Keleivių vežimas geležinkeliais yra nuostolingas visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Pirmiausia keleivių vežimas geležinkeliais turėtų būti traktuojama kaip socialinė paslauga, kurią AB „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigojo teikti Valstybė ir pati įsipareigojo kompensuoti nuostolius. Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atlikta analizė yra paviršutiniška ir neišsami, neatsižvelgta į daugelį dalykų, kurių bendrovė be valstybės institucijų pagalbos nėra pajėgi pakeisti ir kurie padėtų sumažinti savikainą bei patiriamus nuostolius:
• dalis akcizo už kurą, kurį sumoka bendrovė, grįžta automobilių keliams;
• geležinkelių ir autobusų maršrutai dubliuojasi;
• nėra sudarytos viešųjų įsipareigojimų sutarties dėl nuostolių kompensavimo, kuri leistų įsigyti naujus traukinius iš ES fondų lėšų. Eksploatacijos praktika parodė, kad naujų riedmenų savikaina tam pačiam darbui atlikti ženkliai mažesnė už senos kartos: pav., naujų dyzelinių traukinių kuro sąnaudos mažesnės apie 40 proc.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri vykdydama pervežimus, savarankiškai išlaiko jiems reikalingus kelius. Geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidas infrastruktūros mokesčio forma didina krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas. Autokeliai išlaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2000-2011 metais išlaidos autokeliams tiesti, rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti sudarė apie 14,5 mlrd. Lt. Jei kelių vežėjai mokėtų realias kelių išlaikymo išlaidas padengiančius infrastruktūros naudojimo mokesčius, jų teikiamos paslaugos būtų daug kartų brangesnės. Pavyzdžiui, autobusų įmonei viena vinjetė vienam autobusui nepriklausomai nuo ridos kainuoja 2600 Lt metams. Jei AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai už infrastruktūros naudojimą reikėtų mokėti ekvivalentiškas sumas, per metus ji tesudarytų 124 800 Lt, tuo tarpu geležinkelių infrastruktūros sąnaudos keleiviniams traukiniams per metus siekia apie 50 mln. Lt.
Taigi, Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro lygino skirtingų transporto rūšių savikainos ir kitus rodiklius neatsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja nelygios konkurencijos sąlygos, kurios iškraipo veiklos ekonominę logiką. Taip pat visiškai nevertino netiesioginių sąnaudų dėl avarijų, prarasto laiko transporto spūstyse ir kt. Vien nuostoliai dėl eismo įvykių Lietuvai kainuoja apie 5 proc. metinio šalies biudžeto, t.y. apie 1,3 mlrd. Lt. Tuo tarpu per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nežuvo nė vienas traukinio keleivis.
Saugumas, punktualumas, galimybė mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo – priežastys, dėl kurių Europos Komisijos Baltojoje knygoje nustatyti strateginiai tikslai: iki 2050 m. didžioji keleivių vežimo vidutiniais nuotoliais dalis turėtų būti vykdoma traukiniais; turi būti plėtojamas Europos greitųjų traukinių tinklas šio tinklo ilgį padidinant tris kartus; visose valstybėse narėse išlaikyti tankų geležinkelių tinklą; sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu.
Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nė viena Europos Sąjungos šalis, nepaisant nuostolingumo, neatsisakė keleivinio geležinkelių transporto ir dauguma iš jų investuoja ne tik į geležinkelių infrastruktūrą, bet ir į riedmenis. ES senbuvių šalių valstybinės ar savivaldos institucijos, kaip ir dauguma naujųjų ES šalių narių (Lenkijos, Rumunijos, Estijos, Latvijos, Čekijos ir t.t.) už transportą atsakingos valdžios struktūros prisiima socialinę atsakomybę – kompensuoja vežėjams jų patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo veiklos vykdymo nekomerciniuose, valstybei svarbiuose maršrutuose. Lenkijoje įstatymu numatyta visiškai kompensuoti šiuos nuostolius iš šalies ir savivaldos institucijų, kurios užsiima pervežimų vaivadijose organizavimu, biudžetų. Čekijoje šiuo metu veikia 5 keleivių vežėjai geležinkeliu, kurie sudaro su Transporto ministerija sutartis metams (šiuo metu rengiama ilgalaikė 10 m. trukmės sutartis) ir gauna kompensaciją, visiškai padengiančią patiriamus nuostolius. Latvijoje vykdomas valstybinis vežimo geležinkeliais paslaugų užsakymas (sutartis sudaroma su vežėju 15 arba 22,5 metų, jei vežimo veikla vykdoma naujais riedmenimis), kai nuostoliai kompensuojami pilna apimtimi. Kai kurių naujųjų ES šalių narių, ir Lietuvos taip pat, problema yra ta, kad keleivių vežimo veiklos nuostoliai dėl finansinių šių šalių problemų kompensuojami ne pilna apimtimi.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ sveikina ir palaiko iniciatyvą rūpintis Lietuvos piliečių galimybėmis keliauti pigiau, tačiau, bendrovės nuomone, „Kompetencijų centro“ atmestinai parengta ataskaita dėl keleivių vežimo geležinkeliais klaidina visuomenę. AB „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad apie keleivių vežimą Lietuvoje reikia kalbėti kompleksiškai, neištraukiant vienos transporto rūšies iš konteksto, o kelti problemas ir daryti siūlymus tik atlikus išsamius tyrimus bei analizes.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
