Savaitgalį olandų įmonė Van Oord Dredging and Marine Contractors BV pradėjo gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus, kurių vertė – 129,5 mln. Lt.

Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas yra ypač svarbus Klaipėdos uostui. Jį įgyvendinus uosto plotis padidės iki 150 m (šiuo metu yra 120 m), o gylis atitinkamai iki 14,5 m (šiuo metu yra 13–13,5 m). Todėl padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m. Projektą planuojama įgyvendinti 2012 m., panaudojant ES paramos lėšas (pagal ES struktūrinės paramos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę Nr. VP2-5.2-SM-01 V).


Remiantis su olandų įmone pasirašyta didžiausios vertės bei apimties sutartimi, orientacinis I darbų etape kasamo grunto kiekis – 3 859 800 m3. Numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 440 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro – 57 vnt.

Per II darbų etapą orientacinis kasamo grunto kiekis – 655 200 m3, numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 50 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro 1,5 m – 8 vnt.
Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – 28,68 Lt už 1 kubinį metrą.
Darbų atlikimo trukmė – 12 mėnesių.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Nuo rytojaus į šalies gatves išrieda tarnybiniai policijos motociklai.

Nuo š. m. balandžio 24 d. policija stiprina patruliavimą - motociklų, mopedų, keturračių motociklų vairuotojų kontrolei užtikrinti, jų daromiems pažeidimams išaiškinti ir jiems užkardyti pasitelkiamos tarnybinių motociklų pajėgos.

Be to, visą šią savaitę (balandžio 23-29 d.) šalies keliuose vykdomos prevencinės priemonės, skirtos pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams išaiškinti. Transporto priemonių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti policijos pareigūnai naudoja viešąjį ir neviešąjį patruliavimą, vaizdo ir garso įrašymo techniką.

Šiais metais (iki balandžio 23 d.) eismo įvykiuose žuvo 3 motociklų vairuotojai ir 1 mopedo vairuotojas. Tarp žuvusiųjų - 1 nepilnametis. Vasario 11-osios popietę Druskininkuose, Saulėtekio gatvėje, esant slidžiai kelio dangai, 15 metų paauglio vairuojamas keturratis motociklas „Bombardier" (neįregistruotas) nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nepilnametis teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės neturėjo.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.

„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.


Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.


Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.


Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.


Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Mėgstate gerti kavą ar užkandžiauti vairuodami automobilį? Niekada daugiau to nedarykite! Valgymas sėdint prie vairo maždaug 80 proc. padidina nelaimingų atsitikimų riziką bei lemia 65 proc. pavojingų situacijų kelyje, rodo JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (National Highway Traffic Safety Administration) duomenys.

Labiausiai nerekomenduojama vairuojant gerti karštus gėrimus bei valgyti maistą, kuriuo lengva apsidrabstyti.


Ekspertų nuomone, vairuotojo koncentracijos stoka yra viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų kelyje priežasčių. Sėdint prie vairo būtina sukaupti dėmesį į vairavimą ir nuolat stebėti aplinką. Tik taip galima laiku sureaguoti į iškylančius pavojus. „Tokie veiksmai kaip radijo stočių keitimas, rausimasis daiktadėžėje, valgymas arba gėrimas atitraukia dėmesį nuo kelio ir trukdo susikaupti“, – aiškino „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.


JAV atlikti tyrimai parodė, kad valgymas vairuojant yra plačiai paplitęs įprotis. Net 86 proc. amerikiečių prisipažino, kad bent kartą valgė arba gėrė vairuodami, o 57 proc. tai daro nuolatos, rodo „Harris Interactive“/„HealthDay“ duomenys.


Arbata arba kava vairuojant gali būti ypač pavojinga, nes vairuoti trukdo ne tik pats karštų gėrimų vartojimas, tačiau ir jo sukeliami padariniai. Važiuojant nelygiu ar duobėtu keliu, gėrimas gali išsipilti ir apiplikyti vairuotoją, taip atitraukdamas jo dėmesį nuo kelio. Bet koks maistas, galintis ištepti drabužius ar rankas, taip pat neigiamai veikia vairuotojo koncentraciją.


Dauguma vairuotojų iš karto puola valytis dėmes, o tai reiškia ne tik rankų atitraukimą nuo vairo, tačiau ir bent akimirkai kitur nukreiptą žvilgsnį. Riebus maistas sukelia papildomą grėsmę, nes taukuotos rankos trukdo tinkamai laikyti vairą.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtinęs pavasaris atnešė labai daug permainingų žinių. Dauguma jų buvo susijusios su rytų rinkomis ir ten iškilusiomis naujomis grėsmėmis. Panašu, kad Rusija ir toliau bando kaišioti pagalius Europos vežėjams į ratus.

Savaitė prasidėjo neblogomis žiniomis. Pranešta, kad išbrauktos kelios nepalankios sąlygos vežėjų reputacijai įvertinti. „Linavos“ delegacijos susitikimo su VKTI atstovais metu aptartas ir pakoreguotas vežėjų naudai pažeidimų sąrašas, kuriuo remiantis bus vertinama įmonių vadovų ir atsakingų darbuotojų reputacija.


Kitą dieną vykusiame prezidiumo posėdyje priimta keletas svarbių sprendimų. Prezidiumas vienbalsiai patvirtino būsimojo asociacijos Kongreso datą – birželio 1 d., o taip pat išrinktas antrasis viceprezidentas, kuriuo tapo Mečislovas Atroškevičius.


Buvo sulaukta ir žinių apie „Linavos“ atstovų vizitą į Maskvą. Susitikime su Rusijos vežėjų asociacijos prezidentu Jevgenijumi Moskvičiovu ir generaliniu sekretoriumi Andrejumi Kurušinu, kalbėta Lietuvos vežėjams aktualia būsimų baudų tema ir sutarta, jog Rusijos delegacija gegužės viduryje lankysis Lietuvoje ir bus detaliau aptarti trečiųjų šalių vežimų rūšies nustatymo kriterijai bei būsimųjų baudų taikymas.


Rytai


Taip pat praėjusią savaitę baigėsi Baltarusijoje taikyti pavasariniai apribojimai sunkiajam transportui, tačiau iškarto atsirado naujų kliūčių vykstantiems per šią valstybę. Kaimynai pradėjo griežčiau tikrinti vežėjus, kurie gabena trečiųjų šalių krovinius su dvišaliais leidimais, ir fiksuodavo jiems pažeidimus. Pravažiavę Baltarusiją tokie vilkikai, Susisiekimo ministerijos žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos pasienyje buvo stabdomi neribotam laikui.


Tokios žinios privertė sunerimti visą Lietuvos kelių transporto sektorių. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad Baltarusija Lietuvos vežėjų patikrą pasienyje sugriežtino po Rusijos grasinimų. Pasak jo, ministerijos atstovams į rankas pakliuvo Baltarusijos ir Rusijos transporto ministerijų derybų protokolas, kuriame teigiama, jog Baltarusija privalo užkirsti kelią per jos teritoriją vežamoms prekėms iš trečiųjų šalių pagal dvišalius leidimus. Priešingu atveju, Baltarusijai grasinama nebesuteikti pakankamo kiekio leidimų jos prekėms.


Ministerija iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, o susisiekimo ministras žadėjo siūlyti įvesti specialų leidimą prekėms, perkrautoms Lietuvoje, kad joms nereiktų trišalio leidimo.


Penktadienį Baltarusijos – Lietuvos pasienyje VKTI vadovas Vidmantas Žukauskas, ,,Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir sekretorius Transporto politikai Gintautas Ramaslauskas susitiko su Baltarusijos kelių transporto inspekcijos vadovu Aleksandru Ivankovu bei atsakingais inspekcijos pareigūnais.


Susitikime aptarti pasikeitimai susiję su Lietuvos ir kitų šalių vežėjų leidimų tikrinimu Baltarusijos pasienyje.


Baltarusijos kelių transporto inspekcijos vadovas A. Ivankovas informavo, jog vykdydama kitos Rytų Muitų Sąjungos šalies – Rusijos instrukciją nuodugniau tikrinti užsienio vežėjų leidimus ir jų atitikimą vykdomiems gabenimams, inspekcija įrašo leidimuose nukreipimą į Rusijos Transporto priežiūros tarnybą, kuri sprendžia ar leidimas atitinka vežimo rūšį.


Aukštas kaimyninės šalies pareigūnas patikino, jog fizinio Lietuvos ar kitų šalių vežėjų vilkikų stabdymo ar grąžinimo į mūsų šalį nėra, todėl sunkvežimių srautas juda be trikdžių.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti.

Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.

„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.

Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.

Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.

Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir Maskvoje įsikūrusios teisinių paslaugų kontoros „Eurazijos transporto operatorių susivienyjimas“ direktorius A. Žigulinas pasirašė teisinės pagalbos mūsų šalies vežėjams sutartį. Joje numatyta operatyvi Rusijos teisininkų darbo schema, kylantiems nesklandumams dėl administracinių ir kitokių mūsų vežėjų pažeidimų šioje šalyje spręsti. Šį darbą koordinuos ir iškilusius papildomus klausimus spręs asociacijos „Linava“ atstovybė Rusijoje ir jos vadovas Julius Salenekas.

