Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kurio tikslas – aiškiau reglamentuoti kontrolierių veiksmus privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu bei griežčiau reglamentuoti jų atsakomybę.
Ministro R. Sinkevičiaus nuomone, norint, kad privalomoji techninių apžiūrų sistema veiktų skaidriai ir efektyviai, būtina griežta kontrolierių atsakomybė už transporto priemonių būklės patikrinimo objektyvumą.
,,Jei kontrolieriai bandys neleistinai pasipelnyti iš savo veiklos, tikrindami transporto priemonių techninę būklę, arba nepastebės pavojingų trūkumų privalomosios techninės apžiūros metu – jie praras darbą. Priėmus šį įsakymo pakeitimą, neabejoju, kad nesąžiningų kontrolierių gerokai sumažės“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Siekiant, kad ši nuostata praktikoje būtų efektyvi, numatoma, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisekimo ministerijos pareigūnai, atsitiktinai pasirinkę abejotinos būklės transporto priemones (kurioms kontrolierius būtų suteikęs techninės apžiūros taloną), pakartotinai patikrins jų būklę dar neišvykus iš privalomosios techninės apžiūros įmonės. Tai yra viena iš priemonių, kurią naudojant tikimasi sumažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Rusijoje ruošiamos įstatymų pataisos, pagal kurias vairuotojai eismo taisyklių pažeidimus padarę dėl blogos kelio dangos bus atleisti nuo atsakomybės.
Pagal neoficialią statistiką, beveik trečdalis vairuotojams skirtų baidų yra už kelių eismo taisyklių pažeidimus padarytus dėl blogos kelio dangos.
Kol kas nėra tiksliai suformuluotas nusižengimų sąrašas už kuriuos nereikės mokėti baudų. Tarp tokių tikrai turėtų būti įvairūs kelio ženklinimo nesilaikymo reikalavimai ir kiti panašūs smulkūs nusižengimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. gruodžio 27 d. Kalvių–Meitenės ir Smėlynės–Medumi pasienio ruožuose VKTI ir Latvijos pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EEB 5 straipsniu, vykdė suderintus kelių transporto priemonių patikrinimus, kurių metu iš viso buvo patikrinta 40 transporto priemonių, iš jų 23 – Lietuvos, 9 – Latvijos, 3 – Estijos, 2 – Ukrainos, Lenkijos, 1 – Rusijos.
Kontrolės metu Lietuvos ir Latvijos pareigūnai trims Lietuvos ir dviem Estijos vairuotojams už nustatytus vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, vienam Lietuvos vairuotojui už nesumokėtą kelių naudotojo mokestį taikė administracines sankcijas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-02
2011 m. vasaros sezono metu į Lietuvą ir iš jos reguliariuosius skrydžius 54 kryptimis vykdė 18 aviakompanijų, o 2012 m. vasaros sezono metu – 21 aviakompanija 61 kryptimi. Remiantis Civilinės aviacijos administracijai aviakompanijų pateiktais tvarkaraščiais bendras iš Lietuvos oro uostų per 2012 m. vasaros sezoną įvykdytas reguliarių skrydžių skaičius buvo 10355, t.y. 6,2 % daugiau nei 2011 m.
2012 m. į rinką atėjo 5 naujos aviakompanijos: „EuroLOT“, „Transaero Airlines“, „IrAero“, „Aeroflot“ ir „AK Bars Aero“. 2012 m. vasaros sezono tvarkaraštyje nebeliko 2012 m. pavasarį bankrutavusios „Skyways“, taip pat paraiškos 2012 m. vasaros sezonui nebepateikė ir „Sweden Airways“.
Vilniaus oro uostas
2011 m. vasaros sezono metu iš Vilniaus oro uosto buvo skraidoma 29 maršrutais, o 2012 m. šis skaičius išaugo iki 34. Buvo pasiūlyti nauji maršrutai į Karlsruhe (Vokietija), Krokuvą, Maskvos Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostus, Sankt Peterburgą, Sandefjordą (Norvegija), Bergeną (Norvegija), Stavangerį (Norvegija), Paryžiaus Bovė oro uostą, Liverpulį. Tačiau nebeliko skrydžių į Barselonos Žironos oro uostą, Stokholmo Arlandos ir Skavstos oro uostus, Amsterdamą ir Berlyną.
Toks pat arba panašus vidutinis skrydžių dažnis per savaitę 2011 m. ir 2012 m. vasaros sezonais išliko Vienos, Varšuvos, Romos (CIA ir FCO), Oslo, Maskvos (VKO), Kijevo, Frankfurto, Dublino, Briuselio, Londono (STN), Korko, Eindhoveno (per sezoną buvo įvykdyti tik 5 skrydžiai), Dortmundo, Donkasterio, Bremeno ir Bergamo maršutuose. Didžiausia skrydžių dažnio kaita 2012 m. vasaros sezono metu buvo Talino, Helsinkio, Barselonos (BCN) ir Londono (LTN) maršrutuose – čia vidutinis skrydžių dažnis augo. Skrydžių dažnis iš Vilniaus oro uosto mažėjo Rygos, Prahos ir Kopenhagos kryptimis.
Bendras faktinis reguliariųjų skrydžių skaičius per 2012 m. vasaros sezoną padidėjo 6,9 %: nuo 13809 iki 14764 (remiantis Vilniaus oro uosto teikiamos ICAO statistikos I forma, nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.)
Prie maršrutų skaičiaus išaugimo 2012 m. labiausiai prisidėjo Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas perkelti dalį skrydžių iš Kauno oro uosto į Vilniaus oro uostą, Vengrijos aviakompanijos „Wizzair“ padidintas maršrutų skaičius nuo 2012 m. gegužės mėnesio pabaigos, taip pat naujų aviakompanijų atėjimas į rinką: Lenkijos oro vežėjas „EuroLOT“ pasiūlė skrydžius į Krokuvą, Rusijos aviakompanija „AK Bars Aero“ vasaros sezono pradžioje skraidė į Sankt Peterburgą (skrydžius nutraukė 2012 m. birželio 4 d.), Rusijos nacionalinis oro vežėjas „Aeroflot“ atnaujino istorinį maršrutą į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, o dar viena Rusijos aviakompanija „Transaero Airlines“ vykdė reguliariuosius skrydžius į Maskvos Domodedovo oro uostą.
Kaip ir 2011 m., taip ir 2012 m. vasaros sezono metu iš Vilniaus oro uosto reguliariuosius skrydžius vykdė aviakompanijos „Austrian Airlines“, „Finnair“, LOT Polish Airlines“, „UTair“, „CSA Czech Airlines“, „Estonian Air“, „Brussels Airlines“, „SAS Scandinavian Airlines“, „Lufthansa“, „Norwegian Air Shuttle“, „AerLingus“, „AirBaltic“, „AeroSvit Airlines“. Iš viso 2012 m. vasaros sezono metu iš Vilniaus oro uosto skraidė 19 aviakompanijų, t.y. 3 daugiau nei 2011 m.
Kauno oro uostas
2011 m. vasaros sezono metu iš Kauno oro uosto buvo skraidoma 21 maršrutu, o 2012 m. maršrutų skaičius išaugo iki 23: pradėti reguliarūs skrydžiai į Maskvą, Lydsą (Didžioji Britanija), Eindhoveną (tačiau įvykdyti tik 5 skrydžiai sezono pradžioje), Palma de Maljorką, Maltą ir Paphos (Kipras), tačiau nebeliko skrydžių į Paryžių, Bergamą, Barseloną – šiuos maršrutus aviakompanija „Ryanair“ perkėlė į Vilniaus oro uostą. Skrydžiai į Gioteburgą (Švedija), pradėti vykdyti 2011 m. vasaros sezono metu, nebebuvo vykdomi 2012 m.
Toks pats arba panašus vidutinis skrydžių dažnis per savaitę 2011 m. ir 2012 m. vasaros sezonais buvo Tamperės, Oslo, Frankfurto, Londono (STN, LGW), Liverpulio, Edinburgo, Dublino, Briuselio, Bristolio, Birmingemo, Stokholmo, Koso ir Alikantės maršrutuose. Vidutinis skrydžių dažnis mažėjo Rygos maršrute ir neženkliai augo Londono (LTN) maršrute. Nuo 2012 m. vasaros sezono pirmos pusės „Ryanair“ sumažino skrydžių dažnį iki vieno skrydžio per savaitę į Rodo oro uostą.
Bendras faktinis reguliariųjų skrydžių skaičius per 2012 m. vasaros sezoną padidėjo 3,9 %: nuo 3738 iki 3883 (remiantis Kauno oro uosto teikiamos ICAO statistikos I forma, nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.)
Tiek 2011 m., tiek ir 2012 m. vasaros sezonais iš Kauno oro uosto reguliariuosius skrydžius vykdė aviakompanijos „AirBaltic“ ir „Ryanair“. 2012 m. prie šių aviakompanijų prisijungė ir Rusijos oro vežėjas „IrAero“ pasiūlydamas skrydžius į Maskvą, kurie keleivių susidomėjimo nesulaukė ir buvo nutraukti 2012 m. gegužės mėnesį.
Palangos oro uostas
2011 m. ir 2012 m. vasaros sezonais iš Palangos oro uosto buvo skraidoma 4 maršrutais: į Rygą, Oslą, Kopenhagą ir Maskvą. Vidutinis skrydžių dažnis per savaitę 2012 m. vasaros sezono metu sumažėjo Rygos maršrute, Kopenhagos ir Maskvos maršrutuose išliko nepakitęs, o Oslo maršrute išaugo daugiau nei dvigubai, kadangi aviakompanija „SAS Scandinavian Airlines“ prie jau turimų reguliarių skrydžių į Kopenhagą, pasiūlė skrydžius ir į Oslą, kur jau skraidė Norvegijos oro vežėjas „Norwegian Air Shuttle“.
Bendras faktinis reguliariųjų skrydžių skaičius per 2012 m. vasaros sezoną padidėjo 2,5 %: nuo 1442 iki 1478 (remiantis Palangos oro uosto teikiamos ICAO statistikos I forma, nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.)
Tiek 2011 m., tiek ir 2012 m. vasaros sezono metu Rusijos oro vežėjas „Rusline“ į Palangos oro uostą skraidė tik vasaros mėnesiais. 2011 m. ir 2012 m. vasarą į Palangą skraidė tos pačios aviakompanijos: „AirBaltic“, „Norwegian Air Shuttle“, „SAS Scandinavian Airlines“ ir „Rusline“.
Civilinės aviacijos administracija
Bankai, o dar labiau draudimo kompanijos nebuvo patys geriausi vežėjų draugai 2012-aisias metais. Paanalizuokime, kaip šių institucijų atstovai vertina besibaigiančius metus ir, ar turi gerų prognozių vežėjams 2013-iems metams.
Finansavimas autoparkų plėtrai išaugo 8 proc.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų (sausio-rugsėjo) mėnesius finansavimas vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams, autobusams įsigyti šalies mastu išaugo 8 proc. Toks augimas fiksuojamas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. Vis tik, kaip teigia AB „SEB lizingas“ Pardavimo plėtros departamento direktorė Jurgita Černeckienė, lizingo augimas šiame sektoriuje vis dar lėtėja. Kita vertus, atsigavus Europos gamybos ir vartojimo rinkoms, tikėtina, kad išaugtų ir poreikis plėsti bei atnaujinti autoparkus.
Kaip CargoNews patikino J. Černeckienė, remiantis kelių pastarųjų metų šalies lizingo pardavimų duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius lizingo, skirto vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams ir autobusams pirkti, rinkos pardavimai buvo didžiausi po ekonominės krizės laikotarpio ir siekė 744 mln. litų. Nepaisant to, jie dar nepasiekė 2008 metų rezultatų. Tuomet lizingo pardavimų vertė visoje Lietuvoje siekė 1,46 mlrd. litų.
Kad sunkiojo transporto pardavimai 2012 m. dar nepasiekė prieškrizinio lygio, patvirtino ir kitų bankų atstovai. DNB banke sunkiojo transporto įsigijimo finansavimas, lyginant su pirmu 2011 m. pusmečiu, išaugo 15 proc., tačiau, nepaisant augančių rodiklių, banko atstovai agresyvios transporto parkų plėtros neįžvelgia. Be to, bankų atstovai pabrėžia, kad prieškrizinė išperkamosios nuomos situacija (2008 m.) nebuvo tvari: pirkimas buvo nepamatuotas, dėl finansavimo į bankus kreipdavosi naujos, nepatyrę, daug rizikos keliančios įmonės. Šiuo metu situacija rinkoje tvaresnė.
Bankų specialistai taip pat atskleidė, kad 2012 m. vežėjai, pirkdami transporto priemones, prioritetus teikė naujiems automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus pasakojo, kad naujos sunkiojo transporto priemonės sudaro 70 proc. finansuojamo turto. Jam pritarė ir J.Černeckaitė: „Dėl finansavimo besikreipiantys vežėjai kaip ir ankstesniais metais pirmenybę teikia naujoms transporto priemonėms įsigyti. Pastebime, kad labiau domisi ir aukštesnės klasės gamintojais, tokiais kaip Volvo, Mercedes Benz, SCHMITZ Cargobull”.
Daugelyje bankų pagrindinės lizingo sąlygos ne tik kad nepasikeitė, bet ir švelnėjo. Anot bankų atstovų, kreditavimo sąlygos neturėtų keistis ir 2013-aisiais metais. Toliau vertindami įmones pagrindinį dėmesį bankai skirs įmonės pinigų srautams, ankstesnei kreditavimo istorijai, įvertins įmonės veiklą ir jos perspektyvas. Tik įsitikinę, kad įmonė galės vykdyti įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų, bankai priims sprendimą finansuoti.
Vairuotojų privalomojo draudimo bendroves įmones augino transporto verslas
Kitos vežėjus smaugiančios institucijos – tai draudimo kompanijos. Jos labiausiai skausmina vežėjus aukštomis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainomis, ir šioms kompanijoms – tai vienas svarbesnių pajamų šaltinių.
Lietuvos civilinės atsakomybės draudimo rinka privačių asmenų sektoriuje per 2012-uosius verslo segmente augo 10 proc.
„PZU Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo manymu, bendrosios verslo sektoriaus draudimo tendencijos byloja, kad Lietuvos verslas stabilizuojasi, verslininkai sudaro planus ilgesniems laikotarpiams ir drąsiau prognozuoja verslo ateitį.
„Lietuvoje ir toliau naujų automobilių perkama nedaug, todėl 10 proc. augimas vertintinas kaip pozityvus. Verslo segmento augimą didžiąja dalimi lėmė vežėjai, kuriems šie metai buvo kur kas geresni – nuvažiuoti ilgesni maršrutai, dirbo daugiau sunkiųjų automobilių“, – teigia M. Jundulas. Jo manymu, prieš kelerius metus fiksuotas trumpalaikių sutarčių padidėjimas rodė verslo netikrumą dėl ateities ir būsimų užsakymų. Šiuo metu vėl ilgėjantis ilgalaikių sutarčių sąrašas leidžia teigti, kad verslas yra tikresnis dėl savo ateities ir imasi kurti ilgalaikius planus bei drąsiau prognozuoti pajamas.
Kasko draudimo rinką Lietuvoje taip pat augino krovinių pervežimo verslas. Juridinių asmenų kasko draudimo įmokos paaugo 15 proc. Kasko sutarčių įmonės pasirašė 12 proc. daugiau, o tai liudija, kad dalis įmonių skyrė lėšų automobilių atnaujinimui ir kaip jau teigė bankų atstovai, įmonės pirko naujas transporto priemones.
„Kaip ir prognozavome, pirmą pusmetį kasko draudimas augo intensyviau, o antroje metų pusėje tempai ėmė lėtėti. Kasko rinkos atsigavimas įmanomas tik prasidėjus aktyvesnei automobilių prekybai. Draudimo rinką išjudins bet koks didesnis automobilių, nebūtinai naujų, pirkimo tempas, kurio kol kas nepastebime“, – teigė „PZU Lietuva“ vadovas.
Žvelgdamas į 2013-uosius „PZU Lietuva“ vadovas mano, kad draudimo rinka turėtų augti apie 6 proc. Jei Lietuvos ekonomikai seksis gerai, tai atsispindės ir draudimo rinkos tendencijose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepojos uostas, trečias pagal dydį tarp dešimties Latvijos uostų, šiemet pasiekė naują krovos rekordą, perkrovęs daugiau kaip 7,2 mln. tonų krovinių.
BNS skaičiavimais, uosto krova, palyginti su 2011 metais, padidėjo maždaug 57 procentais.
„Šie metai buvo labai teigiami, perkrauta daugiau kaip 7,2 mln. tonų krovinių ir tai yra absoliutus rekordas per visą uosto istoriją“, – pareiškė Liepojos specialiosios ekonominės zonos administracijos rinkodaros ir investicijų skyriaus vadovas Ivo‘as Kolinšas.
2011 metais Liepojos uostas perkrovė 4,8 mln. tonų krovinių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-28
Naktį protarpiais lynojo su šlapdriba didžiojoje šalies dalyje. Vakarinėje šalies dalyje snigo. Ankstų penktadienio rytą snyguriavo vakarinėje šalies dalyje, šlapdriba Šiaulių, Alytaus apskrityse ir Ignalinos rajone, lynojo Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, Vidurio Lietuvoje – be kritulių.
Magistralinių kelių dangos daugiausia šlapios. Krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu. Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Utenos apskritį, keliuose vietomis formuojasi plikledis, slidūs ruožai yra barstomi.
Visi Lietuvos rajoniniai keliai yra išvažiuojami. Rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur nedidelis trumpas sniegas, plikledis. Aukščiausia temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-28
2013 metais apyvartoje pasirodysiančius pašto ženklus kurs 11 dailininkų. Iš viso 2013-aisiais bus išleisti 25 pašto ženklai.
Baigiantis metams Lietuvos paštas skelbia kitais metais pašto ženklus kursiančius autorius. Iš viso 2013 m. pašto ženklus kurs 11 dailininkų: 4 pašto ženklus sukurs dailininkas Mindaugas Gribauskas, po 2 – Indrė Ratkevičiūtė, Eglė Jakutavičiūtė, Tomas Dragūnas, Eglė Ratkutė, Aušrelė Ratkevičienė, po 1 – Evelina Paukštytė, Rolandas Grigaravičius, Vilius Bručas ir Laima Matuzonytė. Dailininkė Greta Gruzdaitytė sukurs pašto ženklų bloką ir du pašto ženklus, skirtus šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams.
Dailininkų susidomėjimo labiausiai sulaukė šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Lietuvos raudonajai knygai, Kinų Naujiesiems metams, Lietuvos tautinei olimpiadai, technikos paminklams skirtos pašto ženklų temos. Šiomis temomis komisijai buvo pateikta daugiausia pašto ženklų projektų.
Tiesa, žinomi dar ne visų kitais metais išleidžiamų pašto ženklų autoriai. Pakartotinai bus skelbiamas konkursas pašto ženklams „Lietuvos kariuomenės uniformos“, „Kauno arkikatedrai bazilikai – 600 metų“ ir „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų“ iliustruoti bei ženklintų atvirukų konkursas tema „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.
Pašto ženklų kūrimo konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis. Pirmos vietos nugalėtojams už sukurtą vieną pašto ženklą atiteko 1 000 litų, antros vietos – 750, trečios – 450 litų premijos. Geriausio dviejų pašto ženklų serijos ar pašto bloko su trimis pašto ženklais projekto autoriui įteikta 1 500 litų premija. Antrosios vietos laimėtojui skirta 1 000 litų, trečiosios – 750 litų premija.
Ženklintų atvirukų pirmosios vietos laimėtojui atiteks 1 500 litų premija, – 1 000 litų, trečiosios – 750 litų.
Pašto ženklų konkurso nugalėtojus rinko speciali komisija, kurią sudarė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2012-12-28
Prieš artėjančias atostogas Rusijoje, vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija gerokai sumažėjo, pranešė nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovas spaudai Gytis Vincevičius.
Pasak jo, pasienio poste ties Medininkais įvažiuoti į Lietuvą laukia 20 sunkvežimių, o į Baltarusiją – 10 sunkvežimių, o ties Lavoriškėmis – atitinkamai 30 ir 10 krovininių automobilių.
“Šie reisai yra paskutiniai prieš Naujus metus. Po to Rusijoje prasideda atostogos ir mažai kas dirba, todėl visos bendrovės stengiasi reisus sudėlioti, kad vairuotojai apsisuktų iki Naujųjų”, – sakė G.Vincevičius. Tačiau, pasak jo, prieš Naujuosius eilės Lietuvos pasienyje gali vėl išaugti, nes iš Rusijos grįš Lietuvos vežėjai.
“Pirmadienį buvo 10 kilometrų eilė į Baltarusiją. Tai tas srautas dar turi grįžti. (…) Kaip mus informavo, pareigūnų yra pakankamai, todėl tikimės, kad vairuotojams ilgai laukti neteks”, – teigė “Linavos” atstovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Daugelio mūsų šalies krovinių ir keleivių vežėjų maršrutai į Vakarų Europos valstybes driekiasi per Lenkiją ir Vokietiją. Skaitytojus supažindiname su pastarosios valstybės federalinės vyriausybės priemonėmis, kurias planuojama įgyvendinti ateinančiais metais, siekiant sumažinti transporto eismo problemas, plečiant automobilių kelių tinklą ir jų infrastruktūrą, kad laisvas krovinių ir keleivių gabenimas ES būtų greitesnis, patogesnis ir saugesnis.
Per Atlantą greičiau, nei – į darbovietę
Susitikime su Vokietijos federaliniu transporto ministru „Dekra“ garbės prezidentas prof. Dr. Gerhard’as Zeidler’is pirmiausia atkreipė dėmesį į eismo problemas šalies automagistralėse ir būtinas investicijas, siekiant sumažinti spūstis keliuose ir gatvėse. Pasak „Dekra“ atstovo, bendras Vokietijos kelių tinklas dabar sudaro 450 000 km, tačiau praėjusiais metais statistiškai kiekviena transporto priemonė spūstyse vidutiniškai buvo priversta praleisti po 5 dienas. Taigi būtina imtis skubių priemonių keliams iš aklavietės surasti. G. Zeidler’is, neslėpdamas ironijos apie eismo problemas teigė, jog kartais per Atlantą galima nuvykti greičiau, nei pasiekti savo darbovietę.
Federalinis transporto ministras Peter’is Ramsauer’is pripažino, jog ypač metropolinėse zonose dar daug eismo trukdžių, sukeliančių transporto priemonių spūstis. Pasak ministro, būtinas įvairių priemonių derinys. Vokietijos geležinkeliai ir vandens transportas tebeturi didelį iki šiol nepakankamai išnaudotą potencialą, kuris galėtų sumažinti eismo intensyvumą automobilių keliuose. Todėl dabartiniu metu ypač svarbu stiprinti įvairių transporto rūšių integraciją, kad bet koks transportas dirbtų kuo efektyviau. Plėtojant automobilių kelių tinklą būtina nustatyti prioritetus. Štai jau pateikta 850 projektų, kuriuose kiekvienam aplinkkeliui vidutiniškai reikėtų po 10 – 15 mln. eurų.
Kelių mokestis ir investicijos jų plėtrai
Transporto ministras patvirtino, jog 2013 m. kelių infrastruktūros plėtrai numatyta skirti 750 mln. eurų. Pasak ministro, tai tik lašas jūroje, todėl būtina pritraukti ir privataus kapitalo investicijas. Kelių infrastruktūros gerinimui svarbus kiekvienas milijonas, tačiau svarbiausia – ne taupyti, o daryti. P. Ramsauer’is įžvelgia teigiamas tendencijas papildomoms investicijoms gauti iš sunkvežimių kelių mokesčio, kuris nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo įvestas keturių eismo juostų federaliniuose keliuose. Įplaukos į kelių plėtros biudžetą iš šio mokesčio šiemet sudarė apie 40 mln. eurų, Kitais metais planuojama surinkti ne mažiau kaip 100 mln. eurų. Vokietijos federalinis transporto ministras neatmeta galimybės ateityje įvesti kelių mokesčio rinkliavą ir lengviesiems automobiliams, tačiau konkreti data tikrai dar nenumatyta.
Poilsio aikštelės ir „Euro Combi“ perspektyva
Vokietijos federalinė vyriausybė 2013 m. planuoja paremti ir papildomų stovėjimo vietų sunkvežimiams prie automagistralių plėtrą. 2011 m. poilsio aikštelėse buvo apie 8 400 stovėjimo vietų, dar 1000 jų įrengta 2012 m. Dabar statoma dar apie 2 500 papildomų vietų prie automagistralių, kur sunkvežimių vairuotojai galės daryti privalomas pertraukas. Pasak transporto ministro, tai veiksmų plano dalis, pagal kurį vyriausybė siekia ne tik padidinti krovinių gabenimo Vokietijos keliais apimtis, bet ir užtikrinti krovinių ir keleivių gabenimo patogumą bei saugumą. Į 2013 m. veiksmų planą įeina projektai, skirti elektroninei eismo kontrolei, išankstinei informacijai apie transporto spūstis arba laisvas vietas poilsio ar stovėjimo zonose.
Bremene vykusioje krovinių gabenimo, logistikos ir atliekų šalinimo asociacijos BGL metinėje konferencijoje Vokietijos transporto ministras akcentavo ir padidinto ilgio autotraukinių eksperimento svarbą. Prieš metus keliose Vokietijos žemėse pradėjo važinėti pirmieji 25,25 m ilgio autotraukiniai. Nuo ateinančių metų prie eksperimento planuoja prisijungti nemažai naujų krovinių vežėjų įmonių su 6,5 m pailgintomis transporto priemonėmis. Pasak transporto ministro, eksperimentas vyksta sklandžiai – iš jo priešininkų negauta jokių patvirtinančių faktų nei dėl žalos kelių tinklo infrastruktūrai, nei dėl eismo saugumo. Atsižvelgiant į šias teigiamas tendencijas, ministras patvirtino, kad 2013 m. kai kurie padidinto ilgio sunkvežimiams „Euro Combi“ skirti maršrutai bus pakoreguoti, be to, planuojama į eksperimento sąrašą įtraukti dar 60 naujų maršrutų, kuriais krovinius galės gabenti 25,25 m ilgio autotraukiniai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kaip praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija, ketvirtadienio naktį bei rytą protarpiais lynoja vakarų Lietuvoje.
Didžiojoje šalies dalyje magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis formuojasi plikledis, slidūs ruožai yra barstomi. Rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną numatomi krituliai. Aukščiausia temperatūra sieks nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Analitikai 2012-uosius metus įvertino gana pozityviai. Paanalizuokime, kaip metus vertina transporto verslo sektoriaus atstovai ir ką žada 2013-iesiems.
Krovinių gabenimo įmonės į rinką žvelgia atsargiai
Nors analitikai sveikina krovinių pervežimo kompanijas 2012 m. pasiekus gerus augimo rezultatus, šiandien vežėjai rinką vertina atsargiai, nuolat analizuoja, stebi tendencijas, kurios tarsi signalai atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus. Krovinių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas teikiančios kompanijos „Festina“ finansų vadovas Darius Milaknis sakė, kad transporto rinka šiemet buvo netradicinė: „Nebuvo įprastos metų pabaigos su ryškiu augimu Kalėdiniu laikotarpiu. 2011 metų patirtis ir šiųmetės tendencijos rodo, kad ir kitais metais Kalėdos stebuklų nebeatneš – transporto rinkoje nusistovėjusios tradicijos keičiasi.“ Kad stebuklų šiemet nebuvo pritarė ir ekspedijavimo kompanijos „MDI transport“ direktorius Darius Eidukonis: „Paskutinį ketvirtį mes, kaip ir dauguma vežėjų, tikėjomės krovinių kiekio bei kainų augimo, tačiau jo nebuvo. Klientai ne visada galėjo laikytis sutartyse numatytų pakrovimų kiekių, todėl mums teko keisti savo planus, koreguoti veiksmus.“ Pašnekovo nuomone, šiais metais vis sklandė krizės šešėlio baimė, tad išlaikyti verslo augimą reikėjo nemažai pastangų.
„Festinos“ finansų vadovas apibendrindamas metus pastebėjo, kad šiais metais išryškėjusios eurozonos problemos taipogi keičia transporto sektorių. Tai ypač jaučiasi dirbant su Vakarų Europos šalimis. Eurozonos problemos atsiliepė užsakymų kainoms, kiekiams, įmonių apyvartoms.
Siekdami išlikti konkurencingoje rinkoje, jos dalyviai siekė išsiveržti į priekį koreguodami veiklos strategijas. D. Milaknis sakė, kad įmonėje koregavo veikimo kryptis: pradedant įmonės veiklos analize, efektyvumo didinimu, vidinių resursų perkratymu ir baigiant naujų rinkų paieška.“Iš esmės, tokie pokyčiai vyksta su kiekviena krize ar rinkos nuopoliu, kuomet esame priversti į viską pažvelgti kūrybiškiau ir ieškoti netradicinių sprendimo būdų ar kurti naujus verslo modelius,“ – sakė D. Milaknis.
O kas kitąmet?
D. Eidukonio nuomone ateinantys metai gali atnešti nemažai naudos pastovius klientus turinčioms ir atsakingai dirbančioms transporto sektoriaus įmonėms. Kalbėdamas apie savo įmonė jis atskleidė, kad dar yra kur pasitempti, ir ateinančiais metais planuoja 20-25% augimą. „Ekspeditorių veikloje svarbiausi aspektai yra klientų mokumas ir patikimi vežėjai. Šiuos abu aspektus griežtai kontroliuojame. Maržos nėra didelės, tad kiekvienas neapmokėtas pervežimas reikalauja daug mokių pervežimų. Vežėjų atranka irgi turi buti griežta, dažnai ekspeditoriai nerasdami reikiamos mašinos krauna nepatikimus ir nepatikrintus vežėjus, o tai atsiliepia kokybei ir reputacijai.“ sakė D. Eidukonis.
Kalbėdamas apie ateinančius metus D. Milaknis taip pat buvo pakankamai optimistiškas: „Iš kitų metų tikimasi, kad jie nebus blogesni už šiuos. Stabilumas prognozuojamas Vokietijai ir Skandinavijos šalims, nors bendrai visai Vakarų Europai ekspertai žada šiek tiek prastesnius metus. Na, o didžiausias augimas kitais metais prognozuojamas Rusijos rinkai.“ Būtent į šias tendencijas, pašnekovo nuomone, ir turėtų orientuotis transportininkai.
Nereiktų pamiršti ir savo daržo, juk savi klientai – didžiausia vertybė. „Savo ruožtu analizuojame ir situaciją su esamais klientais. Matome, kad klientai stengiasi kaip įmanoma tolygiau išdėlioti savo apyvartas metų eigoje, todėl, panašu, kad kitais metais transporto sektoriui būdingo šokinėjimo metuose nebus arba jis bus minimizuotas. Sezoniškumas, aišku, egzistuoja, bet panašu, kad klientai stengiasi jį maksimaliai amortizuoti: atsiranda detalus planavimas, mažėja netikėtų krovinių skaičius.“ – teigia D. Milaknis.
Kalbėdamas apie kitų metų perspektyvas, pašnekovas taip pat pridūrė: „Kūrybiški sprendimai turi būti derinami su nuodugniais skaičiavimais. Tai, beje, vienas receptų norint sėkmingai dirbti transporto sektoriuje ir kitais metais.“
Tikėkimės, kad ateinantys gyvatės metai bus išties palankūs transportininkams ir jiems pasibaigus bus galima teigti, jog jie buvo geresni už 2012 m. gruodžio 25 d.
Kitą savaitę skaitykite kaip prabėgusius metus vertina bankų ir draudimo bendrovių atstovai ir kaip jie žvelgia į 2013 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl konkurencingo transporto sektoriaus pobūdžio gali kilti sveikatos darbe stiprinimo ir komercinių sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, interesų konfliktų. Kita vertus, dalis transporto įmonių pripažįsta, kad veiksmingai sustiprinus sveikatą darbe galima ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir daug sutaupyti, pavyzdžiui, sumažinus neatvykimų į darbą skaičių.
Šiame straipsnyje pateiksime įvairiose Europos šalyse taikomas geriausias įmonių praktikas susijusias su vairuotojų geros sveikatos užtikrinimu.
Belgija
Įmonė „Van Dievel“ yra visu pajėgumu dirbanti transporto bendrovė, kuri gabena prekes 500 km. spinduliu nuo Briuselio – į Nyderlandus, Liuksemburgą, Vokietiją, Prancūziją ir iš šių šalių. Įmonėje dirba apie 90 vairuotojų, jai priklauso apie 60 sunkvežimių ir 120 specializuotų priekabų.
2001 m. įmonės direktorius pradėjo šį projektą, nes darbuotojai dažnai skundėsi nugaros problemomis. „Van Dievel“ jau ilgą laiką sveikatą ir saugą darbe laiko prioritetu. Čia dirba gydytojas, kuris yra sveikatos darbe specialistas. Jis kiekvienais metais atlieka darbuotojų medicininę apžiūrą.
Kadangi gydytojas labai gerai pažįsta įmonę ir vairuotojus, darbuotojai juo pasitiki. Gydytojo buvo paprašyta pamokyti darbuotojus ir vadovybę apie raumenų ir kaulų sistemos problemas ir ligas. Nuo to prasidėjo sveikatos stiprinimo projektas. Įmonė kartu su nepriklausoma sveikatos darbe (ergonomikos) tarnyba išanalizavo vairuotojų darbo sąlygas ir pradėjo ieškoti būdų jas pagerinti. Už darbuotojų sveikatą atsakingas gydytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nepriklausomu ergonomu ir aštuoniais įmonės darbuotojais, parengė specialią vairuotojams skirtą mokymo programą ir lankstinuką, kad parodytų, kaip sveikai dirbti ir išvengti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.
Lankstinuke taip pat pateikiama bendro pobūdžio patarimų apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą ir gulėjimą, pratimus, padedančius išvengti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų, specialių patarimų vairuotojams, pavyzdžiui, dėl tinkamos padėties sėdint prie vairo, kaip tinkamai įlipti ir išlipti iš transporto priemonės ir kaip kilnoti ir elgtis su sunkiais kroviniais. Gausiai iliustruoti (kad būtų lengviau naudotis) lankstinukai dalijami naujiems įmonės vairuotojams.
Po vienerių metų įmonė įvertino projektą ir nustatė, kad išplatinus lankstinuką ir surengus mokymus imta gauti mažiau pranešimų apie problemas. 2002 m. įmonė už savo veiksmus laimėjo Europos sveikatos klubo apdovanojimą „Sveikata ir įmonės“. Projektas buvo pagrįstas įmonės ilgalaike sveikatos ir saugos kultūra. Vadovybė rėmė ir skatino projektą. Jame aktyviai dalyvavo vairuotojai.
Suomija
Projektu „Tvarkingi sunkvežimių vairuotojai“ siekta spręsti įvairius rizikos veiksnius, įskaitant sveikatos stiprinimą tarp vairuotojų, padedant darbdavio įvairių profesijų darbuotojų sveikatos paslaugos teikėjui. Visų pirma įmonės atliko vairuotojų sveikatos patikrinimą. Tai darė įmonės gydytojas, sveikatos darbe specialistas.
Patikrinimu buvo siekiama nustatyti svarbiausias vairuotojų problemas, susijusius su fizine sveikata ir nutukimu, pavyzdžiui, miego apnėją. Nustačius problemas, vairuotojus dėl sveikatos preliminariai konsultavo įmonės gydytojas, vėliau jie buvo siunčiami pas specialistą, kad būtų atlikti tolesni diagnostiniai tyrimai ir suteiktas gydymas. Įmonė, siekdama toliau spręsti nutukimo problemą ir skatinti vairuotojų sveikatą apskritai, pradėjo teikti kiekvienam vairuotojui pietų dėžutės paslaugą. Į pietų dėžutę dedama įvairių sveikų maisto produktų; įmonė taip pat teikia informaciją ir rekomendacijas dėl sveikos mitybos principų. Trečioji sveikatos stiprinimo darbe programos sudėtinė dalis – darbuotojų psichologo įtraukimas planuojant pamainas ir maršrutus; tuo pirmiausia siekiama pagerinti grafikus, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko pailsėti. Įvertinus šią intervencinę priemonę pasirodė, kad ja patenkinti ir vadovai, ir vairuotojai.
Projektu taip pat buvo skatinama geresnė aplinka darbe, teigiamas požiūris į darbą ir aukštesnė vairuotojų saugos kultūra.
Italija
ATM valdo viešojo transporto paslaugas Milane ir 72 aplinkiniuose miestuose. Organizacijoje dirba daugiau kaip 8 700 darbuotojų 28 skirtingose vietose; aptarnaujamoje teritorijoje iš viso yra 2,6 mln. gyventojų.
Įmonė pripažįsta, kad darbuotojams reikia tinkamos darbo ir gyvenimo pusiausvyros, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba vairuotojais, ar biuro darbuotojais, ir nuo to, ar dirbama įprastu darbo laiku, ar pamainomis. To siekiant reikia skirti dėmesio įvairiems veiksniams, pavyzdžiui, sveikam gyvenimo būdui, subalansuotai mitybai ir sveikatos kultūrai apskritai.
Dėl šios priežasties ATM savo žmogiškųjų išteklių departamente įsteigė specialų skyrių (DRU-S), kurį sudaro vadovas ir du ekspertai: psichologas ir mitybos specialistas, rengiantys konsultavimo susitikimus, kuriuose teikiami praktiniai patarimai ir rekomendacijos dėl sveikos mitybos, fizinės mankštos ir įtampos darbe valdymo.
Šis skyrius, stiprindamas darbuotojų sveikatą ir gerovę, nuo 2005 m. surengė daugybę integruotų komunikacijos iniciatyvų, kurios buvo parengtos kartu su visuomenės sveikatos institucijomis. Pavyzdžiui, visiems darbuotojams į namus pristatomas įmonės žurnalas, kuriame pateikiama aiški ir įdomi informacija apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.
Vadinamoji ATM socialinė sistema iš esmės pagrįsta įmonės darbuotojų poreikių tyrimu ir darbo vietoje pasitaikančių rizikingų įvykių kokybine ar kiekybine analize. Šie įvykiai aprašomi kartą per mėnesį rengiamoje vidinėje ataskaitoje, kurioje taip pat apibūdinamos problemoms spręsti taikytos priemonės ir informuojama apie naujas sveikatos ir saugos tendencijas.
ATM socialinė sistema aiškiai rodo, kad darbuotojų poreikiai yra pagrindinis veiksmų, susijusių su sveikata ir sauga, motyvas.
Veiklos srityje pradedama nuo kiekvieno darbuotojo istorijų, kurios perduodamos ATM žmogiškųjų išteklių valdymo veiklos skyriui.
ATM, žmogiškuosius išteklius valdydama visaapimančiu metodu, taiko veiksmus, kuriais siekiama suteikti darbuotojams tam tikrų galių ir sukurti abipusišką įmonės ir atskirų darbuotojų atsakomybę. Įmonė apgalvoja ir sujungia individualias, socialines ir profesines savo darbuotojų dimensijas, kad patenkintų išreikštus poreikius, informuodama, konsultuodama ir bendradarbiaudama su vietos institucijomis.
Pavyzdžiui, įmonė organizuoja mokymo kursus, skirtus naujiems vairuotojams ir apskritai darbuotojams ir vairuotojams. Kursuose aptariamos šios temos: sveika mityba, lėtinės ligos ir rizikos veiksnių prevencija, taip pat sveika gyvensena, daugiausia dėmesio skiriant darbo ir gyvenimo pusiausvyrai ir kt. Darbuotojams, kurių darbinė veikla gali kelti riziką tretiesiems asmenims, rengiami specialūs kursai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui narkotikais ir alkoholiu.
Strategijos srityje paminėtinos naujoviškos socialinės taisyklės, kurias parengė ir remia aukščiausia įmonės vadovybė. Taisyklės yra atsakas į įmonės padėtį; jomis remiantis numatoma strategija ir prevencijos bei sveikatos stiprinimo intervencinės priemonės, skirtos darbuotojų asmeninėms ir darbo sąlygoms pagerinti. Pagrindiniai šių taisyklių tikslai: sveikatos stiprinimas, tvarkaraščio organizavimas, lygios galimybės, socialinis būstas (pirmiausia pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, darbuotojams migrantams ar išsiskyrusiems asmenims), darbuotojų įtraukimas, socialinis ligų valdymas, susižalojimų prevencija, naujoviškos nedarbingų darbuotojų profesinio perkvalifikavimo priemonės, lyties, amžiaus ir etninių skirtumų valdymas ir darbo bei gyvenimo pusiausvyra.
Jeigu Jūsų įmonė taip pat aktyviai rūpinasi vairuotojų sveikata, būtinai susisiekite su mumis ir mes su mielu noru šį straipsnį papildysime ir lietuviška praktika.
Parengta pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros medžiagą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. gruodžio 27 d. (ketvirtadienį) 11.00–12.30 val. Uosto direkcijos didžiojoje konferencijų salėje (2 a.) LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiks su Uosto direkcijos, uosto įmonių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovais.
Bus pristatomi ir aptariami Uosto direkcijos vykdomi ir numatyti strateginiame plane infrastruktūros plėtros projektai, įskaitant SGD terminalo infrastruktūrą, taip pat Uosto direkcijos finansinės galimybės; svarbiausi Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymo prioritetai, perspektyvinių krovinių generavimo skatinimui ir kiti aktualūs transporto sistemos klausimai.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo informacijos centro duomenimis, magistralinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis provėžotos, kai kur padengtos šlapio sniego sluoksniu, barstomos šiaurės Lietuvoje, valomos Marijampolės, šiaulių ir Utenos apskrityse. Krašto kelių dangos provėžotos, vietomis padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu.
Krašto keliuose, didžiojoje šalies dalyje, platinami kelkraščiai, šiaurės Lietuvoje barstomi pavojingi jų ruožai.
Protarpiais snyguriuoja Telšių apskrityje.
Visi rajoniniai keliai yra išvažiuojami. Rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Didžiojoje šalies teritorijoje šie keliai valomi ir barstomi pavojingi jų ruožai.
Vairuotojų prašytume atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Vairuotojams taip pat verta žinoti, kad Eismo informacijos centro duomenys svetainėje www.eismoinfo.lt atnaujinami penkis kartus per parą.
LAKD Eismo informacijos centras
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|