Jauna Lietuvos įmonė UAB „Brolis Semiconductors“ 2013 m. birželio 19 d. tapo 2013 metų Vokietijos ūkio apdovanojimo Lietuvoje nugalėtoja. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šį apdovanojimą įteikė jau aštuntą kartą. Iškilmingos ceremonijos, vykusios Vilniuje šimto metų istoriją menančiame pirmosios Lietuvos prekybos ir pramonės organizacijos “Pirklių klubas” pastate, garbės svečiu buvo Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kartu su AHK Lietuvos regiono prezidentu dr. Dietmar Luz ir šio konkurso globėju Vokietijos ambasadoriumi Lietuvoje Matthias Mülmenstädt Jos Ekscelencija pasveikino nugalėtoją.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, paskelbdami „Vokietijos ūkio apdovanojimų Lietuvoje“ konkurso nominaciją – „Jaunas verslas“, norėjo pagerbti ir paskatinti jaunas, potencialą ir ateities perspektyvas turinčias įmones. Savo sveikinimo kalboje Šalies Prezidentė pabrėžė: „ Šiemet Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai siekia atkreipti dėmesį į jauną verslą. Džiaugiuosi, kad turime kuo didžiuotis. Nepriklausomoje Lietuvoje išaugo nauja verslo profesionalų karta. Tai – žmonės, turintys viziją ir drąsos. Pasiryžę patys susikurti darbo vietas ir nustebinti pasaulį. Jie nesėkmes priima kaip pamokas, neišvengiamai vedančias į sėkmę. Šių ambicingų verslininkų dėka Lietuvos verslas tampa Europos verslu. Jie prisideda, kad Lietuva būtų konkurencinga globalioje rinkoje“.
Šiais metais dėl Vokietijos ūkio apdovanojimo Lietuvoje varžėsi 31 jauna įmonė. Vertinimo komisijos sprendimu, nugalėtoja tapo UAB „Brolis Semiconductors“. Už įmonės vairo stovintys trys broliai Vizbarai taikydami savo techninius sugebėjimus ir žinias, vysto ilgabangių puslaidininkių lazerių gamybą. Miuncheno technikos universitete fizikos mokslų doktorantūros studijų metu gimusi idėja komercializuoti sukurtas aukštąsias technologijas buvo įgyvendina ne kur kitur, o po studijų grįžus į Lietuvą. Turėdami aiškią viziją, atlikdami tyrinėjimus ir tvirtai tikėdami lazerinių technologijų ateitimi, 2011 metais jie pritraukė investuotojus tyrimų laboratorijos įkūrimui Vilniuje. Komisijos nariams lemiamą įspūdį padarė jaunos įmonės drąsa, tvirtas tikėjimas savo produktu ir Lietuva, kaip geriausia vieta lazerinių technologijų vystymui.
Konkurso prizinį fondą sudarė jauno Lietuvos menininko sukurta statulėlė ir piniginis 5 000 eurų vertės čekis. Visos į finalinį etapą patekusios įmonės buvo apdovanotos nemokama vienerių metų naryste Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose ir kitais rėmėjų įsteigtais prizais.
Vertinimo komisiją sudarė Vokietijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vokietijos ekonominės plėtros agentūros „Germany Trade & Invest“, rėmėjų ir AHK atstovai.
Šešios į finalą patekusios įmonės (abėcėlės tvarka):
• App Camp UAB – www.appcamp.lt Mobilių programėlių kūrimas išmaniesiems telefonams
• Brolis Semiconductors UAB – www.brolis-semicon.com Puslaidininkių lazerių gamyba
• Mulate UAB – www.chocolatenaive.com Gourmet-šokolado ir ledų gamyba
• Rubedo sistemos UAB – www.rubedo.lt Mechatroninių sistemų programinės įrangos kūrimas medicinos pramonei
• Uoga uoga UAB – www.uogauoga.lt Natūralios kosmetikos gamyba
• Žvelk aukščiau UAB – www.flyeye.lt Bepiločių lėktuvų vystymas ir programavimas, stebėjimo bei fotografavimo paslaugos
Ankstesnių metų konkurso laimėtojai:
Pastaba: Iki 2009 metų buvo apdovanojama viena įmonė smulkių bei vidutinių įmonių kategorijoje bei teikiama viena papildoma nominacija.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK)
2013-06-21
Renginio tipas: Renginys
Renginio data: 2013-06-22, Šeštadienis
Renginio pradžia: 11:00
Renginio vieta: Nemuno sala šalia Žalgirio arenos
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ ir Lietuvos kelių policijos tarnyba pristato pirmąjį Rytų ir Vidurio Europoje interaktyvų „Saugaus kelio parką“. „Saugaus kelio parkas“ savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno.
1200 kv. m. parke lankytojų laukia daug įrenginių ir priemonių, skirtų patirti, kas įvyksta patekus į eismo įvykius. Be adrenaliną keliančių įspūdžių, čia galima bus pasimatuoti savo reakcijos greitį bei apžiūrėti pagalbos tarnybų ir policijos naudojamą įrangą.
„Saugaus kelio parke“ veiks:
5D kinas, kur penkiais pojūčiais bus galima saugiai pajusti, kas įvyksta eismo įvykio metu;besiverčiantis tikras automobilis, pademonstruosiantis saugos diržų efektyvumą;specialus šviesų įrenginys, leidžiantis patikrinti savo reakciją, kuri taip svarbi kelyje;mobilusis „Pagalbos centras“ – specialiai įranga aprūpintas autobusas, vykstantis į nelaimių ir stichijų ištiktas zonas; tai vienintelis toks
autobusas Europoje, aprūpintas palydoviniu ryšiu, prieiga prie informacinių sistemų, teikiantis pagalbą nukentėjusiems nuo gamtos jėgų sukeltų ir kitokių nelaimių, veikiantis kaip informacijos centras; centras veikia be išorinio elektros tiekimo, jame įrengtas 30 kW. galingumo elektros generatorius;lankytojams atviras policijos automobilis, motociklas, pareigūnų naudojama įranga; pagalbos kelyje automobiliai; speciali zona vaikams su žaidimais ir pramogomis;saugaus eismo marškinėliai dovanų.
Kaune parką atidarys Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas ir Georgijus Savickis, laikinai einantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko pareigas.
Kaune „Saugaus eismo parko“ atidarymas ir pristatymas žiniasklaidai vyks birželio 22 d., 11 val. Nemuno saloje šalia Žalgirio arenos.
UAB DK „PZU Lietuva“,
Į Vilniaus aviacijos šventę, kuri birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome, atskris ir visus dalyvius bei svečius pasveikins Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio lėktuvo “Lituanica” replica (tiksli kopija). Likus vos kelioms dienoms iki šventės, šį lėktuvą pavyko “prikelti” skrydžiui ir jis taps šventės puošmena.
“Lituanicos” lėktuvo replica buvo sukurta 1983 m. meniniam filmui apie S. Darių ir S. Girėną. Po to lėktuvas dalyvavo ne vienoje Aviacijos šventėje Lietuvoje ir užsienyje. 2003 m. -apskrido aplink Lietuvą ir po to buvo saugomas Kauno aviacijos muziejuje. Po 10-ies metų skrydžių pertraukos šis lėktuvas mechanikų vėl “prikeltas” ir paruoštas skrydžiui į Vilniaus aviacijos šventę.
“Šis lėktuvas kartu su dar 9 lėktuvų rikiuote atskris iš Kauno, praskris virš Vilniaus oro uosto, pasveikins šventės svečius bei dalyvius ir nutūpęs stovės šventės orlaivių ekspozicijoje. Taigi, jį bus galima iš arti apžiūrėti ir paliesti”, - apie paskutinę minutę paaiškėjusį svarbiausią šventės dalyvį pasakoja vienas iš šventės rengėjų, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.
Beje, Lietuvos aeroklubo, kuris yra didžiausia aviacinė organizacija Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1927 metų, vienas įkūrėjų buvo S. Darius.
“Ši šventė, šiemet atgimusi po 18 metų pertraukos, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti ir šių akcentų šventėje bus nemažai, o labiausiai džiugina, kad iki šventės buvo spėta “atgaivinti” “Lituanicos” repliką ir tai šventei suteikia naujų spalvų ir istorinio svorio”, - sako J. Mažintas.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo šeštadienį rengiamoje Aviacijos šventėje pasirodymus surengs apie 20-30 orlaivių, dar panašiai tiek pat orlaivių būtų eksponuojama šalia vyksiančioje parodoje.
Šventės rengėjai tikisi, kad šventėje apsilankys apie 10 000 aviacijos mylėtojų, smalsuolių ir miesto svečių. Lankytojams bus įrengta prekybinė zona, kur galima bus įsigyti suvenyrų, užkandžių ir gėrimų, papildoma programa su aitvarais ir lėktuvėliais rengiama vaikams.
Vykstanties į šventę viešuoju transportu: Šventės dieną autobusas Nr. 19, važiuojantis maršrutu “Stotis-Salininkai”, kursuos dažniau ir sustos prie įėjimo į šventės teritoriją - oro uosto įvažiavimo vartų Lydos plente.
Žiniasklaidai: registruotis į šventę nereikia, nes ji vyks ne riboto patekimo zonoje. Atvykus į šventę, susisiekite su manimi, duosiu Žiniasklaidos korteles ir fotografuoti/filmuoti bus galima visur, prieinant iki “STOP” juosta pažymėtų vietų. Įėjimas į šventės teritoriją - pro Vilniaus oro uosto vartus iš Liepkalnio gatvės (Lydos plento). Renginio vietos schema pridedama.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)
Baltijos oro bendrovę „airBaltic“ pasiekė trečiasis iš naujai užsakytų „Bombardier Q400NextGen“ lėktuvų. Jis buvo eksponuojamas ir bendrovei perduotas didžiausios ir seniausios Paryžiaus oro šventės metu.
Anksčiau skelbta, kad šią vasarą „airBaltic“ didins turimų „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvų skaičių 50 procentų. Iki šiol tris metus oro bendrovė naudojosi aštuoniais šio modelio lėktuvais ir skraidino keleivius Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Keturi nauji lėktuvai skraidys visais 60 „airBaltic“ maršrutų.
„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujų orlaivių įsigijimas yra dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai“, – sako oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas.
„airBaltic“ naujuosius lėktuvus nuomosis iš Danijos bendrovės „Nordic Aviation Capital“, kuri anksčiau buvo sudariusi sutartį su „Bombardier Aerospace“ šiems įsigyti. Galutinė numatoma pirkinio vertė siekia 134,77 mln. JAV dolerių (daugiau nei 355 mln. litų).
Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.
Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Atostogauti svečiuose kraštuose norintiems keleiviams „airBaltic“ padidino skrydžių skaičių į iš viso vienuolika miestų, įskaitant Paryžių, Barseloną, Nicą, Stokholmą, Romą, Londoną ir Barį.
„Air Baltic Corporation“
Birželio 19 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Kelvista“ pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas vykdys techninę priežiūrą tiesiant Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruojant esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją ruože tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos.
Šiuos darbus UAB „Kelvista“ įsipareigojo atlikti už 435 tūkst. litų be PVM.
Skelbtame viešajame konkurse taip pat dalyvavo bendrai jungtinei veiklai susijungusios „URS Infrastructure & Environment UK Limited” ir UAB „OR Consulting“ ir bendrai jungtinei veiklai susijungusios „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.
Konkursiniai pasiūlymai įvertinti pagal mažiausios kainos kriterijų.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Projektas finansuojamas ES TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Baigdamas vizitą Turkmėnistane, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atidarė Lietuvos ir Turkmėnistano verslo forumą. Jame dalyvauja Lietuvos verslininkų delegacija, kurioje – informacinių technologijų, statybos ir inžinerijos, prekybos, aviacijos, švietimo, teisinių paslaugų bei kitų sričių atstovai.
Pabrėžęs, jog verslui ypatingai svarbu keistis informacija, premjeras pažymėjo, kad šis forumas yra palanki galimybė atrasti nišų perspektyviems projektams tiek Lietuvos, tiek ir Turkmėnistano rinkose. „Kol kas Turkmėnistanas užima tik 50 vietą tarp Lietuvos eksporto partnerių, bet negalime nepastebėti įspūdingo šuolio per pastaruosius penkerius metus. Mūsų prekių apyvarta išaugo vienuolika kartų“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Ministras Pirmininkas išreiškė įsitikinimą, jog šio vizito metu pasirašytos sutartys taps nauju impulsu dvišalių santykių plėtrai. Susitarime dėl ekonominio bendradarbiavimo numatyta įsteigti prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijas.
Šiuo metu Lietuva į Turkmėnistaną daugiausia eksportuoja įvairias autotransporto priemones, traktorius ir vilkikus, infrastruktūros įrangą, šviesius naftos produktus. Iš Turkmėnistano, kuris yra vienas stambiausių medvilnės augintojų, į Lietuvą importuojamas medvilnės pluoštas ir audiniai.
„Aktyvesnis bendradarbiavimas, noras geriau pažinti vieni kitus neišvengiamai paskatins dar vieną verslo rūšį – turizmą“, – sakė premjeras A. Butkevičius, kviesdamas Turkmėnistano verslininkus įdėmiau pasižvalgyti po Lietuvos rinką.
Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad liepos 1 d. prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikslas – patikima, auganti ir atvira Europa. „Tai reiškia, kad sieksime stiprinti pasitikėjimą ES ekonomika, jos finansinį stabilumą ir konkurencingumą. Taip pat stengsimės, kad ES glaudžiau bendradarbiautų su Rytų partneriais“, – sakė jis.
Į Vilnių Vyriausybės vadovas grįš trečiadienį popiet.
Spaudos tarnyba Vyriausybės kanceliarija
Birželio 17 d. bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ lankėsi Kinijos geležinkelių tarptautinio multimodalinio transporto įmonės CRIMT (CHINA RAILWAY INTERNATIONAL MULTIMODAL TRANSPORT CO, LTD) atstovai Kevinas Guo ir Shi Yuanchao. Susitikimo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir CRIMT Rinkodaros departamento projektų vadovas Kevinas Guo pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.
„Tikimės, kad šis memorandumas prisidės plėtojant ir skatinant krovinių vežimus Rytų–Vakarų koridoriumi bei išnaudojant Lietuvos ir Kinijos pranašumus geležinkelių versle“, – sakė S. Dailydka.
CRIMT užsiima krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais jūra ir geležinkeliais, šaudyklinių traukinių organizavimu, tranzito, logistikos paslaugomis, pavojingųjų krovinių gabenimu. CRIMT aktyviai ieško naujų konteinerinių traukinių maršrutų tarp Europos ir Azijos, todėl juos domina pernai iš Europos tranzitu per Lietuvą į Kiniją paleistas konteinerinis traukinys „Saulė“.
CRIMT atstovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdomi kaip įmonė, turinti modernų riedmenų parką, tinkamai prižiūrimą ir reguliariai modernizuojamą geležinkelių infrastruktūrą, ieškanti naujų plėtros galimybių, plečianti partnerių ratą tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis.
Išklausę Krovinių vežimo direkcijos Plėtros departamento direktoriaus Sauliaus Stasiūno pranešimą apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą, CRIMT atstovai ypač domėjosi Lietuvoje steigiamų Viešųjų logistikos centrų perspektyvomis ir galimybėmis jais naudotis. Taip pat galimybe Kenos geležinkelio stotyje, traukiniui kertant Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sieną, jo patikros procedūras atlikti per 30 min. bei galimybėmis pratęsti traukinių maršrutą Skandinavijos link, kad iš Švedijos į Kiniją būtų galima gabenti, pvz., „Volvo“ detales.
CRIMT atstovai pakvietė AB „Lietuvos geležinkelių“ vadovus atvykti į Kiniją ir su įmonės vadovais išsamiau aptarti eksperimentinio traukinio tarp Kinijos ir Lietuvos paleidimo galimybes dar šiais metais.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
„Manau kalbos apie saugumą šiek tiek politizuotos. Visame pasaulyje yra priimta kelti aukštus saugumo reikalavimus atominėms jėgainėms, jeigu jos statomos šalia valstybinių sienų. Esu įsitikinės, kad Lietuvai pradėjus statyti VAE, mes sulauksim tokių pat reikalavimų projekto saugumui iš kaimyninių Rusijos bei Baltarusijos. Bet egzistuoja saugumo standartai kurie yra privalomi visiems kas vysto branduoline energetiką. Bet negalima perlenkti lazdos. Mes negalime kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus. Negalime reikalauti to kas neaprašyta standartuose. Tokius pat standartus mes turime taikyti ir sau“, - mano parlamentaras Algimantas Salamakinas.Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.
Michailas Kiseliovas, UAB MSol&Com
Didžiausia Rytų ir Vidurio Europoje draudimo grupė PZU sukūrė socialinį švietėjišką saugaus eismo projektą „Saugaus kelio parkas“. Tai pirmas šiame regione tokio masto interaktyvus kompleksas, kuriame veikia daug įrenginių ir priemonių, skirtų patirti, kas įvyksta tuomet, kai nesilaikoma kelių eismo taisyklių ir patenkama į eismo įvykius. „Saugaus kelio parkas“ įsikurs 1200 kv. m. plote.
Šio saugaus eismo projekto partnere tapo Lietuvos kelių policijos tarnyba. Renginiuose dalyvaus kelių policijos pareigūnai, kurie bendraus su lankytojais, pasakos apie saugų eismą. Visi norintys galės apžiūrėti policijos automobilį, motociklą, pareigūnų naudojamą įrangą.
Saugaus kelio parke veiks 5D kinas, kur penkiais pojūčiais bus galima saugiai pajusti, kas įvyksta eismo įvykio metu. Parko lankytojai galės patirti saugos diržų efektyvumą besiverčiančiame automobilyje, patikrinti savo reakciją specialiu šviesų įrenginiu, dalyvauti žaidimuose. Vaikams bus įrengta atskira pramogų salelė.
Parkas savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno – čia „Saugaus kelio parkas“ bus įrengtas Nemuno saloje ir lauks kauniečių š. m. birželio 22–23 dienomis. Klaipėdoje šį parką bus galima aplankyti prie PPC „Akropolis“ liepos 6–7 d., o Vilniuje, Rotušės aikštėje – liepos 13–14 d. Parkas šeštadieniais veiks 12–20 val., sekmadieniais – 11–16 val. Apsilankymai nemokami.
UAB DK „PZU Lietuva“,
Į Lietuvą atvykęs Europos Komisijos (EK) atstovas domėjosi, kaip vyksta projektas, turintis sujungti Vakarų Europą ir Baltijos šalis, tebenaudojančias sovietinį geležinkelį. Briuselio pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Lietuvos siūlymai projektą tik lėtina. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sako, kad reikia sulaukti projekte dalyvaujančių šalių sprendimo, o tik po to komentuoti.
Po trylika valandų trukusios kelionės iš Berlyno per Šeštokus į Kauną atvykęs Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas sako esąs nusivylęs Lietuvos požiūriu į „Rail Balticos“ projektą. Susisiekimo ministerija neseniai pasiūlė projekte „Rail Baltica 2“ dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – nekurti bendros įmonės projektui įgyvendinti, o įsteigti specialią grupę, kuri nuspręstų ir būtų atsakinga už jo įgyvendinimą.
Taip esą būtų sutaupyta laiko ir lėšų.
„Liūdina, kad Lietuva, kuri pirmavo plėtojant šį projektą, dabar, panašu, mažiau juo domisi. Klausiu, kodėl. Gal dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“, turintys komercinių siekių, suprato, koks yra šis projektas? Gal tai nesusipratimas – gal mes turėjome paaiškinti daug paprasčiau“, – komentavo Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas Jamesas Pondas.
Pasak jo, kitą savaitę susitikime Suomijoje bus ieškoma kompromiso.
Projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas sako, Europos Komisijos atstovas turėtų sulaukti valstybių sprendimų, o tik po to komentuoti.
„Šiandien nagrinėjame visus pliusus ir minusus. Bus paruoštos atitinkamos rekomendacijos Vyriausybei, tada bus galima diskutuoti, o daryti tokį spaudimą dabar, manau, yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – pabrėžė projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Pasak projekto „Rail Baltica“ vadovo, Lietuva, palyginti su latviais ir estais, yra daugiausiai pažengusi tiesdama europinę vėžę: neseniai pradėta ruožo nuo Lenkijos sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija, po dviejų metų vežė esą pasieks Kauną.
Šią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė tris daugiau kaip 0,5 mlrd. litų vertės sutartis dėl europinės vėžės tiesimo darbų. Tačiau Europos Komisijos atstovas sako, jei speciali bendrovė, vadinama „Rail Baltica 2“, nebus įkurta iki rudens, tikėtina bus prarasta kelių milijardų eurų parama iš Europos Sąjungos fondų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-06-17
Rusijos keliai jau senai yra apipinti legendomis. Vieni kalba, kad ten ir tankai nepravažiuotų, kiti ten siunčia savo vilkikus ir sėkmingai vežioja krovinius tarp rytų ir vakarų. Tiesa, net ir jie, ko gero, nėra itin patenkinti Rusijos kelių būkle. Dar labiau ja nepatenkinti patys rusai, kurie prastais keliais zuja kiekvieną dieną.
Paklausus eilinių rusų, kodėl pas juos tokie prasti keliai, išgirstume begalę skirtingų versijų: valdžia vagia keliams skirtus pinigus, kelininkai nemoka dirbti, prastos technologijos, blogas klimatas. Ekspertai šias visas versijas, ko gero, daugiau ar mažiau patvirtintų, bet yra dar ir kitos problemos, su kuriomis Rusijoje žadama kovoti, ir kurios, ekspertų nuomone, ir yra pačios svarbiausios.
Viršsvoris
Ir žmogaus ir transporto gyvenime viršsvoris gali turėti neigiamų pasekmių. Įvairiais duomenimis, Rusijoje nuo 30 iki 40 proc. sunkvežimių važiuoja viršydami leistiną maksimalią masę. Tokie dideli viršsvorį turinčių transporto priemonių srautai, be jokių abejonių, gadina kelius.
Šiuo metu nei krovinio siuntėjas nei gavėjas nesuka sau galvos dėl per sunkių krovinių. To rezultatas – numatytą teisės aktais kokybę atitinka tik 42 proc. Rusijos kelių.
Atrodytų, kad norint kontroliuoti viršsvorį turinčias transporto priemones užtenka jas nuolatos sverti kelyje, tačiau viskas nėra taip paprasta kaip atrodo. Stacionarius svėrimo postus vienu metu prižiūri ir kontroliuoja net trys valstybinės institucijos. Kelininkai (ROSAVTODOR) prižiūri svėrimo punktų techninę būklę, transporto kontrolės ir priežiūros inspekcija (ROSTRANSNADZOR) sveria sunkvežimius, o saugaus kelių transporto inspekcija (GIBDD) išrašinėja baudas.
Akivaizdu, kad darbas tokiomis sąlygomis negali vykti sklandžiai ir norint aktyviau kovoti su viršsvorį turinčiomis transporto priemonėmis, ateityje būtų logiška visas šias tris funkcijas pavesti vienai organizacijai.
Tiesa, transporto kontrolės ir priežiūros inspekcija nemiega ir pasitelkia vakarų patirtį. Šiuo metu jie kuria du projektus, pagal kuriuos bus galima fotografuoti per sunkius krovinius vežančias transporto priemones. Specialūs davikliai keliuose nustatys transporto priemonės masę ir jei ji bus viršyta, pažeidėjas bus nufotografuotas ir bauda jam ateis paštu.
Kodėl gi viršsvoris toks svarbus Rusijos keliams?
Panagrinėję Rusijos kelių sudėtį ir atsparumą įvairiems svoriams, galime iš karto suprasti, kad keliai čia „plastmasiniai“. Rusijoje yra 50,7 tūkst. magistralinių kelių. Tik trečdalis magistralių pritaikytos 10 t. vienos ašies apkrovai. 11,5 t. ašies apkrovą atlaiko mažiau nei dešimtadalis magistralinių kelių.
Vis garsiau kalbama apie tai, kad 6-8 t. apkrovą vienai ašiai atlaikantys keliai turi būti pamiršti. Atliekant kelių rekonstrukcijas ar tiesiant naujus šie privalo būti pritaikyti šiuolaikinėms apkrovoms.
Rusijos kelininkai per metus visiškai sutvarko ir atnaujina 9 tūkst. km. kelių. Jei ir toliau tempai nesikeis, bus tinkamas finansavimas bei svarbiausia – bus išspręstas viršsvorio klausimas, tuomet ateityje yra vilties Rusijoje važinėti geresniais keliais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įgyvendinus bendrą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicinę programą pastatant Universalų birių žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines – pirsą, Klaipėdos uostas ir kompanija „Bega“ pradėjo funkcionuoti kaip visavertis birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras.
Su šiuo projektu Klaipėdos uostas stoja į vieną gretą su didžiaisiais Skandinavijos, Vokietijos, Olandijos, Belgijos uostais, kurie orientuojasi į krovinio paskirstymo ir vadinamojo transšipmento (krovinio perkrovimas iš laivo į laivą) paslaugas.
Nauja krovos schema
Ketvirtadienį, birželio 13 d., prie naujai pastatytų Kaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ nuomojamų krantinių – pirso - sėkmingai prisišvartavo pirmasis „Panamax“ tipo laivas - 225 m ilgio sausakrūvis „Medi Kobe“, atgabenęs per 50.000 tonų birios žemės ūkio produkcijos. Iš kitos pirso pusės netrukus buvo pastatytas nedidelis 7 tūkst. t talpos laivas, į kurį minėta žemės ūkio produkcija tiesiogiai perkraunama iš „Medi Kobe“.
Iš viso tokių mažesnių laivų (3000-7000 t talpos), į kuriuos krovinys bus perkraunamas iš „Panamax“ tipo laivo, bus šeši. Jais po Rytų Baltijos uostus bus išskirstyta apie pusė iš Pietų Amerikos atgabentos žemės ūkio produkcijos. Likusi dalis bus sukaupta naujai pastatytame sandėlyje, o vėliau išgabenta geležinkelio vagonais.
Beje, krova iš laivo į laivą ir iš laivo į sandėlį vyksta vienu metu. Tam ant pirso pastatyti 2 mobilieji uostiniai kranai. Tokiu būdu pasiekiami maksimalūs krovos našumai, leidžiantys konkuruoti su minėtais Vakarų Europos uostais, kurie turi didelę patirtį dirbant pagal tokias schemas.
Didelė ekonominė nauda
Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, galimybės pradėti panaudoti visus naujosios uostinės infrastruktūros ir kompanijos terminalo pajėgumus bei funkcinius pranašumus jau kurį laiką laukė ne tik uostininkai, bet ir krovinių siuntėjai bei gavėjai. Tiesa, ateityje dar laukia infrastruktūros gerinimo darbai rekonstruojant šalia pirso esančias krantines ir išgilinant prie jų akvatoriją.
Šiuo metu dėl gylio apribojimų laivas „Medi Kobe“, kurio dedveitas – beveik 76 tūkst. t, aplaukė pakrautas apie 70 proc. Pasiekus reikiamus gylius, „Panamax“ tipo laivai atplauktų pilnai pakrauti ir tai leistų efektyviau išnaudoti turimus krovos pajėgumus.
Įgyvendinant šį projektą, investicijų į uosto infrastruktūros gerinimą atsipirkimą – labai realus ir greitas, todėl, kad atplaukiantis vienas didelio tonažo laivas pritraukia po 6-10 mažesnių laivų, kuriais išskirstomas atplukdytas krovinys. Tai ženkliai augina valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamas iš uosto rinkliavų. Naudą pajus ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, kurių paslaugų prireiks į NVS šalis išgabenant likusią krovinio dalį.
Pravertė profesionalumas ir kompetencija
Pirmojo “Panamax” tipo laivo atvedimui ir švartavimui prie naujojo pirso vadovavo uosto vyr. Locmanas Rimvydas Eitutis, šį procesą kuravo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.
A. Kuzmarskio teigimu, Klaipėdos uosto kapitono tarnybos ir locmanų profesionalumas, kompetencija bei Klaipėdos uosto direkcijos atlikti uosto gilinimo darbai sudaro galimybes Klaipėdos uoste priimti vis didesnius ir įvairesnius laivus bei kartu didina Lietuvos uosto konkurencingumą.
Padarytos bendros investicijos į birių krovinių paskirstymo centrą siekia per 130 mln. Lt, iš jų 52 mln. Lt – Uosto direkcijos investicijos į pirso statybą, per 80 mln. į Žemės ūkio produktų terminalo statybą, krovos techniką ir technologijas investavo kompanija “Bega”.
UAB KJKK „Bega“
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmojoje metinėje tarptautinėje verslo konferencijoje „ABC: Ukraine & Partners” Kijeve šiandien, birželio 14 d., skaitys pranešimą apie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus.
„Pirmininkavimo metu Lietuva didžiausią dėmesį skirs patikimos, stiprėjančios ir atviros Europos ekonomikos klausimams, – sako ministras R. Sinkevičius. – Lietuva sieks stipresnės Europos Sąjungos bendrosios ir išorės rinkos, neatsiejamos nuo Europos plėtros politikos, taip įtvirtindama pasitikėjimą Europos Sąjungos ekonomika.“
Ministro įsitikinimu, ši Ukrainos Vyriausybės inicijuota konferencija praplės tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, padės pritraukti naujų investicijų. R. Sinkevičius pabrėžė ypač vertinantis galimybę konferencijoje pasidalinti mintimis apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, kurių didžiąją dalį sudarys ekonomikos klausimai.
„Europos plėtros ir konkurencingumo didinimui labai svarbi energetinė ir transporto infrastruktūros plėtra, inovacijų skatinimas. Lietuvos prioritetinė užduotis – siekti kuo glaudesnio Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo su Rytų partneriais. Šia tarpusavio integracijos kryptimi Lietuva ir pasirengusi dirbti“, – teigė susisiekimo ministras.
Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje vyks Rytų partnerytės forumas, kurio tikslas – ES ir Ukrainos ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo stiprinimas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) pradėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojama naujos priešgaisrinės gelbėjimo stoties statyba. Šiuos darbus oro uoste atliks konkursą laimėjusios, pagal jungtinę veiklos sutartį dirbančios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“.
Statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“ oro uoste jau pradėjo pasiruošimą šioms statyboms. Garažo rekonstrukcija į naują priešgaisrinę gelbėjimo stotį truks 12 mėnesių.
Dabartinė oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis buvo pastatyta 9-ojo dešimtmečio pradžioje skrydžių saugai senajame kilimo ir tūpimo take užtikrinti, kuris šiuo metu nebenaudojamas.
„Oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis stovi per arti dabartinio kilimo ir tūpimo tako ir yra kritinė kliūtis orlaiviams. Per šitiek metų šis pastatas tapo energiškai neefektyvus ir jo įrengimas yra morališkai pasenęs. Be to, dabartinės priešgaisrinės gelbėjimo stoties vietoje numatytas riedėjimo tako pratęsimas“, - apie sprendimą oro uoste įrengti naują priešgaisrinio gelbėjimo stotį kalba TVOU Infrastruktūros departamento direktorius Darius Okunevičius.
Anot D. Okunevičiaus, naujoji oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis bus statoma netoli dabartinės, tik atokiau nuo kilimo ir tūpimo tako. Pastačius naująją stotį, senoji bus nugriauta.
Šio projekto vertė – 7,894 mln. Lt be PVM ir jis yra finansuojamas ES fondų, valstybės biudžeto ir įmonės lėšomis.
TVOU dirba 4 ugniagesių pamainos po 7-9 žmones. Oro uoste užtikrinamas 7-os kategorijos iš 10-ies priešgaisrinės apsaugos lygis.
ES fondų lėšomis šiemet oro uoste bus įgyvendinamas dar vienas projektas - rugsėjo gale bus pasirašyta sutartis dėl oro uosto perimetro tvoros rekonstrukcijos. Šiuos darbus numatyta baigti 2014 m. gale. ES fondų, valstybės biudžeto ir oro uosto lėšomis įgyvendinamo projekto vertė - 14,46 mln. Lt su PVM.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)
Kaimyninėse valstybėse smarkiai sumažėjus krovinių srautams AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinius gabeno stabiliai. Per penkis šių metų mėnesius bendrovė pervežė daugiau nei 19,7 mln. tonų krovinių, arba 1,1 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais. Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 28,5 proc., vežta 6,04 mln. tonų.
Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, laikotarpis nuo sausio iki balandžio kaimyninėms šalims nebuvo lengvas – Baltarusijos geležinkelių administracijos vežimai krito apie 14,5 proc., Rusijos – apie 3 proc., Latvijos ir Estijos – maždaug 11 proc., o Ukrainos bei Kazachstano geležinkelių atitinkamai 9 ir 14 proc.
„Dedame visas pastangas siekdami išsaugoti krovinių srautus. Aktyviai dirbame su naujais konteinerinių traukinių projektais, turime realių planų kaip pritraukti papildomus krovinių srautus bendradarbiaudami su Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos ir Švedijos geležinkeliais. Metų pradžioje prasidėjusį krovinių kritimą stabilizavome sėkmingai dirbdami su vietiniais klientais, tačiau šiuo metu mažėjantys tarptautiniai pervežimai kelia nerimą ir, matyt, vis dėlto atsilieps planuotoms bendrovės pajamoms“, - teigė S. Gudvalis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|