Pasak V. Adomaičio, sutartyje su teisinių paslaugų įmone numatyta, jog teisinė pagalba bus teikiama „Linavos“ nariams jei būtų sulaikyti jų vilkikai ar kroviniai pasienio postuose, laikinojo saugojimo sandėliuose ar muitinėje. Teisininkai reaguos į nepagrįstus Rusijos kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų reikalavimus, delsiant išduoti reikiamus dokumentus ar trukdant baigti krovinio pristatymo procedūrą.


Kvalifikuotų specialistų pagalba bus rengiami reikiami dokumentai: pareiškimai, pretenzijos, skundai ar ieškiniai teismui dėl netinkamo kontroliuojančiųjų institucijų darbo ar nesąžiningos krovinių gavėjų, ekspeditorių bei kitų ūkio subjektų veiklos.


Kiekvienu individualiu atveju bus parenkami reikiami specialistai, advokatai ar kitos juridinės kontoros, kurios spręs problemas dėl trišalių leidimų tvarkos pažeidimų ar kitokių aktualių klausimų.


Taip pat ši teisinių paslaugų kontora padės ieškant dingusių vilkikų, vairuotojų ar atsitikus eismo įvykiui. Ji iškvies reikiamą pagalbą, evakuatorius ir padės tvarkant dokumentus policijoje ar gaunant reikiamas pažymas apie įvykį.


Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kviečia  narius jau nuo šios savaitės kreiptis bet kuriuo rūpimu teisiniu klausimu į „Eurazijos transporto operatorių susivienyjimą“.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Aukšti Turkijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir jai pavaldaus Integruoto sienų valdymo departamento pareigūnai susipažins su Lietuvos pasieniečių veikla, jų naudojama infrastruktūra ir technika. Jų vizitas VSAT padaliniuose prasidės pirmadienį ir truks iki penktadienio.

Lietuvos pasieniečių patirtimi domėsis Turkijos VRM sekretoriaus pavaduotojas Necmeddin Kilic, Integruoto sienų valdymo departamento direktorius Adnan Ozdemir, jo pavaduotojas Abdullah Ozbek ir šio departamento projektų pareigūnas Servet Orman. Pirmadienį VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje Turkijos pareigūnams bus pristatoma VSAT sistema ir teisinė jos veiklos bazė.


Vėliau svečiai lankysis VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose, kur susipažins su čia naudojamomis mokymo metodikomis, priėmimo į mokyklą sistema, kursantų mokymo ir pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tvarka.


Antradienį Turkijos pareigūnai lankysis VSAT Vilniaus rinktinės padaliniuose pasienyje su Baltarusija. Rinktinės Štabe Mickūnuose jiems bus papasakota apie saugomo ruožo specifiką, rinktinės struktūrą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, Kinologijos centro veiklą.


Vėliau bus lankomasi Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, kur bus pristatytos čia dirbančių pasieniečių vykdomos tikrinimo procedūros.


Nuvykę į Kenos užkardą Turkijos pareigūnai sužinos apie čia dirbančių pasieniečių vykdomą Kaliningrado tranzito kontrolę ir pamatys, kokios techninės priemonės tam naudojamos.


Trečiadienį svečiams apie savo veiklą pasakos VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Klaipėdoje esančiame Štabe jie pristatys rinktinės  saugomo sienos ruožo specifiką ir pateiks kitos svarbios informacijos. Turkijos pareigūnai lankysis ir Kopgalio užkardoje. Čia bus papasakota apie objektų jūroje stebėjimą, parodyti pakrančių apsaugos laivai.


Ketvirtadienį apie sienos su Rusija apsaugą svečiai sužinos VSAT Pagėgių rinktinėje. Plaškių užkardoje jiems bus pristatyta joje įdiegta techninė sienos stebėjimo sistema.


Penktadienį Turkijos pareigūnai apsilankys VSAT Vilnaius rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje ir sužinos apie joje dirbančių pasieniečių atliekamas tikrinimo procedūras bei tam naudojamas technines priemones.


Vėliau VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje vyks šio vizito rezultatų apibendrinimas, po kurio svečiai išvyks iš Lietuvos.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Nuo balandžio 5 d. Baltarusijoje pasikeitė CMR važtaraščių išdavimo ir pildymo tvarka. Nuo šiol CMR važtaraštis turi naują formą, kuri galioja vežantiems prekes iš Baltarusijos.

Naujausius pakeitimus sutiko pristatyti ir pakomentuoti teisininkė iš Baltarusijos Jelena Šamko.

Iki 2012 m. balandžio 5 d. Baltarusijoje buvo išduodami ne mažiau kaip 4 lapų CMR važtaraščiai. Iš pirmųjų keturių lapų, kiekvienas buvo skirtas konkrečiai krovinio gabenime dalyvaujančiai šaliai.

Pirmas lapas – siuntėjui;
Antras lapas – gavėjui;
Trečias lapas – vežėjui;
Ketvirtas lapas – mokesčiams.

Siuntėjui  CMR važtaraštis pateikiamas kaip įrodymas, kad krovinys pakrautas, o likę trys važtaraščio lapai Antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį lapą su savimi privalėjo vežtis vairuotojas

Nuo šių metų balandžio 5 d., vežantiems krovinius iš Baltarusijos,  CMR važtaraštis turi būti iš šešių ar daugiau puslapių. Privaloma, kad būtų pakankamai CMR važtaraščio kopijų su siuntėjo ir vežėjo (vairuotojo ar ekspedicijos) parašais ir antspaudais, kad nekiltų abejonių dėl tarptautinio pervežimo fakto.  CMR dokumento puslapiai skiriami siuntėjui, gavėjui, vežėjui, ekspeditoriui, muitinei ir kitoms institucijoms.

Viena CMR kopija iš karto atitenka siuntėjui, o kitos lydi krovinį. Vieną dokumento kopiją vairuotojas (ekspeditorius) turi perduoti gavėjui išsikrovimo metu. Jei vykdomas pervežimas, kai krovinį reikia pristatyti keliais adresais, tuomet CMR pildomas kiekvienam krovinio gavėjui. Dvi CMR kopijos su siuntėjo ir gavėjo antspaudais ir parašais lieka pas vežėją, kad šis galėtų pateikti sąskaitas užsakovams.

Atliekant muitinės procedūras, muitinei pateikiami nemažiau kaip trys CMR puslapiai su krovinio siuntėjo ir vežėjo (ekspeditoriaus) parašais ir antspaudais. Pagal teisinius reikalavimus, atliekant muitines procedūras turi būti pateikti krovinį lydintys dokumentai, tarp jų ir CMR važtaraštis su visais lapais ir priedais. Anot Baltarusijos teisininkės J. Šamko, įstatymas nenumato ant kokių ir kiek lapų savo antspaudą turi palikti muitininkas, todėl logiška yra prašyti, kad muitinės pareigūnai padėtų antspaudus ant visų pateiktų dokumento lapų.

Įstatymų teorija ir vežėjų praktika

Latvijos kompanija „Vikingauto trans“ jau turėjo progą išbandyti naująją Baltarusijos CMR važtaraščių išdavimo tvarką. Anot kompanijos atstovės Ingos Rivčos, Baltarusijoje išduodami 6 CMR važtaraščio lapai ir daugiau niekaip neįmanoma gauti. „Kitose šalyse galima savo CMR blankus naudoti, bet Baltarusijoje CMR važtaraštis – griežtos atsakomybės blankas, todėl su savais blankais dirbti negalima, visi  duos savo 6 egzempliorius,“ – sakė I. Rivča.

Baltarusijos teisininkės taip pat pasiteiravome, kaip reikėtų elgtis vežėjui, kai tarp vežėjo ir krovinio gavėjo yra 5 ekspedicijos, visi reikalauja originalų, o jų neužtenka? Anot J. Šamko, CMR važtaraštis – pervežimą įrodantis dokumentas, bet jei jo nėra, jis pamestas ar sugadintas, tai neturi įtakos vežimo sutarčiai ar galiojimui. Be to, vežėjai žinodami, kad iš Baltarusijoje išduodami 6 CMR važtaraščio lapai, turėtų įvertinti savo galimybes ir sutartis pasirašyti  neįsipareigodami to, ko negalės atlikti. Tokiais atvejais ekspeditoriai neturėtų pagrindo vilkinti atsiskaitymo.

Baltarusijos teismai spręsdami ginčus dėl pervežimo apmokėjimo, kaip įrodymo prašo CMR važtaraščio originalo, bet jei jo nėra, pervežimo faktą galima įrodyti ir kitais dokumentais. Pinigų išieškojimui už pervežimą įtakos turi daug detalių. Patyrusi Baltarusijos teisininkė nežino nei vieno atvejo, kai buvo atsisakyta išieškoti pinigus už pervežimą motyvuojant tik tuo, kad nėra originalaus CMR dokumento. Esant kitiems pervežimą įrodantiems dokumentams vežėjui  nepalankus teismo sprendimas mažai tikėtinas.

Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Rinkai pristatytos naujos „Nokian Hakkapeliitta Truck D” padangos, kurios kaip ir visi šios serijos gaminiai, pasižymi geru sukibimu su asfalto danga. Produktas labiausiai skirtas eksploatuojantiems vilkikus šiaurės rinkose.

Gamintojai teigia, kad kuriant padangas yra panaudotos visos naujausios jiems žinomos technologijos ir savo segmente šios padangos bus geriausios.


Pasak „Nokian“ atstovų, naujasis protektorius leis be didesnių keblumų valdyti vilkiką, net ir esant staigiems posūkiams, prastoms oro sąlygoms, įsibėgėjant ar staigiai stabdant.


„Nokian Hakkapeliitta Truck D“ kaip ir dauguma naujų šiuolaikiškų padangų, pasižymi mažu pasipriešinimu riedėjimui. Tai automatiškai mažina kuro sąnaudas ir kenksmingų dalelių emisiją. Triukšmo lygis, jei lygintume su šių padangų pirmtakėmis, sumažėjo 3 dB.


„Nokian“ sukurtas ir užpatentuotas indikatorius DSI (Driving Safety Indicator) leidžia stebėti likusį protektoriaus gylį. Taip pat yra ir WSI (Winter Safety Indicator) indikatorius, kuris parodo kokio sukibimo galima tikėtis iš padangos važiuojant žieminėmis sąlygomis. Jeigu snaigės simbolis nusitrynęs arba sunkiai įžiūrimas, tuomet tokios padangos nebegalima naudoti ant sniego ar ledo, bet jos vis dar tinkamos važiuoti asfaltu.


Naujosios padangos yra pritaikytos restauracijai ir protektorius galės būti atkurtas kuomet taps nebetinkamas naudojimui.


„Nokian Hakkapeliitta Truck D“ kol kas rinkai siūlomos 315/80R22.5 dydžio, tačiau laikui bėgant žadama pasiūlyti ir kitokių išmatavimų padangų.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Nuo 2012 m. balandžio 20 d. Uosto direkcijos darbuotojai, iki šiol dirbę Uosto direkcijai priklausančiose patalpose, esančiose Pilies g. 4, Nemuno g. 8A, Sankryžos g. 7, Nemuno g. 40 (dalis darbuotojų), persikėlė į Uosto direkcijos administracines patalpas adresu J. Janonio 24.

Persikėlus didžiajai daliai Uosto direkcijos darbuotojų į bendras, 2011 m. kovo 22 dieną iš AB „DFDS Lisco“ už 14,014 mln. Lt įsigytas administracines patalpas, atlaisvinta 4464 m2 ploto patalpų.


Uosto direkcijos administracinių patalpų įsigijimo poreikį nulėmė tokie faktoriai, kaip Uosto direkcijos tarnybų koncentracijos būtinybė viename pastate, siekiant užtikrinti operatyvų uosto valdymą, taip pat siekis sutaupyti ir išvengti didelių eksploatacinių sąnaudų, susidarančių eksploatuojant kelis objektus ir papildomai nuomojant papildomas patalpas.


„Be to, atsižvelgėme ir į tai, jog iki tol turėtos administracinės patalpos neatitiko sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų teko tik apie 4 m2 darbinio ploto. Įvertinus ir socialinį aspektą, t. y. pastato vietą, pasiekiamumą, patogumą, reikiamo ploto bei patalpų kokybės atitikimą,esamos administracinės patalpos atitinka mūsų poreikius ir lūkesčius“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012 m. balandžio 24–27 d. Uosto direkcijos iniciatyva jau 12 kartą jungtiniu Klaipėdos uosto stendu bus dalyvaujama „Ekspocentras“ Maskvoje (Rusijos Federacija) vyksiančioje XVII tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei konferencijoje „TransRussia2012“.

17-ąjį kartą rengiama didžiausia kasmetinė Rusijos transporto paroda „TransRussia“ išlieka svarbiausiu bei didžiausiu visos transporto industrijos metų renginiu rytuose, kadangi čia sudarytos puikios galimybės užmegzti naujus kontaktus su potencialiais krovinių savininkais bei ekspedicinėmis ir transporto įmonėmis, susitikti su esamais klientais, tiesiogiaiaptarti irsužinoti apie šioje srityje vykstančius pokyčius bei tendencijas.

Tradiciškai konferencijoje pranešimus skaito Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos, geležinkelių, didžiausių laivybos kompanijų, krovinių savininkų, ekspedijavimo kompanijų atstovai. Pranešimą konferencijoje „TransRussia 2012“ skaitys LR susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Jau 12 kartą Uosto direkcija inicijuoja ir koordinuoja Klaipėdos uosto galimybių pristatymą parodoje Maskvoje bendru 90 kv. m stendu. Jungtinėje uosto ekspozicijoje šiemet dalyvaus iš viso 11 įmonių: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB KJKK „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, „Baltijos“ grupė, UAB „Arijus“, UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Vakarų krova“ ir „Limarko“ grupė.


Klaipėdos uosto kompanijų susidomėjimas Rusijos rinka išlieka dėl šios šalies krovinių srautų potencialo. Stebimas kasmetinis krovinių srauto per Klaipėdą augimas: 2006 m. – 1,7 mln. tonų rusiškų krovinių, o 2007 m. – daugiau nei dukart – 3,6 mln. tonų rusiškų krovinių. 2008 metais dar didesni Rusijos krovinių srautai buvo gabenami per Klaipėdą (3,9 mln. t) dėl Rusijos vidaus geležinkelių tarifų didėjimo bei didžiulio Rusijos uostų užimtumo. 2009 metais dėl globalinio ekonominio nuosmukio Rusijos krovinių srautas šiek tiek sumažėjo – 3,3 mln. t, o 2010 metais rusiškų krovinių apimtys jau pradėjo augti – 3,62 mln. t, o 2011 m. sudarė šiek tiek daugiau – 3,84 mln. t.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Pirmąsias Kelių eismo taisykles ir pirmuosius kelio ženklus Europoje įvedė Julijus Cezaris. Žinoma, jos skyrėsi nuo dabartinių, tačiau kai kuriais jų principais vadovaujamės ir dabar. Visais laikais žmonija savo patogumui ir saugumui stengėsi reglamentuoti judėjimą ir pagrindinius principus, tad KET užuominų galima surasti kiekvienoje kultūroje ar religijoje. Štai katalikų pasaulyje rašytinių užuominų į KET atsirado dar 1300 metais – tuomet popiežius Bonifacijus VIII nurodė, kad piligrimai į Romą turi keliauti tik kairiąja kelio puse.

Keičiantis pasauliui, keitėsi ir taisyklės. Tiesa, dar praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės.


Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje.  Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus. Pirmoji tarptautinė konvencija dėl KET buvo priimta dar 1909 metais, na o ne kartą tobulinto šių dienų tarptautinės konvencijos dėl KET pagrindu tapo dar 1968 metais Vienoje pasirašytas susitarimas „Kelių eismo konvencija“ (Convention on Road Traffic). Beje, KET principinių nuostatų sisteminimu užsiėmė ne bet kas, o Jungtinių Tautų organizacija. Rekomendacijas dėl KET keitimo šių dienų sumažėjusiame pasaulyje teikia ta pati Jungtinių Tautų organizacija. Tiesa, tai tik rekomendacinio pobūdžio pastebėjimai, nors visų šalių saugaus eismo ekspertai itin įdėmiai įsiklauso į šias  JT komisijos pastabas.


Lietuvoje KET  kaitaliojamos dažnokai


Po nepriklausomybės atgavimo KET Lietuvoje keitėsi ne vieną kartą. Vienas rimčiausių pasikeitimų buvo 2003 metų pavasarį, tuomet keitėsi daugybė punktų KET knygelėje. Tačiau smulkesnių pakeitimų būna vos ne kasmet. Apie KET keitimus politikai prabyla vos ne kiekvienais metais.


Tačiau specialistai pastebi, kad pernelyg dažnas KET nuostatų kaitaliojimas duoda tik neigiamą efektą. Kaitaliojant eismo taisyklių punktus galop gaunasi taip, kad vairuotojai pakeitimų neįsisąmonina. Ekspertai pastebi, kad KET turėtų būti pats konservatyviausias juridinis dokumentas, kurio teiginiais vairuotojai šventai tikėtų ilgus metus.


Pasak eismo saugumo problemas Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjančio Technologijos mokslų daktaro doc. Vigilijaus Sadausko, pakeitimų būna viso pasaulio KET, tačiau jie yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio. Jis iliustravo schemą, kaip tokie pakeitimai įgyvendinami.


„Viskas prasideda nuo to, kad viena ar kita šalis padaro ženklesnį KET pakeitimą. Galime imti kad ir Skandinavijos valstybių aštuoniasdešimtų metų žingsnius dėl žibintų naudojimo kiaurą parą įtvirtinimo. Taigi, po tokio KET pakeitimo stebima, ar tai pasitvirtina. Tuomet šie pakeitimai teikiami KET kuruojančiai Jungtinių Tautų darbo grupei. Na, o tuomet išplatinamos tokio KET keitimo rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Visa tai trunka 5 ar 6 metus, pasveriami visi už ir prieš. Žinoma, keitimai  taisyklėse neišvengiami, nes pasaulis žengia į priekį. Štai dabar saugaus eismo specialistai peržvelgia JT konvencijos punktą, kuriame buvo teigiama, kad „Vairuotojas visuomet privalo kontroliuoti transporto priemonę“. Dabar atsirado automatinio parkavimo sistemos, tad galimi pasikeitimai ir kertinėse nuostatose. Tai prisitaikymas prie pasaulio, kuris žengia į priekį. Juk kažkada prireikė reglamentuoti ir mobiliųjų. Tačiau bendrosios nuostatos lieka nepajudinamos,“ – sako dr. Vigilijus Sadauskas.


Kelių eismo taisyklės europiniame kontekste


Globalizacija daro savo – pasaulis XXIa. pasidarė stebėtinai mažas, o mūsų Europa dabar yra savas kiemas ne tik tarptautiniais pervežimais užsiimantiems vežėjams. Todėl KET aiškumas ir bendrų principų taikymas dabar svarbus kaip niekuomet anksčiau. Tai supranta ir Briuselio klerkai, tačiau pastarieji leisdami savo direktyvas, vadovaujasi tomis pačiomis Jungtinių Tautų konvencijos nuostatomis, EK direktyvų žodžiu tik adaptuodami nepajudinimas principines nuostatas prie konkrečių sąlygų. Viršenybė čia akivaizdi – JT konvencija, o tik paskui EK direktyvos. Dauguma atveju jos yra rekomendacinio pobūdžio.


Tačiau skirtumų vis viena yra. Yra jų kiekvienoje šalyje, yra ir Lietuvoje. Dalis jų yra daugiau ar mažiau vykę KET naujadarai, dalis yra klaidos kurių bandoma atsisakyti, dalis – tiesiog vietos tradicijos.


„Kazusų būta ir Lietuvoje. Ar atsimenate, kai Lietuvoje gana trumpai galiojo lenkimo taisyklės, kai pagrindiniame kelyje lenkiantis automobilis privalėjo praleisti sukantį į kairę sankryžoje su šalutiniu keliu? Tokie principai kitur praktiškai netaikomi. Taip pat būta ir įdomaus krypties ženklų dėliojimo magistralėse, kai krypties rodyklės statomos už sankryžos. Juk kiekvienas vairavimo mokyklos mokinys žino, kad ženklas galioja nuo juo stovėjimo vietos. Skiriasi ir principinės nuostatos dėl mirksinčio avarinio sustojimo signalo naudojimo. Štai mūsų KET verčia įjungti avarinio sustojimo signalą (nesvarbu, kad tuo metu įjungti ir automobilio žibintai)sustojus naktį neapšviestame kelyje. Tuo tarpu kitur avarinio sustojimo signalo naudojimas būtinas tik gerokai dramatiškesnė situacijose“ – pasakoja dr. Vigilijus Sadauskas.


Beje, nors Lietuva yra iš tų šalių, kur vietos keliuose gerbiami seniausiai Jungtinėse Tautose išdėstyti ir valstybių patvirtinti eismo principai, čia yra ženklų, kurių tranzitinis vairuotojas gali ir nesuprasti. Ypač, jei panagrinėtų jų reikšmę.


„Štai kaid ir informacinis ženklas „Pėstieji“. Tokio ženklo Europoje nėra. Juo labiau, su tokia reikšme. Štai apie ką informuoja šis ženklas, cituoju KET - kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji. Jei pačio ženklo išvaizda čia lyg ir suprantama, tačiau jo reikšmė su kelyje skersai ir išilgai vaikštančiais pėsčiaisiais yra šiek tiek mistinė. Beje, dėl ženklų nemažai improvizacijų būna kiekvienoje valstybėje, nėra išimtis ir Lietuva. Pas mus ženklai kartais patobulinami. Štai jums elementarus pavyzdys – visame pasaulyje žinomi ženklai „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“ pagal JT rekomendacijas turėtų būti tik raudonos ir mėlynos spalvos, o mūsų publika juos patobulino dar baltais apvadais“ – pastebėjimais dalinosi dr. Vigilijus Sadauskas.


Tarptautinių ir vietos teisės aktų sankirtas galima ginčyti teismuose


Dėl vietos kelių eismo taisyklių neatitikimų praktiškai „šventoms“ JT tautų konvencijos nuostatoms, gali būti ir teisinių ginčų. Juk įmanoma tokia situacija, kai į eismo įvykį patekęs užsienio valstybės vairuotojas traktuoja savo elgesį pagal kitus įstatymus, pagal kitas elgesio kelyje normas. O jei jos atitinka tarptautines, teisybės visai paprasta būtų ieškoti teismuose.


Saugaus eismo įstatyme yra punktas, kuriame teigiama, kad kilus ginčui po eismo įvykio, jei vietos KET nuostatos „pjaunasi“ su mūsų šalies ratifikuotos JT konvencijos nuostatomis, teisme privaloma vadovautis konvencija. Tiesa, ar tai žino mūsų teisėjai ir kaip tai jie taiko – jau kita kalba“ – pastebi Technologijos mokslų daktaras doc. Vigilijus Sadauskas.


Lietuviškose KET pernelyg daug administracinės teisės


Dabartinių Lietuvos KET „stuburas“ buvo kuriamas irgi ilgai, prie jo dirbo rimtų profesionalų komanda. Lietuvos KET pagrindą ilgus metus kūrė šviesaus atminimo saugaus eismo ekspertas ir automobilių istorikas Lucijus Suslavičius, ilgus metus dirbęs Kelių policijoje. Tai yra bene didžiausias Lietuvos specialistų įdirbis šioje srityje.


Ne vien tik ekspertai pastebi, kad paskutiniais metais lietuviškos KET vis dažniau kaitaliojamos ir tobulinamos pasikeitus valdžiai. Na o pagrindinė Lietuvos KET bėda yra perkrovimas šalutiniais dalykais. Kartais atrodo, kad tai ne pagrindinis kelių eismo įstatymas, o administracinės teisės kodeksas. Čia yra pernelyg daug šalutinių dalykų, būdingų administracinei teisei, o ne eismui. Tuo tarpu KET tolesnis gludinimas, kad jos atitiktų tarptautines sutartis, yra tikrai ne ES laikų mada. Tokį siekį vairuojant žmonijos dalis išsakė dar tik auštant automobilizmo erai.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Degalų kainos kelia nerimą daugeliui vairuotojų ir kartas nuo karto atsiranda vis daugiau bandymų organizuoti bendras akcijas prieš degalines ir degalų kainas, taip siekiant protestuoti ir išreikšti nepasitenkinimą. Tačiau vis dėlto yra vairuotojų, kurie neatsisakytų automobilių ir važiuotų bet kuriuo atveju, nesvarbu, kiek dar išaugtų degalų kainos.

Transporto skelbimų portalo Autogidas.lt atlikta vairuotojų apklausa rodo, kad netgi ketvirtadalis vairuotojų neatsisakytų patogumo naudotis individualiu transportu ir važinėtų, nepaisydami 7, 8 ar daugiau litų už litrą degalų kainų.


Paklausti, kokia būtų kritinė kainos riba, kad vairuotojai nuspręstų nebevažinėti nuosavu automobiliu, dauguma respondentų teigia, kad kaina šiuo metu jau yra kritinė. Kiti vairuotojai, kurių nuomonė sudaro taip pat statistiškai svarbų rodiklį, teigia, kad kritinė kaina būtų arba apytiksliai 6 Lt/l, arba apytiksliai 7 Lt/l.


Autogidas.lt apklausoje taip pat buvo paprašyta vairuotojų įvardinti, kokia, jų nuomone, turėtų būti degalų kaina Lietuvoje, įvertinus atlyginimų sumą, pragyvenimo lygį šalyje. Kas ketvirtas respondentas teigia, kad degalai galėtų kainuoti 3–3,50 Lt/l, kas trečias respondentas – kad kaina turėtų būti 2–2,99 Lt/l. Dar po 14 proc. respondentų mano, kad kaina turėtų siekti iki 1,99 Lt/l arba 3,51 Lt/l–3,99 Lt/l. Nėra nė vieno respondento, kuris sutiktų, kad Lietuvoje degalų kaina gali siekti nuo 4 Lt/l.


Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą buvusias ir 2012 m. balandį esamas degalų kainas), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc., mažiausiai brango dujos (43 proc.).


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Rusijai pradėjus ginti savo vežėjų rinką griežčiau tikrinant prekių, vežamų iš trečiųjų šalių per Baltarusiją, leidimus, Lietuvos susisiekimo ministras žada siūlyti įvesti specialų leidimą prekėms, perkrautoms Lietuvoje.

Iki šiol iš Europos Sąjungos atvežtoms, bet Lietuvoje perkrautoms prekėms vežti į Rusiją pakakdavo dvišalių leidimų. Tačiau pastarosiomis dienomis vilkikams, neturintiems trišalių leidimų, kurių Rusija išduoda labai nedaug, jau prie Baltarusijos sienos įrašomas pažeidimas.


Bauda už jį – maždaug 200 litų, tačiau nuo gegužės, Rusijoje įsigaliojus griežtesnei baudų sistemai, už vieną įrašą gali tekti pakloti iki 50 tūkstančių litų. Lietuvos politikai ir pareigūnai žada tartis su kaimyninėmis šalimis, kaip palengvinti mūsų vežėjų padėtį.


„Mes negalime daryti įtakos Rusijos teisės aktų leidybai ir turiniui, bet mes tikrai turėsime pasiūlymų. Galbūt įvesti ir taikyti specialią leidimų rūšį – t.y. prekių, pakrautų Lietuvos sandėliuose, atvežtų iš trečiųjų šalių ir skirtų Rusijos rinkai. Jeigu būtų galima susiderėti tokį leidimą, tokį statusą, mes galėtume išspręsti šią susidariusią situaciją. Šiandien mes rekomenduojame Lietuvos vežėjams rinktis kitus kelius ir nevykti į Rusiją per Baltarusijos teritoriją“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt