Lapkričio 19 d. Medininkų pasienio poste vežėjus pasitiko staigmena – nauja eilių reguliavimo tvarka. Daugeliui Lietuvos ir kaimyninių šalių vežėjų nauja eilių reguliavimo tvarka tapo siurprizu, kuris nebuvo labai malonus ir šiandien vežėjai naujos tvarkos pliusų neįžvelgia.
Nuo šio pirmadienio lengvojo ir krovininio transporto priemonių palaukimo eilė formuojama kelyje A3 Vilnius – Minskas nuo priešais Medininkų PKP esančio stacionaraus posto ir toliau šiuo keliu Vilniaus link. Eilės pabaigoje dirba „Ekskomisarų biuro“ automobilis, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, pasitinka iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančias transporto priemones, kompiuteriu jas registruoja ir vairuotojams išduoda eilės registravimo patvirtinimus – spausdintus čekius. Čekyje nurodomas transporto priemonės numeris eilėje, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) vadovas Arnoldas Tvaronavičius, kalbėdamas apie naująją tvarką pabrėžė, kad nereikia jos painioti su elektronine eilių sistema. „Elektroninės eilės projektas bus realizuotas tik tuomet, kai vairuotojai galės elektroninėje sistemoje pasirinkti interneto puslapius, galės juose pasirinkti sienos kirtimo laiką, pasienio punktą, kuriame norės kirsti sieną ir atvažiuoti į tą punktą lygiai tą valandą. Čia būtų –elektroninė eilė. Dabar tai, kas pradėta šiuo metu – paprasčiausias eilės sutvarkymas. Kai eilės niekas nereguliuoja, ji kartais išsigimta į negerus dalykus, kaip buvo Rusijos pasienyje, kuomet vairuotojai pardavinėdavo savo vietas eilėje,“ – naujos tvarkos ir elektroninių eilių skirtumus pabrėžė A. Tvaronavičius. PKPD vadovo teigimu, nauja eilių reguliavimo tvarka įvesta atsižvelgiant į tai, kad artėja prieššventinis periodas, kai pasienyje būna didžiausias vilkikų bumas, tad siekdami, kad viskas vyktų tvarkingai, PKPD atstovai kreipėsi į “Ekskomisarų biurą”, kad apsaugos darbuotojai pastatytų savo mobilų postą prie Medininkų pasienio kontrolės punkto.
Vežėjai nauja tvarka nesidžiaugia
Vos pradėjus veikti naujajai eilių reguliavimo tvarkai, vežėjams kilo daug klausimų, trūko informacijos, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Kalbinti vežėjai kol kas paminėjo keletą pagrindinių problemų – tai aikštelės nebuvimas, tai, kad transporto priemonė palaukimo eilėje bus registruojama tik vieną kartą ir informacijos stoka.
Su rytų rinkomis dirbančios UAB „Eivoros“ direktorius Mindaugas Skarulskis, privalumų naujoje sistemoje kol kas neįžvelgė. „Aikštelės nėra, automobiliams nėra kur stovėti. Bent kol kas pliusų nematau. Be to, dar reikia šiek tiek laiko, kol suprasime, kas čia darosi. Kol kas nukreipiame automobilius per kitus pasienio punktus, kol viskas išaiškės,“ – sakė M. Skarulskis.
Naujos tvarkos Medininkuose privalumų neįžvelgė ir Latvijos krovinių kompanijos „Vikingauto trans“ vadovė Inga Rivča. „Eilėje Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose aš matau tik privalumus, Medininkuose – aš jokių privalumų nematau – pas jus nėra stovėjimo terminalo, vežėjai turės laukti kelyje, kuris labai siauras. Automobilis užsiregistruos ir ką jis darys toliau – parą stovės kelyje ir vėliau turės apvažiuoti? Kaip tai atrodys? Taip išeina, kad mano kompanijos sunkvežimis laukia savo numeriuko parą, išvažiuoja į priešingą eismo juostą – ir kur jam važiuoti tada? Medininkų-Kamennyj Log punkte net apsisukti neįmanoma…“ – piktinosi I. Rivča. Ji nėra neigiamai nusiteikusi nei prieš elektronines eiles pasienyje, nei prieš tai, kad šaldytuviniai sunkvežimiai važiuotų be eilės, tačiau, jei įvedama nauja tvarka, turi būti viskuo pasirūpinta.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentui ir UAB „Mečys“ vadovui Mečislovui Atroškevičiui nauja tvarka pasienyje taip pat buvo staigmena. Nors pačią iniciatyvą įvesti tvarką pasienyje M. Atroškevičius vertino teigiamai, anot jo, šiandieninėje sistemoje yra labai daug problemų. „Žmonės, kurie rengia šią sistemą nėra praktikai ir nesusiduria tiesiogiai su visa problematika, nesupranta apie darbo ir poilsio rėžimo ypatumus…“ – sakė M. Atroškevičius, kaip ir kiti vežėjai akcentuodamas stovėjimo terminalų problemą. Anot jo, jei nors laukuose būtų padaryta skaldos danga, vairuotojai galėtų ten ramiai stovėti ir ilsėtis, laukdami savo eilės.
Vežėjus neramina ir tai, kad transporto priemonės palaukimo eilėje bus registruojamos tik vieną kartą. Tos pačios transporto priemonės antrą kartą eilėje nebus registruojamos, jeigu ji nebus kirtusios Lietuvos sienos pagal pirmąjį išduotą čekį. Tokia transporto priemonė, privažiavus stacionarų postą, stebint bendrovės darbuotojui, bus apsukama 32,7 km. esančioje apsisukimo vietoje ir nukreipiama į palaukimo eilės pabaigą.
Vežėjus toks PKPD sprendimas ir stebina, ir piktina. „Neaišku, kodėl antra kartą mašina neregistruojama. O jeigu ji negalėjo išvažiuoti ir užstrigo eilėje? Ką jai daryti, kur važiuoti? Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose net gi jei praleidi savo eilę, vis tiek atsistoji į eilę –gali paimti naują bilietuką, arba su senu atsistoti į „gyvą“ eilę, tačiau ne į eilės galą,“ – sakė I. Rivča.
Kaip Cargonews sakė PKPD vadovas, antras talonėlis nebus išduodamas dėl to, kad anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejai, kuomet nesąžiningi vairuotojai perpardavinėdavo savo talonėlius kitiems. „O kam jiems reikalingas antras talonėlis? Jeigu jie neva netyčia praleidžia savo eilę, tuomet jau prasideda gudravimai. Tokiems gudriems piliečiams, linkusiems nusikalsti, galime pasakyti, kad daugiau to nebus,“ – kategoriškai konstatavo A. Tvaronavičius.
Latvijos vežėjai taip pat piktinosi informacijos stoka. Latvijos vežėjų asociacija „Latvijas Auto“ vežėjų apie naująją tvarką Medininkų pasienio poste savo vežėjų neinformavo, tad pirmą kartą apie naują tvarką jie sužinojo realiu laiku, kuomet jų vairuotojai jau buvo Medininkų pasienio poste. „Mane ištiko šokas, penktadienį vairuotojas stovėjo eilėje, ir aš tik iš jo pirmą kartą sužinojau apie naują tvarką, o tik vėliau perskaičiau Cargonews portale. Latvijos vežėjai neturi visiškai jokios informacijos iki šiol. Asociacija „Latvijas Auto“ privalėjo informuoti vežėjus apie naują tvarką kitoje šalyje. A. Tvaronavičius paklaustas, kaip buvo informuoti kaimyninių šalių vežėjai apie naująją tvarką pasienyje, paminėjo tik Baltarusijos atstovus. „Maždaug prieš mėnesį buvome susitikę su Balatarusijos muitinės pirmuoju pavaduotoju, kuris atvažiavo su dešimties žmonių lydinčia komisija. Drauge sprendėme Medininkų posto pralaidumo problemas ir užsiminėme, kad pradėsime reguliuoti eiles. Baltarusijos pusė labai apsidžiaugė ir paprašė juos pakviesti, kai šis projektas bus visiškai įgyvendintas,“ – sakė PKPD vadovas.
Kaip eilės tvarkomos realybėje
CargoNews redakcijai pavyko susisiekti su vienos Latvijos krovinių pervežimų kompanijos vairuotoju. Jis kaip tik antradienį jis stovėjo eilėje Medininkų pasienio punkte ir nauja tvarka jo nedžiugino. Kaip pasakojo vairuotojas, pirmiausiai, atvažiavo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai, iki tam tikros eilės dalies išdalino talonėlius ir dingo iš akiračio. Mobilaus posto darbuotojai nebepasirodė visą naktį, o vairuotojai tuo metu nežinojo, ar miegoti, ar laukti toliau… Kaip visuomet poilsiaujančių nebuvo ir visi dar negavę talonėlių „kovojo dėl savo vietos po saule“. Tik ryte atvyko „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai ir vėl išdalino naujus talonėlius. Taip eilė judėjo vos po kelis metrus vis į priekį. Per radijo stoteles vairuotojai klausinėjo vienas kito, kas ir kaip informuos, kada ateis eilė važiuoti, tačiau nei vienas vairuotojas tikslios informacijos neturėjo. Anot Latvijos vairuotojo, Medininkų pasienio poste nuo lapkričio 19 d. niekas nepasikeitė išskyrus tai, kad apsaugos darbuotojai turi darbo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 21 d. AB ,,Lietuvos geležinkeliai” ir VšĮ ,,Vilniaus logistikos parkas“ pasirašė sutartis su UAB „Autoverslas“ dėl verslo planų bei investicijų į Vilniaus viešąjį logistikos centrą (toliau – VLC). Šalys kartu sieks plėtoti VLC veiklą ir krovinių vežimus Lietuvos geležinkeliais. UAB „Autoverslas“ – viena pirmųjų įmonių, kuri Vilniaus VLC, esant tinkamoms sąlygoms, numato išsinuomoti apie 3,1 – 3,5 ha ploto žemės sklypą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, sveikindamas susirinkusius į sutarties pasirašymą, pasidžiaugė, kad Vilniaus VLC projektas įgauna vis didesnį pagreitį. „Ši sutartis suteikia inercijos vienam svarbiausių Lietuvos logistikos projektų – Vilniaus viešajam logistikos centrui. Kitų metų vasarą jau prasidės realūs statybos darbai. Džiaugiuosi, kad susidomėjimas šiuo projektu vis auga“, - sakė S. Dailydka.
UAB „Autoverslas“ generalinio direktoriaus Valdemaro Zakarausko teigimu, Vilniaus VLC projektas – puiki galimybė įgyvendinti savo strateginius planus ir tęsti verslo plėtrą. „Kartu sieksime bendrų, visoms pusėms naudingų tikslų. Mums projektas yra patrauklus tuo, kad jame yra geležinkelis. Tai patogu, mažesnės sąnaudos ir atsiranda papildomų galimybių užsakovams pasiūlyti patrauklesnių paslaugų“, - teigė V. Zakarauskas.
Po to, kai 2011 m. liepą „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ steigimo sutartį, imta aktyviai ieškoti investuotojų – su transporto ir logistikos veikla susijusių įmonių, kurios įsikurtų visiškai paruoštoje ir strategiškai labai patrauklioje Vilniaus VLC teritorijoje.
Geografiniu požiūriu pirmas VLC įsikurs nepaprastai patogioje vietoje - 15 km nuo Vilniaus centro, šalia Vaidotų geležinkelio stoties. VLC bus netoli Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Didelis Vilniaus VLC privalumas, kad jis bus šalia IX Transeuropinio transporto (kelių ir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą bei I Transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietinę Europą su Šiaurės valstybėmis. Taip pat iki planuojamo VLC bus pratęsiamas ir Vilniaus pietinis aplinkkelis, suteiksiantis nepaprastai patogias galimybes patekti į būsimą VLC teritoriją automobilių transportu.
Steigiamas Vilniaus VLC atneš neįkainojamą naudą regionui, paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Tai bus naudinga ne tik partneriams ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kadangi bus skatinama krovinius vežti geležinkeliais. Projektas prisidės ir prie Europos "žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.
Vilniaus viešasis logistikos centras – tai vieta, kur viskas bus vienoje vietoje – nuo degalinės ar autoserviso iki konteinerinio terminalo, nuo finansinių institucijų iki viešbučio. VLC atsiradimas sukurs naujų darbo vietų bei padės pritraukti papildomų krovinių srautų. Todėl šis projektas yra svarbus tiek municipaliniu, tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygmeniu.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Partneriams, kurie dabar naudojasi Klaipėdos uosto schemomis, netrukus teks jas atnaujinti. 2013 metais smarkiai pasikeis ne tik šio Lietuvos (ES) uosto schema, bet ir pats uosto vaizdas.
Intensyvioje uosto vietoje greta vienos didžiausių laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ atsiras naujas, modernus keleivių ir krovinių terminalas, skirtas aptarnauti ro-ro ir con-ro tipo laivus. Vienu metu terminale bus priimama ki 3 keltų, iš viso 6-9 keltai per dieną. Kuriama terminalo infrastruktūra leis aptarnauti ir kruizinius laivus. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT) per metus galės aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Dar 2009 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė terminalo infrastruktūros: krantinių, pirso bei dviejų hidraulinių rampų statybos darbų konkursą.2010 m. rugpjūčio mėnesį pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja AB „Latvijas tilti“. Ji turi būti įvykdyta iki 2013 metų vasaros. Krantinėms įrengti naudojamos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos.
2012 metų liepos 19 d. terminalo statyboje buvo įkasta antroji simbolinė kapsulė. „Tai labai svarbus įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog, atidarius naują šiuolaikišką terminalą, turėsime daugiau keltų linijų iš Klaipėdos į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pastačius krantines, kurių ilgis sieks 950 metrų, pirsą ir rampas, terminale vienu metu galės švartuotis trys ro-ro, ro-pax, kurie per metus galės pervežti 0,5 mln. automobilių, ir con-ro tipo laivai, gabensiantys konteinerius, taip pat keleiviniai jūrų keltai arba kruiziniai laivai. Naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų krovinių per metus.
Svarbi terminalo statybos dalis, užtikrinsianti greitą ir sklandų transporto srautų judėjimą į uostą ir iš jo, yra privažiuojamieji keliai ir Baltijos prospekto, jungiančio uostą su pagrindine automagistrale Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcija.
Jau baigtos ilgą laiką vykusios derybos, kas prisiims atsakomybę ir finansinius šios projekto dalies įsipareigojimus, tad netrukus pajudės ir šio etapo darbai, kuriuos užbaigus, atsiras naujas autotransporto įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelias ir bus išspręstos transporto spūsčių, taršos ir triukšmo problemos.
Naujojo terminalo operatorius UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas savo jėgomis įrengs suprastruktūros objektus: keleivių aptarnavimo ir biurų pastatą, patikros postus, automobilių stovėjimo ir krovinių sandėliavimo aikšteles, generalinių krovinių sandėlius ir kt. Per metus maždaug 20 hektarų plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus krauti apie 5 mln. tonų krovinių ir aptarnauti apie 1 milijoną keleivių.
„Darbai vyksta sklandžiai, projektas yra įgyvendinamas pagal bendrovės patvirtintą grafiką. Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, – sako UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Maksimalias veiklos apimtis ketinama pasiekti per 2-3 metus.
Jūrų keltų stotis
„Prieš statybos pradžią aplankėme kaimyninių ir tolimesnių uostų terminalus, sėmėmės geros patirties ir svarstėme, ką galime padaryti geriau“,- sako KKKT komercijos direktorius Arvydas Skuodas. Jis pabrėžia, kad terminalo tikslas – greitai pakrauti ir iškrauti laivą, įsodinti ir išsodinti keleivius. O tam reikalinga puikiai veikianti logistikos schema, gerai suderintas muitinės, pasienio ir kitų tarnybų darbas.
Keleivių ir krovinių vežėjų laiko taupymas prasidės gerai organizuotu įvažiavimu ir išvažiavimu iš terminalo, esančio, galima sakyti, pačiame miesto centre. Dėl to toks didelis dėmesys yra skiriamas viadukams, sankryžoms, privažiuojamiesiems ir įvažiavimo į terminalą keliams. Čia bus 7 įvažiavimo ir 3 išvažiavimo vartai, o terminalo viduje – 25 transporto sukaupimo juostos.
Krantinės su hidraulinėmis reguliuojamomis rampomis, tokios kaip Vokietijos uosto Kylio terminale, gerokai paspartins krovos laiką ir sutrumpins bendrą laivo stovėjimo terminale laiką.
Terminalas pasiruošęs priimti ir negabaritinius krovinius. Be ro-ro ir ro-pax krovinių, yra numatyta galimybė priimti con-ro tipo laivus, kurie surenka nišinius produktus arba, kitaip sakant, gabena „karštus“ krovinius. Numatyta vieta čia krauti ir sandėliuoti konteinerius.
Terminalo teritorijoje atsiras tikras jūros miesto simbolis – jūrų keltų stotis, kokias turi jūrų valstybių uostai. Ištaigingame aštuonių aukštų pastate įsikurs keleivių aptarnavimo kompleksas, terminale dirbančių tarnybų, laivybos kompanijų ir ekspeditorių biurai, kavinė, prekybos centras ir kt.
Keleivių patogumui netoli terminalo statomas naujas viešbutis.
Keltų linijų savininkai stebi terminalo statybą
Europos Komisijos išvadose dėl pagalbos teikimo šiam projektui pažymima, kad terminale ateityje galėtų veikti linijos į kitus Baltijos jūros pietinius regionus – Daniją, Lenkiją ir šiaurinius – Suomiją. Išvadose akcentuojama, kad šiuo metu visiškai neišnaudojamos gabenimo Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi galimybės, o rytų– vakarų kryptimi maršrutų yra pernelyg daug.
Investuotojai spaudžia operatorius paskelbti, kokios laivybos kompanijos ateis į naująjį terminalą.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas B. Petrauskas neskuba atversti visų kortų. Jis sako, kad komercinius susitarimus atskleisti dar anksti.
„Kalbamės su visomis Baltijos regione veikiančiomis laivybos kompanijomis. Jos akylai stebi pas mus vykstančius procesus, veiklą ir terminalo statybos tempus. Yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos. Pagrindinės keltų kryptys liks tos pačios – į Vokietiją ir Švediją, tačiau gali atsirasti ir nauja kryptis į šiaurę. Konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai bus paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios“, – sako Benediktas Petrauskas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dabar automobilių gamintojas iš Štutgarto (Vokietija) kasmet tiekia į Rusiją po 7 000 variklių ir 15 000 ašių sunkvežimiams bei autobusams.
Jau anksčiau „Daimler“ ir „KamAz“ gamintojai sėkmingai sukūrė ir išbandė pirmuosius bendros gamybos sunkvežimius. Artimiausiu metu pagal bendrą gamybos plėtros planą ketinama pradėti Tatarstane ir „Daimler“ ašių gamybą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau rašėme apie Latvijos pasienyje didėjančias vilkikų eiles. Nors tai ir yra įprastas reiškinys artėjant žiemos šventėms, šį kartą prabilta apie tai, kad pasieniečiai gali nesusitvarkyti su tokiu transporto srautu ir pasienyje gali susikaupti rekordinis vilkikų kiekis.
Patys latvių pareigūnai dirba pilnu pajėgumu ir per pastarąsias 24 valandas vien Terehovo punkte pro sieną praleido 450 vilkikų. Vilkikų vairuotojai kalba apie tai, kad tokiu tempu latviai priversti dirbti dėl nesenai praėjusios Latvijos nepriklausomybės dienos, kuri buvo lapkričio 18 d.
Patys latviai teigia, kad padidėjusioms eilėms yra logiškų priežasčių. Vienas iš jų – pasibaigę lenkų vežėjų tranzitiniai leidimai per Baltarusiją, dėl ko jiems tenka važiuoti į Rusiją per Latviją. Pasieniečiai pergyvena, kad padidėjusio srauto jie ir taip laukė ir tikėjosi, kad jis bus, bet neplanavo, kad pas lenkus baigsis leidimai, tad situacija darosi dar sudėtingesnė.
Vairuotojai juokauja, kad jei Latvijos pasienyje tenka eilėse laukti dvi paras, tai reiškia, kad kalėdos jau greitai. Kiekvienais metais situacija čia nesikeičia.
Latvių ir rusų verslininkai jau prabilo apie užburtą ratą. Kuo geriau vyksta prekyba tarp Rusijos ir ES, tuo didesnės eilės, kuo jos didesnės, tuo ilgiau reikia stovėti, o tai tą prekybą stabdo ir yra neišnaudojamos visos galimybės.
Terehovo postas pastatytas 1995 m. ir šiuo metu dirba visu pajėgumu. Nesenai čia atsirado eilių sistema, o tai šiek tiek palengvina vairuotojų dalią. Pasiėmus talonėlį, nebūtina stovėti eilėje, galima ramiai išsimiegoti. Vis tik esmės tai nekeičia. Latvijos pusė teigia, kad transporto srautai per šį postą kiekvienais metais išauga apie 15 proc. ir jie visiškai nenustebtų, jei gruodžio viduryje įvažiavimo į Rusiją lauktų gerokai daugiau nei 2000 vilkikų. Būtent toks rekordinis skaičius buvo užfiksuotas 2007 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per šių metų devynis mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1 065 tūkst. litų nuostolių. Jie tris kartus mažesni už 2011 metų to paties laikotarpio nuostolius, kurie siekė 3 273 tūkst. litų.
„Nors devynis šių metų mėnesius užbaigėme nuostolingai, vis dėlto Lietuvos pašto rezultatai nuosekliai gerėja. 2012-ųjų 9 mėnesių bendrosios pajamos, palyginti su 2011 m. pirmųjų trijų ketvirčių pajamomis, padidėjo 4,8 proc. Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apie metų pabaigą“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Pardavimo pajamų per 2012 m. 9 mėnesius gauta 136 440 tūkst. Lt, arba 4,7 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. to paties laikotarpio duomenimis.
Per 2012 m. sausį–rugsėjį daugiausia – 50,0 proc. – pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo. UPP generuojamos pajamos, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,5 proc. – nuo 62 260 tūkst. Lt iki 68 149 tūkst. Lt.
2012 m. 9 mėnesių EBITDA buvo 4 915 tūkst. Lt, arba 22,3 proc. didesnė už 2011 m. to paties laikotarpio, kai ji siekė 4 019 tūkst. Lt.
Rugsėjo mėnesį Lietuvos paštas visiškai atnaujino kurjerių veiklą, kuri plėtojama LP EXPRESS vardu.
Per 9 šių metų mėnesius pajamų už kurjerių paslaugas dalis pardavimo pajamose sudarė 6,1 proc. ir, palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo duomenimis, išaugo 9,1 proc. Tokiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo išaugęs kurjerių paštu siunčiamų tarptautinių siuntų skaičiaus.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos konsulinis departamentas informuoja, kad nuo 2012 m. spalio 19 d. įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įstatymas, keičiantis Lenkijos kelių transporto įstatymą (toliau – įstatymas): nuo šiol transporto priemonės (jų junginiai), kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius privalo turėti didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio vežimo leidimą.
Didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės gali vykdyti vežimus tik su didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės atitinkamos kategorijos išduotu leidimu. Didžiagabaritinėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms išduodami septynių kategorijų leidimai.
I ir II kategorijos leidimai išduodami dalomiesiems kroviniams vežti, tuo tarpu III-VII kategorijos leidimai išduodami nedalomiems kroviniams.
Sutinkamai su įstatymo 140 ab str. 1 punktu, didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės vykimą be atitinkamo leidimo numatyta nuo 550 PNL iki 15 000 PNL bauda, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos bei pažeidimo rūšies.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
TOBB (Turkija) pranešė IRU, kad nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. keleivinis ir krovininis transportas Turkijoje turi naudoti žiemines padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Artėjant žiemai tradiciškai didėja vilkikų eilės Latvijos – Rusijos pasienyje.
Vakar iš Latvijos įvažiavimo į Rusiją laukė apie 1 000 vilkikų. Šiandien situacija nežymiai pagerėjo. Burački – Terechovo poste ryte eilėje stovėjo apie 700 vilkikų, o Grebnevo – Ubylinka poste – 100.
Rusijos pusėje situacija geresnė. Čia eilėse įvažiuoti į Latviją laukė 250 vilkikų.
Rusijos – Estijos pasienyje į Rusiją įvažiavimo laukia apie 200 vilkikų.
Latvijos – Baltarusijos pasienyje Urbani – Silene ir Grigorovščina – Paternieki pagal Latvijos pasienio institucijų pateikiamą informaciją šiuo metu eilių nėra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl keliomis dešimtimis milijonų litų po pernai vykusio konkurso pabrangusios statybos Vyriausybė kreipsis į specialistus, prašydama išsiaiškinti brangimo priežastis. Dėl to projektas net gali būti įšaldytas arba skelbiamas naujas rangovo konkursas.
Palangos aplinkkelio statybas ketinta pradėti 2013 metų pradžioje. Šis aplinkkelis – tai daugiau kaip 8 kilometrų ilgio magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Dėl to į Palangą nebereikėtų užsukti Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis važiuojančiam tranzitiniam transportui. Netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža būtų rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, dar būtų įrengtos ir dvi naujos vieno lygio sankryžos, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
„Šitas projektas mums išspręstų pirmiausia automobilių srauto problemą, antra – jis ekologiškas. Mes turime daug problemų, kai žmonės išvažinėja iš Šventosios. Yra buvę taip, kad nuo oro uosto susidaro automobilių spūstys iki pat pagrindinės išvažiavimo sankryžos. Tai užkemša ir visą Vytauto gatvę, užkemša visą Liepojos plentą. Tai iš tikrųjų yra neekologiška ir taip neturėtų būti kurorte“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangos aplinkkelis – pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, kuris bus įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Beveik prieš dvejus metus Vyriausybė jam jau buvo pritarusi. Tada visi darbai vertinti daugiau kaip 88 milijonais litų. Tačiau rangovams konkurse pateikus daugiau kaip 100 milijonų litų vertės pasiūlymus, ministrų kabinetas dėl pabrangusio projekto turi apsispręsti iš naujo. Tačiau pirmadienį dėl to ir vėl nesusitarta.
„Pinigus reikia naudot atsakingai, reikia rimtai žiūrėti kodėl yra padidėjimas toks didelis nuo skaičiuojamosios vertės. Ir aš manau, kad ir visuomenė gali nesuprasti, kodėl mes imamės įgyvendinti tiek daug pabrangusį projektą. Todėl šiandieną yra sutarta Vyriausybės pasitarime, kad dar savaitę specialistai visgi aiškinsis iržiūrės konkrečiai kokiose sąmatos vietose tos sumos taip išaugo“, – sako jau laikinasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak ministro, nesuradus įtikinamų priežasčių kodėl projektas keliomis dešimtimis milijonų litų pabrango, jis gali būti „įšaldytas“ arba naujo rangovo konkursas skelbiamas iš naujo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
Kinijoje pradėjo veikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Tolimasis bendrovės biuras duris atvėrė antrame didžiausiame pagal gyventojų skaičių mieste – Pekine. Atstovybės vadovu paskirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, įsteigta atstovybė padės plėsti ir stiprinti bendrovės ryšius su Kinijos įmonėmis bei kitais suinteresuotais subjektais, operatyviau spręsti klausimus, susijusius su krovinių vežimu ir geležinkelių infrastruktūra. „Artimiau bendradarbiaudami su Kinija, galėsime efektyviau siekti mūsų šalies geležinkelių infrastruktūros techninės pažangos bei didinti krovinių vežimo apimtis tarp Lietuvos ir Kinijos“, – kalbėjo S. Dailydka.
„Sprendimą atidaryti atstovybę Kinijoje padiktavo bendros ekonominės ir geopolitinės tendencijos pasaulyje. Tai leis mums aktyviau dirbti milžiniškoje Azijos – Europos pervežimų rinkoje, kurti naujus bei vystyti jau egzistuojančius ir sėkmingai veikiančius bendrovės produktus, tokius, kaip konteinerių traukinys „Saulė”, – mintimis pasidalino atstovybės vadovu paskirtas V. Balynas.
Kinija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Azijoje. 2011 m. prekybos su šia šalimi apimtys augo, Lietuva eksportavo produkcijos už 199,4 mln. litų, importavo už 1,6 mlrd. litų. Pekine įsikūrusios didžiausios valstybinės šalies bendrovės, tai stambiausias automobilių kelių bei geležinkelių mazgas. Jame veikia antras didžiausias pagal pervežamų keleivių skaičių oro uostas pasaulyje.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Klaipėdos uoste, „Vakarų laivų gamyklos“ teritorijoje, pradeda veikti naujas specializuotas skystųjų krovinių terminalas. Jį pastačiusios įmonės atstovai sako esantys pasirengę investuoti ir dar labiau didinti krovos apimtis, tačiau verslininkų planams kol kas kelią užkerta itin maži gyliai prie krantinių.
Naujojo skystųjų krovinių terminalo talpyklos dar apjuostos pastolių. Visiškai veikti terminalas turėtų pradėti kitų metų pradžioje. Tačiau bandomieji krovos darbai jau pradedami.
Terminale įrengta garo katilinė, nes jis pritaikytas krauti skystus krovinius, kuriuos prieš tai būtina pašildyti. Krauti galima ne tik į laivus ir traukinius, bet ir į jūrinius konteinerius ar autocisternas. Pagal sutartis su tiekėjais iš Vokietijos, artimiausius 6 metus čia bus kraunamas vienintelis krovinys.
„Kraunamas specifinis krovinys – melasa, ko nekrauna kitos stividorinės kompanijos. Terminalo pajėgumai siekia 120 tūkstančių tonų per metus“, – tvirtina UAB „Vakarų krova“ direktorius Gediminas Rimkus.
Klampus skystis – melasa – naudojamas spirito, kosmetikos gamyboje, tekstilės pramonėje, gaunamas iš runkelių ar cukranendrių gaminant cukrų. Teigiama, kad įmonės apyvartą naujasis terminalas leis padidinti mažiausia dešimtadaliu. Įvairius skystus krovinius uoste krauna dar kelios bendrovės. Ši šiemet į infrastruktūros plėtrą investavo daugiau nei 10 milijonų litų, kitąmet planuoja 15 milijonų.
Įmonės atstovai teigia, kad investicijų sumos galėtų būti ir dar didesnės, tačiau plėtrą stabdo tik 9 metrų gylis prie krantinių. O prie kai kurių laivų švartuoti išvis neįmanoma, nes gylis tesiekia 3 metrus. „Mes esam šiandien pasiruošę investuoti, specializuotis ir vystyti veiklą, bet tai turi būti daroma tolygiai kartu su uosto direkcija, nes pagrindinis klausimas yra gyliai – investicija į naujas krantines“, – tikina G. Rimkus. Uosto direkcijos atstovai sako, kad gilinimo darbams čia trukdo prie krantinių susikaupęs užterštas gruntas.
„Patys žinot, kaip sekėsi mums su valymo rangovo parinkimu: berods buvo renkama 3–4 kartus viešojo konkurso būdu – negavom nė vieno pasiūlymo. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas valymo darbų rangovo parinkimui“, – teigia l. e. p. Klaipėdos uosto gen. direktorė Roma Mušeckienė.
Valyti užteršto grunto niekas nepanoro greičiausia todėl, kad jo nėra kur dėti – jūroje skandinti negalima, o specialios aikštelės jam sandėliuoti taip pat nėra. Tačiau, pasak R. Mušeckienės, leidimas tokią statyti jau yra gautas ir darbai turėtų prasidėti dar šiemet.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
Metų pabaigoje žinosime, ar Lenkija statys greitkelį „Via Baltica”. Neaiškus ir geležinkelio tinklo „Rail Baltica” likimas.
„Via Baltica” statybą lems lėšos, kurios Europos Sąjungos (ES) bus skiriamos 2014-2020 metų laikotarpiui – neoficialiai pripažįsta Lenkijos vyriausybės šaltiniai. Papildoma problema gali būti ir tai, kad ES nori plėtoti geležinkelių infrastruktūrą kelių infrastruktūros plėtros sąskaita.
Šiuo metu į Lenkiją važiuojantys vairuotojai paprastai pasirenka šalies kelią Nr. 61, einantį per Suvalkus, Augustavą, Grajevą, Lomžą, Ostruv Mazovecką. Tik iš ten galima nevaržomai pasiekti Varšuvą dviem atskirtom greitkelio S-61 atkarpom, kurias sudaro Vyškovo (37 km) ir Ostruv Mazoveckos (8,5 km) apylankos. Iki šiolei tai vienintelės dvi planuojamo greitkelio „Via Baltica” atkarpos Lenkijoje. Kitos atkarpos, kurios vykdomos arba bus baigtos artimiausiais metais – tai tik kai kurių miestų aplinkkelių atkarpos.
Vien apylankos
Labiausiai pažengę darbai vyksta ties Augustavo (36 km), Ščiučino (8 km) ir Staviskų (7 km) aplinkkeliais.
13 km Augustavo apylankos statyba laukia jau tik Palenkės vaivados leidimo. Ji bus dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Transporto ministerija paskelbė, kad darbai prasidės dar šiais metais. Jei taip atsitiktų, vairuotojai galės aplenkti šį miestą jau tikriausiai 2015 m. pirmąjį pusmetį. Investicijų suma – 660 mln. zlotų (549 mln. Lt).
Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių statybos darbai jau prasidėjo. Abu keliai bus vienos važiuojamosios dalies, bet su plačiais įtvirtintais pakraščiais ir galimybe ateityje pastatyti antrą juostą. Rangovai žada pabaigti statybas per pusantrų metų. Ščiučino apylanka bus 8 kilometrų ir kainuos 124 mln. zlotų (103 mln. Lt). Staviskų apylanka bus 7 kilometrų ir kainuos 122 mln. zlotų (101,5 mln. Lt).
Staviskai ir Ščiučinas yra itin nuo sunkvežimių eismo intensyvumo kenčiančios vietovės, dėl to nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir gyventojai. Vietos gyventojai džiaugiasi, kad pagaliau kažkas gali pasikeisti. Taip pat ne paslaptis, kad jiems jau nusibodo užsienio sunkvežimiai.
„Ypač mums įkyrėjo Lietuvos ir Latvijos sunkvežimių vairuotojai, kurie Lenkijoje sau leidžia žymiai daugiau, nei keliaudami savo šalyse. Mačiau daug kartų, kai TIR-ai, važiuojantys per Lietuvą, laikėsi taisyklių tik iki Lenkijos sienos. Pas mus jie jau nebeturi jokių stabdžių. Lenkia dvigubai, net nepraleidžia juos lenkiančių lengvųjų automobilių”, – PL DELFI pasakojo aplinkinių vietovių gyventojai.
Suvalkai protestuos
Skirtingai nuo Augustavo, savo aplinkkelio negali tikėtis Suvalkai. Spalio 24 d. miesto meras susitiko su Transporto ministerijos atstovai.
„Mes gavome informacijos, kad Transporto ministerija susilaiko nuo bet kokių „Via Baltica” statybos darbų, kol bus patvirtintas ES 2014-2020 metų biudžetas. Todėl imamės pastangų, kad būtų pastatytas bent Suvalkų aplinkkelis, kuris susijungtų su Augustavo apylanka”, – PL DELFI pasakė Suvalkų meras Czesławas Renkiewiczas.
Per Suvalkus kasmet pravažiuoja beveik 3 mln. vilkikų ir autobusų, o gyventojai jau pavargo nuo daugelį metų trunkančių darbų. Renkami parašai po kreipimusi į vyriausybę ir parlamentą.
Su valdžia tęsiasi karas dėl skaičių. Kalba eina apie eismo intensyvumą Suvalkuose. Pagal Suvalkų valdžios tyrimus, eismas yra daug intensyvesnis, nei pateikia vyriausybinės kelių statybos agentūros GDDKIA statistika. Miestas šiuo metu vykdo savo tyrimus, remiantis valstybės standartais. Gyventojai įsteigė specialų apylankos statybos pilietinį komitetą ir ketina užsiimti lobizmu.
Neoficialiai kalbama, kad visa „Via Baltica” galėtų būti pastatyta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Europe Connecting Facility), kurios transporto 2014-2020 metų biudžetas turėtų siekti apie 31 mlrd. eurų, finansinių lėšų. Europos Komisija ketina šią sumą skirti Europos tarpvalstybinio kelių ir geležinkelių tinklo statybai. Ar papildomas finansavimas bus skirtas ir šiam maršrutui – nėra žinoma. Suvalkų aplinkkelio statybos kaina siekia apie 350 mln. zlotų (291 mln. Lt).
Pagrindinės atkarpos tik po 2020 m.?
Be aplinkkelių, svarbiausioms „Via Baltica” atkarpoms Lenkijoje rengiama dokumentacija arba jos dar planuojamos. Tai liečia kelio atkarpą nuo Budzisko sienos perėjos iki Suvalkų ir nuo Augustavo iki Ostruv Mazovecka, kurios ilgis (be Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių) bus 170 km.
Ministerija tyli
Transporto ministerija šiuo klausimu tyli. PL DELFI visgi sužinojo, kad žinybos vadovas Sławomiras Nowakas vietoj to, kad paskirtų lėšas projektui „Via Baltica” svarsto tolesnes investicijas vakarinėje Lenkijoje, pavyzdžiui, greitkelio S6 iš Gdansko į Berlyną statybą. Ekspertai pasimetę.
„Via Baltica” statyba turėtų būti prioritetas, nes ji vysto tranzitinį eismą tarp Beniliukso šalių, Vokietijos per Lenkiją į Baltijos šalis. Tai didžiulis eksporto koridorius. Kelias gi tarp Ščecino ir Gdansko užtikrina vien prieigą prie vertingų turistinių vietovių”, – sako Michałas Beimas, Sobieskio instituto ekspertas.
Tačiau M. Beimas atkreipia dėmesį į tai, kad keliui S6 jau parengti aplinkosaugos sprendimai, kurie leidžia surengti konkursą dėl statybų. Tuo tarpu, planuojamai „Via Baltica” atkarpai iš Ostruv Mazovecka į Augustavą nėra parengta būtina dokumentacija.
„Jos parengimas gali užtrukti dar keletą metų. Čia tikriausiai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ministras gali pasirinkti pajūrio maršrutą „Via Baltica” sąskaita”, – PL DELFI pasakė Beim.
Anot buvusio infrastruktūros ministro Jerzy Polaczeko, vyriausybės politika yra politinių apskaičiavimų pasekmė.
„Valdančioji Piliečių platforma (PO) daugiau dėmesio skiria investicijoms tuose regionuose, kuriuose ji turi politinę paramą, tų regionų sąskaita, kur palaikymas mažesnis”, – sako Teisės ir teisingumo (PiS) Seimo narys.
Geležinkelis vietoj kelių?
Alternatyva keliui „Via Baltica” yra tarptautinis greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ tinklas, jungiantis Varšuvą su Kaunu, Talinu ir Helsinkiu. Tinklas atliktų krovinių ir keleivių transporto vaidmenį. Lenkijoje jis turėtų siekti 341 km nuo Varšuvos per Balstogę iki sienos su Lietuva. Kaip tik tokį susisiekimą turėtų paremti ES savo 2014-2020 metų biudžete.
Birželį Lenkija pasirinko rangovą modernizuoti esamą maršruto ruožą iš Varšuvos-Rembertovo į Zelionką-Tluščių (Sadovne). Projekto vertė beveik 1,3 mlrd. zlotų (1,1 mlrd. Lt), tačiau formaliai sutartis dar nepasirašyta. Transporto ministerija duoda suprasti, kad ji nepasirašys sutarties dabartinėje ES biudžeto perspektyvoje (2007-2013) ir perkels tai į tolimesnį laikotarpį (2014-2020).
„Kitame ES biudžete bus sunkiau gauti lėšų tiek geležinkeliui „Rail Baltica” – dėl konkurencijos su geriau paruoštais „Reino Europos“ geležinkelio projektais, tiek ir keliui „Via Baltica”, nes kelių srityje Lenkija konkuruoja su Rumunija ir Bulgarija. Tos šalys skurdesnės ir todėl gali gauti daugiau pinigų infrastruktūrai. Be to, Europos Komisija remia ekologišką transportą”, – PL DELFI pasakė M.Beimas.
„Tikėtina, kad Lenkija gaus kažkokių lėšų „Via Baltica” statybai, nes tai svarbus tranzitinis maršrutas. Jos galės užtikrinti sunkiausių atkarpų statybą, t. y. Suvalkų, Lomžos apylankas, galbūt keletą kitų. Tačiau, aš netikiu, kad visa „Via Baltica” bus pastatyta iki 2020 m.”, – priduria M. Beimas.
Zambruvas kvėpuoja grynesniu oru
Zambruvas jau turi naują aplinkkelį. Vairuotojai važiuojantys per šį miestą į Ostruv Mazovecką senu šalies keliu Nr. 61, nuo spalio pradžios gali pasinaudoti neseniai atiduotu 11 kilometrų aplinkkeliu. Jis yra dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Iki šiol per Zambruvą vidutiniškai pravažiuodavo apie 15 tūkst. automobilių per metus, jų tarpe trečdalį sudarė sunkvežimiai.
2013 metais gali prasidėti ir tarp Lomžos ir Augustavo išsidėsčiusios vietovės Bargluv Koscielny vienos važiuojamosios dalies aplinkkelio statyba. Atkarpa bus 12 km ilgio, po vieną eismo juosta kiekviena kryptimi. Šiuo metu vyksta atkarpos rangovo konkursas.
Reikia Palenkės Giereko
Palenkės gyventojai pokštauja, kad jie negali tikėtis jokio reikšmingo politiko paramos. – Gierekas buvo kilęs iš Silezijos ir pastatė „gierkuvką“ [t. y. modernų aštunto dešimtmečio kelią iš Varšuvos į Katovicus – pl.delfi.lt], dabartinis ministras pirmininkas D. Tuskas remia Pajūrį, iš kur jis pats kilęs, tad kada pagaliau reikšmingas Palenkės regiono politikas užims aukštas pareigas Varšuvoje? Gal tuomet Palenkė ir Suvalkija turės padorius kelius? – juokauja Suvalkų gyventojai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 metų lapkričio 10 dienos Konstitucinio Teismo (KT) paskelbtos išvados, kad Seimo rinkimų rezultatai iš esmės yra teisėti, įtvirtina valdžios pasikeitimą Lietuvoje. Po abiejų rinkimų turų, vykusių 2012 metų spalio 14 ir 28 dienomis, paaiškėjo, kad rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus. Valdančiąją koaliciją buriančios Lietuvos socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos keičia vidurio-dešinės Vyriausybę, vadovaujamą Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus. Jo vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais metais laikėsi griežtos taupymo politikos, kuri padėjo atsigauti Lietuvos ūkiui, tačiau privertė gyventojus susiveržti diržus. Sudarius naują koaliciją, Ministru Pirmininku turėtų tapti Algirdas Butkevičius.
„Vokietijos įmonės Lietuvoje atidžiai žvelgia į ateityje vykdomą ekonominę politiką Lietuvoje“,- teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) prezidentas Thomas Schöllkopf. „Iki šiol dirbusios Vyriausybės vykdyta nuosekli taupymo programa Lietuvą greitai išvedė iš krizės. Mes pasisakome už tai, kad šis kursas būtų tęsiamas. Norėtume , kad ekonominis bendradarbiavimas su Vokietija išliktų tamprus bei ir ateityje būtų gerinamos sąlygos užsienio investicijoms. Vokietijos ūkį Lietuvoje atstovaujantys Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai yra pasirengę tampriam ir konstruktyviam dialogui su naująja Vyriausybe, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus“.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai
Baltarusijos vicepremjeras Vladimiras Semaško pareiškė, kad Maskva nedaro spaudimo Minskui nukreipti pagrindinius šalies eksporto produktus – trašas ir naftos produktus – iš Baltijos šalių uostų į Rusijos Leningrado srities uostus.
“Rusija nedaro jokio spaudimo, tai visiškai ekonominis interesas”, – penktadienį spaudos konferencijoje Minske pasisakiusį V.Semaško cituoja naujienų agentūra Interfax.
Jo teigimu, baltarusiškų krovinių srauto krypčių pakeitimas leis “sumažinti politinę ir ekonominę riziką”.
“Mes – šalis, kuri neturi tiesioginio išėjimo į jūrą ir, natūralu, esame suinteresuoti diversifikuoti tas kryptis. Tai sumažina ekonominę ir politinę riziką”, – sakė jis.
“Jei Rusijos pusė pasiūlys kompleksišką požiūrį, mes pasirengę peržiūrėti tokią galimybę”, – pridūrė V.Semaško.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prieš savaitę pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi didžiąją dalį krovinių, šiuo metu gabenamų per Baltijos šalių uostus, nukreipti į Rusijos Leningrado srities uostus.
“Neslėpsiu, paskutiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu mes labai rimtai svarstėme šią temą. Priėmėme principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti į jūsų uostus“, – pareiškė jis Minske spalio 9 dieną vykusiame susitikime su Leniningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai komentuodami šį pareiškimą sakė tikintys, kad perkelti krovinius iš Baltijos šalių į Rusijos uostus Maskvai žadanti Baltarusija sprendimus priims remdamasi ekonominiais, o ne politiniais argumentais.
Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių – jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|