duomenimis, ES šiuo metu naudojama apie 900 tūkst. vien visuomeninio transporto priemonių, iš kurių kasmet atnaujinama apie 10 proc.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Lapkričio 29 d. „Radison Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre įvyko konferencija „Saugus krovinių pakrovimas ir tvirtinimas – indėlis į JT kelių eismo saugos veiksmų dešimtmetį“. Konferencija organizavo „Linava“ kartu su draudimo kompanija „Rosgosstrakh“.

Konferencijoje dalyvavo nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio, kurie skaitė savo pranešimus vežėjams ir dalinosi patirtimi siekiant saugiai gabenti krovinius.


„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir „IRU“ akademijos vadovas Patrickas Philippas pirmieji stojo prie tribūnos ir pasveikino susirinkusius dalyvius. Svečias iš „IRU“ akcentavo, kad krovinių tvirtinimas yra viena svarbiausių pervežimo proceso dalių ir investavę šiek tiek daugiau laiko jam atlikti vežėjai tikrai nieko nepraras, nes šiuo metu įvykstančių avarijų dėl neteisingo krovinių tvirtinimo keliuose yra per daug.


Kaip didžiausias problemas susijusias su krovinių tvirtinimu P. Philippas paminėjo bendrų visoje ES reikalavimų nebuvimą. Taip pat daug aiškiau turėtų būti išreikšta atsakomybė visiems dalyvaujantiems krovinio pakrovime. Bendrus standartus turėtų įsivesti ir puspriekabių gamintojai, kad visose jose būtų vienodos tvirtinimo sistemos.


„IRU“ atstovas taip pat paminėjo ir skirtingų transporto rūšių tvirtinimo harmonizavimą. Kaip pavyzdį jis pateikė jūrinį konteinerį, kuriame blogai pakrautos prekės gali sėkmingai būti atplukdytos iki iškrovimo uosto, bet gabenant jas vilkiku iškyla problemų dėl ašių apkrovos ar kitų aspektų.


Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas Dr. Vidmantas Pumputis kalbėjo apie saugų krovinių tvirtinimą ir jo įtaką gabenimams. Pernai Lietuvoje užfiksuoti du vairuotojų mirties atvejai, kurie įvyko dėl blogo krovinio tvirtinimo. Tačiau susisiekimo ministerijos atstovas pasidžiaugė, kad šiuo klausimu Lietuvos vežėjai yra vieni geriausių Europoje. Pagal Vokietijoje surinktą informaciją, lietuviškais numeriais važinėjantys vilkikai šioje šalyje beveik visada krovinius būna pritvirtinę be priekaištų.


V. Pumputis pabrėžė, kad vežėjai yra viena labiausiai reglamentuotų verslo sričių. Čia yra reikalavimai darbo ir poilsio rėžimui, automobiliams, įvairiems žymėjimams ir t.t. Tad norint sėkmingai gabenti krovinius yra neišvengiamas personalo mokymas ir darbų kontrolė.


Anatolijus Šmeliovas, UAB „Russurvey“ direktoriaus pavaduotojas iš Baltarusijos pasidžiaugė, kad situacija Europoje yra žymiai geresnė nei Rusijoje. Čia, jo nuomone, trūksta elementariausių taisyklių kaip turi būti tvirtinami kroviniai. Pagal jo pateiktus skaičiavimus, kas ketvirtas sunkvežimis važiuojantis Maskvos žiediniu aplinkkeliu veža blogai pritvirtintą krovinį.


Taip pat kaip išskirtinumą vežant krovinius į Rusiją jis pabrėžė šios šalies dydį. Jei krovinys yra užplombuotas, tuomet gali tekti nuriedėti keletą tūkst. km. taip ir nepatikrinus ar šis gerai pritvirtintas. Įvertinus Rusijos kelius, nuo nuolatinės vibracijos diržai gali ir atsilaisvinti.


Kalbėdamas apie Baltarusiją, svečias pažymėjo, kad čia atvirkštinė situacija nei Rusijoje. Taisyklės sukurtos 2005 m., tačiau niekas jų netikrina, tad situacija primena Rusijos kelius. Kroviniai labai dažnai tvirtinami atsainiai, dėl to įvyksta eismo įvykiai. Policija tokius įvykius dažniausiai įvertina kaip vairuotojo klaidą ir jų statistikoje avarijų dėl blogo krovinių tvirtinimo yra labai nedaug, tad ir atitinkamų veiksmų jie nesiima.


Sorenas Christiansenas, „BOREAS“ vykdantysis direktorius ir saugaus krovinių tvirtinimo dėstytojas taip pat pateikė naudingos informacijos. Jis trumpai pristatė savo organizacija, kuri moko vairuotojus saugiai tvirtinti krovinius. Visi dėstytojai aktyviai dirba vairuotojais, todėl pateikia ne tik teorinės, bet ir praktinės informacijos.


Taip pat bendradarbiaudami su inžinieriais jie paskaičiavo daugumą krovinius veikiančių jėgų kurias jis ir pristatė. Kalbėta ir apie minimalų krovinio tvirtinimą, kad šis būtų visiškai saugus. Tokiu būdu taupomas laikas ir vežėjo išlaidos pervežimui.


„Linavos“ mokymo centro vadovas Osvaldas Manikas akcentavo, kad didesnę atsakomybę už krovinio tvirtinimą turėtų tekti siuntėjui, nes jis geriausiai žino jo specifikacijas ir gali jam parinkti tinkamą tarą bei tvirtinimo būdą.


Vilniaus Gedimino technikos universiteto Doc. Dr. Darius Bazaras pristatė tarptautinio tyrimo rezultatus, kurie nustebino jį patį ir salėje susirinkusius vežėjus. Tyrimo metu vežėjai vertindami labiausiai probleminius reikalavimus transporto verslui įvardijo darbo ir poilsio rėžimo, greičio, TP ir viršsvorio reikalavimus. Apklausos metu nei vienas vežėjas neišskyrė krovinių tvirtinimo kaip problematinio arba kaip reikalavimo, kurio nesilaikoma. D. Bazaras savo pristatymą pabaigė atvirtu klausimu: ar iš tikrųjų vežėjai taip gerai supranta krovinių tvirtinimą ir jį atlieka, o galbūt visiškai nekreipia į tai dėmesio?


Taip pat konferencijos metu kalbėta apie teismų praktiką susijusią su nuostoliais dėl blogai pritvirtinto krovinio, CMR konvencijos reglamentas šiuo klausimu bei draudimo kompanijų vertinimas įvykus įvykiui susijusiam su blogai pritvirtintu kroviniu.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Statistikos departamento duomenimis, transporto įmonių pardavimo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį gerokai išaugo. Jos sudarė 6,0 mlrd. litų (2011 m. III ketv. – 4,9 mlrd. Lt) ir, palyginti su 2011 m. atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 22,3 proc..

Labiausiai augo oro transporto bei sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų įmonių pardavimo pajamos – atitinkamai 61,4 ir 38,1 proc.. Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) įmonių pardavimo pajamos padidėjo 6,8 proc. ir sudarė 77,3 mln. litų (2011 m. III ketv. – 72,4 mln. Lt).


Transporto ir sandėliavimo įmonių pajamos per devynis šių metų mėnesius  išaugo 20,1 proc. ir siekė 16,7 mlrd. litų, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) – 8,1 proc. ir sudarė 234,8 mln. litų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pagaliau į Rusijos sostinę atkeliavusi žiema, kaip jau tapo įprasta, paralyžiavo visą didmiestį – dėl gausiai iškritusio sniego Maskvos gatvėse kilo tikras chaosas. Dar trečiadienį prasidėjusi smarki pūga per nepilną parą Maskvai padovanojo net trečdalį mėnesio kritulių normos, skelbia newsru.com.

Sinoptikų prognozės taip pat neguodžia: ketvirtadienį sniegas Maskvoje ir toliau kris, jį lydės smarkūs vėjai, gatves dengs plikledis. Penktadienį laukiama 2010 metais miestą iš rikiuotės išvedusios smarkios lijundros.


Sinoptikų duomenimis, prasidėjus pūgai, rajone Rusijos sostinės meteorologijos stotis užfiksavo 19 milimetrų kritulių (7 milimetrai iškrito dieną ir 12 milimetrų – naktį). Nuo trečiadienio 13 val. dienos iki 6 val. ryto ketvirtadienį Maskvoje iškrito nuo 14 iki 16 centimetrų sniego, „Interfax“ naujienų agentūrai sakė Rusijos sostinės mero pavaduotojas ūkio reikalams Igoris Pergamenščikas.


Tai reiškia, anot Rusijos Hidrometeorologijos biuro, jog per ne pilną parą Maskvoje iškrito beveik 35 proc. lapkričio kritulių normos, siekiančios 58 milimetrus. Kritulių rekordą pasiekė prie Maskvos esantis Naujosios Jeruzalės rajonas, kur naktį iš trečiadienį į ketvirtadienį iškrito 30 milimetrų kritulių.


Maskva ir toliau išlieka ciklono, atnešusio sniegą, įtakoje. Sinoptikai prognozuoja, jog ketvirtadienį Rusijos sostinėje gali iškristi dar 20 milimetrų kritulių. Remdamasis specialistų suteikta informacija, Maskvos mero pavaduotojas perspėjo: „dieną mieste gali iškristi dar 4-8 centimetrai sniego“.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos keliuose kitais metais atsiras kelio ženklai, skirti elektromobiliams. Visuomeninio transporto juosta galės važinėti ir lengvieji automobiliai, kuriuose važiuoja bent 4 eismo dalyviai.

Šie ir kiti pakeitimai numatyti atnaujintose Kelių eismo taisyklėse, kurioms šiandien pritarė Vyriausybė.

Kitąmet Kelių eismo taisyklėse atsiras trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams bei kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.

Atnaujintos Kelių eismo taisyklės leis maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti elektromobiliams bei lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai. Tokios juostos bus žymimos elektromobilio ir simboliu 4+.

„Pastarasis pakeitimas padarytas pasiūlius Vilniaus miesto savivaldybei. Jis įvestas norint paskatinti žmones važiuojant piko metu kooperuotis, nevažinėti keliais atskirais automobiliais. Kurios visuomeninio transporto juostos bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Taisyklėse taip pat numatyta suvienodinti motociklų ir lengvųjų automobilių greitį automagistralėse ir greitkeliuose.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Eligijaus Masiulio buvimas Susisiekimo ministerijoje, o Andriaus Kubiliaus – Vyriausybėje Klaipėdos uosto istorijoje įsimins kaip laikotarpis, kai uoste buvo įšaldyta plėtra. Tai, kad uosto investicijos smarkiai apkarpomos, pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, rašo “Klaipėda”.

“Šiuo metu uoste yra dvi didelės problemos. 2011 metais pasikeitė įmonių įstatymas. Nepavyko jo įgyvendinti. Buvome įsitikinę, kad Uosto direkcija – ypatingas subjektas Lietuvoje, todėl galės įrodyti Vyriausybei, kad turi strateginių projektų ir bus atleista nuo pelno mokesčio. Tai neįvyko. Taip pat stipriai uosto veiklą sujaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. “Klaipėdos naftai” pradžioje lyg ir nieko nereikėjo, bet vėliau atsirado sutartis, kuri “suvalgė” didžiąją dalį Uosto direkcijos investicinių pinigų. Kitoms investicijoms pinigų stokojama”, – dėstė A. Štaras. Tačiau uosto vystymas negali įstrigti. “Uoste dirbame su techniniais projektais, bet iki šiol girdėjome, kad direkcija neketina priimti naujų investicinių projektų nei 2013, nei 2014 metams. Ji laukia, kas bus toliau”, – pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.


Uosto direkcijos pinigų paėmimą valstybės biudžeto skoloms užkaišioti uosto kompanijos įvertino ypač nepalankiai. Iki to laiko, kol Susisiekimo ministerijai pradėjo vadovauti E. Masiulis, o Uosto direkcijai – E. Gentvilas, uoste niekas net ir nekalbėjo apie tai, kad direkcija gauna kokį nors pelną – buvo savaime suprantama, kad iš uosto veiklos gautos rinkliavos turi būti skiriamos uostui eksploatuoti ir tolesnei jo plėtrai. Dėl to Klaipėdos uostas visą laiką vystėsi neprašydamas pinigų iš valstybės biudžeto. Dabar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą – jai užkrauti didžiuliai įpareigojimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos ir atimti pinigai, kurie galėjo būti naudojami tolesniam Klaipėdos uosto vystymui. Todėl, pasak R. Juškos, nežinodama finansinių galimybių, direkcija užšaldo netgi tuos projektus, kuriems jau parinkti rangovai.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Lapkričio 29 – gruodžio 1 d. Lietuvos muitinė dalyvaus Tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai 2012“ . Šiemet Lietuvos muitinei atstovaujančių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų įrengtame stende – kontrabandos ir jos slėptuvių pavyzdžiai, vyks konfiskuotų prekių aukcionas.

Muitinės dalyvavimo parodoje akcentas, nuolat sutraukiantis būrius dalyvių ir smalsuolių, – net du muitinės konfiskuotų prekių aukcionai, vyksiantys lapkričio 30 d. 13 val. ir gruodžio 1 d. 12 val. Aukcione parduodamų prekių sąrašą galite rasti čia.


Muitinės stendo lankytojai galės susipažinti su mobiliųjų grupių automobiliuose įdiegta įranga, lapkričio 30 d. 14–17 val. vyks muitinės kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymai, o gruodžio 1 d., 15.00–17.30 val. – muitinės kinologų su tarnybiniais šunimis ir muitinės narų pasirodymai.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt