Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius, nurodo miesto savivaldybė.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Degučio, šią greitį mažinančią priemonę dalis gyventojų savo privačiose valdose yra įsirengę ir savo lėšomis.


„Kaune yra nemažai kvartalų, kuriuose kauniečiai savo iniciatyva įsirengė greitį mažinančius kalnelius ir taip ėmėsi tramdyti greičio mėgėjus. Žinoma, būtų kur kas geriau, jei visi vairuotojai būtų atsakingi ir tokiomis priemonėmis nereikėtų reguliuoti greičio“, - teigė G. Degutis.


Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius.


Greitį mažinantys kalneliai mieste yra įrengti Apuolės g., A. Mackevičiaus g., Aukštaičių g., Muitinės g., Kovo 11-osios g. atšaka tarp Chemijos g., Vytauto g., Geležinio Vilko g., Rytų g., Romuvos g., Žemaičių g., Žemaičių g., A. Ir J. Gravrogkų g., M. Gimbutienės g., Širvintų g., Giedraičių g., Vėtrungės g., Šarkuvos g


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekiant operatyviai spręsti tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančių vežėjų problemas, sudaryta valstybės institucijų ir vežėjų atstovų darbo grupė, kuri nuolat stebės ir operatyviai reaguos į besikeičiančią situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje.

Vežėjams svarbius klausimus kartu nagrinės Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai.

Ši darbo grupė nuolat stebės ir analizuos tarptautiniuose maršrutuose Lietuvos vežėjams kylančias problemas, ypač krovinių vežimo į Rusiją ir Baltarusiją situaciją, bei teiks siūlymus dėl šių problemų sprendimo.

Prieš dvi savaites Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija lankėsi Maskvoje, kur  Lietuvos vežėjų problemas vežant krovinius į Rusiją aptarė su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais.

Susitikimo metu Lietuvos delegacija išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams pailgėjusių valstybės sienos kirtimo procedūrų. Rusijos transporto ministerijai pakartotas jau anksčiau teiktas pasiūlymas įvesti papildomą dokumentą, kuris išspręstų leidimų naudojimo tvarką ir padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Toks dokumentas įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.

Rusijos kolegos žadėjo apsvarstyti minėtą Lietuvos siūlymą. Raštiško atsakymo į tai kol kas nėra gauta.

Šių metų balandžio viduryje Baltarusija sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą. Tuo tarpu Rusija padidino baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus. Nauja tvarka galioja visoms ES šalims.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Klaipėdos jūrų uostas šiemet sausį-balandį, perkrovė 11,17 mln. tonų krovinių – 6,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai perkrauta 12 mln. tonų.

Vien balandžio mėnesį Klaipėdos uostas perkrovė 2,87 mln. tonų krovinių, arba 2,6 proc. mažiau nei pernai balandį, pranešė uosto direkcija.


Birių ir suverstinių krovinių krova balandį, palyginti su balandžiu pernai, sumažėjo 2,9 proc. iki 1,039 mln. tonų, skystųjų krovinių padidėjo 7,8 proc. iki 947,7 tūkst. tonų, generalinių krovinių sumažėjo 11,5 proc. iki 885,5 tūkst. tonų.


Naftos produktų krova balandį padidėjo 16 proc. iki 809,4 tūkst. tonų, trąšų krova sumenko 13,9 proc. iki 803,9 tūkst. tonų, ro-ro krovinių  krauta 393 tūkst. tonų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2011-ųjų balandį.


Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys balandį buvo 29,8 tūkst. vienetų, arba 22,5 proc. mažiau nei prieš metus.


Klaipėdoje balandžio mėnesį iš viso apsilankė 24,1 tūkst. keleivių – 6,3 proc. daugiau nei 2011 metų balandį.


2011 metais Klaipėdos uostas perkrovė 36,6 mln. tonų krovinių – 16,9 proc. daugiau nei užpernai, kai perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vežėjams laukiant pirmųjų žinių iš Rusijos apie sugriežtintą tarptautinių pervežimų kontrolę, šios šalies teisinių paslaugų įmonės „Urvest“ atstovai siūlo vairuotojams atmintines, kurios gali palengvinti bendravimą su transporto inspekcija ir išvengti neteisingų baudų ar transporto inspekcijos pareigūnų reikalavimų.  

Rusijos teisininkai pažymi, kad bet kuris vairuotojas vežantis trečiųjų šalių krovinius į Rusijos federacijos teritoriją, turėtų žinoti šiuos dalykus apie transporto kontrolę.


Kas yra transporto kontrolė?


Transporto kontrolė (toliau - TK) tai veikla, kurią vykdo Rusijos federacijos pareigūnai stebėdami kaip yra laikomasi su krovinių pervežimais susijusių teisės aktų.


Kas gali atlikti TK?


TK gali atlikti tik Rusijos federacijos pareigūnai, kuriems yra numatytos transporto priežiūros funkcijos – Transporto inspekcija ir muitinės pareigūnai.


Kur yra atliekama TK?


TK atliekama automobilių sienos kirtimo punktuose, stacionariuose ir mobiliuose TK punktuose.


Kas yra TK punktas?


TK punktas – vieta, kur pareigūnai turi teisę atlikti TK. Toks punktas turi atitikti šiuos reikalavimus.


- Punktas turi būti pažymėtas specialiais ženklais;

- pareigūnas turi vilkėti specialią uniformą, turėti prie krūtinės segamą tarnybinį ženklą ir pažymėjimą;
- transporto priemonė turi būti stabdoma su specialiu disku, kuriame veikia raudona lempa.

Ką tikrina transporto inspekcijos pareigūnai?


Transporto inspekcijos pareigūnai atlieka transporto priemonės vizualinę, dokumentų ir instrumentinę patikrą.

Vizualinė patikra – tikrinami numeriai, specialių ženklų naudojimas, tachografas, bendra transporto priemonės būklė;
Dokumentų kontrolė  –  tikrinamas reikiamų dokumentų ir leidimų turėjimas, jų užpildymas;
Instrumentinė patikra – tikrinama transporto priemonės masė, gabaritai, atitikimas keliamiems saugumo reikalavimams (vairo mechanizmų, protektoriaus gylio, dūmingumo ir kt. patikrinimai).

Ko neturi teisės daryti transporto inspektoriai?


• Atlikti transporto priemonės patikrą ne TK punktuose;

• Atidarinėti užplombuotus dokumentus;
• Konfiskuoti dokumentus;
• Uždrausti transporto priemonei judėti Rusijos federacijos teritorijoje;
• Sulaikyti transporto priemonę (iki 2012 liepos 1 d.);
• Tikrinti transporto priemonės krovinių skyrių;
• Reikalauti baudą apmokėti vietoje.

TK ypatumai sienos kirtimo punktuose.


• TK muitinėje gali atlikti tik muitinės pareigūnai;

• Muitinės pareigūnai neturi teisės išrašyti protokolą už administracinių teisių pažeidimus, numatytus transporto teisės aktuose;
• Esant transporto teisės aktų pažeidimams, muitinės pareigūnai turi teisę neįleisti transporto priemonės į šalį, kol nebus panaikinti pažeidimai, arba neišleisti transporto priemonės iš šalies kol nebus panaikinti pažeidimai arba surašytas protokolas.

Kaip elgtis vykstant TK?


• Paprašyti, kad pareigūnas atliekantis TK prisistatytų ir pateiktų darbo pažymėjimą. Vardą, pavardę, tėvavardį ir pažymėjimo numerį rekomenduojama užsirašyti;

• Visus pareigūnų atliekamus pažeidimus ir neteisėtus reikalavimus užsirašyti.
• Jei turite kokių nors klausimų, būtinai reikalauti surašomų dokumentų turinio paaiškinimo.

Ką reikia žinoti vykdant pervežimą ir kokius dokumentus turėti?


• Vežant prekes iš muitų sąjungos  užtenka dvišalio leidimo. Taikyti vežėjui nuobaudas tokiu atveju yra neteisėta.

• Vykdant pervežimą su dvišaliu leidimu, vairuotojas kartu su standartiniais dokumentais, taip pat turi turėti dokumentus, kurie patvirtina, kad prekės yra pakrautos transporto priemonės registracijos šalyje ir įrodo, kad prekės į tą šalį atvyko kita transportu rūšimi arba kita transporto priemone.
• Vairuotojas turėtų žinoti ir suprasti kas yra pateikta jo dokumentuose ir sugebėti apie tai kalbėti su transporto inspektoriais.

Ką daryti jeigu yra išrašomas, jūsų nuomone, neteisingas administracinių teisių pažeidimo protokolas?


• Reikalauti, kad pareigūnai suformuluotų savo pretenzijas, išsiaiškinti tiksliai kas yra blogai, prašyti, kad pareigūnas motyvuotų savo sprendimą nurodydamas konkretų įstatymo pažeidimą;

• Nurodyti inspektoriui pervežimo maršrutą jį patvirtinant esamais dokumentais;
• Pranešti įmonės vadovybei apie inspektorių sudaromą protokolą;
• Protokole šalia grafos „paaiškinimai“ (объяснения) įrašyti „Pažeidimo fakto nepripažįstu. Kelionę pradėjau, pasikroviau krovinį Lietuvos (ar kitos šalies kurioje registruota transporto priemonė) teritorijoje. Į pasikrovimo šalį krovinys buvo atgabentas laivu (kito vežėjo, lėktuvu ar kt.), o tai nurodyta dokumentuose. (Факт нарушения не признаю. Перевозка была начата мной (груз был загружен) на территории Республики Литва / Латвия / Эстония. В страну погрузки товар был доставлен паромом (или «другим перевозчиком», «морем», самолетом» и пр.), о чем  прилагаю документы);
• Grafoje „paaiškinimai“ nurodyti kitus pažeidimus, kuriuos padarė pareigūnai;
• Paimti protokolo kopiją ir kaip galima greičiau ją išsiųsti įmonės vadovybei;
• Jei to paties pervežimo metu inspektoriai surašo antrą protokolą už tą patį pažeidimą, perspėti inspektorių, kad negalima surašyti protokolo už tą patį pažeidimą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 dalį 4.1 straipsnį. Jei vis tik protokolas vis tiek surašomas, tuomet grafoje „paaiškinimai“ įrašyti „Nesutinku su protokolu, tos pačios kelionės metu anksčiau buvo surašytas protokolas NR. ... pagal tą patį straipsnį. (Не согласен на основании ч.5 ст.4.1 КоАП РФ. Ранее в рамках данной перевозки по данной статье были оформлены протокол/постановление №…(указать номера протоколов)…)

Ką daryti kai neleidžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją?


• Reikalauti, kad pareigūnai suformuluotų savo pretenzijas, išsiaiškinti tiksliai kas yra blogai, prašyti, kad pareigūnas motyvuotų savo sprendimą nurodydamas konkretų įstatymo pažeidimą;

• Nurodyti inspektoriui pervežimo maršrutą jį patvirtinant esamais dokumentais;
• Pranešti įmonės vadovybei apie susidariusią situaciją;
• Pareikalauti, kad pareigūnai surašytų dokumentą, kuriame nurodytų neįleidimo priežastis. Gavus tokį dokumentą ant visų jo egzempliorių parašyti apie nesutikimą su priimtu sprendimu.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lenkijos muitininkai planuoja streikuoti gegužės 8 d. nuo 10 iki 12 val., gegužės 10 d. nuo 10 iki 22 val., o gegužės 11 d. streikas prasidės 7:00 val. ir tęsis kol kas nenustatytą laiką.

Vežėjams rekomenduojama vengti kirsti Lenkijos – Baltarusijos sieną šiuo metu. Taip pat tikėtina, kad susidarys nemažos eilės ir pasibaigus streikams pasienyje bus susidariusios ilgos eilės, kurioms išsklaidyti gali prireikti nemažai laiko.


Primename, kad tai ne pirmas kartas kai Baltarusijos – Lenkijos pasienyje dėl streikų dirbtinai sudaromos eilės.


Lenkijos muitininkai streikuodami reikalaus geresnių socialinių garantijų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pietų Korėjos policija siūlys naują įstatymą, numatantį bausti televizorius žiūrinčius vairuotojus, praneša naujienų agentūra AFP. Tokių veiksmų imtasi po pasipiktinimą sukėlusios trijų dviratininkių žūties praėjusią savaitę.

Dabartiniai įstatymai draudžia vairuojant žiūrėti prietaisų skydelyje sumontuotus televizorius, tačiau konkrečios baudos už tai nenumatytos. Televizoriai, plačiai paplitę Pietų Korėjoje, suprogramuoti taip, kad išsijungtų, kai transporto priemonė juda, tačiau juos nesunku perprogramuoti. Anot policijos, naujasis įstatymas netrukus bus pateiktas parlamentui. Visuomenėje laikomasi nuostatos, kad vairuotojai, žiūrintys televizorius, turėtų būti baudžiami“, – pranešime teigia Nacionalinė policijos agentūra.


Praėjusį antradienį sunkvežimio vairuotojas užmušė tris profesionales dviratininkes. Vairuotojas pripažino tuo metu žiūrėjęs televizorių. Jis sulaikytas už pavojingą vairavimą. Pasak policijos, dauguma vairuotojų vairuodami žiūri televizorius, kai kurie teigia, kad dažniausiai taip elgiasi taksi vairuotojai.


Oficialūs duomenys rodo, kad 2010 metais Pietų Korėjoje įvyko 226 878 eismo nelaimės, kuriose žuvo 5505 žmonės.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Po Rusijos sprendimo sugriežtinti baudas užsienio vežėjams, Lenkija ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Visoje Lenkijoje, o ypač pasieniuose kaimynai sugriežtino užsienio vežėjų kontrolę. Tiesa, ji labiausiai liečia Muitų sąjungos vežėjus.

Pagrindinis taikinys atliekant sunkvežimių patikrinimą yra leidimų gabenti krovinius per Lenkiją turėjimas ir teisingas jų užpildymas.


Muitų sąjungos vežėjai šiuo metu privalo itin kruopščiai pildyti lenkiškus leidimus. Už jų neturėjimą ar neteisingą užpildymą gresią tokios baudos:


• Tarptautinių pervežimų vykdymas neturint galiojančio leidimo užtraukia 10 tūkst. zlotų baudą (8250 Lt.).

• Neužpildytas iki įvažiavimo į Lenkiją arba neteisingai užpildytas tarptautinio pervežimo leidimas, užtraukia 8 tūkst. zlotų baudą (6600 Lt.).

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Prabėgusi savaitė buvo labai svarbi Lietuvos vežėjams. Svarbiausias jos įvykis – penktadienį Rusijoje įsigaliojo naujos baudos užsienio šalių vežėjams už tarptautinių krovinių gabenimų pažeidimus. Kol kas vertinti naują tvarką yra sunku, tačiau nuo šiol Rusijoje dirbti reiks itin atsargiai.

Rusijos atstovai ramina, kad iš esmės pervežimų tvarka nepasikeitė, įvestos tik griežtesnės baudos. Rusijos teisininkų kompanijos „Urvest“ atstovas Romanas Obrazcovas pasidalino savo patarimais su CargoNEWS portalo lankytojais apie tai, kaip reiktų elgtis transporto inspektoriams sustabdžius vilkiką, norint išvengti baudų.


Rusijos problemos, tikriausiai bus ir viena svarbiausių temų artėjančiame „Linavos“ Kongrese. Trečiadienį buvo oficialiai pranešta, kad Kongresas vyks birželio 1 d. Vilniuje.


Tą pačią dieną atskriejo ir žinia, kad Teismo sprendimu praėjusių metų spalio 7 dienos Kongreso rinkimų rezultatai lieka galioti, o išrinktieji revizijos komisijos nariai Vidmantas Pelėda, Mykolas Drėgva ir Alicija Monkevič, o taip pat – išrinktas prezidiumo narys Juozas Kuklys gali toliau eiti savo pareigas.


Tiesa, jau penktadienį, CargoNEWS redakcijoje video konferencijoje lankęsis Kęstutis Sadauskas patvirtino, kad tokį teismo sprendimą skųs įstatymo numatyta tvarka. Tad kol kas „Linavos“ rinkiminių rezultatų teismų maratonas nesibaigė.


Savaitės pradžioje Baltarusijos muitinės ir pasienio tarnybos pranešė, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje susiformavo milžiniškos eilės. Jų teigimu Lietuvos pusėje stipriai sumažėjo transporto priemonių pralaidumas. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, praėjusį savaitgalį buvo sutrikusi vizų registro sistema, kurią administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas. Dėl šios priežasties laikinai buvo sutrikusi trečiųjų šalių piliečių duomenų patikra, tačiau sistema netrukus vėl ėmė veikti.


Siekiant, kad, Lietuvos – Baltarusijos pasienyje eilėse laukiantys vairuotojai kuo sparčiau įformintų muitinės procedūras, o eilės kuo greičiau aptirptų, dirbti į Medininkų kelio postą nukreipta daugiau pareigūnų, poste dirbo ir mobiliosios muitinės kontrolės grupės.


Artėjant Seimo rinkimams valdžios vyrai po truputį pradeda kalbėti populistinėmis frazėmis. Šį kartą paskelbta apie tai, kad kuro kainas Lietuvoje tikrai galima sumažinti, nes rezervų, pasak jų, tam yra. Belieka tikėtis, kad šie žodžiai virs kūnu, ir artimiausiu metu degalinių kainų švieslentėse išvysime teigiamų pokyčių.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pavedimu gegužės 4 d. iš ministerijos ir transportą kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų bei asociacijos “Linava” vadovybės sudaryta darbo grupė, kuri teiks pasiūlymus susisiekimo ministrui kaip spręsti tarptautinių vežimų problemas, kylančias Rusijoje ir kitose šalyse. Taip bus užtikrintas operatyvus reagavimas į besikeičiančią padėtį tarptautinės rinkose ar šios rūšies vežimų reglamentavime.

Naujai suformuotos darbo grupės vadovu paskirtas susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris kartu su Susisiekimo ministerijos vyriausiuoju patarėju Rolandu Bražinsku ir atsakingais ministerijos pareigūnais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju Jonu Miškiniu, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju Algirdu Kuzmicku bei asociacijos „Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi bei sekretoriumi transporto politikai ir informacijai Gintautu Ramaslausku formuos strateginius žingsnius tarptautinio kelių transporto srityje.


Grupei talkins ir kitų įstaigų ekspertai bei organizacijų atstovai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. popierinių leidimų važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nebereikia – jų kopijos skelbiamos Inspekcijos interneto svetainėje.

Inspekcijos interneto svetainės skyriuje „Elektroniniai leidimai“ paskelbtas Inspekcijos išduotų didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimų važiuoti vieną kartą sąrašas. Leidimų sąraše paieška vykdoma pagal vieną iš dviejų kriterijų pasirinktinai – vežėjo pavadinimą arba transporto priemonės valstybinį numerį. Kelyje kontroliuojantys teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnai į paieškos sistemą įvedę vežėjo pavadinimą arba transporto priemonės valstybinį numerį gali greitai patikrinti, ar leidimas išduotas.


Pažymėtina, kad gauti leidimą važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nereikia vykti į Inspekciją – pakanka užpildytą prašymo formą į Inspekciją atsiųsti elektroniniu paštu. Jei vežėjas pageidauja gauti popierinį leidimą, jis jį gali atsiimti bet kuriame Inspekcijos departamente ar gauti paštu.


Nauja tvarka patvirtinta 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289.


Atkreiptinas dėmesys, kad didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimai važiuoti mėnesį ar metus išduodami įprasta tvarka ir šių leidimų originalus vežėjai turi pateikti kontroliuojantiems teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnams tikrinimų metu.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Hibridinis „Volvo“ sunkvežimis „Mean Green“ balandžio 27 d. Vendoverio aerodrome, Jutoje, JAV, pasiekė naujus pasaulio greičio rekordus.

Sunkvežimis „Mean Green“ pagerino šiuos pasaulio greičio rekordus: įveikdamas kilometrą įsibėgėjęs išvystė 236,577 km/h greitį, o įveikdamas kilometrą iš vietos išvystė 153,252 km/h greitį.


„Labai džiaugiamės „Mean Green“ važiavimo rezultatu, ypač turėdami omenyje vietovės aukštį, – sakė sunkvežimio „Mean Green“ vairuotojas ir savininkas Boije Ovebrinkas. – Žinojome, kad Vendoveris mums bus iššūkis, nes jis yra daugiau nei 1 280 m virš jūros lygio.“


Mėginimus pagerinti greičio rekordą stebėjo Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) JAV automobilių klubas, atliekantis tarptautinio automobilių sporto valdymo organo funkciją. Naujuosius pasaulio greičio rekordus FIA pripažins maždaug per 30–60 dienų.


Sunkvežimis „Mean Green“ sumušė ankstesnius savo paties rekordus – 218,780 km/h greitį, pasiektą įveikiant kilometrą įsibėgėjus, ir 152,253 km/h greitį, pasiektą įveikiant kilometrą iš vietos, – šie rekordai pasiekti 2011 m. birželį Hultsfredo oro uoste, Švedijoje.


Nors modifikuotas aerodinamiškas „Mean Green“ kėbulas mažai panašus į krovininio vilkiko kėbulą, sunkvežimis surinktas beveik tik iš gamyklinių „Volvo“ sunkvežimių dalių, įskaitant „Volvo VN“ kabiną ir rėmą. Sunkvežimyje „Mean Green“ įmontuotas gerokai patobulintas „Volvo D16“ variklis ir modifikuota automatizuota „Volvo“ pavarų dėžė „I-Shift“, kuri sujungta su elektriniu varikliu. Bendra elektrinio ir dyzelinio „Volvo D16“ variklių galia siekia 2 100 AG ir turi beveik 6 780 Nm sukimo momentą; vien elektrinis variklis suteikia 200 AG ir 1 200 Nm sukimo momentą.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) ir toliau sėkmingai auga keleivių skaičius: 2012 m. balandžio mėnesį keleivių skaičius augo 39,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Balandį keleivių skaičius siekė 159,2 tūkst., buvo įvykdyta 2515 skrydžių, kurių skaičius augo 17,6 proc. Ketvirtą šių metų mėnesį daugiausiai keleivių skrido į Frankfurtą, Rygą, Kopenhagą bei Taliną, Helsinkį ir kitus miestus. Keleiviai dažniausiai rinkosi skristi aviakompanijomis „airBaltic“, „Lufthansa“, „Scandinavian Airlines“, „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Small Planet Airlines“.
Pavasario viduryje jau buvo jaučiamas atostogų ritmas. Reguliariųjų maršrutų kurortinėmis kryptimis, tokiomis kaip Barselona, Paryžius, Roma, orlaivių užimtumas balandį siekė 80 ir daugiau proc. Taip pat aktyviai buvo vykdomi ir nereguliarieji skrydžiai - į Hurgadą, Šarm El Šeihą, Tenerifę ir kt., lėktuvai skrido 270 kartų. Ypač didelio populiarumo sulaukė Antalijos kurortas, į kurį keliaujančių turistų skaičius sudarė beveik pusę visų nereguliariais reisais skridusių keleivių skaičiaus.

Šių metų sausio – balandžio mėnesiais išvystytas vidutinis 55,9 proc. keleivių augimo tempas. Per keturis šių metų mėnesius aptarnauja 551,3 tūkst. keleivių, o 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu – 353,7 tūkst.

Iš Vilniaus oro uosto vasaros sezonu bus galima pasiekti 31-ą Europos miestą 36-iuose oro uostuose. Iš Lietuvos sostinės bus skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų. Vasaros sezono metu reguliarius skrydžius vykdys 21-a oro linijų bendrovė.

Šaltinis TVNO

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovai pastebi, kad avarijų priežastimis tampa ne tik vairuotojų išsiblaškymas, vairavimo kultūros stoka, bet ir vairuojant avima netinkama avalynė. Draudikai įspėja, kad atšilus orams, išauga šlepetes, aukštakulnius avinčių ar net basakojų vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, aukštakulniai ir šlepetės – pavojingiausia vairuotojų avalynė. „Yra tekę registruoti eismo įvykių, kilusių, kai vairuotojui nuo kojos nuslydo šlepetė ir jis nebegalėjo nei suvaldyti, nei sustabdyti automobilio. Vairavimas avint batus su aukšta pakulne taip pat pavojingas. Kulniukas gali sutrukdyti tinkamai nuspausti pedalą, nuslysti nuo jo, taip pat užstrigti tarp pedalų ar po juo. Kulniukui įstrigus po greičio pedalu, vairuotojai sudėtinga padaryti bet ką – tiek nukelti koją nuo pedalo, tiek jį spustelti. Tačiau bene baisiausias scenarijus gali susiklostyti, kuomet nulūžęs kulniukas įstringa po stabdžių pedalu“, – pasakoja draudimo ekspertas.


N. Giedraitis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai pasiryžta vairuoti netgi basomis. Tai itin pavojinga, kai kuriose šalyse netgi uždrausta.


Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per pirmus šių metų mėnesius registravo 5,9 tūkst. eismo įvykių – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Eismo įvykio metu vidutiniškai patiriama 2 tūkst. litų siekianti žala. Tikslios statistikos, kiek eismo įvykių sukelia šlepetes avintys vairuotojai, nėra, tačiau žalas registruojantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasarą jų pasitaiko ženkliai daugiau“, – teigia N. Giedraitis. Jis pastebi, kad vairuotojų su šlepetėmis eismo įvykių pasekmės būna įvairios – pasitaiko susidūrimo su kitais automobiliais, atsitrenkimo į kelio ženklus, stulpus atvejų, netinkama avalyne avintys vairuotojai nesuvaldę automobilio taip pat nuvažiuoja nuo kelio. Dėl netinkamo apavo vairuotojas gali patirti tiek keliasdešimt litų, tiek keliasdešimt tūkstančių litų siekiančią žalą.


Prie kitų pavojingų vairuotojų įpročių, nevertinant tokios pašalinės veiklos vairuojant kaip valgymas, kalbėjimas telefonu ir pan., galima būtų priskirti netaisyklingai laikomas kojas ant pedalų, netaisyklingą rankų poziciją ant vairo bei vairavimą gulint arba atsirėmus į vairą. „Įprotis netaisyklingai laikyti kojas ant pedalų turi įtakos, ar lemiamu momentu vietoj stabdžių nebus paspaustas greičio pedalas. Pedalus sumaišę vairuotojai atsitrenkia į kitus automobilius ar net pastatus. Pastebime, kad pedalus neretai sumaišo automobilį su automatine pavarų dėže pradedantys vairuoti vairuotojai, taip pat tokio pobūdžio įvykius sukelia vairuotojai turintys mažą vairavimo patirtį. Tuo tarpu netaisyklinga sėdėsena arba netaisyklingas vairo laikymas užkerta kelią tinkamai bei laiku reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Jeigu vairuotojas sėdi per arti vairo, jam tampa ne tik sunkiau valdyti automobilį, bet ir kyla didesnė grėsmė saugumui dėl pernelyg arti esančios saugos pagalvės“, – pasakoja N. Giedraitis.


Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas primena, kad sėdėsena prie vairo visų pirma turi būti patogi. Padėjus kojas ant pedalų reikėtų patikrinti, ar galite be pastangų juos paspausti iki galo. Optimalus atstumas iki vairo tampa tuomet, kai atsilošus ir ištiesus rankas, vairo viršutinę dalį pavyksta pasiekti riešu. Rankos turėtų būti kiek sulenktos. Taisyklinga rankų pozicija ant vairo atitinka 9 ir 3 valandą laikrodyje. Reguliuojant sėdynės aukštį, reikėtų įvertinti, ar galimybė daugiau matyti aukštai sėdint nevaržo judesių laisvės – ji šiuo atveju svarbesnė. „Taisyklinga sėdėsena ne tik nevargina vairuotojo, bet ir suteikia galimybę greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vairuoti saugiausia su neslystančia bei patogia, judesių nevaržančia avalyne. Ji, kitaip nei šlepetės, turėtų būti prigludusi ir laikyti visą pėdą. Jeigu mėgstate vaikščioti su aukštakulniais ar šlepetėmis, automobilyje verta laikyti vairavimui tinkamų batų porą, kurią būtų galima vairuojant apsiauti“, – pataria N. Giedraitis.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Aukščiausiame teisme priimtas sprendimas, kuris yra palankus prastais šios šalies keliais riedantiems automobilių savininkams. Kelius prižiūrinti įmonė turės atlyginti žalą vairuotojui, kuris apgadino savo transporto priemonę dėl blogos kelio būklės.

Vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas po to, kai šis įlėkė į didelę duobę ir kurio ieškinį patenkino Rusijos Aukščiausiasis teismas, iš pradžių kreipėsi į rajoninį ir miesto teismą, tačiau ten sau palankaus sprendimo neišgirdo. Teismuose konstatuota, kad dėl avarijos ir mašinos apgadinimo kaltas pats vairuotojas. Aukščiausiasis teismas į susidariusią situaciją pažvelgė kitaip ir konstatavo, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, duobės nebuvo pažymėtos reikiamais ženklais, o ir pačiame kelyje nebuvo greičio apribojimų dėl blogos jo dangos būklės.


Duobių dydis buvo didesnis nei leistina, dėl to teismas kaltę skyrė kelią turinčiai prižiūrėti vietinei kelių priežiūros tarnybai, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų ir neužtikrino saugios kelio dangos ar įspėjamųjų ženklų pavojingose jo vietose.


Nukentėjusiam vairuotojui kelininkų kaltę pavyko įrodyti pirmiausiai dėl to, kad išsireikalavo iš policijos pareigūnų, kad šie surašytų eismo įvykio aktą su visomis aplinkybėmis. Pagal reikalavimus, duobės keliuose negali būti didesnės nei 15 cm. pločio, 60 cm. ilgio ir 5 cm gylio. Prie surašyto akto buvo pateiktos ir fotografijos. Dėl visų šių aplinkybių teismas priėmė vairuotojui palankų sprendimą. Kelią prižiūrinti tarnyba vairuotojui turės atlyginti transporto priemonės nuvilkimo, remonto ir teisinio atstovavimo išlaidas.


Pagal statistiką, pavasarį Rusijoje kas šeštas eismo įvykis įvyksta dėl blogos kelio dangos.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Smarkiai auga kelių mokestis sunkiasvoriams automobiliams. Vežėjai, pasijutę melžiama karve kelininkų skylėms kamšyti, sako, kad didėjant pervežimų išlaidoms, brangs ir prekės, ir paslaugos, o dalis įmonių nuo augančių mokesčių naštos žada bėgti, verslą perkeldamos į kaimynines šalis. Kelininkai sako didesniais mokesčiais tik atstatantys teisingumą, kad daugiau mokėtų tie, kas labiausiai alina kelius.

Lietuvos keliai labiausiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių, todėl šie turėtų daugiausiai mokėti ir už naudojimąsi keliais ir taršą. Pagal šią logiką nuo gegužės 1-osios keičiasi kelių mokesčio dydžiai. Sunkiasvoriams automobiliams jie auga vos ne dvigubai.

„Paros mokestis buvo 20 litų, dabar jis pakyla iki 39 litų. Kadangi mes dar mokūs, tai iš mūsų dar nori išspausti, bet tai yra neteisinga. Jeigu tikrai mokesčiai bus ir toliau didinami – ir būtent vežėjams, tai tikrai kiekvienas susimąstys apie verslo perkėlimą į kitą šalį“, – sako UAB „Daimanta“ direktorius Dainius Abramavičius.

Pasak vežėjų, augančių kelių mokesčių naštą labiausiai pajus vidaus pervežimais užsiimančios bendrovės, o per jas – netrukus ir vartotojai, nes sunku rasti prekę ar paslaugą, kuri apsieitų be transporto.

„Jis [augantis mokestis] skaudus keleiviniam transportui ir vidaus pervežimams. Iš tikrųjų tai pakankamai didelė papildoma našta, kuri paveiks Lietuvos vežėjus labai stipriai.

Ir politikai, ir valstybės vadovai sakė jau ne kartą, kad Lietuvos ekonomiką ištempė paslaugų ir prekių eksportas. Šiandien mums, tam arkliui, kuris tempia, dedami ne tai kad apynasriai, dar kraunama papildoma našta negalvojant apie kitas galimybes“, – tvirtina „Linavos“ asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Didžiosios autobusų bendrovės sako, nors ir girgždėdamos, dar kurį laiką bandys išvengti bilietų branginimo. Mažiesiems autobusams, kaip ir daliai lengvųjų automobilių, politikų sprendimu kelių mokesčiai didės nedaug.

Anot kelininkų, didesniais kelių mokesčiais, kurie neaugo jau šešerius metus, tikimasi papildyti šiemet ypač nusekusius Kelių priežiūros ir plėtros programos išteklius. Tuo labiau, kad iki šiol mokesčiai už kelius buvo vieni mažiausių Europoje. Dabar bus panašūs kaip Bulgarijoje ar Rumunijoje.

Be to, formuojant šiemetinį kelininkų biudžetą jau buvo įskaičiuotos ir lėšos, kurias jie gaus už pabrangusias vadinamąsias vinjetes – metų, savaitės ar dienos kelių mokesčius.

„Jeigu pernai iš vinječių mes surinkom 70 mln. litų, tai šiemet planuojam, kad tas skaičius padidės 45–50-čia mln. litų. Tai bus nauda ir bus teisingumas atstatytas, nes paprastai naudotojas ir teršėjas yra tas sunkusis transportas, kuris daugiausiai veikia kelius, yra pagrindinis kelių ardytojas“, – teigia Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas.

Pasak A. Skrinsko, kelių priežiūrai – kartu ir miestų gatvėms tvarkyti – bus panaudoti 234 mln. litų iš daugiau kaip 900 mln., šiemet skiriamų keliams.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt