Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų “Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros viešai teikiamą informaciją. Gerai žinoma, kad skolų „Sodrai“ lygis bei mokėjimo tempai puikiai parodo verslo gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus.

Skolininkių, kurioms Sodra fiksavo 10 Lt ar didesnę skolą, sumažėjo kiek daugiau nei tūkstančiu – nuo 34 820 iki 33 813. Sąrašas skolininkių, kurios Sodrai buvo skolingos 50 000 Lt ir daugiau, sutrumpėjo 251 įmone. Anot UAB Creditreform Lietuva direktoriaus Sauliaus Žilinsko, geriausią Skolų “Sodrai“ rodiklį „0“ (per 6 mėn. nebuvo ypatingų įsiskolinimų) šiuo metu turi beveik 62 proc. , prasčiausią - „9“ (ypatingai dideli besitęsiantys įsiskolinimai) – 0,17 proc. veikiančių įmonių.


Tačiau verslo naujokams balansuoti pajamas ir išlaidas sekasi ne taip gerai. Ne anksčiau kaip prieš dvejus metus įregistruotos įmonės socialiniam draudimui įsiskolino beveik 1,4 mln. Lt  daugiau nei metų pradžioje. Skola ūgtelėjo nuo 8,3 iki 9,6 mln. Lt.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano veterinarinių tarnybų pareigūnai susitarė, kad jei bent viena iš Muitų sąjungos valstybių įves laikinus apribojimus gyvulinės kilmės produktų įvežimui iš trečiųjų šalių, tuomet importo draudimas galios visoje Muitų sąjungoje.

Šalis, kuri įves tokių produktų importo apribojimus turi operatyviai pateikti apie tai informaciją savo oficialiuose šaltiniuose ir nurodyti įvedamų apribojimų priežastį, o taip pat raštu apie tai pranešti kitų Muitų sąjungos valstybių atitinkamoms institucijoms.

Tokia pati veiksmų seka numatyta ir panaikinus importo apribojimus.

Siekiant laisviau keistis informacija apie leidimus gabenti gyvulinės kilmės produktus, Rusija ir Baltarusija naudos specialiai tam paruoštą elektroninę sistemą. Iš esmės bus pereita nuo popierinių prie elektroninių sertifikatų. Tokie sertifikatai naudojami ir Europos sąjungoje.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Intelektinių transporto sistemų (ITS) projektai Lietuvoje įgyvendinami jau daugiau kaip dvidešimt metų, o bendra jų suma viršija 500 mln. Lt. Dabar ITS įvairioms transporto sektoriaus problemoms spręsti pasitelkiamos vis dažniau. Jų diegimo politikai Lietuvoje, pritaikymui kasdienėje veikloje, praktiniams pavyzdžiams daug dėmesio bus skiriama ir transporto bei logistikos parodoje „TransBaltica“.

Daugelio dalyvių stenduose bus pristatomi inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.


ITS tema persikels ir į parodos renginius. Apie ITS plėtrą Europos Sąjungoje, ITS diegimą ir perspektyvas Lietuvoje bus kalbama Susisiekimo ministerijos rengiamoje konferencijoje „ITS ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. Čia bus aptarti ir praktiniai ITS pavyzdžiai: išmaniosios sistemos viešajame transporte, intelektualus eismo valdymas ir kontrolė, „protingas“ automobilis ir jo valdymas bei kt. Konferencijos dalyviams bus pristatyta ir ITS asociacijos veikla, siekiai, tikslai. ITS asociacija savo rengiamame seminare svarstys įvairias ITS diegimo ir pritaikymo galimybes. Bus kalbama apie maršrutų planavimą internete, pažangų šviesoforinį reguliavimą, centralizuotą eismo valdymą, sunkiasvorio transporto viršsvorio fiksavimo technologijas ir sprendimus.  


Paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pastaruoju metu Lietuvoje nežymiai, o kitose Baltijos šalyse kiek akivaizdžiau smuktelėjus degalų kainoms, pradėta skaičiuoti: o kas moka pigiausiai. Vis dėlto kiek objektyvesnis būtų ne absoliučių, o santykinių kainų skaičiavimas – lyginant degalų kainą su pragyvenimo lygiu.

Jei lygintume degalų kainas su vidutinėmis pajamomis, tai paaiškėtų, kad Baltijos šalių vairuotojai už degalus moka dvigubai daugiau nei suomiai. Tiesa, estams malonumas važinėti automobiliu kainuoja šiek tiek pigiau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojams rašo laikraštis Õhtuleht. Naujienų agentūra Bloomberg palygino degalų kainas su vidutinėmis gyventojų pajamomis 55 pasaulio šalyse.


Jeigu Estijos gyventojas už benzino galoną (3,79 litro) moka 7,05 JAV dolerio, tai sudaro apie 14 proc. jo dienos vidutinės algos. Anot Bloomberg, Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos.


Estijos gyventojas už benzino galoną moka 14 proc. dienos vidutinės algos. Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos. Palyginimui: Rusijos gyventojai už galoną moka 9,1 proc., o JAV – 3,1 proc. savo dienos pajamų. Suomijoje, kur galonas benzino kainuoja pusantro dolerio brangiau, bet vidutinės pajamos daugiau nei tris kartus didesnės, už galoną benzino žmonės moka tik 6 proc. savo dienos uždarbio.


Brangiausiai benzinas kainuoja mažai uždirbantiems Indijos gyventojams. Šioje sparčiai besivystančioje Azijos šalyje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!

Indijoje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!

Pigiausiai degalų gali įsigyti (lyginant su pajamomis) Venesuelos gyventojai. Galonas kainuoja tik 0,09 JAV dolerio. Taigi, norėdami pripilti 50 litrų baką sklidinai, venesueliečiai sumokės tik 1,19 JAV dolerio. Lietuvos vairuotojai suplos 95,5 JAV dolerio. Tad už galoną benzino Venesuelos vairuotojas tesumoka 0,3 proc. savo dienos uždarbio, kai lietuviai už tą patį kiekį ploja 19 proc. dienos pajamų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Informuojame, kad vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 180 „Dėl poveikio priemonių ūkio subjektams“ dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434, 29.2, 30 ir 39.4 punktų reikalavimų pažeidimų dviem krovinius vežančioms įmonėms buvo taikytos poveikio priemonės – sustabdytas Europos Bendrijos licencijų galiojimas, kol bus pašalinti pažeidimai, tačiau ne ilgiau kaip penkiems mėnesiams.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 24 d. vykusio Pažeidimų prevencijos komisijos posėdžio, kuriame svarstyti transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo pažeidimai Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre ir praktinio vairavimo mokymo metu nustatyti UAB „Lekada“ vairavimo instruktoriaus vairuotojų pirminio mokymo pažeidimai, taip pat Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių pažeidimai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transida“ ir Gintaro Raižio individualioje įmonėje, rezultatus, Inspekcijos viršininko spendimu dėl vairuotojų pirminio mokymo pažeidimų Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre ir praktinio vairavimo mokymo metu nustatytų UAB „Lekada“ vairavimo instruktoriaus vairuotojų pirminio mokymo pažeidimų nebuvo taikytos poveikio priemonės.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš karto ėmėsi  šalį kamuojančių problemų sprendimo būdų paieškos. Vienas pirmųjų jo žingsnių – pasiūlymas leisti užsienio kompanijoms dalyvauti konkursuose ir tiesti kelius Rusijoje.

Valdžios organai iki šių metų gruodžio 1 d. turės paruošti įstatymo projektą, kuriame bus numatyta tokia galimybė.


V. Putinas tikisi, kad taip pavyks į šalį prisivilioti užsienio šalių specialistus, kurie panaudos šiuolaikines technologijas ir ties kokybiškesnius regioninius ir valstybinius kelius. Ekspertai vienbalsiai pritaria tokiam pasiūlymui, teigdami, kad tai padės stipriai pakelti konkurenciją šioje srityje, o taip pat ir pagerinti kelių kokybę. Užsienio statybininkai turėtų įnešti ir naujų vėjų į kelių tiesimo technologijas, bei jų priežiūrą, o būtent pasenusios technologijos ir neefektyvūs metodai yra įvardijami kaip didžiausi Rusijos kelininkų darbo trūkumai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Finansų ministerija, atlikusi degalų kainų stebėseną, skelbia, kad nuo šių metų balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai, šalies mažmenininkai benzino ir dyzelino kainų nekeitė. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje kainų mažėjimas jau pastebimas. Prekybininkai degalais kritikuoja tokius pastebimus ir teigia, kad paskubėta su išvadomis.

Europos Komisijos pateikti duomenys atskleidžia, kad nors Lietuvoje yra taikomas mažiausias akcizas dyzelinui Europos Sąjungoje, šio tipo kuras šalyje yra pigesnis tik vienu centu (4,67 Lt/l) nei Estijoje (4,68 Lt/l). Estijoje dyzelinas apmokestinamas 29 ct mažiau nei Lietuvoje. Palyginus su Estija, Lietuvoje A95 markės benzinas brangesnis 25 ct už litrą (5,01 Lt/l). Apskaičiuota, kad dėl mokesčių kaina turėtų skirtis apie 12 ct. Latviai, gegužės 7 d. duomenimis, už dyzeliną mokėjo 4,76 Lt (9 ct daugiau nei Lietuvoje), o už A95 markės benziną – 4,96 Lt/l (5 ct mažiau nei Lietuvoje).


Degalinių atstovai: lyginti negalima


Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius teigia, kad lyginti degalų kainų pokyčių skirtingose šalyse negalima. „Visa tai lemia konkurencinė aplinka. Kainos kyla ir leidžiasi skirtingose šalyse ne vienodai. Jei kažkada Lietuvoje kainos krito labiau nei Estijoje, tai dabar krinta lėčiau. Tai ne tik įmonių savarankiškos kainodaros pasekmės, bet ir šalies kainos reguliuojasi viduje“, - tikino pašnekovas.


Kaip teigė L. Vosylius, jo kalbinti degalų mažmenininkai sako, jog teigti, kad kainos nesureagavo didmeninės kainos mažėjimui, negalima. „Sureaguota buvo ir kainos yra sumažėjusios“, - teigė asociacijos, atstovaujančios degalinių tinklams, vadovas.


Paklaustas, ar galima tikėtis, kad degalų pirkėjai artimu metu pajus didesnius kainų sumažėjimus, L. Vosylius atsakė: „Tai priklausys nuo mūsų didmenininko kainodaros. Jei vienas mažmenininkas mato, kad viena įmonė elgiasi kitaip, tai negali sau leisti kainas sumažinti iki minimumo“.


Komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus pašnekovas kritikavo, kad nuo balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai tyrimas buvo atliktas per greitai. „Finansų ministerijos tyrimai kartais būna labai skubūs. Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei ministerija pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą“.


„Lietuva Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius teigė, kad kol kas didelio degalų kaino sumažėjimo vartotojai nepajuto dėl kuro atsargų. „Kadangi turime jų, kainos dar nespėjo sureaguoti. Kol kas jos nenukritę tiek, kiek galėtų. Kai atsargos pasibaigs, iš karto pasijus kainų mažėjimas. Jei didmeninės degalų kainos ir toliau kris, vartotojai pajus dar mažesnes degalų kainas“, - teigė degalinių tinklo atstovas.


Šiuo metu Seime yra įregistruotas pasiūlymas nuo birželio 1 d. sumažinti akcizą benzinui iki ES leistino minimumo. Skelbiama, kad toks sumažinimas galėtų mažmenines benzino kainas sumažinti apie 30 ct. Finansų ministerija nerimauja, kad degalų kainų sumažėjimo efektas bus pastebimas tik po kurio laiko ir laikinas.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Degalais didmena ir mažmena prekiaujanti bei kreditines ir debetines degalų korteles platinanti UAB „Stateta“ pradėjo bendradarbiauti su degalinių tinklu „Abromika“. Dabar Lietuvoje su nuolaidų kortele „Stateta“ pigesnių degalų galima įsipilti 35 degalinėse.

Prie „Statetos“ nuolaidų sistemos prisijungusi UAB „Abromika“ valdo 7 degalines, kurios yra prie strategiškai svarbių kelių ir greitkelių Kauno, Kelmės, Molėtų, Šiaulių, Trakų ir Utenos rajonuose.
Sistema „Stateta Card“ buvo sukurta prieš penkerius metus – jos tikslas, suvienyti nedidelių degalinių tinklus, kad su viena kortele klientai degalus galėtų pirkti visoje Lietuvoje ir taip būtų galima konkuruoti su didžiausias degalinių operatoriais. Su kortele „Stateta“ degalus dabar galima įsipilti 12-os bendrovių degalinėse, kurios veikia visoje Lietuvoje. „Stateta“ turi tris degalines Alytaus ir Marijampolės rajonuose.

Didina konkurenciją

„Prisijungti prie „Stateta Card“ sistemos mus paskatino noras pasiūlyti savo klientams išvystytą degalinių tinklą su lanksčia nuolaidų sistema. „Stateta“ šioje srityje pasirodė tinkamas partneris, kadangi per keletą metų jie išplėtojo „Stateta Card“ sistemą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, susijungę po vienu stogu su kitais nedideliais degalinių tinklais mes galime drąsiau konkuruoti su didžiaisiais degalinių tinklais“, – pagrindines prisijungimo prie degalinių sistemos „Stateta Card“ priežastis nurodo Arūnas Zalba, UAB „Abromika“ direktorius.

„Stateta“ savo ir partnerių klientams siūlo kelių rūšių korteles. Fiziniams asmenims skirta nuolaidų kortelė „Stateta EKO“ suteikia galimybę taupyti ne tik pilantis degalus, bet ir įsigyjant kitas prekes, dalyvauti akcijose bei specialiuose pasiūlymuose. Šios nuolaidų kortelės naudotojas pildamasis degalus „Statetos“ arba jų partnerių degalinėse gauna iki 15 ct/l nuolaidą.

Juridiniams asmenims „Stateta“ siūlo kreditines ir debetines kuro korteles „Stateta Card“, su kuriomis klientai gali atsiskaityti be grynųjų pinigų. Įmonėms suteikiamas kreditas, o apmokėti už degalus galima per sutartą laikotarpį. Šį saugų ir patikimą būdą jau pasirinko keli šimtai įvairios veiklos šalies įmonių. Ataskaitas apie suteiktas paslaugas įmonės gali matyti realiu laiku internete.
Dar daugiau kaip 1000 degalinių į vieną tinklą „Stateta Card“ sujungė Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

„Stateta“ taip pat bendradarbiauja su vienu iš didžiausių Vakarų Europos degalinių tinklu IDS (International Diesel Service). Šiame daugiau kaip 600 degalinių tinkle aptarnaujamos „Statetos“ platinamos kreditinės degalų kortelės IDS Q8 . Jos įmonėms padeda sumažinti kurui skiriamas lėšas net iki 24%, nes atsiskaitant su IDS Q8 degalų kortelėmis galima pasinaudoti galimybe mokėti be PVM. Įmonė moka už kurą be PVM mokesčio, todėl taupomos įmonės apyvartinės lėšos.
„Stateta“ šiemet planuoja dar plėsti degalinių tinklą Lietuvoje, kad pavienėms degalinėms padėtų pritraukti didelius vežėjus ir pasiūlyti jiems būtinų paslaugų, kurių negali suteikti vieną ar kelias degalines turinčios įmonės.

Šaltinis UAB RINKOM

Šių metų rudenį į Vilniaus miesto gatves turėtų išvažiuoti pirmieji 18 ekologiškų autobusų, kuriuos sostinės savivaldybė įsigis panaudodama Europos Sąjungos paramos lėšas. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei šiam tikslui paskirta beveik 11,5 mln. litų ES sanglaudos fondo paramos.

Naujieji autobusai bus modernūs, draugiški aplinkai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis. Juos įsigijus Vilniuje bus galima atsisakyti keliolikos senų taršių autobusų, todėl sumažės transporto priemonių keliamas triukšmas, į orą bus išmetama mažiau teršalų, be to, mažiau kainuos autobusų remontas ir priežiūra. Viešasis transportas taps patrauklesnis sostinės gyventojams ir svečiams, pagerės autobusų vairuotojų darbo sąlygos.

„Be šių transporto priemonių, artimiausiu metu už mūsų skirtas ES paramos lėšas sostinė ketina įsigyti dar 19 ekologiškų autobusų. Planuojama, kad jie pasieks Vilnių kitų metų vasarą. Iš viso Vilniaus viešojo transporto parkas pasipildys 37 naujais autobusais“, – sakė ministras E. Masiulis.

Sostinės autobusų parkui itin reikia atnaujinimo, nes šiuo metu jis stipriai susidėvėjęs. Beveik pusė autobusų, net 178 iš 376, yra senesni nei 15 metų. Vidutinis autobusų amžius siekia daugiau nei 13 metų, tuo tarpu kituose Europos miestuose – 6–8 metus. Didžioji dauguma senesnių autobusų yra „Karosa“ markės, gamintojų rekomenduojamas jų eksploatavimo laikas yra 10 metų. Šie autobusai neatitinka ES ekologinių reikalavimų, tampa pavojingi priešgaisrinio saugumo požiūriu.

Įgyvendindami ekologiško viešojo transporto plėtros projektus, naujų autobusų jau įsigyja ir kiti Lietuvos miestai. Kaunas perka 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus, Klaipėda planuoja įsigyti 12, Šiauliai – 8 tokius autobusus. Panevėžio autobusų parką papildys šeši hibridiniai elektra ir dyzelinu varomi autobusai.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus turėtų papildyti 87 ekologiškos transporto priemonės. Miestuose bus atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra, nutiesti arba rekonstruoti beveik 22 km dviračių takų. Šiam tikslui suteikiama ES parama sieks beveik 75,4 mln. litų.

Minėti projektai įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“. Atliekami darbai ir investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Rusijai pradėjus taikyti sugriežtintą tarptautinių vežimų kontrolę, mūsų šalies vežėjai susidūrė su naujais iššūkiais, kuriuos kartu su juristais ketina aptarti konferencijoje „Transportas – eksporto variklis“.

Konferencijoje apie vežėjų darbo Rytų rinkose patirtį, problemas ir perspektyvas diskutuos transporto verslą vienijančių asociacijų atstovai, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos muitinės atstovai. Vežėjų darbo Rytų muitų sąjungoje teisinius aspektus apžvelgs „Eurazijos transporto operatorių susivienijimo“ vadovas, transporto ir muitinės teisės ekspertas iš Maskvos Aleksandras Žigulinas. Teisinę aplinką sugriežtinus tarptautinių vežimų kontrolę Rusijoje ir galimus sprendimus aptars juridinės firmos „Jurvest“ partneris Romanas Obrazcovas.

Šios problemos rūpi nemažai mūsų šalies transporto verslo daliai. Asociacijos LINAVA duomenimis, Rusijos kryptimi važiuoja daugiau kaip 600 asociacijai priklausančių transporto bendrovių ir apie 13 tūkst. vilkikų.

Vežėjų konferencijoje taip pat bus pristatyti šio sektoriaus tyrimai ir apklausų rezultatai, aptarti lūkesčiai ir didžiausios baimės.

Konferencija rengiama transporto ir logistikos parodoje „TransBaltica“ gegužės 23 d.

Paroda „TransBaltica“vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę vežėjai ir toliau labiausiai dairėsi į Rusijos pusę. Buvo laukiama pirmųjų žinių susijusių su padidėjusia atsakomybe už tarptautinių pervežimų pažeidimus. Kol kas informacijos apie nubaustus Lietuvos vežėjus nėra. Ar tai tyla prieš audrą? Praėjusią savaitę Rusijoje buvo ir prezidento inauguracija ir pergalės dienos minėjimas, galbūt dėl to vežėjai kol kas nebuvo ypatingai tikrinami?

Lenkija


Lenkai nelaukė pirmųjų nuobaudų savo vežėjams ir jau pirmadienį kalbėta apie tai, kad kaimynai sugriežtino sunkvežimių kontrolę, o pagrindinis taikinys yra leidimų gabenti krovinius per Lenkiją turėjimas ir teisingas jų užpildymas.


Tai nebuvo visos žinios atskriejusios iš Lenkijos. Darbo savaitės pabaigoje muitininkai surengė streiką. Ir nors buvo tikimasi blogiausio, dėl operatyvaus informacijos paskelbimo labai didelių eilių nesusidarė, vilkikai pasuko kitais keliais.


Baltarusija


Baltarusija ir toliau aktyviai stiprina savo kaip tranzitinės šalies pozicijas. Nutarta per artimiausius keletą metų pastatyti 48 muitinės  – logistikos centrus. Pusė šių sandėlių bus Minsko apskrityje, o likę įsikurs šalia svarbių tranzitinių kelių.


Taip pat pranešta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. pradės veikti daugiau mokamų kelių atkarpų. Mokesčiai bus renkami iš visų transporto priemonių, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t., o taip pat iš visų lengvųjų automobilių, kurie registruoti ne Muitų sąjungoje.


Lietuva


Lietuvoje irgi buvo gana svarbių žinių vežėjams. Visų pirma Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos  viršininko įsakymu patvirtintas Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją, sąrašas.


Muitinės departamentas informavo, kad ruošiasi peržiūrėti greitai gendančių prekių sąrašą, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos generalinio direktoriaus.


Savaitė pasibaigė žiniomis iš „Linavos“ prezidiumo posėdžio. Visi kalbinti prezidiumo nariai teigė, kad posėdis buvo labai produktyvus, apsvarstyti visi darbotvarkėje numatyti klausimai: išrinkta buhalterinę apskaitą vesianti įmonė, patvirtinti įvairių darbo grupių veiklą apibrėžiantys reglamentai, asociacijos skolininkams kuo greičiau pateikti skolų grąžinimo grafikus, pristatyti pirmojo šių ketvirčio finansiniai rezultatai, kurie pranoko lūkesčius.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kas Lietuvos ekonomika ryškesnio augimo sulauks tik kitais metais.

Vis dėlto finansų krizę patiriančioje Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos ūkis šiemet bus vienas sparčiausiai kylančių po Lenkijos, praneša Lietuvos radijas.


EK skaičiavimai rodo, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas pasieks 2,4 proc., o kitąmet, jei Vyriausybės politika nesikeis, BVP išaugs 1 procentiniu punktu.


Pagal dabartinius skaičiavimus, kitais metais geriausių ekonomikos rezultatų 27 valstybių bloke pasieks trys Baltijos šalys – sparčiausiai augs Estijos, tuomet Latvijos ir Lietuvos ūkiai.


Nedarbas 2013-aisiais, lyginant su šiemet, Lietuvoje turėtų sumažėti 1 procentiniu punktu, tačiau EK skaičiavimais, jis vis dar išliks didesnis nei ES vidurkis.


Infliacija Lietuvoje, palyginti su dabartiniu rodikliu, ir šiemet, ir kitąmet turėtų sumažėti.


EK prognozuoja, kad Europos Sąjungoje šiemet sparčiausiai ekonomika kils Lenkijoje, o didžiausias smukimas laukia Graikijos.


Visoms 27 ES šalims EK prognozuoja nulinį augimą šiais metais, o 2013-iesiems – 1,3 proc.


Pagal EK prognozes, 17 šalių, kurios naudoja eurą, ūkis 2012 metais smuks 0,3 proc. Tuo metu 2013 metams numatomas 1 proc. augimas.


Europos Komisija du kartus per metus rengia savo ekonomikos apžvalgą ir stebi, kaip šalių vyriausybių politika skatina ūkio augimą.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. gegužės 2 d. Briuselyje vyko kelių transporto sektoriaus socialinio dialogo komiteto prie Europos Komisijos generalinio direktorato Užimtumui, socialiniams reikalams ir įtraukčiai (DG EMPLOYMENT), darbo grupės posėdis. Asociaciją LINAVA darbdavių pusėje kartu su IRU ir kitomis asociacijomis atstovavo advokatas Justinas Usonis.

Posėdyje buvo diskutuojama dėl socialinių partnerių pozicijos apie ES Komisijos parengtą transporto sektoriaus baltąją knygą Transportas 2050. Pagrindiniai tikslai, kurių bus siekiama iki 2050 m., yra šie:

- Pasiekti, kad miestuose nebeliktų įprastais degalais varomų automobilių.
- Pasiekti, kad 50 proc. vidutinio nuotolio tarpmiestinio keleivių ir krovinių vežimo keliais paslaugų būtų perkelta į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.
- iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
IRU ir jos asociacijų atstovai išreiškė savo prieštaravimus tokiems tikslams, kurie yra diskriminaciniai kelių transporto šakos atžvilgiu, ją silpninantys. Ekologiniai reikalavimai yra diegiami neproporcingai (pvz. vandens transportui taip griežtai netaikomi ir pan.).
Socialiniai partneriai pradėjo formuluoti bendrą rezoliuciją dėl baltosios knygos, ties kuria bus dirbama ateinančiu laikotarpiu.

Posėdžio metu Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) atstovai pristatė studiją dėl vairuotojų kvalifikacijos direktyvos (2003/59/EB) įgyvendinimo ES šalyse narėse ir statistiką apie kelių eismo įvykius, kuriuose buvo įtrauktas komercinis kelių transportas. Imamasi veiksmų kelių eismo įvykių mažinimui pasiekti – bus stiprinama kontrolė keliuose. Galvojama apie papildomus reikalavimus ir vairuotojams mėgėjams vairuojantiems automobilius iki 3,5 t., nes ES užregistruota apie 6 mln. tokių vairuotojų.

Komisija taip pat inicijuoja triukšmo mažinimo priemones kelių transporte. Sumažinus krovininių automobilių skleidžiamo triukšmo lygį, būtų galima kai kurias miesto transportavimo paslaugas teikti naktį, taip sumažinant spūstis dieną ir pan.

Pastaba: Asociacijos LINAVA atstovo kelionės į posėdį išlaidas apmokėjo ES Komisija.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per šių metų keturis mėnesius į nacionalinį biudžetą, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, gauta 6 mlrd. 618,6 mln. litų. Tai 131,4 mln. litų arba 2 proc. daugiau nei prognozuota, nurodo Finansų ministerija. Visų pagrindinių mokesčių surinkimas viršijo prognozę.

Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-balandžio mėnesius gauta 5 mlrd. 564,6 mln. litų, t.y. 70,1 mln. Lt arba 1,3 proc. daugiau nei prognozuota.


Daugiausia pajamų per keturis šių metų mėnesius surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 3 mlrd. 90,4 mln. litų. Buvo prognozuota surinkti 3 mlrd. 89,3 mln. litų.


Per šį laikotarpį 1 mlrd. 87,8 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes). Buvo prognozuota gauti 1 mlrd. 59,9 mln. litų.


Pelno mokesčio per šių metų sausio-balandžio mėnesius surinkta 209,6 mln. litų, prognozuota surinkti 183,8 mln. litų.


Nacionalinio biudžeto (kartu su savivaldybėmis) pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 1 mlrd. 167,7 mln. litų, buvo prognozuota – 1 mlrd. 112,6 mln. litų.


Patvirtintame 2012 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 131,1 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 18 mlrd. 16,2 mln. pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 624,2 mln. litų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Atlikdama degalų kainų stebėseną, Finansų ministerija analizavo padėtį  Lietuvos didmeninėje ir mažmeninėje rinkose bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“, mažmeninėse rinkose. Nuo balandžio pradžios (14 savaitė) ši naftos perdirbimo įmonė mažino didmenines degalų kainas, tačiau mažmeninių rinkų reakcija skirtingose šalyse buvo skirtinga – Estijoje ir Latvijoje kainos pradėjo mažėti, tuo tarpu Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.

Gegužės 7 d. Europos Komisijos duomenimis, dyzelino kaina Lietuvos degalinėse buvo  tik vienu centu už litrą mažesnė nei Estijoje, nors dyzelinas mūsų šalyje apmokestinamas 29 centais už litrą mažiau nei Estijoje. A95 markės benzinas pastarojoje pigesnis 25 centais už litrą, nors dėl mokesčių įtakos kaina turėtų skirtis apie 12 centų už litrą. Išsamesnę informaciją apie degalų kainas su ir be mokesčių rasite žemiau pateikiamoje lentelėje.


Primename, jog dėl pereinamojo laikotarpio mūsų šalis taiko mažiausią dyzelino akcizą visoje Europos Sąjungoje, tačiau mūsų šalyje parduodamo dyzelino kaina be mokesčių, paprastai yra keliais ar keliolika centų didesnė nei aplinkinėse ES valstybėse.


Benzinui didesnį nei minimalų akcizo tarifas taiko ne tik Lietuva, bet ir visos kaimyninės ES šalys – Estija, Latvija, Lenkija. Šiuo metu Seime registruotas siūlymas nuo 2012 m. birželio 1 d. sumažinti akcizų tarifą benzinui iki ES leistino minimumo. Teigiama, kad tokiu atveju benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų vienam litrui (įskaitant akcizo mažinimo poveikį PVM), tačiau yra didelė tikimybė, kad vartotojai efektą pajus ne iš karto, benzinas tiek neatpigs Lietuvos degalinėse, o sumažėjusios kainos laikysis trumpai.


Finansų ministerija ne kartą akcentavo, kad degalų kainos priklauso ne vien nuo akcizų ar mokesčių, bet pirmiausia, nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat – ir nuo konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius bei degalų paklausos.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt