Naujajai taksi paslaugų tvarkai prie Vilniaus oro uosto (TVOU) šiandien sukanka mėnuo.  Nuo š.m. liepos 1 d. prie TVOU atvykimo terminalo veikia įrengtas specialus kelio ruožas taksi vežėjams, keleivių laukiantiems tvarkingoje „gyvoje“ eilėje. Šiuo metu TVOU taksi paslaugas teikia vežėjai SMART Taxi, VšĮ „Vilnius veža“ ir penki individualią veiklą vykdantys vežėjai.

Ne senesni negu 8 metų amžiaus automobiliai švariais ir tvarkingais salonais, paslaugūs ir kultūringi vairuotojai, kelionės pabaigoje atspausdinamas kvitas, galimybė atsiskaityti mokėjimo kortelėmis – tokius reikalavimus turi atitikti įmonės ir individualūs taksi paslaugos teikėjai, norintys dirbti TVOU. Paslaugos teikėjų skaičius neribojamas, tad oro uostas kviečia prisijungti visus sąlygas atitinkančius vežėjus.

„Naujoji taksi tvarka buvo skirta pirmiausiai keleivių apsaugai nuo apgaudinėjimo kelis kartus didesniais negu įprasti tarifais ir iš esmės pagerinti keleivių kelionės iš oro uosto ir į oro uostą kokybę. Anksčiau nuolat sulaukdavome miesto svečių ir vilniečių skundų dėl taksi vežėjų taikomų nepagrįstai aukštų kainų, lyginant su miesto taksi, ar tvarkos ir švaros automobilyje. Šiandien tokių skundų vis mažiau, o vietoje jų matome kaip keleiviai dar neišėję iš terminalo rekomenduoja vieni kitiems naujuosius taksi. Tikime, jog ilgainiui iš Vilniaus pavyks visiškai išgyvendinti legendą apie 50 eurų kainuojančią kelionę iki miesto centro ir itin prastos techninės būklės taksi automobilius. Mes siekiame sugrąžinti vilniečių ir miesto svečių pasitikėjimą taksi paslauga iš oro uosto“, - kalbėjo TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Visame oro uoste įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie taksi paslaugas. Čia nurodytos taksi tarifo už nuvažiuotą kilometrą „lubos“ (3,5 Lt), įsėdimo mokesčio „lubos“ (5 Lt), pateiktos maksimalios populiarių maršrutų kainos, pavyzdžiui, nuo oro uosto iki Konstitucijos prospekto, Katedros aikštės, Santariškių klinikų ir kt. Stenduose taip pat informuojama apie TVOU inicijuotą ir vykdomą kompensacijų tvarką keleiviams, kurie už kelionę oro uosto taksi sumokėjo daugiau, negu numatyti tarifai. Tokiems keleiviams, parašiusiems el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir pateikusiems taksi kvitą, TVOU kompensuos nuostolius.

Pasak G. Almanto, svarbu pabrėžti tai, jog TVOU neužsidaro nuo miesto taksi vežėjų. „Kaip ir anksčiau, keleiviai į ir iš oro uosto gali vykti  ir su bet kuriuo miesto taksi. Taksi išsikviesti galima į tiesiai prieš atvykimo terminalą esančią stovėjimo aikštelę, kur leidžiamas 15 minučių trukmės nemokamas automobilių stovėjimas. Prie išvykimo terminalo kaip ir anksčiau, leidžiama sustoti ir išleisti keleivius. Tačiau taksi linijoje, skirtoje su TVOU sutartis sudariusiems taksi vežėjams ir pažymėtoje  ženklu „P rezervuota“ teisę stovėti turi tik leidimus turintys taksi automobiliai“ – kalbėjo G. Almantas.  „Naujajai tvarkai dar yra kur tobulėti.  Turime suvaldyti oro uosto paveldą – į atvykimo terminalą per daugiau nei 20 metų įaugusią senąją išradingųjų taksistų bendruomenę. Sprendžiant šią problemą mums labai svarbi keleivių pagalba teisingai pasirenkant taksi vežėją, bei mums aktyviai talkinančių Vilniaus miesto savivaldybės ir Policijos parama. Noriu dar kartą priminti, kad važiuodami taksi iš gyvosios eilės prieš atvykimo terminalą esančioje užtvarais reguliuojamoje zonoje, gausite kokybišką paslaugą už sąžiningą kainą“, - teigė TVOU generalinis direktorius.

Nuo 2013 liepos 1 d. taksi paslaugų teikimo sutartys sudarytos su UAB „Passenger Ground Services“ (Smart Taxi) , VŠĮ „Vilnius veža“ ir penki individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys.  Įmones ir individualia veikla užsiimančius asmenis, norinčius teikti taksi paslaugas Vilniaus oro uoste, kviečiame kreiptis į TVOU Neaviacinių paslaugų skyriaus vadovą Justiną Stepšį, tel.: 8 5 2 739 371.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

2013 m. liepos 26 d. Uosto direkcija pasirašė eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų sutartį 2013–2014 metams. Sutartis sudaroma su „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“. Sutarties vertė – 9 673 950,00 Lt Lt (įskaitant PVM). Darbų atlikimo trukmė – 24 mėnesiai.

Pagal sutartį preliminari numatytų darbų apimtis – 600 000 m3. Rangovas vykdys darbus išoriniame įplaukos kanale, Smeltės laivų apsisukimo rato akvatorijoje, kitose uosto akvatorijos dalyse.

Sutartyje taip pat numatyta, kad atlikdamas grunto kasimo darbus, rangovas esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, turi iškasti ne mažiau kaip 5000 m3 grunto per parą.

Planuojama, kad dalis iškasto grunto bus gabenama į tolimąją sąvartą jūroje (iki 30 km ), kita dalis bus gabenama į artimąją sąvartą jūroje (iki 12 km) arba juo bus pildomi paplūdimiai.

Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – nuo 8,55 iki 14,96 Lt už 1 kubinį metrą, kaina priklauso nuo atstumo iki dampingo. Rangovas bus kviečiamas atlikti darbus pagal poreikį.

Palyginimui 2011–2012 metais rangovo Rohde Nielsen A/s atliktų valymo darbų įkainis buvo – 8,47 iki 29,04 Lt už 1 kubinį metrą.

„Noriu priminti, kad artimiausioje ateityje Uosto direkcija planuoja valymo darbus bei vietomis ir gilinimo darbus atlikti savo jėgomis. Tuo tikslu yra ruošiama techninė dokumentacija reikalingos universalios žemsiurbės/žemkasės įsigijimui. Tikimės ko-finansavimo iš 2014–2020 m. ES lėšų programavimo laikotarpio“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos sprendimą dėl žemsiurbės įsigijimo nulėmė keletas veiksnių. Pirma, Uosto direkcijos kasmet vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl valymo darbų prie uosto krantinių ilgai užtrunka, sulaukiama mažai pasiūlymų, o gautų pasiūlymų kainos paprastai būna pakankamai didelės. Tai lemia maža šių darbų apimtis, dėl kurių tiekėjai dažnai būna nesuinteresuoti dalyvauti konkursuose arba siūlo dideles paslaugų kainas. Tačiau užtikrinti projektinius gylius prie uosto krantinių yra ypač svarbu siekiant efektyviai konkuruoti su kaimyniniais uostais. Ekonominiai investicijos skaičiavimai parodė, kad nuosavos technikos įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis lyginant su minėtų valymo paslaugų pirkimu.

Taip pat primename, kad 2013 m. birželio mėn. įvykdžius gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus po kurių uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m. padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių gramzda siekia 13,5 m.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Planuojami TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos visų tarptautinę prekybą su Rusija vykdančių šalių ekonomikai.
 
Liepos pradžioje Rusijos Federalines Muitinės Tarnyba (FMT) paskelbė informaciją apie tai, kad „..siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Muitų Sąjungos muitų teisės aktų ir Federalinio biudžeto muitinės mokesčių surinkimo savalaikiškumo, nuo 2013-08-14 prekėms, kurioms įforminama muitinio tranzito procedūra naudojant TIR knygeles, bus taikomos bendros priemonės, nustatytos Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalyje“
 
Pakeitimų esmė
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU TIR departamento vadovas Marekas Retelskis sako, kad tokios vienašališkos priemonės įvedimas reiškia, kad nuo rugpjūčio 14 d. kiekviena TIR knygelė, naudojama prekėms gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, turės antraeilę reikšmę po papildomos nacionalinės muitinės garantijos. „Tokios garantijos kainuos daug kartų brangiau nei TIR garantija ir sieks 1000 eurų už pervežimą ir daugiau, priklausomai nuo galutinio taško Rusijoje. Be to, šių garantijų išdavimas pasienyje taps krovinių užlaikymo priežastimi bei lems didesnes tarptautinių vežėjų sąnaudas“, – sako jis.
 
Ekspertų manymu, FMT sprendimo įsigaliojimas turės neigiamos įtakos visų tarptautinę prekybą su Rusija vykdančių šalių ekonomikai, taip pat Lietuvai ir pačiai Rusijai.
 
Anot vežėjų, tai reiškia, jog TIR Konvencija faktiškai netenka galios Rusijos Federacijos teritorijoje, o tai padarys neigiamą įtaką ne tik vežėjams, bet ir valstybių ekonomikai.
 
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad šiuo metu diskutuojama, kaip šis sprendimas bus realizuojamas.
 
„Papildomi reikalavimai, praktiškai reiškia, kad TIR sistema nebegalios. Pervežimai kainuos ženkliai brangiau, jie bus sudėtingesni ir organizacine prasme. Jei bus taip, kaip nori Rusijos muitinės tarnyba, dirbti bus labai sudėtinga. Planuojame susitikimą su Rusijos draudikų kompanija, kuriame bus siūlomi nauji variantai, pigesni, nei siūlomi organizacijų įsikūrusių prie muitinės postų. Bendravome su muitinės tarpininkais, draudimo kompanijomis. Dabar galvojame, kaip reikės elgtis, jei Rusija ryšis šiam žingsniui“, – dėsto jis.
 
Vežėjai kalba ir apie kitus sunkumus. Pirmiausiai, ne visi sugebės laiku pristatyti krovinius užsakovams, nes daugelis transporto įmonių nebus pasiruošusios dirbti naujomis sąlygomis. Taip pat pasienyje gali susiformuoti eilės dėl garantijas išduodančių įmonių dokumentų įforminimo.
 
Juridinės įmonės „Jurvest“ Muitinės praktikos vadovas Dmitrijus Ivanovas sako, kad planuojami pakeitimai reiškia, kad prekėms, kurioms įforminama muitinio tranzito procedūra naudojant TIR knygeles, šios procedūros deklarantas (t. y. vežėjas) turės papildomai prie TIR knygelės pateikti kitokią garantiją, užtikrinančią muitų ir mokesčių mokėjimą. Pagal Muitų Sąjungos Muitinės kodeksą, pagrindinės priemonės, užtikrinančios muitų ir mokesčių mokėjimą, yra:
 
piniginės lėšos, pervedamos į muitinės įstaigos depozitą,
banko garantija;
laidavimas;
turto įkeitimas.
 
Teisėtai ar ne?
 
Anot M. Retelskio, ši vienašalė nuostata prieštarauja TIR Konvencijai, o ypač 4, 11, 42 ir 48 straipsniams, bei kitoms direktyvoms ir reglamentams. „Asociacijos, priklausančios IRU oficialiu raštu kreipėsi į svarbiausias tarptautines ir nacionalines organizacijas, ragindamos atkreipti dėmesį į šią problemą. Be to, įvairios įgaliotosios nacionalinės įstaigos palaiko nuolatinį ryšį su savo kolegomis iš Rusijos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos bei Susisiekimo ministerijos ir veda su jais derybas dėl galimybės nedelsiant atšaukti FMT sprendimą“, – dėsto IRU atstovas.
 
Užsienio reikalų ministerijos atstovai CargoNEWS sakė, kad tarptautinės sutartys yra privalomi teisės aktai jas pasirašiusioms šalims. TIR Konvencijos nuostatų taikymas yra privalomas visoms TIR Konvencijos šalims, tame tarpe ir Rusijos Federacijai. Vienašališkas tokių nuostatų pakeitimas, papildomų sąlygų taikymas tik vienos šalies teritorijoje, nesuderinus jų su kitomis šalimis ir negavus tam pritarimo, neturėtų būti pripažintas, todėl siekiama, kad tokios nuostatos nebūtų taikomos.
 
Juridinės įmonės „Jurvest“ Muitinės praktikos vadovas primena, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą, šalių pasienio muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu (TIR Konvencijos 4 str.). Kiekvienam pervežimui su TIR knygele garantuojamas iki 60 tūkst. eurų muitų mokesčių padengimas. T. y. TIR knygelės naudojimas yra vienas iš būdų užtikrinti muitų mokėjimą, kas yra būtina įforminant muitinio tranzito procedūrą (Muitų Sąjungos Muitų Kodekso 217 str.).
 
„Planuojamų pakeitimų esmė – panaikinti galimybę naudoti TIR knygelę kaip muitų mokėjimo garantiją“, – sako D. Ivanovas.
 
Rusijos Valstybinis Muitinės komitetas VMK (ankstesnis FMT pavadinimas) ir Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacija ASMAP 2004 m. birželio 7 d. pasirašė Susitarimą dėl įsipareigojimų, susijusių su TIR Konvencijos taikymu (toliau – Susitarimas). Dabar Rusijos FMT laikosi nuomonės, kad šis susitarimas pagrįstas tomis įstatymo nuostatomis, kurios šiuo metu neteko galios.
 
Anot D. Ivanovo planuojami pakeitimai teisiškai nereiškia šalies išstojimo iš TIR Konvencijos. Teisiškai, FMT veiksmai dėl TIR procedūros pakeitimo nukreipti prieš ASMAP.
 
Pagal TIR Konvencijos 1 straipsnį, tik šalies muitinės tarnybos turi teisę išrinkti garantuojantįjį susivienijimą, kuris bus asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu. Kadangi 2004 m. birželio 7 d. Susitarimas tarp VMK ir ASMAP oficialiai nebuvo publikuotas, labai sudėtinga teisiškai įvertinti kiekvienos iš jį pasiraišiusių šalių veiksmus. Tačiau remiantis Konvencijos nuostatomis, galima pasakyti, jog muitinės organai turi teisė išrinkti garantuojantįjį susivienijimą ir daryti jam tam tikrą įtaką.
 
FMT pretenzijos
 
Anot IRU atstovų, FMT bando pateisinti savo sprendimą naudodamasi TIR mokestinių pretenzijų duomenimis ir statistika, kuri visiškai neatitinka sėkmingai patenkintų visos TIR garantijų grandinės pretenzijų skaičiaus, nurodyto oficialioje IRU statistikoje, teikiamoje Jungtinėms Tautoms ir tikrinamoje Tarptautinių auditorių kiekvienais metais.
 
Iš tikrųjų, faktinis TIR mokestinių pretenzijų skaičius parodo, kad pastaraisiais metais tarptautinė TIR garantijų grandinė tinkamai atlieka visus savo įsipareigojimus pagal TIR Konvencijos ir Rusijos įstatymų nuostatas. Apie teigiama TIR mokestinių pretenzijų sureguliavimo praktiką Rusijoje liudija žemiau nurodyti skaičiai:
 
2010-2013 m. Rusijos muitinės organai iš viso priėmė 5 mln. TIR knygelių.
 
Per tą patį laikotarpį Rusijos muitinė pateikė ASMAP tik 105 TIR mokestinių pretenzijų, kas sudaro tik 0,002 proc. pervežimų su TIR knygelėmis. Iš jų nebuvo patenkinti tik 7,8 proc. prašymų , kurių nagrinėjimo procesas dėl TIR Konvencijos atitikimo vis dar vyksta.
 
Pasitarimai jau vyksta
 
Šiuo metu Rusijos muitinės organuose vyksta pasitarimai su užsienio ekonominės veiklos dalyviais dėl planuojamų TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimo.
 
D. Ivanovas sako, kad vykusiame Sankt-Peterburgo muitinėje pasitarime dėl planuojamų TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimo, muitinės organai pasiūlė užsienio ekonominės veiklos dalyviams vykdyti krovinių pervežimus, taikant muitinės tranzito procedūrą ir pildant Sertifikatus, užtikrinančius muitų ir mokesčių mokėjimą (2010 m. gegužės 21 d. Muitų Sąjungos šalių narių pasirašytas dokumentas).
 
Sertifikatus, užtikrinančius muitų ir mokesčių mokėjimą, išduoda muitinės organas, kuris prisiėmė tokį įsipareigojimą.Sertifikatas perduodamas vežėjui, vežančiam prekes, kurioms taikoma muitinės procedūra, su TIR knygele.
 
Kingisepo muitinėje taip pat buvo organizuotas susitikimas su užsienio ekonominės veiklos dalyviais. Susitikimo metu buvo aptariamas bendras darbas siekiant įvykdyti Rusijos FMT nurodymus.
 
Buvo pažymėta, kad vežėjas turi teisę savarankiškai pasirinkti, kokiu būdu bus garantuojamas muitų ir mokesčių mokėjimas: per banką, laikino prekių saugojimo sandėlį arba komercinę organizaciją. Patartina tuo pasirūpinti iš anksto – iki atvykimo į muitinės postą.
 
Šiuo metu kol kas niekas išskyrus federalinę valstybinę unitarinę įmonę „Rostek“ (rus. ФГУП «Ростэк») ir nesenai įsteigtą akcinę bendrovę „Draudimo bendrove «ARSENAL»“ (rus.  ООО «СТРАХОВАЯ КОМПАНИЯ «АРСЕНАЛЪ») neturi muitinio tranzito įforminimo praktikos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šį trečiadienį, liepos 31 d. 10 val. kviečiame Jus į atnaujintos Tarptautinio Vilniaus oro uosto taksi paslaugų tvarkos pristatymą žiniasklaidai.

Mes ir šiuo metu TVOU dirbančių taksi įmonių atstovai pasitiksime Jus taksi laukimo zonoje, esančioje priešais Atvykimo terminalą (Rodūnios kelias 10a, Vilnius).

Susitikime dalyvaus:

Gediminas Almantas, TVOU generalinis direktorius,
TVOU dirbančių UAB „Passenger Ground Services“, VšĮ „Vilnius veža“ ir IĮ taksi vežėjų atstovai.

Numatoma trukmė – ~35 min.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Devintus metus transporto logistikos srityje sėkmingai dirbanti UAB „Euroekspedicija“ plečia savo veiklą ir tampa UAB „EUROSPEDITION“. Naujasis bendrovės pavadinimas įteisintas nuo liepos 25 d.

Vilniuje, Graičiūno g. 6, įsikūrusi kompanija specializuojasi pilnų, dalinių ir smulkių krovinių gabenime sausumos transportu, taip pat teikia ekspedijavimo paslaugas Europoje ir NVS regione. Nuo šiol savo klientams UAB „EUROSPEDITION“ gali pasiūlyti ne tik patikimas krovinių gabenimo paslaugas, bet ir daugiau naujų maršrutų bei krovinių sandėliavimo paslaugą.

Pasak UAB „EUROSPEDITION“ direktoriaus Andriaus Griciaus, tendencijos logistikos paslaugų rinkoje verčia ieškoti naujų įmonės veiklos galimybių. „Krovinių užsakymų ypatingo didėjimo nesijaučia nei Lietuvos, nei Rusijos rinkoje, todėl mūsų įmonė plečia veiklos geografiją, norėdama pritraukti papildomus krovinių srautus. Artimiausioje ateityje didelio krovinių srautų augimo neprognozuojame, augimas turėtų atitikti šalių ekonomikos kitimo tendencijas,“- sako įmonės vadovas.

Vertinant pokyčius krovinių gabenimo sektoriuje kelių transportas vis dar išlieka lyderis. Kelių transporto dominavimas aiškinamas jo lankstumu ir orientacija į vartotojų poreikius.

„Intensyvėjantis bendradarbiavimas su užsienio kompanijomis lėmė ir įmonės pavadinimo keitimą“,- sako UAB „EUROSPEDITION“ direktorius Andrius Gricius. “Veikla ypač suintensyvėjo, kai patys pradėjome teikti ne tik krovinių gabenimo, bet ir muitinės tarpininko, krovinių konsolidavimo bei sandėliavimo paslaugas. Šiemet mūsų bendrovės apyvarta turėtų pasiekti apie 30 mln. litų.“

2005 m. įkurta bendrovė nuo keleto darbuotojų išaugo iki 40-ties profesionalų kolektyvo. Vien pernai šioje logistikos įmonėje buvo sukurta per 20 naujų darbo vietų.

Konkurencija šalies logistikos paslaugų sektoriuje išlieka gana didelė. Tad bendrovei tenka nuolat ieškoti ne tik naujų verslo optimizavimo sprendimų, bet ir konstruktyvių bendravimo būdų tarp visų rinkos dalyvių.

UAB "Eurospedition"

Liepos 27 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivai – patrulinis laivas „Aukštaitis" (P14) ir paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai" su garbiais svečiais išplaukė į jūrą, kur dalyvavo per Jūros šventę Klaipėdoje tradicinėje tapusia žuvusiųjų jūroje pagerbimo ir vainikų nuleidimo į vandenį ceremonijoje.

Ceremonijos metu iš laivo „Aukštaitis" (P14) į jūrą iškilmingai buvo nuleisti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Ministro Pirmininko, Seimo, Krašto apsaugos ministerijos, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos ir Biržų savivaldybių, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulatų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bei Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vainikai. Šioje iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, t. p. su laivu „Aukštaitis“ bendradarbiaujančio Biržų miesto delegacija priešaky su Biržų mere bei laivo „Aukštaitis“ (P14) krikštamote Irute Varziene bei kiti garbingi svečiai. Maldą už žuvusius jūroje sukalbėjo vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas pulkininkas leitenantas Rimas Venckus.

Ši ceremonija tai kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, užgimusių dar 1934 metais organizuojant pirmąsias jūros šventes Klaipėdoje ir į jas pritraukiant kuo platesnę to meto Lietuvos visuomenę. Šioje ceremonijoje kasmet jūroje pagerbiami tie, kurie žuvo jūroje taip pat ir tie kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami mūsų šalies jūreivystės istoriją.

Pagerbti žuvusius jūroje šiemet iš Klaipėdos uosto išplaukė daugiau kaip 20 įvariausių laivų, kurių formuotei vadovavo Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P14 „Aukštaitis".

Karinių jūrų pajėgų štabo civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus vyresnysis specialistas seržantas Audrius Vitkauskas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, liepos 25 d., susitikęs su projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi Europoje Pavelu Telička, sutarė dėl projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo būdo – bendros trijų Baltijos šalių įmonės steigimo.  

„Įgyvendinant tokio dydžio strateginės reikšmės projektą labai svarbu kelti aktualius klausimus, bandyti rasti geriausią būdą ir siekti racionaliausio ekonominio sprendimo. Džiaugiuosi, kad  nuomonės, jog Lietuvos geležinkelių infrastruktūra liktų valstybės nuosavybe, o įsteigta įmonė turėtų atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius darbus ir būtų už tai atsakinga, sutampa“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

„Rail Baltica“ geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Įgyvendinus projektą „Rail Baltica 2“, nauja europinė geležinkelio vėžė eitų nuo Kauno iki Talino. 

Ministras išsakė pageidavimą, kad moderni europinė vėžė galėtų neaplenkti Vilniaus ir Lietuvai strategiškai labai svarbaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. R. Sinkevičius taip pat išsakė savo nuogąstavimus dėl Lenkijos geležinkelių techninės būklės, galinčios tapti rimta kliūtimi sėkmingam projekto įgyvendinimui.  

Susitikimo metu susisiekimo ministrui P. Telička padėkojo už sugebėjimą derybų dėl projekto įgyvendinimo metu išvengti labai sudėtingų situacijų ir pažadėjo Europos Komisija priežiūrą  dėl Lenkijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo. Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Europoje pritarė minčiai, kad „Rail Baltica“ geležinkelis galėtų jungti Lietuvos sostinę ir šalies uostamiestį.

„Rail Baltica“ projektas Vyriausybės nutarimu pripažintas svarbiu ekonominiu, o Seimo nutarimu – ypatingos valstybinės svarbos projektu. „Rail Baltica“ projektas yra prioritetinis transporto infrastruktūros projektas ir Europos Sąjungos mastu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Susumavus 2013 m. I pusmečio rezultatus, Uosto direkcijos investicijos į uostą sudarė 233,612 mln. litų – ši suma ne tik rekordinė, palyginti su kitų metų pusmečiais, bet viršija ir metinius investicijų rodiklius. Iki šiol didžiausios METŲ investicijos buvo įgyvendintos 2008-aisiais ir siekė 166 mln. litų.

Faktiškai atliktos investicijos per pastaruosius 5 metus (be PVM):
2008 m. – 166,011 mln. Lt;
2009 m. – 64,011 mln. Lt;
2010 m. – 70,055 mln. Lt;
2011 m. – 123,824 mln. Lt;
2012 m. – 108,227 mln. Lt;
2013 m. – 328,027 mln. Lt (planuojamos) – iš jų 233,612 mln. Lt jau investuota per I pusmetį.

2013–2015 m. laikotarpiu planuojama investuoti 467 mln. Lt be PVM. Daugiau kaip du kartus didesnes sumas kiekvienais metais uosto plėtrai skiria ir privačios uosto kompanijos. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą.

Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, sudaro daugiau kaip 160 mln. litų per metus. Visas Uosto direkcijos uždirbtas pelnas, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, uosto saugumo priemonėms diegti, Uosto direkcijos veiklai užtikrinti.

Uostas nuolat investuoja į miesto bei jo gyventojų gerovę kasmet skirdamas 5–8 mln. litų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti bei socialiniams projektams finansuoti.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad investuodama Uosto direkcija privalo atsižvelgti ir įvertinti, kad pasirinktos priemonės didintų veiklos efektyvumą, užtikrintų didžiausią naudą valstybės ekonomikai, visuomenei ir Uosto direkcijai bei sudarytų sąlygas sėkmingai transporto verslo sektoriaus veiklai ir plėtrai, t. y., kad augtų verslas, kuris ne tik kurtų naujas darbo vietas, bet ir, mokėdamas mokesčius, su kaupu grąžintų valstybės investuotas lėšas. „Ernst & Young“ duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2011 m. krovos rezultatą, galima teigti, kad dėl Uosto direkcijos statomų uosto infrastruktūros objektų krovai išaugus valstybės biudžetas per įvairius mokesčius pasipildė 411 mln. litų“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, liepos 26 d., Klaipėdos Jūros šventėje  pagerbs iškiliausius jūrinės bendruomenės atstovus, už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojamą darbą, įteikdamas jiems Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklą.

„Šie žmonės yra Lietuvos jūrinės bendruomenės „aukso fondas“.  Tai garbūs kapitonai ir laivų statytojai, inžinieriai ir technologai, remontininkai ir vadybininkai, įmonių vadovai ir diplomatai, kurie šalis skiriančią Baltiją paverčia šalis jungiančia jūra. Jų dėka Lietuva gali didžiuotis esanti jūrinė valstybė“, – sako ministras R. Sinkevičius.

Siekdamas pagerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo jūroje sąlygas, užtikrinti visas jūrininkų socialines garantijas ir pasirūpinti tinkama pagalba laivų įguloms ekstremalių situacijų metu, ministras R. Sinkevičius inicijuoja teisės aktus, kuriuos skubos tvarka rengia Susisiekimo ministerija.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos ekonomikos ir socialinės aplinkos strateginis objektas. Klaipėdos uostas yra Lietuvos svarbiausias transporto centras, sujungiantis transporto arterijas iš Rytų ir Vakarų, didžiausias šalyje darbdavys. Uoste ir su jo veikla susijusiose įmonėse sukurta 27 tūkst. darbo vietų. Dar 180 tūkst. darbo vietų – jūrų industrijoje.

Susisiekimo ministerijos tradicija teikti Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklą labiausiai nusipelniusiems šalies jūrinių bendrovių atstovams Klaipėdos Jūros šventės metu tęsiama nuo 2003 m. Šiuo metu jau yra 122 šio garbės ženklo kavalieriai. Šiemet bus įteikta 15 apdovanojimų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

A.Kondrusevičius Maskvoje aptarė galimus pasikeitimus vežėjų verslui

Šios savaitės pradžioje, liepos 22-23 d. Maskvoje viešėjęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičus su Rusijos Federalinės muitinės tarnybos pareigūnais, muitinės tarpininkų ir draudimo bendrovių atstovais aptarė vežėjams itin aktualų  klausimą dėl Rusijos muitinės ketinimų nuo šių metų rugpjūčio 14 d. keisti tarptautinio gabenimo sąlygas šioje šalyje. Nauju Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovo potvarkiu prekėms, gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, papildomai prie pateiktos TIR knygelės turėtų būti  taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją (palyda, užstatas, laidavimas). Toks reikalavimas gerokai pabrangintų vežėjų paslaugas.

Vyksta derybos

Susitikimuose diskutuota ir aiškintasi kaip šis potvarkis bus įgyvendinamas, kaip papildomas garantijas užtikrintų Rusijos draudikai, kaip darbuotųsi muitinės tarpininkai.  Visos pastangos dedamos tam, kad šis nepalankus sprendimas būtų panaikintas. Šiuo metu vyksta Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU atstovų derybos su Rusijos atsakingomis žinybomis dėl šio potvarkio atšaukimo.

Lietuva savo ruožtu jau kreipėsi į atsakingas Rusijos žinybas, dėl žalingo tarptautinei prekybai sprendimo. Asociacija „Linava“ prašė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos muitinės ir Užsienio reikalų ministerijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacija raštu informuoti įvairias valstybės ir verslo institucijas, apie šį klausimą ir išdėstyti Lietuvos susirūpinimą. "Mūsų institucijos operatyviai reagavo, nes kalbama apie tai, kad gali visiškai sutrikti tarptautinė prekyba su Rusija. Tai būtų smūgis Lietuvos ir Rusijos verlui, eksportuotojams", - sakė A.Kondrusevičius.

Anot jo, kitą savaitę vyks Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Latvijos vežėjų asociacijų prezidentų susitikimas, kuriame bus priimti sprendimai dėl bendrų šalių derybinių pozicijų.

Šiuos aspektus A.Kondrusevičius šiandien, liepos 24 d. aptarė su Rusijos prekybos atstovybės Lietuvoje atašė Igoriu Lysovu. Pažymėta, jog Rusijos muitinės priimti sprendimai trikdys dvišalę prekybą ir šalims atneš didelių nuostolių

Prieštarauja tarptautiniams susitarimams

Anot A. Kondrusevičiaus, toks Rusijos muitinės reikalavimas tiesiogiai prieštarauja TIR Konvencijos 4-ajam straipsniui, kuriame sakoma, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą, šalių pasienio muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu. Be to Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, kad muitinės tarnyba nereikalauja pateikti muitų ir mokesčių mokėjimo garantijos, jeigu tai nustatyta tarptautiniuose susitarimuose.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“

Keleivių vežimas geležinkeliais yra nuostolingas visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Pirmiausia keleivių vežimas geležinkeliais turėtų būti traktuojama kaip socialinė paslauga, kurią AB „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigojo teikti Valstybė ir pati įsipareigojo kompensuoti nuostolius. Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atlikta analizė yra paviršutiniška ir neišsami, neatsižvelgta į daugelį dalykų, kurių bendrovė be valstybės institucijų pagalbos nėra pajėgi pakeisti ir kurie padėtų sumažinti savikainą bei patiriamus nuostolius:

• dalis akcizo už kurą, kurį sumoka bendrovė, grįžta automobilių keliams;
• geležinkelių ir autobusų maršrutai dubliuojasi;
• nėra sudarytos viešųjų įsipareigojimų sutarties dėl nuostolių kompensavimo, kuri leistų įsigyti naujus traukinius iš ES fondų lėšų. Eksploatacijos praktika parodė, kad naujų riedmenų savikaina tam pačiam darbui atlikti ženkliai mažesnė už senos kartos: pav., naujų dyzelinių traukinių kuro sąnaudos mažesnės apie 40 proc.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri vykdydama pervežimus, savarankiškai išlaiko jiems reikalingus kelius. Geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidas infrastruktūros mokesčio forma didina krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas. Autokeliai išlaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2000-2011 metais išlaidos autokeliams tiesti, rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti sudarė apie 14,5 mlrd. Lt. Jei kelių vežėjai mokėtų realias kelių išlaikymo išlaidas padengiančius infrastruktūros naudojimo mokesčius, jų teikiamos paslaugos būtų daug kartų brangesnės. Pavyzdžiui, autobusų įmonei viena vinjetė vienam autobusui nepriklausomai nuo ridos kainuoja 2600 Lt metams. Jei AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai už infrastruktūros naudojimą reikėtų mokėti ekvivalentiškas sumas, per metus ji tesudarytų 124 800 Lt, tuo tarpu geležinkelių infrastruktūros sąnaudos keleiviniams traukiniams per metus siekia apie 50 mln. Lt.

Taigi, Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro lygino skirtingų transporto rūšių savikainos ir kitus rodiklius neatsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja nelygios konkurencijos sąlygos, kurios iškraipo veiklos ekonominę logiką. Taip pat visiškai nevertino netiesioginių sąnaudų dėl avarijų, prarasto laiko transporto spūstyse ir kt. Vien nuostoliai dėl eismo įvykių Lietuvai kainuoja apie 5 proc. metinio šalies biudžeto, t.y. apie 1,3 mlrd. Lt. Tuo tarpu per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nežuvo nė vienas traukinio keleivis.

Saugumas, punktualumas, galimybė mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo – priežastys, dėl kurių Europos Komisijos Baltojoje knygoje nustatyti strateginiai tikslai: iki 2050 m. didžioji keleivių vežimo vidutiniais nuotoliais dalis turėtų būti vykdoma traukiniais; turi būti plėtojamas Europos greitųjų traukinių tinklas šio tinklo ilgį padidinant tris kartus; visose valstybėse narėse išlaikyti tankų geležinkelių tinklą; sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nė viena Europos Sąjungos šalis, nepaisant nuostolingumo, neatsisakė keleivinio geležinkelių transporto ir dauguma iš jų investuoja ne tik į geležinkelių infrastruktūrą, bet ir į riedmenis. ES senbuvių šalių valstybinės ar savivaldos institucijos, kaip ir dauguma naujųjų ES šalių narių (Lenkijos, Rumunijos, Estijos, Latvijos, Čekijos ir t.t.) už transportą atsakingos valdžios struktūros prisiima socialinę atsakomybę – kompensuoja vežėjams jų patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo veiklos vykdymo nekomerciniuose, valstybei svarbiuose maršrutuose. Lenkijoje įstatymu numatyta visiškai kompensuoti šiuos nuostolius iš šalies ir savivaldos institucijų, kurios užsiima pervežimų vaivadijose organizavimu, biudžetų. Čekijoje šiuo metu veikia 5 keleivių vežėjai geležinkeliu, kurie sudaro su Transporto ministerija sutartis metams (šiuo metu rengiama ilgalaikė 10 m. trukmės sutartis) ir gauna kompensaciją, visiškai padengiančią patiriamus nuostolius. Latvijoje vykdomas valstybinis vežimo geležinkeliais paslaugų užsakymas (sutartis sudaroma su vežėju 15 arba 22,5 metų, jei vežimo veikla vykdoma naujais riedmenimis), kai nuostoliai kompensuojami pilna apimtimi. Kai kurių naujųjų ES šalių narių, ir Lietuvos taip pat, problema yra ta, kad keleivių vežimo veiklos nuostoliai dėl finansinių šių šalių problemų kompensuojami ne pilna apimtimi.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ sveikina ir palaiko iniciatyvą rūpintis Lietuvos piliečių galimybėmis keliauti pigiau, tačiau, bendrovės nuomone, „Kompetencijų centro“ atmestinai parengta ataskaita dėl keleivių vežimo geležinkeliais klaidina visuomenę.  AB „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad apie keleivių vežimą Lietuvoje reikia kalbėti kompleksiškai, neištraukiant vienos transporto rūšies iš konteksto, o kelti problemas ir daryti siūlymus tik atlikus išsamius tyrimus bei analizes.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Puspriekabių gamintojas „Kögel“ jau anksčiau rinkai yra pristatęs 1,3 m. ilgesnę už įprastą „Euro Trailer“ puspriekabę. Šiais metais Europos komisijai prakalbus apie galimybę prailginti maksimalų transporto priemonių junginių ilgį, gamintojo teigimu, vežėjai turėtų įvertinti šių puspriekabių naudojimo galimybes ateityje.
 
1,3 m. ilgesnė „Kögel“ puspriekabė pirmą kartą rinkai buvo pasiūlyta prieš septynerius metus. Šiuo metu galima įsigyti įvairių tokių puspriekabių: šaldytuvinių, užuolaidinių, kietašonių.
 
Tiesa, kol kas jas galima eksploatuoti tik tose valstybėse ar jų regionuose, kur įstatymiškai numatytas tokių transporto priemonių naudojimas, tačiau ateityje, jei Europos komisiją pakeis maksimalių transporto priemonių junginių ilgių taisykles, tokios puspriekabės gali būti naudojamos įvairiuose Europos keliuose.
 
Šiuo metu jas išvysti galima Vokietijoje, Skandinavijoje, Olandijoje. Šių šalių vežėjai, kurie naudoja ilgesnes puspriekabes, teigia, kad toks sprendimas pasiteisina. Jos yra pritaikytos specialiems maršrutams ir perveža iš anksto numatytus krovinius ir jų didesnis tūris bei ilgis yra produktyviai išnaudojamas.
 
Puspriekabės ilgis yra 14,9 m., o tūris iki 10 kubinių metrų didensis už įprastos puspriekabės tūrį. Tokios puspriekabės yra ekonomiškesnės ir labiau draugiškos aplinkai. Puspriekabėse telpa daugiau standartinių palečių. Maksimumas – plius 8 euro paletės. Tuomet vienos paletės transportavimui sunaudojamo kuro rodiklis taip pat sumažėja. Tyrimais įrodyta, kad kuro sąnaudos vienai paletei sumažėja apie 10 proc.
 
Standartinis vilkikas su puspriekabe ateityje turėtų siekti 18,75 m. ilgį. Būtent apie tokius pakeitimus kalba Europos komisija. Junginio su „Kogel“ prailginta puspriekabe ilgis siekia 17,8 m. Tad lieka dar apie 1m., kurį greičiausiai užims patobulintos ir labiau aerodinamiškos vilkikų kabinos.
 
Gamintojas teigia, kad 1,3 m. ilgesnis transporto junginys nekenkia eismo saugumui bei gali sėkmingai naudotis ir kita kelių infrastruktūra. Standartinėse stovėjimo aikštelėse tokioms transporto priemonėms problemų taip pat nekyla.
 
Gamintojas pasirūpino, kad tokiuose puspriekabėse būtų sumontuotos vaizdo filmavimo kameros, kurios informuoja vairuotoją apie tai kas vyksta už jo transporto priemonės.
 
Nuotraukoje apačioje minėtoji puspriekabė lyginama su standartiniu vilkiku su puspriekabe bei 25,25 m. ilgio transporto junginiu.
 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos jūrų uostas, svarbiausi Lietuvos geležinkelių ir intermodalinio transporto projektai bei telekomunikacijų sektoriaus pasiekimai – visa tai apima liepos 23–25 d. Lietuvoje vyksiančio Europos Sąjungos valstybių transporto ir telekomunikacijų atašė bei Europos Komisijos (EK) atstovų vizito programa.

Į neformalų susitikimą atvykstantys 65 transporto ir telekomunikacijų atašė aplankys sostinę ir uostamiestį. Svečiams bus pristatytas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir surengta apžvalginė ekskursija po uosto akvatoriją, o Vilniuje – supažindinta su Lietuvos geležinkelių, intermodalinių ir telekomunikacijų sektoriais.

„Pirmininkaudami ES Tarybai turime progą pristatyti kitų ES valstybių kolegoms savo pasiekimus ir užmegzti glaudesnius ryšius, padėsiančius siekti pažangos sprendžiant visai Europos Sąjungai svarbius šių sektorių klausimus. Be to, šis susitikimas padės transporto ir telekomunikacijų srityje dirbantiems atašė geriau pažinti Lietuvą, kaip telekomunikacijų srityje pirmaujančią valstybę ir kaip šalį, kurioje transporto sektorius sukuria daugiau kaip 12 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Transporto ir telekomunikacijų atašė Lietuvoje laukiama iš visų ES valstybių. Kai kurios šalys – Italija, Vengrija, Kipras, Lenkija ir Prancūzija – deleguoja net po tris atstovus.

Dirbdami savo šalių nuolatinėse atstovybėse Briuselyje, atašė dalyvauja ES Tarybos darbo grupių veikloje, dirba Nuolatinių atstovų komitete ir kituose ES Tarybos posėdžiuose, konsultuojasi su atitinkamais ES Tarybos ir Europos Komisijos generaliniais direktoratais, Europos Parlamento komitetais.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES įprastai dirba 3 transporto ir telekomunikacijų atašė. Šiuo metu, šaliai pirmininkaujant ES Tarybai, šių sektorių atašė paskirti 7 Susisiekimo ministerijos specialistai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Jūrų muziejuje – pats karštymetis: priimant per dieną 2-3 tūkstančius lankytojų, tuo pat metu intensyviai ruošiami specialūs renginiai, skirti Jūros šventei.

– Prie dviejų jau tradicinių renginių – Jūrininkų pagerbimo ceremonijos ir parodos I.Simonaitytės bibliotekoje – ima rastis dar viena tradicija, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė.

 
Jau antrą kartą kartu su VšĮ „Klaipėdos publika“ dovanojame miestui išskirtinį renginį  ir reginį – istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kurį remia Lietuvos kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirmieji Jūros šventės akordai skambės jau trečiadienį, liepos 24 dieną, Klaipėdos apskrities viešojoje  I. Simonaitytės bibliotekoje: čia 16 valandą bus atidaryta retro atvirukų paroda iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio apie poilsiavimo prie Baltijos jūros istoriją „Ten, kur jūros bangos...“.

Pasak parodos kuratoriaus istoriko Romaldo Adomavičiaus, čia eksponuojami seni atvirukai,  vaizduojantys kurortus, poilsį prie Baltijos jūros, jau nesančius poilsio kultūros reiškinius ir fragmentus. Istorikas teigia, kad rengiant parodą norėjosi paskatinti lankytoją paklausti savęs: kaip pasikeitė poilsis ir elgesys prie vandens kurortuose per 100 metų.
Ketvirtadienį, liepos 25 dieną 14 val. jūrinė bendruomenė tradiciškai rinksis Lietuvos jūrų muziejaus prieigose: Jūros šventės pradžia bus papildyta tauriu akcentu – iškilminga ceremonija prie “Albatroso” paminklo, paženklintu lakonišku, tačiau iškalbingu užrašu – „Išplaukusiems ir negrįžusiems“. Paskui ji persikels į muziejų prie paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“.  kur jūrininkams bus įteikti „Jūros veteranų“ ženklai. Juos įsteigė Lietuvos Jūrininkų sąjunga ir „Jūros veteranų“ asociacija.

Pernai muziejininkams kilusi mintis Jūros šventės metu pristatyti gyvai Danės upėje istorinius Baltijos regiono laivus sulaukė nepaprastai didelio susidomėjimo ir tapo vienu svarbiausiu  šventės akcentu. Tąkart Danės upe plaukė veik dvi dešimtys tradicinių žvejų laivų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.
Ir šiemet liepos 27 dieną 17 valandą Danės upė trauks akį senaisiais laivais. „Dangės flotilė“, gyvai komentuojama Zitos Klemickaitės plauks nuo Pilies tilto iki Danės žiočių.

Šiais metais flotilėje – 15 laivų iš Lietuvos ir Rusijos. Lietuviškajai tradicijai atstovauja trys kurėnai  – “SüD 1”, “Kuršis”, “STURM 1“, 3 venterinės valtys, luotas iš Žemaitijos nacionalinio parko. Taip pat pristatomi skirtingi istorinių laivų tipai:  kuteris „Galento“ (1936 m. JAV), „Kapitonas Gikas“  – irklinis laivas, skirtas perplukdyti kapitonui iš vieno laivo į kitą, jachta „Rasa“ – 1980 metais perdarytas „Drakono“ klasės laivas,  „Gonda“ (1978 m.) – klasikinis šiaurės „folkboat“ – tautos laivo, kurį pajėgus įsigyti kiekvienas – pavyzdys bei muziejuje atstatyta dorė „Kopgalis“, atspindinti jau sovietmečio žvejų patirtį.

Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade pademonstruos ne tik kurėną “Muz 1” (jis buvo pastatytas konsultuojant Lietuvos jūrų muziejui), bet ir egzotiškas kitų tautų žvejybines valtis: čiukčių baidarę bei Astrachanės budarką.

Beje, žiūrovų „Dangės flotilėje“ laukia staigmena – šįkart vieną iš laivų savo dalyvavimu papuoš istorinis personažas – pati karalienė Luizė.
Iki „Dangės flotilės“ plaukimo pradžios Jūros šventės svečiai turės laiko susipažinti su laivais iš arčiau: 13 val. Pilies uostelyje prie Pasukamojo tiltelio vyks iškilmingas flotilės atidarymas ir laivų pristatymas. Po atidarymo iki 16.30 valandos veiks kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“, kuriose ir mažiems, ir dideliems bus ką veikti: išmoksime savo vardus užrašyti paslaptinga jūrininkų kalba – vėliavėlėmis, statysime miniatiūrinius barkus, škunas, brigus ir kurėnus, dalyvausime laivelių varžytuvėse, spalvinsime švyturius. O atlikę visas šias užduotys bus pripažinti tikrais Jūros šalies piliečiais ir gaus Jūrininko pasą.

Jūrų muziejus

Kas gali būti blogiau už kelyje nevaldoma sunkiasvorį vilkiką? Nelaimės, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai būna itin skaudžios. Sunkiasvorės mašinos neretai tampa mirtinais spąstais kitiems eismo dalyviams. Bėda ta, kad vilkikų vairuotojai neretai rengiami ne mokant juos sunkaus ir atsakingo darbo, o siekiant išlaikyti egzaminą ir gauti atitinkamą vairavimo kategoriją.
 
Problemos parsideda dar mokantis
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas sako, kad yra nemažai problemų susijusių su profesionalių vairuotojų ruošimu. Anot pašnekovo, viskas prasideda jau nuo pirminio mokymo, kai vairuotojams suteikiama vairavimo kategorija. Šiai dienai pirminio mokymo metu vairuojamos ne tos transporto priemones, kurios realiai naudojamos krovinių pervežime. Nors didžioji dauguma vilkikų Lietuvoje yra su puspriekabėmis, vairavimo mokyklose moko vairuoti vilkiką su priekaba. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant vilkikus su priekabomis. „Darbdavys, įdarbinęs vairuotoją, dar turi jį perkvalifikuoti. Vertindami mokymo įstaigas, mes matome kokios yra problemos – tai ir kompetencijos stoka ir nevisai tinkamos transporto priemonės“, – pasakoja jis.
 
„Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas sako, kad mokymo proceso pagerėjimas priklauso nuo vairavimo mokyklų pasiruošimo, tačiau opiausia problema – jaunimo nenoras mokytis. „Dabartinis jaunimas, renkasi lengvesnį kelią, nes žino, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbas nėra lengvas, be to labai atsakingas. Vairavimas sudaro tik tam tikrą dalį darbo, visa kitą – vadyba, reikia mokėti kalbas ir taip toliau. Ta „banga“, kai žmonės norėjo išvažiuoti į užsienį ir pamatyti pasaulį jau praėjo. Dabar dažnai ateina mokytis vyresni žmonės, kadangi jie neturi darbo. 50-mečio, kuris niekada nedirbo panašaus darbo jau ir žinių įsisavinimas yra prastas. Kiekvienas darbdavys renkasi perspektyvesnį amžių – nuo 25 iki 45 metų,“ – sako jis.
 
Trūksta motyvacijos
 
„Volvo Trucks“ eismo saugumo ir eismo įvykių Europos keliuose ataskaitoje teigiama, kad 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, visiškai arba iš dalies įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių, pavyzdžiui, kai vienas ar daugiau eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų yra išsiblaškę arba neįvertina savo transporto priemonės greičio.
 
Pasak vairavimo instruktorių, norint išvengti nelaimių negalima atsipalaiduoti. Eismo situacijų prognozavimas ir atsakingumas padeda išvengti avarijų. Nepalankios eismo sąlygos, nuovargis, neprognozuojami kitų eismo dalyvių veiksmai sukelia avarines situacijas ir tragiškas nelaimes.
 
Vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių. Iš mokinių – mokytis, nes daugelis kažkodėl mano, kad mokslai ne visai reikalingi ir gal būt tai net laiko gaišimas“, – sako jis.
 
Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas, perka gana retai“, – pasakoja V. Šlepikas.
 
Kainuoja brangiai
 
Norintiems tapti profesionaliais vairuotojais, teks gerokai pakratyti kišenes.
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius pažymi, kad dar viena problema, trukdanti vairuotojų paruošimui yra dideli mokymo paslaugų kaštai ir nepakankama valstybės finansinė parama. „Norint gauti atitinkamą kategoriją, įskaitant pirminius mokimus ir profesinį mokymą reikia sumokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių litų. Tai yra dideli kaštai jaunam žmogui. Dažniausiai jis negali sau to leisti,“ – sako jis.
 
Jam pritaria V. Šlepikas: „Žmogus, norintis įgyti atitinkamas vairavimo kategorijas ir profesinę kvalifikaciją dažnai susiduria su finansinėmis problemomis. Norint tapti profesionaliu vairuotoju reikia sumokėti nemažą sumą. Na ir aišku trukdo požiūris ir mąstymas, kad gal būt tai nereikalingas pinigų švaistymas. Žinios jiems yra antroje vietoje“.
 
Mokimus finansuoja ir valstybė
 
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, per 2013 m. I pusm. per 800 bedarbių buvo nusiųsta mokytis pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programą. LDB finansavo visas profesinio mokymo išlaidas, įskaitant mokymo paslaugas, stipendiją, apgyvendinimo arba kelionės išlaidas. Taip pat asmenims, įgijusiems vairuotojų pažymėjimus, tam kad jie galėtų dirbti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, buvo finansuojamas mokymas įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos pažymėjimą.
 
Apie 97 proc. žmonių, kurie įgijo vairuotojo kategoriją ir kvalifikacijos pažymėjimą, sėkmingai įsidarbina. Dažniausiai jie siunčiami mokytis pagal Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis (darbo birža-bedarbis-darbdavys), kuriose darbdavys įpareigotas baigusį mokymą žmogų įdarbinti 12 mėnesių, žmogus – dirbti pas darbdavį ne trumpiau kaip 6 mėn., darbo birža finansuoja mokymo išlaidas.
 
Šiuo metu teritorinės darbo biržos vykdo ESF finansuojamą projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, taip pat profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš nacionalinių lėšų, t.y. užimtumo fondo.
 
95 kodas
 
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. O. Manikas sako, kad paruošimas pagal minėta kodą ne visada yra kokybiškas. „Viskas būtų gerai, jeigu valstybinės institucijos šiek tiek rimčiau prižiūrėtų mokymo įstaigas ir būtų rimtesnis požiūris į mokymo strategiją. Dabar mokymo priežiūra vykdoma iki to momento, kai įmonė gauna licenciją vykdyti vairuotojų profesinį mokymą. Neretai girdžiu ne gerų atsiliepimų iš įmonių apie tai, kad vairuotojų pasiruošimas vyksta visiškai nekvalifikuotai. Mes ir patys juntame tai. Pas mus atvyksta vairuotojai, kurie jau išklausė tuos kursus,“ – pasakoja jis.
 
Jam pritaria ir vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas: „Kuo daugiau bus įmonių, vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, tuo bus sudėtingesnė šių įmonių kontrolė. Kai kuriems atsiras pagunda vykdyti tik formalumus. Manau, kad reikia ne tik pinigus imti ir išrašinėti pažymėjimus, bet ir mokyti vairuotojus. Naujų dalykų tikrai pasakome, o po baigtų kursų ne retas padėkoja. Kažką naujo vis tiek sužino ir nesvarbu, kad žmogus vairuoja jau ne vienerius metus“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas