Informuojame, kad šią savaitę, kovo 12-18 dienomis, policijos pareigūnai vykdys prevencines priemones, skirtas transporto priemonių vairuotojų ir keleivių saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimo kontrolei užtikrinti. Šią saugaus eismo akciją skelbia Europos kelių policijos tinklas (TISPOL), dėl to ji organizuojama daugelyje Europos šalių.

Pareigūnai tikrins, ar vairuotojai ir keleiviai vykdo Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263) XXVI skyriaus "Saugos diržų naudojimas" reikalavimus.

Primename, kad naudojimosi saugos diržais (taip pat motociklininko šalmais) tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 iki 200 litų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šį pažeidimą, užtraukia baudą nuo 200 iki 300 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 134 straipsnis).

Praėjusiais metais mūsų šalyje išaiškinti 24 328 naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Š.m. kovo 8 d. Kaune, valstybės įmonės „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ patalpose susirinkę valstybinių regioninių kelių įmonių vadovai, kelių tarnybų viršininkai, profesinių sąjungų ir darbuotojų kolektyvai susitiko su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, susisiekimo ministro patarėju Rolandu Bražinsku, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriumi Skirmantu Skrinsku, direktoriaus pavaduotojais Algimantu Janušausku ir Donatu Dudoniu, Juridinio skyriaus vedėja Janina Žukauskiene, Kelių priežiūros skyriaus vedėju Henriku Jurkuvėnu ir aptarė prasidedančią valstybinės reikšmės kelių valdymo ir priežiūros pertvarką.

Šiai valstybinės reikšmės kelių valdymo ir priežiūros sistemos pertvarkai jau anksčiau pritarė Transporto ir tranzito komisija ir neseniai posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisija. Numatyta, kad po pertvarkos kelius centralizuotai valdys Lietuvos automobilių kelių direkcija, juos taisys ir tvarkys sumažintas skaičius valstybės kelių įmonių. Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės kelius valdė ir prižiūrėjo 10 regioninių kelių valstybės įmonių ir valstybės įmonė „Automagistralė“. Po pertvarkos šiame sektoriuje turėtų likti 5 regioninės kelių valstybės įmonės ir valstybės įmonė „Automagistralė“.

Susisiekimo viceministras R. Vaštakas susirinkusiuosius informavo, kad šiuo metu vyksta „posėdžių maratonas“, kuriame plačiai svarstoma būsimoji kelių valstybės įmonių struktūra, jų veiklos teritorinis pasiskirstymas, teisinė reformos bazė. Pertvarkai įgyvendinti būtini įstatymų pakeitimai bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui, prasidėjus pavasario sesijai.

Tęsdamas šias mintis, susisiekimo ministro patarėjas R. Bražinskas kalbėjo, kad Seime patvirtinus reformai būtinus teisės aktus, bus „atrakintos durys“ pertvarkos žingsniams valstybinės reikšmės kelių sektoriuje, šiame darbe neliks bereikalingos įtampos. Seimui priėmus reikalingus įstatymus dar šiais metais būtų galima atlikti svarbiausius pertvarkos darbus, o kitais metais pertvarkos procesą užbaigti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas S. Skrinskas pastebėjo, kad valstybinės reikšmės kelių reforma turi vykti apgalvotai, pasitelkus visų kelių įmonių vadovų ir specialistų patirtį, išklausius jų pastabas ir pasiūlymus. Kaip liaudies patarlėje sakoma: „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Numatyta, kad ateityje Lietuvos automobilių kelių direkcijos etatinių darbuotojų sąrašą turėtų papildyti 162 specialistai, kurie pereis dirbti iš reorganizuotų valstybės kelių įmonių. Planuojama, kad jie dirbs ir gyvens savo ankstesnėse vietovėse, tik priklausys jau kitai institucijai. Tokius Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistų padalinius regionuose sudarys 13–17 žmonių.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės kelių balansinė vertė siekia daugiau kaip 6 mlrd. litų. Keliai – viena didžiausių valstybės valdomo turto grupė, Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su regioninėmis kelių įmonėmis prižiūri 21,3 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Ekonominė situacija verčia šį turtą prižiūrėti taupiau ir efektyviau, nevilkinant ir optimaliai skirstant valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas. Kad šios užduotys būtų įvykdytos, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys keliai bus sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, kuria taps Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šaltinis LAKD

Saulėtą š. m. kovo 8-ą dieną, siekiant motyvuoti studentus ir sudominti juos būsimu darbu Lietuvos policijoje, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete (toliau - MRU VSF) įvyko Karjeros diena.

Renginio metu Lietuvos policijos atstovai susitiko su MRU VSF vadovybe bei studentais, kurie jau birželio mėnesį gaus Policijos veiklos ir Teisės ir policijos veiklos studijų programų diplomus. Minėto renginio metu buvo aptarti aktualūs klausimai, susiję su būsimų MRU VSF absolventų įdarbinimo procedūromis, jiems suteikiamomis socialinėmis garantijos bei veiksmais, kurių turėtų imtis norėdami įsidarbinti konkrečioje policijos įstaigoje. Studentai aktyviai domėjosi būsimo darbo galimybėmis ir perspektyvomis ir džiugino savo ryžtu bei dideliu noru susieti savo ateitį su tarnyba policijoje.

Karjeros dienos renginyje dalyvavo ir Lietuvos policiją atstovavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamento) Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas, Policijos departamento Personalo valdybos Mokymo skyriaus viršininkė Rima Narkevičienė ir to paties skyriaus vyresnioji specialistė Karolina Voišnis. Minėtame renginyje ypač aktyviai dalyvavo beveik visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atstovai, kurie studentams suteikė informaciją  apie įsidarbinimo atitinkamame policijos komisariate galimybes.

Birželio pabaigoje 121 Viešojo saugumo fakulteto absolventas gaus diplomus ir turės galimybę papildyti policijos pareigūnų gretas.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 2-8 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 38 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis (24 metų keleivis), 43 sužeisti (tarp pastarųjų - 8 nepilnamečiai).

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 2 žmonės).

Šiais metais (iki kovo 9 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 46 žmonės, tarp jų 2 nepilnamečiai. T. y. žuvo 8 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 19 pėsčiųjų, 14 vairuotojų, 8 keleiviai, 4 dviračio vairuotojai.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

2012 m. kovo 12–15 dienomis Majamyje (JAV) jau 9-ą kartą Lietuvos nacionalinė delegacija dalyvauja kasmetinėje didžiausioje pasaulio kruizinės laivybos parodoje ir konferencijoje „Cruise Shipping Miami 2012“.

Pagrindinis dalyvavimo „Cruise Shipping Miami 2012“tikslas – skatinti kruizinę laivybą į Klaipėdos uostą, atskleidžiant kruizinėms linijoms, kelionių agentūroms ir potencialiems keleiviams Klaipėdos regiono patrauklumą, informuojant juos apie naujas turizmo paslaugas, Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto rinkliavų nuolaidų kruiziniams laivams sistemą.


Parodoje „Cruise Shipping Miami 2012“ Majamyje (JAV) Lietuvą savo nacionaliniame stende (kurio plotas 18 m2) pristato šios Klaipėdos miesto, uosto bei kruizinio verslo įmonės: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Klaipėdos Mėja“, UAB „Krantas Travel“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“.


Jau beveik 30 metų organizuojama paroda „Cruise Shipping Miami“pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų ir apie 1000 eksponentų iš daugiau nei 100 šalių. Parodos metu vykstančioje konferencijoje aptariami aktualūs kruizinio verslo klausimai, tarp kurių – kruizinės laivybos dabartis, ateitis bei iššūkiai, aplinkosauga, laivyno atnaujinimas ir plėtra, laivų statyba ir projektavimas, laive teikiamos paslaugos bei technologijos, taip pat keleivių aptarnavimas kruiziniuose terminaluose bei šių terminalų patrauklumas.


Lietuvos nacionaliniame stende parodos lankytojams bus pristatomos Klaipėdos uosto kruizinių paslaugų inovacijos, kruiziniams keleiviams siūlomų ekskursijų maršrutai, uosto infrastruktūra bei plėtros perspektyvos. Kaip ir kasmet delegacijos nariai yra parengę naujų specialiai šiai parodai skirtų leidinių, suvenyrų, lietuviškų tautinių vaišių bei siurprizų.


Preliminariais duomenimis, 2012 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 42 kruiziniai laineriai, t. y. 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai Klaipėdą aplankė 36 laivai. Šiais metais planuojama priimti apie 30 tūkst. kruizinių keleivių, o tai bus apie 40 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai Klaipėdos uoste apsilankė 21478 kruiziniai keleiviai. Šiemet uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (ilgesni nei 200 m) bei inkarą mūsų pakrantėje pirmą kartą išmes 4 kruiziniai laivai: „Clipper Odyssey“, „Star Flyer“, „Crystal Symphony“ ir „Oriana“.


Daugiau informacijos apie parodą ir konferenciją galima rasti oficialiame „Cruise Shipping Miami 2012“ tinklalapyje http://www.cruiseshippingmiami.com/.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012 m. kovo 9 d. (penktadienį) 11.00 valandą LR Vyriausybės rūmuose vykusiame iškilmingame renginyje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo įteiktas Lietuvos eksporto prizas, kurį atsiėmė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Uosto direkcija jau antrą kartą per savo veiklos laikotarpį yra pagerbiama ir apdovanojama Lietuvos eksporto prizu.

Uosto direkcijai 2011-ieji buvo įspūdingiausi per visą uosto istoriją. Už veiklą ir darbo rezultatus jai įteiktas Lietuvos eksporto prizas.Šie kasmetiniai apdovanojimai, kuriuos įsteigė Lietuvos prekybos, pramonės  ir amatų asociacija, yra teikiami kompanijoms, gaminančioms eksporto gaminius, teikiančioms eksporto paslaugas bei skatinančioms lietuviškų prekių, paslaugų pardavimą užsienyje.


Sėkmingai investavęs į įvairius projektus, 2011 metais uostas pasiekė daugiau nei 15 naujų krovos, pelno bei aptarnautų laivų dydžių rekordų, taip pat įgyvendino rekordinę investicijų programą – į uosto infrastruktūrą buvo investuota 144 mln. Lt suma.


Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas labai pasikeitė – buvo pabaigta uosto įplaukos rekonstrukcija, prailginti šiaurinis ir pietinis molai, akvatorija išgilinta iki 14,5 m, o tai leidžia priimti ir aptarnauti didelės gramzdos laivus. Šie veiksniai ypač padidino uosto konkurencingumą, jis tapo svarbiu eksporto ir importo tašku, patraukliu ir stambiausioms Lietuvos įmonėms, norinčioms gabenti krovinius dideliais kiekiais ir pigiau. Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas vertė ir verčia aktyviai svarstyti ir realizuoti tolimesnės uosto plėtros planus. Dirbama, kad uostas ir toliau gerintų savo veiklos rezultatus, sumaniai įgyvendindamas įvairius infrastruktūros gerinimo projektus. Uosto direkcija 2012-aisiais planuoja investuoti apie 250 mln. litų – tai didžiausia kada nors Klaipėdos uoste per metus investuota suma.

Klaipėdos uostas yra svarbus ne tik miesto ar regiono, tačiau ir visos šalies ekonomikai. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų, o Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.

Šiek tiek statistikos duomenų

2011 metais per Klaipėdos uostą eksportuota 28,0 mln. t (+18,7 proc. palyginti su 2010 m.) įvairių krovinių, iš kurių 13,6 mln. t (+7,3 proc.) buvo Lietuvoje pagaminti kroviniai, o 14,4 mln. t (+32,0 proc.) – tranzitiniai kroviniai.
Pagal krovinius daugiausiai 2011 m. eksportuota trąšų (didžioji dalis į Braziliją), iš viso 10,87 mln. t (+32,9 proc. palyginti su 2010 m.) Didžiausia dalis eksporto pagal šalis keliavo į Olandiją (didžioji dalis – naftos produktai), į kurią 2011 m. iš viso eksportuota 5,60 mln. t (+67,7 proc. palyginti su 2010 m.)

Pirmą kartą Lietuvos eksporto prizu Uosto direkcija buvo apdovanota 2004 metais.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Susisiekimo ministerija išrinko geriausias Lietuvos vairavimo mokyklas. Antrus metus iš eilės vykstančio konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į vairavimo mokyklų darbo kokybę, skatinti žmones mokytis vairuoti geriausiai dirbančiose įmonėse.

Geriausios Lietuvoje vairavimo mokyklos titulas atiteko Kaune veikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „ARV – Auto“. Pernai valstybinius egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių. Teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 87,4 proc., praktikos egzaminą – kiek daugiau nei 45 proc. Ši mokykla 2010 m. buvo pripažinta geriausia Kauno regione.

Vilniaus regione 2011 m. geriausia mokykla pripažinta „LDV UNIO“, Alytaus regione – Alytaus autoklubo įmonė, Panevėžio – I. Žeberienės įmonė, Utenos – Bareikio vairavimo mokykla, Marijampolės – „Vairuva“, Šiaulių – „Esma“, Klaipėdos – „Kerulis ir partneriai“ ir Tauragės – „ARVAIRA“. Telšių regione dėl prastesnių praktinio vairavimo egzaminų rezultatų konkurse negalėjo dalyvauti nė viena mokykla.

„Praėjusių metų patirtis parodė, kad tokie apdovanojimai yra svarbūs ir reikalingi. Vairavimo mokykloms tai gera motyvacija skirti daugiau dėmesio savo paslaugų kokybei, o norintiems išmokti vairuoti – gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Atrenkant geriausias vairavimo mokyklas daugiausiai buvo atsižvelgiama į tai, kiek praėjusiais metais jos paruošė mokinių ir kaip jiems sekėsi laikyti valstybinius vairavimo egzaminus „Regitroje“. Taip pat vertinta, ar vairavimo mokykla teikia nuotolinio kelių eismo taisyklių mokymosi paslaugas, ar turi reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, vertintas ir mokymui skirtų automobilių amžius.  

Siekdama pagerinti pradedančiųjų vairuotojų, kurie sukelia nemažai avarijų, paruošimą šiais metais valstybė padidino kokybinius reikalavimus vairuotojų rengimui. Įvesti papildomi saugikliai, kurie apribotų kai kurioms mokykloms galimybes mokymus vykdyti aplaidžiai. Didžiausia naujove tapo ir kitose ES šalyse populiarėjantis reikalavimas mokyklose filmuoti praktinio vairavimo egzaminą. Tai papildoma galimybė mokiniams geriau suprasti savo klaidas, o valstybė turės galimybę patikrinti, ar prastai „Regitroje“ pasirodęs mokinys iš tiesų laikė mokyklinį egzaminą.  

„Regitros“ duomenimis, pernai iš pirmo karto B kategorijos valstybinį praktinį vairavimo egzaminą išlaikė 39,4 proc. (2010 m. – 37,5 proc.). Tai kur kas prastesni rezultatai nei ES vidurkis, kur praktinį egzaminą iš pirmo karto išlaiko 60–65 proc. pradedančiųjų vairuotojų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 350 vairavimo mokyklų, vairuoti kelių transporto priemones moko apie 1700 vairavimo instruktorių.

Šaltinis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

Uosto direkcija, atsižvelgdama į daugkartinius uosto kapitono perspėjimus bei reikalavimus sudaryti sąlygas saugiai laivybai Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, kurių buvusi deviacijos įrenginio savininkė nevykdė, 2012 m. kovo 7 d. ėmėsi priemonių šiam įrenginiui pašalinti.


„Vykdydami 2012 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 126, atlikome šio daikto teisinę registraciją ir šiuo metu įrenginį šaliname iš akvatorijos“, - teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012 m. vasario mėnesį Bendrovė į  terminalo talpyklas perkrovė 582 tūkst. tonų naftos produktų, 5 proc. mažiau nei 2011 m. vasario mėn. (614 tūkst. tonų).

Bendrovės preliminarios pajamos 2012 m. vasario mėnesį buvo 11,8 mln. litų (3,4 mln. eurų) - 3 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat Bendrovės preliminarios pajamos per 2012 m. du mėnesius išaugo iki 24 mln. litų (7 mln. eurų) – 2 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį (2011 m. dviejų mėnesių –  23,6 mln. litų (6,8 mln. eurų)).



AB Klaipėdos nafta

AB „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė sprendimą nutraukti viešuosius atvirus konkursus dėl antrųjų kelių rangos darbų ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai. Konkursai nutraukti atmetus visų tiekėjų pasiūlymus dėl gerokai per didelių kainų.

Bendrovė atliko rinkos kainų tyrimą – palygino suprojektuotų ir patvirtintų techninių projektų skaičiuojamąsias statybos kainas su konkursų dalyvių pasiūlytomis. Atliekant ekonominį pasiūlymų vertinimą buvo atsižvelgta ir į šiuo metu geležinkelių statybos projektų rangovų vykdomų darbų kainas bei Statistikos departamento skelbiamą statybos darbų sąnaudų padidėjimą.

Įvertinus konkursų dalyvių pateiktus pasiūlymus nustatyta, kad mažiausios pasiūlymų kainos gerokai viršija planuotų pirkimų vertę. Atskirose pirkimų dalyse kainų skirtumai itin akivaizdūs: žemės darbų kainos didesnės beveik du kartus, o signalizacijos ir automatikos įrengimo – net iki keturių kartų.
Nutraukusi konkursus AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja nedelsiant pradėti pirkimo procedūras dėl pakartotinių projektų rangos darbų pirkimo. Informaciją apie pakartotinius konkursus planuojama paskelbti dar šio mėnesio pabaigoje, o nugalėtojus nustatyti  iki rugpjūčio mėnesio. Jau šiandien, kovo 7 dieną, AB „Lietuvos geležinkeliai“ išsiuntė informaciją apie pakartotinai planuojamus skelbti konkursus bei kvietimus juose dalyvauti daugiau nei 30 įmonių.

Nutiesus antruosius kelius IXB transporto koridoriaus geležinkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai iki 120 kilometrų per valandą greičiu, padidės traukinių eismo intensyvumas. Antrųjų kelių projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis.

Techninio geležinkelių infrastruktūros lygio pakėlimas yra vienas iš pagrindinių integracijos į Europos Sąjungos transporto tinklus užtikrinimo prioritetų, todėl labai apmaudu, kad viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių rangovų godumas bei neadekvatus noras pasipelnyti verčia nutraukti pirkimo procedūras. Dėl to gaištamas laikas bei nesukuriamos papildomos darbo vietos, vilkinami Lietuvai ir visam regionui ypatingai svarbūs projektai, leisiantys užtikrinti aukštesnės kokybės transporto paslaugas tiek ekspeditoriams ir siuntėjams, tiek keleiviams.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia rangovus aktyviai dalyvauti skelbiamuose atviruose rangos darbų konkursuose, kurių šiemet numatoma apie 10, tačiau realiai pasverti savo galimybes darbų kainos ir kokybės atžvilgiu. Bendrovė oficialiai pareiškia, kad ir ateityje susidūrusi su per didelėmis ir nepagrįstomis konkursų dalyvių pasiūlymų kainomis sieks nutraukti visas pirkimo procedūras.

Šaltinis AB „Lietuvos geležinkeliai“

Oro bendrovė „airBaltic“ šiandien paskelbė verslo keitimo planą, kuriuo sieks sugrąžinti oro bendrovės pelningumą ir užtikrinti tvarią plėtrą ateityje.

„Pastaruosius kelerius metus „airBaltic“ pasiekė beprecedentį augimą, leidusį Rygai tapti vieninteliu funkcionuojančiu oro tranzito centru Baltijos regione. Tačiau tai oro bendrovei atsiliepė finansiškai. Šiuo metu „airBaltic“ finansinė situacija stabilizuota. Mes susitelkėme ties verslo pakeitimais ir mūsų tikslas per ateinančius penkerius metus pasiekti 330 milijonų latų augimą, o pelningumą susigrąžinti 2014-aisiais“, – teigė „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Naujasis verslo planas „airBaltic ReShape“ („airBaltic“ keitimasis) apibrėžia vežėjo būsimą plėtrą, įskaitant lėktuvų parko modernizavimą, išlaidų optimizavimą, veiklos efektyvumą, pajamų didinimą ir skrydžių tinklo pagerinimus. Įgyvendindama naują planą, „airBaltic“ per 2012-2016 metus ketina pasiekti 330 milijonų latų (apie 1,632 mlrd. litų) augimą.

Oro bendrovė lėktuvų parką atnaujins siekdama skrydžius vykdyti dviejų tipų lėktuvais: „Bombardier Q400 Next Gen“ regioniniams skrydžiams ir „Airbus 319“ arba „Boeing 737 New Generation“. Modernizuotas lėktuvų parkas leis „airBaltic“ veikti efektyviau, išlaikyti dėmesį prieinamų kainų pasiūlai ir padidinti reisų skaičių paklausioms kryptims.

„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Šaltinis „airBaltic“

Valstybė nacionalizavo Klaipėdos uosto teritorijoje esantį ir uosto plėtrai trukdantį privatiems asmenims priklausantį  hidrotechninį deviacijos įrenginį. Nuo vakar dienos įrenginys Registrų centre įregistruotas kaip valstybės nuosavybė.

Įrenginys buvo nacionalizuotas Vyriausybės sprendimu. Susisiekimo ministerijos nuomone, prieš dešimt metų privačių asmenų už simbolinę kainą įsigytas įrenginys yra nereikalingas, nenaudojamas ir trukdo uosto plėtrai.


„Matydami, kad šiuo metu vykstantis teismo procesas, kuriame aiškinamasi, ar įrenginio savininkai jį įsigijo teisėtai, gali ilgai užtrukti ir labai panašu, kad jis tyčia vilkinamas, nutarėme imtis ryžtingų veiksmų – paimti įrenginį visuomenės poreikiams“, – nacionalizavimo priežastį aiškino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Kompensaciją už turėtą turtą buvę įrenginio savininkai gaus tik tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad jie jį įsigijo teisėtai.


Dabartinę įrenginio vertę vertino uosto samdyti nepriklausomi ekspertai. Kompensacijai rezervuota 12 tūkst. litų.


2002 metais Laivybos paslaugų centro už 100 litų parduotas įrenginys atiteko tuomečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės skyriaus vadovo, buvusio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio patarėjo Sauliaus Trečekausko žmonai Aurelijai Trečekauskienei.


LR susisiekimo ministerijos informacija

Vakar Klaipėdos teritorinės muitinės kinologai, atlikdami siuntų tikrinimą AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, šiauliečio G. D. siunčiamoje į Belgiją privačiam asmeniui siuntoje rado 11 vnt., kaip įtariama, sidabrinių antikvarinių XVII a. pirmos pusės monetų. Kadangi monetos buvo siunčiamos pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisykles ir Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašą, pareigūnai šias monetas sulaikė. Sulaikytų monetų vertė – 4000 Lt.

Muitinė primena, kad draudimai siųsti paštu tam tikras prekes yra nustatyti Pasaulinės pašto konvencijos 15 straipsniu, o tam tikrų prekių siuntimo tvarka nustatyta šios konvencijos 16 straipsniu. Todėl siunčiant pašto siuntas reikia pasidomėti siuntimo tvarkomis bei laikytis jų reikalavimų. Informacija apie pašto siuntas skelbiama ir Lietuvos muitinės tinklalapyje adresu www.cust.lt.

Šaltinis Klaipėdos teritorinė muitinė

2012 m. kovo 6 d. tarp (savininko) Uosto direkcijos ir (nuomininko) AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos pasirašyta ir užregistruota vilkiko STUMBRAS nuomos sutartis 2 metams su teise pratęsti nuomą dar tokiam pačiam laikotarpiui.

Šia sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 75 100,00 įskaitant PVM per mėnesį.

Nuomos terminas nustatytas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2014 m. kovo 9 d. (su teise pratęsti dar 2 metams).

Remdamasis šia nuomos sutartimi nuomininkas vilkiką STUMBRAS naudos tik darbui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Baltijos jūros pakrantėje, ne daugiau kaip 20 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto. Taip pat, esant uosto kapitono nurodymui, vilkikas STUMBRAS privalės dalyvauti avariniuose, gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbuose bei mokymuose, panaudodamas visas gelbėjimo priemones.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šių metų pradžioje Algio Žikevičiaus Saugaus vaiko mokykla ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba paskelbė rašinio „Laiškas vairuotojui" konkursą. Jame dalyvavo Kauno mokyklų 7-8 klasių moksleiviai, kurie atsiuntė 43 rašinius.

Komisija atrinko septynis geriausius rašinius, kuriuose vaikai ir dėkojo rūpestingiems vairuotojams, ir priekaištavo neatsakingiesiems.
Konkurso dalyviai buvo apdovanoti policijos garbės raštais ir UAB „Autrolis" dovanota smagia atrakcija - galimybe pasivažinėti  miesto gatvėmis specialiai pramogoms perdarytu „Linksmuoju troleibusu".

Konkurse nugalėjo Gediminas Morkūnas, VšĮ Kauno „Vyturio" katalikiškos vidurinės mokyklos aštuntokas.

„Laiškas vairuotojui"

„Gerbiamas vairuotojau, Jūsų vardo nežinau, bet šiuo laišku noriu išreikšti padėką bei papasakoti Jums savo (ir Jūsų?) istoriją.
Ėjau takeliu iš mokyklos ir nešiau mamai ir tėčiui gerą žinią: jų sūnus (aš) - respublikinio konkurso pirmosios vietos laimėtojas. Neslėpsiu, didžiavausi. Beniūniuodamas priėjau perėją, kuria einu kiekvieną dieną nuo pat septynerių. Kelias buvo neįtikimai slidus. Apsidairiau? Ne. Juk tai išskirtinė diena, nieko blogo negali nutikti. Išdidus buvau: kas man tos mašinos. Drąsiai kirtau gatvę. Išlaikydamas pusiausvyrą ant slidaus ledo, ryžtingai drožiau pirmyn.
Perėjos vidurys. Cypimas, kurį mano ausys ir protas atpažino kaip stabdžių garsą. Atsisukau, o ten Jūs, vairuotojau, bandantis suvaldyti nesuvaldomą mašiną. Pajutau panišką baimę, automobiliui artėjant prie manęs. Dešimt... devyni... aštuoni metrai. Atstumas nenumaldomai trumpėjo. Septyni... šeši... penki... Suakmenėjau, balsas įstrigo gerklėje, tik mintyse tuksėjo: „Prašau, vairuotojau, sustokit, labai prašau, sustokit, juk tokia graži diena". Keturi...trys...du: „Vairuotojau, aš noriu gyventi..."

Užsimerkiau nesitikėdamas ir tikėdamasis stebuklo: vėl išgirdau cypiančius stabdžius. Vienas, vienas metras... Mašina sustojo, vos palietusi mano ranką. Smegenys atgijo. Ar atgijo? Nežinau. Tik pasiutusiu greičiu puoliau bėgti, bėgti namo, bėgti pas tėvus, ten, kur saugu.
Vėliau supratau, jog už tai, kad esu gyvas, už tai, kad džiaugiuosi kiekviena diena, turiu būti dėkingas Jums, o aš taip bailiai pabėgau net nepadėkojęs. Todėl ir rašau šį laišką. Iš visos širdies sakau Jums, nepažįstamam, bet tokiam brangiam žmogui, ačiū ir atsiprašau, jog buvau toks neatsargus. Nežinau, kas Jūs, bet Jūs išgelbėjote man gyvybę. Ačiū."

Konkursą laimėjusių moksleivių laiškai pasieks vairuotojus - bendrovių „Kauno autobusai", „Autrolis" ir „Kautra" vadovai pažadėjo, kad laiškai iškabinti jų įmonėse.

Kauno aps. VPK informacija
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt