Šiuo metu situacija Lietuvos – Baltarusijos pasienyje yra itin komplikuota: kai kurių pasienio kontrolės punktų pralaidumas sumažėjo 4 kartus.
 
„Medininkų“ kontrolės punkte iš Lietuvos į Baltarusiją praleidžiamos maždaug 8 transporto priemonės per valandą (įprasto režimo metu –  30-40), dėl ko ilgainiui Baltarusijos pusėje gali susidaryti transporto kamščiai. Tuo pačiu metu kontrolės punkte „Kamennyj Log“ iš Baltarusijos pusės nepastebima, kad automobilių kontrolės procedūros užtrūktų ilgiau.
 
Pavyko sumažinti transporto priemonių srautą Lietuvos – Baltarusijos kryptimi: nemažai vežėjų ir vairuotojų šiandien atsisakė savo planų vykti nurodyta kryptimi. Pasienio punktuose šiuo metu yra nedidelės lengvųjų automobilių eilės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, transporto ir telekomunikacijų srityje Lietuva didelį dėmesį skirs naujų technologijų plėtrai, bendros Europos transporto erdvės  ir bendros Europos skaitmeninės rinkos kūrimui. Lietuva taip pat sieks glaudesnės ES ir trečiųjų šalių transporto tinklų sąveikos, aplinkai draugiškos infrastruktūros tinklų plėtros. Tokius šalies siekius pabrėžė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, liepos 9 d. Europos Parlamente pristatydamas pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Lietuvos pirmininkavimo ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybai prioritetus ministras R. Sinkevičius pristatė Europos Parlamento komitete, atsakingame už transportą ir turizmą (TRAN), bei komitete, atsakingame už pramonę, mokslinius tyrimus ir energetiką (ITRE).

„Kad pasiektume pagrindinį mūsų pirmininkavimo tikslą – sukurti patikimą, augančią ir atvirą Europą, didelį dėmesį skirsime naujų technologijų plėtrai, aplinkai draugiškiems infrastruktūros tinklams ir bendrai Europos transporto erdvei, taip pat eismo ir transporto priemonių saugai bei ES ir trečiųjų šalių transporto tinklų sąveikai“, – TRAN komitete sakė ministras R. Sinkevičius.

Ministro teigimu, pirmininkavimo metu Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis sieks skatinti alternatyvių degalų naudojimą transportui ir kurti efektyvų tokių degalų infrastruktūros tinklą. Sausumos transporto srityje daug dėmesio numatoma skirti ketvirtajam geležinkelių transporto paketui, kurio tikslas – padidinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą ir konkurencingumą. Šios iniciatyvos svarbios kuriant bendrą ES transporto erdvę ir aplinkai draugišką infrastruktūrą. Siekdama paremti iniciatyvą „Atvira Europa“, š. m. spalio 9 d. Lietuva surengs Rytų partnerystės transporto ministrų susitikimą, kuriame bus kalbama apie ES ir šešių kaimyninių valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – infrastruktūros tinklų sujungimą.

Aviacijos srityje bus siekiama, kad oro transporto keleiviai turėtų daugiau teisių gauti informaciją, pagalbą keliaujant ir tinkamą kompensaciją už skrydžių vėlavimą, atšaukimą ir atsisakymą vežti.

ITRE komitete susisiekimo ministras R. Sinkevičius akcentavo Lietuvos pastangas kurti dinamišką bendrą Europos skaitmeninę rinką. Bus siekiama Europos Parlamento ir Tarybos pritarimo transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairėms.

„Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo reglamentas yra mūsų prioritetinė užduotis. Akivaizdu, kad dar daug reikia nuveikti, norint išspręsti svarbius su šiuo siūlymu susijusius klausimus, būtent sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internete“, – teigė ministras.

Pasak ministro, Lietuvos pirmininkavimo prioritetu taip pat bus bendros Europos skaitmeninės rinkos kūrimas. Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas svarbus visai ES paslaugų rinkai, mažam ir vidutiniam verslui, ES inovacijų politikai. Europos informacinių ir ryšių technologijų politikos klausimai bus svarstomi š. m. lapkričio 6–8 d. Vilniuje vyksiančioje didelio masto konferencijoje „ICT 2013“ (http://ec.europa.eu/ictevent).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Tarptautiniai kelio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusija antradienį veikė kaip įprasta, jų pralaidumas ir eilės prie punktų buvo tokie pat kaip visada.
 
13 val. duomenimis, Raigardo, Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių punktų pralaidumas buvo įprastinis, t. y. į Lietuvą ir iš jos sieną kirto panašus skaičius automobilių ir keleivių kaip nuolat.
 
Eilės prie šių punktų irgi buvo įprastos arba jų visai nebuvo. 13 val. duomenimis, Lavoriškių punkte išvykti iš Lietuvos nebuvo nei krovininių, nei lengvųjų automobilių eilių. Tuo pat metu nebuvo lengvųjų automobilių eilės ir Raigardo punkte, o krovininių eilė čia buvo 20 automobilių.
 
Šalčininkų punkte išvykti iš Lietuvos laukė 30 lengvųjų ir 20 krovininių automobilių. Toks skaičius laukiančiųjų čia yra įprastas reiškinys.
 
Daugiausiai automobilių vyksta per didžiausią pasienyje su Baltarusija veikiantį Medininkų kontrolės punktą. 13 val. čia laukė 50 lengvųjų ir 70 krovininių į Baltarusiją vykstančių automobilių eilė. Tokia situacija prie šio punkto irgi nėra niekuo išskirtinė.
 
Profesinės sąjungos, kurioms priklauso ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnaujantys pareigūnai, antradienį paskelbė minėtuose punktuose vykdysiančios dviejų dienų protesto akciją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjus dviems metams po elektroninės sistemos „viaTOLL“ įdiegimo Lenkijoje, skirtos mokesčiams už kelius rinkti, jos eksploatuotojai praneša, kad visos investicijos atsipirko.
 
Lenkijoje jau surinkta 1,855 mlrd. PLZ (apie 1,6 mlrd. LT), investicijos atsipirko per 17 mėn., nors dėl ekonominės krizės krovinių vežimas sumažėjo.
 
Minėta sistema, pakeitusi vinjetes, pas kaimynus įdiegta 2011 m. vasarą, iš pradžių apmokestintas tik sunkusis transportas. Tuo metu mokamų kelių buvo 1.600 km, tarp jų 600 km autostradų. Šiuo metu „viaTOLL“ apima apie 2.200 km. Iki spalio mėnesio apmokestinamų kelių dar padaugės 300 km, o gruodį tinklas gali padidėti dar 200 – 300 km. Bet tai spręs Lenkijos kelių direkcija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uoste lankėsi Baltarusijos ir Lietuvos geležinkelių vadovai, kuriems savo planus pristatė ir koncernui „Achemos grupė“ priklausanti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO).

Viena pagrindinių susitikimo metu aptartų temų – sąlygų gerinimas siekiant pritraukti papildomus tranzitinių krovinių srautus bei transporto logistikos schemų tobulinimas gabenant per Klaipėdos uostą Baltarusijos pramonės eksportą. Buvo akcentuojama, kad tik glaudus bendradarbiavimas tarp krovos kompanijų ir geležinkelių gali užtikrinti patrauklias sąlygas krovinių siuntėjams.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, paminėjo, kad šiandien yra labai svarbus etapas vystant Klaipėdos uostą. Baigti uosto kanalo gilinimo darbai, KLASCO krovos terminale pirmą kartą pakrautas „Panamax“ laivas su didesne nei 13 metrų grimzle išgabeno beveik 70 tūkstančių tonų Rusijos metalurgijos holdingo „Metaloinvest“ metalo briketų. Ateityje planuojamas nuolatinis panašaus pobūdžio krovinių srautas.

„Per artimiausius 4-5 metus plėsdami terminalus krovos pajėgumus planuojame padidinti 30-40 procentų, statome ir planuojame statyti naujus sandėlius ir krovos linijas, todėl mums ypač svarbu, kad mūsų veiksmai būtų suderinti su geležinkelio galimybėmis tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje“, - sako A.Pauža.
Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Morozovas domėjosi, kaip sparčiai bus įgyvendinti kompanijos plėtros planai. Buvo diskutuojama apie ilgalaikių susitarimų svarbą, kurie galėtų užtikrinti planingą logistikos grandinės vystymą.

Kaimyninės šalies kalio trąšas ir kitą produkciją kraunanti KLASCO svečiams pristatė ir investicijas į birių trąšų terminalą. Nuo kitų metų balandžio, kai bus išplėstas  birių krovinių terminalas, jo metinis pajėgumas  sieks 4 mln. tonų, vienu metus bus galima sutalpinti į sandėlius 220 tūkst. tonų trąšų.

A. Pauža pažymėjo, kad šiemet balandžio mėnesį Klaipėdoje vykęs šalių ekonominis forumas paskatino pramonininkus stiprinti transportininkų partnerystę ir siekti didesnės abipusės naudos. Baltarusijos Respublikos vyriausybės vadovo Michailo Miasnikovičiaus ir Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus tąkart aptartos bendradarbiavimo gairės šalių santykiuose atvėrė naują abipusiai naudingą ekonominio bendradarbiavimo etapą.

„Uosto kompanijų ir Baltarusijos krovinių vežėjų ryšiai visuomet buvo stiprūs, verslo dialogas vyksta nuolat, mes stengiamės sudaryti konkurencingas prekybos sąlygas, daug investuojame į krovos technologijas. KLASCO gamybinių operacijų tempas tampriai susijęs su Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių techniniais klausimais. Toks bendradarbiavimas duoda naudos visom pusėm, užtikrina pajamas ir papildomas įplaukas į Lietuvos ir Baltarusijos valstybių biudžetus“, - apie svečių vizito reikšmę sakė A. Pauža.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"

Vilnius, 2013 m. liepos 9 d. – šiandien didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė „Wizz Air“ pranešė apie naują maršrutą iš Vilniaus tarptautinio oro uosto. Ši oro transporto bendrovė nuolat plėtė savo skrydžių tinklą iš Vilniaus – birželio pradžioje pradėti skrydžiai į Norvegijos miestą Alesundą ir tik prieš 4 dienas įvyko pirmasis skrydis į Ukrainos sostinę Kijevą. Šiandien „Wizz Air“ paskelbė apie naują maršrutą iš Lietuvos į Izraelį. Skrydžiai į Tel Avivo Ben Gurion tarptautinį oro uostą prasidės spalio pabaigoje ir iš pradžių bus vykdomi du kartus per savaitę. Svetainėje wizzair.com skrydžių bilietų galite įsigyti nuo 49,99* EUR (į vieną pusę įskaitant visus mokesčius).

„Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Tamara Mshvenieradze sakė: „Kelias pastarąsias savaites šventėme pirmuosius skrydžius į Norvegiją ir Ukrainą. Šiandien nekantraudami pristatome naują maršrutą skrydžių tinkle, kuris sujungs Lietuvą ir Izraelį. Pastaruosius 2 metus nuolat plėtėme savo skrydžių tinklą iš Vilniaus vis įtraukdami naujų krypčių ir šalių, kurias galima pasiekti skrendant pigiais „Wizz Air“ skrydžiais. Šiandien maršrutų skaičius padidėjo iki 14. Esame įsitikinę, kad Vilniui bus naudingi iš Izraelio atvykstantys turistų srautai, kurie paskatins naujų darbo vietų turizmo bei paslaugų sektoriuje kūrimą. Kita vertus, mes taip pat neabejojame, kad Lietuvos gyventojai džiaugsis galėdami aplankyti gražųjį Tel Avivą bet kuriuo metų laiku. Skrydžiai bus vykdomi 2 kartus per savaitę, todėl bus itin patogu suplanuoti ilgą savaitgalį šiame draugiškame ir šiltame mieste. Bilietai jau parduodami svetainėje wizzair.com nuo 49,99* EUR“.

„Tel Avivas yra labai speciali ir įdomi kryptis. Istoriškai ji buvo operuojama sezoniškai arba skrydžiai buvo nereguliariai vykdomi užsakomųjų skrydžių bendrovių. Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų svarbus partneris nusprendė pradėti reguliarius skrydžius, sudarydamas galimybę nuolat pasiekti šią gana egzotišką ir istoriškai, ekonomiškai, bei politiškai labai svarbią kryptį. Tai pakankamai ilgas skrydis, tad keleiviams bus patogu skristi tiesioginiu reisu optimizuojant skrydžio laiką. Norėčiau pareikšti komplimentus aviakompanijai „Wizz Air“ už jų sėkmingą plėtrą Vilniaus oro uoste, plečiant tiesioginių maršrutų iš/į Lietuvą žemėlapį, ypatingai rytų kryptimis, ir padedant oro uostui vystytis bei augti“ – teigė Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Gediminas Almantas.

„Wizz Air“

Amsterdamo Šipolio (Schiphol) oro uostas raudonomis tulpėmis sutiko pirmojo „Air Lituanica“ skrydžio iš Vilniaus keleivius. Pirmąjį Lietuvos orlaivį didžiausiame Nyderlandų oro uoste sveikino ir šventinis automobilių paradas.

Amsterdamo kryptis yra orientuota ne tik į verslo ir turizmo keliautojus, kurie siekia aplankyti vieną gražiausių ir laisviausių Europos miestų – „Air Lituanica“ siūlomą Amsterdamo kryptį turėtų įvertinti keleiviai, ieškantys patogių jungiamųjų skrydžių.

Bendradarbiaudama su oro linijų bendrove „KLM“, „Air Lituanica“ nuo šiol gali pasiūlyti beveik 100 krypčių į tokius miestus, kaip Niujorkas, Čikaga, Londonas, Paryžius, Briuselis ir kt.

„Jau pirmasis skrydis parodė, kad Amsterdamo kryptis yra patogi vykdyti jungiamuosius skrydžius. Keleiviai per Šipolio oro uostą skrido į  Paryžių, Briuselį, Madridą, Liuksemburgą, Bordo, Lijoną, o per Amsterdamą į Vilnių atskrido iš Dubajaus, Marselio, Paryžiaus, Kiolno“, - sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.

Amsterdamo kryptimi „Air Lituanica“ skrydžius vykdys kasdien 76 vietų orlaiviu „Embraer 170“. Iš Vilniaus į Amsterdamą lėktuvas kils ryte, 6 val. 25 min., o iš Amsterdamo į Vilnių – 10.00 val.

Šiuo metu „Air Lituanica“ vykdo kasdienius skrydžius į Briuselį ir Amsterdamą, o nuo rugpjūčio 5 d. pradės skrydžius į Berlyną.

Šipolio oro uosto filmuką apie „Air Lituanica“ sutikimą, galite pamatyti šioje nuorodoje:

http://www.youtube.com/watch?v=Vyfhj5QA410&feature=youtu.be

„Air Lituanica“

2013 m. liepos 27 d. (šeštadienį) Uosto direkcija trečius metus iš eilės organizuoja didelio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo susilaukusį pramoginį renginį klaipėdiečiams ir miesto svečiams – „Drakonų“ laivų lenktynes Klaipėdos uosto direkcijos taurei laimėti. Renginys organizuojamas Jūros šventės 2013 dienomis. Lenktynės vyks Danės upėje nuo Jono kalnelio kanalo iki Pilies tilto. Trasos ilgis – 600 m.

Dalyvavimas komandomis, todėl kviečiame Jus suburti 10 žmonių komandą ir ją registruoti.
Vadinamaisiais mažaisiais vikingų „žalčiais“ – „Drakonų“ laivais ir kita reikalinga įranga pasirūpins lenktynių organizatorius – Uosto direkcija. Taip pat Uosto direkcija visiems dalyviams surengs išankstines treniruotes, apmokymus ir instruktažus, kurie yra PRIVALOMI dalyvių komandoms.

DALYVIAI IR REGISTRACIJA

Dalyviai registruojami el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki 2013 m. liepos 15 d.
Daugiau informacijos tel.: (8 46)  499 781, 8 615  32 239.

 Dalyviai patys yra atsakingi už savo sveikatos būklę per lenktynes.
 Dalyviai gali būti visi, ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, t.y. pilnamečiai.
 Varžybose negali dalyvauti profesionalūs irkluotojai.
 Dalyviai nėra skirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį.
 Dalyviai privalo mokėti plaukti, turi būti susipažinę su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis.
 Dalyviai turi sugalvoti savo komandos pavadinimą, turėti kapitoną ir vizualinį komandos apipavidalinimą (apranga, atributika, kt.).

Vaizdo medžiaga http://www.youtube.com/watch?v=de63NjKSxQ0&feature=related


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

BTA duomenimis, 83% iš visų gautų pranešimų apie Didžiojoje Britanijoje sukeltus eismo įvykius pateikia klientai iš Lietuvos, tuo tarpu latvių pateikiamų pranešimų buvo tik 8%.

BTA klientų eismo įvykių bylos minėtoje šalyje yra administruojamos BTA filiale. Pernai metais bendrovei buvo pateikti 229 tokio pobūdžio pranešimai, iš kurių 83% pateikė Lietuvos, 8% - Latvijos, 8% Lenkijos ir 1% Prancūzijos piliečiai.

Iš viso 2012 metais BTA Didžiojoje Britanijoje išmokėjo 5,5 mln. litų dydžio išmokų įvykių metu padarytoms žaloms kompensuoti. Didžiausia suma, kuri buvo išmokėta vienam draudžiamajam įvykiui 126 tūkst. litų.

Skirtingai nei kitose šalyse, Didžiojoje Britanijoje kelių policija atvyksta į eismo įvykio vietą tik tada, jei nukentėjusysis patiria sunkių kūno sužalojimų arba įvykyje dalyvauja daugiau nei trys transporto priemonės. Jei į įvykio vietą atvykusi policija pripažįsta įvykį nereikšmingu, ji įvykio dalyviams tiesiog padeda apsikeisti informacija apie draudimo bendroves, į kurias reikia kreiptis dėl žalos atlyginimo. Jei Lietuvoje abipusiu susitarimu registruotų autoįvykių skaičius auga, Didžiojoje Britanijoje patekę į eismo įvykį piliečiai dažniausiai tik apsikeičia savo asmeniniais duomenimis, kuriuos vėliau perduoda juristams, sutvarkantiems visus su žalos atlyginimu susijusius formalumus. Toks žalos atlyginimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko bei papildomų finansinių sąnaudų. Dėl to įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė turi padengti ne tik kelių eismo įvykio metu padarytą žal    , bet ir kompensuoti už juristo paslaugas.

„Klientai nuolat prašo padėti išspręsti kelių eismo įvykių situacijas. Esminė klaida, kurią daro Lietuvos piliečiai, patekę į eismo įvykį užsienyje – bando viską susitvarkyti savarankiškai, nežinodami visų Didžiosios Britanijos įstatyminės bazės subtilybių. Stengdamiesi maksimaliai apsaugoti BTA klientus nuo galimo streso bei neteisingų poelgių, esame visuomet linkę padėti savo klientams suderinti visus su žalos atlyginimu nukentėjusiam asmeniui susijusius klausimus. Ką tik sukūrėme specialią kelių eismo įvykių Didžiojoje Britanijoje registracijos kortelę, kurią greitu metu bus galima gauti visuose BTA klientų aptarnavimo centruose bei atsispausdinti parsisiųstą elektroninę jos versiją iš BTA internetinio puslapio“, - teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Artur Senčenko.

Specialisto teigimu, užpildžius minėtą registracijos kortelę, įvykio dalyviams bei kitiems suinteresuotiems asmenims (pvz. BTA) bus pateikta visa reikšminga informacija apie BTA kliento sukeltą eismo įvykį. Pats blankas paruoštas lietuvių ir dalinai anglų kalba, kad klientai galėtų perduoti informaciją apie save ir BTA bendrovę  antrajam  eismo įvykio dalyviui, t.y., nuo BTA apdraustojo nukentėjusiam  asmeniui. Greitas informacijos suteikimas ir apdorojimas suteikia galimybę nuo pat pradžių ginti kliento interesus bei kontroliuoti žalos atlyginimo procesą, laiku sustabdyti Didžiojoje Britanijoje itin gerai išvystytą galimą manipuliaciją įvykio aplinkybėmis.

„Lietuvoje stengiamės nuolat aiškinti klientams, kaip efektyviausiai reikia elgtis patekus į eismo įvykį D. Britanijoje. Tai patvirtina ir aukščiau įvardyti skaičiai (83 %), rodantys, kad nevengdami bendradarbiauti su įvykio dalyvių civilinę atsakomybę apdraudusia draudimo bendrove, dažniausiai informaciją apie Didžiojoje Britanijoje sukeltą eismo įvykį BTA yra linkę pateikti lietuviai, nors, be abejo, tokią galimybę turi ir kitų šalių piliečiai. Didžiausią kiekį vilkikų šalyje turinčioms įmonėms esame paaiškinę, kaip reikia užregistruoti eismo įvykį, kurio metu trečiajam asmeniui buvo padaryta  žala. Operatyvus žalos sureguliavimas gali sumažinti atsiradusius kaštus dešimtimis tūkstančių litų, kadangi bylai pasiekus teismą, išlaidos kyla geometrine progresija. Tuo tarpu video įrašai, padedantys nustatyti kaltininkus, saugomi septynias dienas, tad nesuskubus BTA pranešti apie įvykį galima prarasti galimybę surinkti
BTA apdraustajam reikšmingą informaciją apie eismo įvykio aplinkybes. A.Senčenko teigimu, šiandienė patirtis rodo, kad spartus technologijų vystymasis suteikia galimybę net ir tyrėjams iš Lietuvos pasitelkus BTA kliento pateiktus automobilio navigacijos sistemos duomenis arba „Google“ žemėlapį labai operatyviai surinkti dalį įvykio tyrimui reikšmingos informacijos.

Specialistas rekomenduoja kuo greičiau susisiekti su BTA dar  iš įvykio vietos, kad bendrovės darbuotojai galėtų profesionaliai tarpininkauti. „Siekiame, kad Lietuvos klientai žiūrėtų į mus kaip į partnerį, kuris draudimo ekspertų, turimų žinių bei įgūdžių pagalba gali sumažinti kaštus. Kadangi siekiame būti arčiau kliento bei kuo operatyviau jam padėti, Jungtinėje Karalystėje įsteigėme žalų reguliavimo padalinį turintį filialą, kuriame lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, angliškai, prancūziškai bei ukrainietiškai bendraujantys darbuotojai, turintys teisinį išsilavinimą bei atitinkamą darbo patirtį yra pasirengę padėti. Šiuo metu turime platų partnerių bei klientų tinklą, kurio dėka dar sparčiau ir efektyviau reguliuojame žalas“, - teigia A. Senčenko.

Kadangi Didžiojoje Britanijoje draudimo paslaugos kainuoja 10 kartų brangiau nei Lietuvoje, dažnai šioje šalyje gyvenantys Baltijos šalių ir Lenkijos piliečiai draudiką renkasi Baltijos šalyse. Toks pasirinkimas laikomas nekorektišku, nes prieštarauja Didžiosios Britanijos įstatymams. BTA filialas Didžiojoje Britanijoje įsteigtas padėti tiek klientams, keliaujantiems po šią šalį ar vykstantiems į svečius arba dalykines komandiruotes, tiek logistikos bendrovėms krovinius gabenančioms krovininiais automobiliais.

ВТА patarimai, kaip elgtis patekus į kelių eismo įvykį (KEĮ) Didžiojoje Britanijoje

1. Niekada nepripažinkite savo kaltės įvykio vietoje!

2. Paprašykite, kad antrasis vairuotojas ir jo keleiviai pateiktų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pasiteiraukite, ar jie yra transporto priemonės savininkai, jei ne – pasiteiraukite, kas yra transporto priemonės savininkas (vardus ir pavardes patikrinkite nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau užrašė šiuos duomenis).

3. Užsirašykite šiuos duomenis apie KEĮ:

- laikas, vieta (kelio bei kilometro/viaduko numeris, eismo kryptis) ir oro sąlygos, kurioms esant įvyko įvykis;

- KEĮ dalyvių vardai, pavardės, adresai, gimimo datos, kontaktinė informacija;

- KEĮ dalyvavusių transporto priemonių draudimo duomenys;

- tikslus keleivių skaičius ir jų padėtis automobiliuose per KEĮ;

- užsirašykite įvykyje dalyvavusių transporto priemonių markę, modelį, valstybinį numerį ir spalvą;

- jei antroji transporto priemonė yra apgadinta stipriai, pažymėkite, kuriose vietose ir kokio dydžio žala padaryta. Jei pastebimų pažeidimų nėra, pasižymėkite, kuriose vietose, Jūsų nuomone,  jie galėjo būti;

4. Jei turite fotoaparatą ar mobilųjį telefoną su kamera, nufotografuokite automobilį susidūrimo vietoje, apylinkes ir, jei įmanoma, stabdymo kelią. Jei turite galimybę, ir tai negresia Jūsų gyvybei bei sveikatai, nufotografuokite ir KEĮ dalyvius.

5. Užsirašykite KEĮ liudytojų vardus, pavardes, kontaktinius duomenis. Jei to padaryti neįmanoma, užsirašykite iškart po KEĮ sustojusių automobilių registracijos numerius.

Galbūt Jūs neužfiksuosite visos patarimuose išvardytos informacijos, tačiau kuo daugiau duomenų sukaupsite, tuo daugiau galimybių turėsite apsisaugoti nuo rimtų finansinių nuostolių.

„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad pakeleivio pavėžėjimas į kurortą, kaimynų kelionė į darbą ar draugų nuvykimas žvejoti pasidalijant keliones išlaidas – neapmokestinama ir nebaudžiama veikla. Registruoti individualią veiklą būtina tik tada, kai gyventojas užsiima keleivių vežimo verslu (pvz., taksi, kelionės į užsienį, tarpmiestiniai pervežimai).

„Mokesčių inspekcija primena, kad individualią veiklą reikia registruoti ir mokėti mokesčius tada, kai ši veikla yra savarankiška, gyventojas siekia gauti pajamų ir veikla vykdoma nuolat (reguliariai/tęstinį laikotarpį). Jei gyventojas tik paveža „tranzuotoją“, vykdamas į darbą ar kitais reikalais savo automobiliu pakeliui pasiima ir keletą keleivių, kurie bendrai susimoka už kurą, tuomet nelaikoma, kad gyventojas gavo pajamų, nuo kurių reikia mokėti mokesčius“, - pažymi VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, paneigdamas gandus apie gręsiančias baudas vežantiems pakeleivius. VMI paaiškina, kad socialinių tinklų grupėse pakeleivių ieškantys keliautojai, ar iš taško A į tašką B vykstančiame automobilyje vietą randantys gyventojai jokiems teisės aktams nenusižengia. Tačiau jei tokia gyventojo veikla yra nuolatinė ir ją vykdant siekiama gauti reguliarių pajamų, tik tuomet tai laikoma „bizniu“, ir pajam  os turi būti apmokestintos. Tokiu atveju gyventojas mokesčių inspekcijoje registruoja komercinę veiklą pasirinkdamas veiklos vykdymo formą (ar įregistruoja veiklą pagal pažymą, ar steigia įmonę). Iš veiklos gautas pajamas privalu deklaruoti ir nuo gautų pajamų sumokėti priklausančius mokesčius. Nuo 2012 m. pabaigos vežėjams, vežantiems užsakomaisiais reisais mikroautobusu iki 9 vietų, įskaitant vairuotoją, leidimo (licencijos) vežti keleivius nereikia.VMI primena, kad visą reikiamą informaciją mokesčių klausimais gyventojai ir bendrovės gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt bei pasinaudodami konsultacinėje mokesčių informacijos duomenų bazėje (KMDB) sukaupta medžiaga. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

BNS

Nika Puteikienė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
Tel.: 8 46 490751, 8 671 55567

Vasara į Lietuvos jūrų muziejų atnešė modernių naujovių – jau šią savaitę lankytojams muziejų pažinti padeda asmeninis vedlys  – elektroninis gidas. Visą liepą ši paslauga bus teikiama nemokamai, vėliau ketinama taikyti simbolinį 5 litų mokestį.

Elektroninis gidas „iPod“ grotuve kalba ir veikia šešiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, latvių, rusų bei latvių. Informacija pateikiama ir garsu, ir galimybe ją perskaityti liečiamajame elektroninio gido ekrane. Įdomu tai, kad virtualioje prietaiso erdvėje galima pamatyti ar išgirsti daugiau nei ekspozicijoje:  pateikiamos nuotraukos, filmuota medžiaga, o garsų galerijoje skamba jūrų liūtų, ruonių ar net Baltijos jūros kiaulių balsai.

Šio gido naudotojai gali rinktis dviejų tipų ekskursijas: pažintinę (2 val.) ir trumpąją (50 min.) arba tiesiog keliauti po muziejų savo nuožiūra, sustojant prie eksponatų, pažymėtų el. gido ženklu. Vienu metu keliauti po muziejų su asmeniniu gidu galės net šimtas lankytojų – tiek modernių prietaisų tarnauja asmeniniais vedliais.

Tokią šiuolaikišką paslaugą muziejuje įdiegti padėjo dalyvavimas tarptautiniame projekte BalticMuseums 2.0 Plus. Jame jau keleri metai dirbama kartu su Kaliningrado Pasaulio vandenyno muziejumi, NJŽTI Gdynės akvariumu, Štralzundo okeanariumu bei Ščecino ir Štralzundo taikomųjų mokslų universitetais. Projekto dėka jau yra sukurta elktroninė bilietų pirkimo sistema bei bendras tinklalapis įvairiomis kalbomis. Elektroniniai gidai įdiegti visuose projekte dalyvaujančiuose muziejuose.

Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, taip moderniai lankytojus Lietuvoje kol kas aptarnavo tik du muziejai.

– Jūrų muziejus – trečiasis mūsų šalyje, siūlantis tokią patrauklią paslaugą lankytojams, – sakė Olga Žalienė.

Žurnalistai pakeliauti su asmeniniu vedliu po Jūrų muziejų kviečiami penktadienį, liepos 5d., 10 val.

Jūrų muziejus

AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė UAB „Vakarų laivų remontas“ stiprina savo pozicijas Europos žemsiurbių ir žemkasių laivų remonto rinkoje. Liepos mėnesį įmonėje buvo užbaigti remonto darbai ypatingai svarbiam laivui Niccolo Machiavelli. „Šiam užsakymui gauti buvo atliktas didelis įdirbis. Tai yra ypatingai svarbus pirmasis Belgijos įmonės, atliekančios įvairaus tipo gilinimo darbus, užsakymas, kuris turės įtakos tolimesniam bendradarbiavimui“, - teigė UAB „Vakarų laivų remontas“ direktorius A.Babachinas. Laivas suremontuotas lygiai per sutartą terminą t.y. 28 paras, jame modernizuoti laivo statybos metu palikti gamybiniai defektai.

Garsaus 15 a. Italijos politinio veikėjo, istoriko, filosofo ir rašytojo vardu pavadinta žemsiurbė yra 138,5 metrų ilgio ir 26 metrų pločio, o vidutinis jos greitis 13 mazgų. Laivas, unikalios konstrukcijos dėka, atlieka gilinimo darbus, vienu metu pjaudamas, gręždamas ir siurbdamas smėlį, kietą molį, akmenis ir kitas jūros dugno nuosėdas. Iškasta medžiaga yra iškraunama naujai statomuose objektuose (uostuose, krantinėse) arba pakraunama į baržas.

Laivo sistemoms aprūpinti naudojama ypatingai didelė galia, siekianti net 21 MW, tiek užtektų 25 000 gyventojų turinčiam miesteliui aprūpinti elektra. Pagrindinės energijos sąnaudos naudojamas trims milžiniškiems siurbliams, kurių kiekvienam reikia 5MW, aprūpinti. Tokio tipo specifinių laivų, šiuo metu pasaulyje yra vos keletas, todėl ir jo modernizavimas buvo unikalus.

Pasak projekto vadovo Irmanto Normanto, šiam projektui buvo itin atidžiai pasiruošta dar laivui net neįėjus į Klaipėdos uostą. „Buvo sudarytas pasiruošimo grafikas, darbų planas, kuris buvo išpildytas 99 procentų tikslumu“, - teigė I.Normantas.

Grunto pjovimo ir siurbimo darbus atliekančioje žemsiurbėje buvo atlikta hidraulinės sistemos modifikacija bei pjovimo-gręžimo sistemos modifikacija. Unikaliame laive buvo pakeisti elektros variklių, kurių galia yra po 3,5 MW, varomųjų sraigtų ir pjovimo-gręžimo įrangos variklių guoliai, modernizuota švartavimo įranga, suremontuotos atraminės kojos, atlikta papildomų hidraulinių įrengimų instaliacija bei suremontuota įgulos valgykla.

„Po visų įvykdytų darbų, galime drąsiai teigti, kad esame pasiruošę tokio tipo laivų modernizacijoms“, - teigia projekto vadovas. Šiuo metu laivas ruošiasi išvykimui į Barenco jūrą, kur vykdys naujo Rusijos uosto statybos darbus.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Palangos Birutės parke jau aštuntą vasarą įgyvendinamas projektas „Birutės parko atspindžiai“, lankytojus netikėtai nusikeliantis į 19 a. pabaigą bei suteikiantis galimybę pasigrožėti vienoje iš gražiausių Palangos vietų laisvalaikį leidžiančiais grafų Tiškevičių šeimos nariais bei atostogaujančiais jų svečiais.
Kiekvieną ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. Birutės parke galima sutikti vienuolika grafų laikus primenančių personažų: tikruosius dvaro šeimininkus grafus su mažyle dukrele, kurią, Birutės parke leidžiančią pirmąją savo vasarą, prižiūri ir kelios guvernantės. Taip pat parko grožiu mėgaujasi ir mažosios grafaitės seneliai – vyresnieji grafai, dvi viešnios iš Kretingos dvaro. Po parką dviračiu važinėjasi ir grafų svečias iš užjūrio, o mažajame parteryje darbuojasi sodininkas.

Parkui romantikos suteikia ir gėlėmis padabinta valtele tvenkinyje tyliai besiirstantys grafų svečiai – jauna porelė. Pakiliai nuteikia ir iš parko salos sklindantys smuiko garsai – čia bei mažajame parteryje griežia dvaro smuikininkas.

Grafų laikus primenančius personažus galima sutikti ir vaikščiojančius centriniais parko takais. Tiesa, į smalsuolių klausimus jie neatsakinėja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą, solidumą bei senovinę dvasią. Į visus smalsių praeivių užduodamus klausimus „Birutės parko atspindžių“ herojai atsakyti gali vienintele fraze: „Šiuo metu Palanga yra nuostabi, ar ne taip?“.

Vakare, kai 18.30 val. Palangos orkestras pakviečia į tradicinį „Dūdų vasaros“ koncertą rotondoje, personažus kartais bus galima išvysti ir čia.

Pasak „Birutės parko atspindžių“ sumanytojos ir įgyvendintojos, Palangos kultūros centro renginių režisierės Aušros Latonienės, su šiuo projektu poilsiautojams norima tyliai, neprikišamai priminti kurorto istoriją. „Galbūt parko lankytojai, pasigrožėję parke netikėtai sutiktais grafais Tiškevičiais ar jų svečiais, panorės užsukti į Gintaro muziejų, susipažinti su kurorto ar grafų Tiškevičių gyvenimo istorija, pamatyti grafų portretą“, - sakė A. Latonienė. Nebyliai vaikštantys, poilsiaujantys personažai parko lankytojams taip pat primena, kad Birutės parkas yra rami, romantiška pasivaikščiojimo vieta, kurioje ramiai leidžiamas laisvalaikis, perskaitoma daug knygų (viena iš grafaičių parke dažnai pasirodys su knyga rankose – anglų kalba skaitys Šekspyrą).

„Puošdami personažus, siekiame išlaikyti autentiškumą. Kostiumai nužiūrėti iš senųjų grafų Tiškevičių giminės nuotraukų albumų ar siūti atsižvelgiant į to laikmečio aprangos tendencijas, kostiumų istorijos vadovėlius. Siekiame, kad mūsų personažų pasivaikščiojimas po parką sukurtų ne teatro, o tikrovės įspūdį“, – kalbėjo A. Latonienė.

Personažus įkūnija profesionalūs aktoriai – tie patys, kurie, puikiai susipažinę su grafų Tiškevičių gyvenimo istorija, jau septynerius metus vaikščiodami po parką stebindavo bei džiugindavo praeivius. „Gatvės teatras yra sudėtingas tuo, kad žiūrovas yra labai arti aktoriaus, ir šis nežino galimos praeivio reakcijos. Mūsų aktoriai moka tinkamai reaguoti į įvairias situacijas, išmušti iš vėžių juos nebūtų lengva“, – kalbėjo Palangos kultūros centro renginių režisierė.

Palangos miesto savivaldybė

Nuo liepos 8 d. vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ bus laikinai uždarytas krovininių traukinių eismas per rekonstruojamą geležinkelio atkarpą Kyviškės–Valčiūnai. Krovininių traukinių eismas bus nukreiptas per Vilniaus geležinkelio stotį.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su rangovu AB „Kauno tiltai“ siekia kuo skubiau atlikti visus būtinus darbus. Pasitelktos didelės pajėgos tuo pačiu metu dirbs šešiose tarpstočio atkarpose ir Valčiūnų bei Vaidotų stotyse. AB „Lietuvos geležinkeliai“ deda maksimalias pastangas, kad projektas būtų užbaigtas sutartyje nustatytais terminais 2014 metais.

Projekto „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ įgyvendinimo metu yra rekonstruojamas po II-ojo pasaulinio karo ypatingam krovinių pervežimui pastatytas 24,5 km ilgio geležinkelio kelias, aplenkiantis Vilniaus miestą. Ateityje, užbaigus projektą, krovininiai traukiniai bus nukreipti rekonstruotu dvikeliu aplinkkelio ruožu ir aplenks Vilniaus miesto centrą. Taip pat numatyta įdiegti aplinkosaugines priemones, kurios sumažins traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją. Patogesniam gyventojų susisiekimui bus rekonstruota 12 pervažų, įrengtos pėsčiųjų perėjos per geležinkelį.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Nuo liepos 1 dienos pasikeitė taksi paslaugų tvarka prie Vilniaus oro uosto. Keisdamas šią tvarką, Vilniaus oro uostas (TVOU) visų pirmą siekia, kad sumažėtų šių paslaugų įkainiai ir pagerėtų kokybė. Taip pat oro uostas įveda griežtesnius reikalavimus taksi vežėjams.

„Įvesdami naują taksi paslaugų tvarką ir taisykles oro uoste, siekiame, kad atvykę keleiviai nebūtų apgaudinėjami ir jiems nebūtų taikomi nepagrįstai aukšti tarifai. Gaudavome vilniečių ir sostinės svečių skundų, kad oro uoste dirbantys taksi vežėjai, lyginant su mieste dirbančiais, taikydavo kelis kartus aukštesnius tarifus. Dabar nustatėme taksi tarifų „lubas“ už nuvažiuoto kelio kilometrą dieną (3,5 Lt), taip pat nustatytos „lubos“ ir įsėdimo mokesčiui (5 Lt), numatyti maksimalūs galimi įkainiai populiariausiems maršrutams mieste“, – apie naują taksi tvarką prie oro uosto pasakoja TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Pasak G. Almanto, naujoji tvarka yra įprasta, kokia yra taikoma daugelyje pasaulio oro uostų – atvykęs keleivis, išėjęs iš terminalo, ras „gyvoje“ eilėje stovinčius taksi automobilius, kurie atitiks oro uosto keliamus kokybės reikalavimus: automobiliai ne senesni nei 8 metų amžiaus, švarūs ir tvarkingi jų salonai, paslaugūs ir kultūringi vairuotojai, kiekvienos kelionės pabaigoje įteiktas atspausdintas kvitas, suteikta galimybė atsiskaityti mokėjimų kortelėmis.

„Spausdintas kvitas, kuriame matysis laikas, tarifų dydžiai, nuvažiuotas atstumas, taksi automobilio numeris ir kt. duomenys, yra skaidrumo, kontrolės ir kokybės valdymo įrankis. Tai yra pagrindiniai siekiai įgyvendinant naują taksi tvarką. Jei keleivis visgi iš taksi linijos bus nuvežtas brangiau nei numatyti tarifai, išsaugojęs kvitą, jis galės kreiptis į oro uostą ir jam bus kompensuoti nuostoliai. Nustačius faktą, kad vežant keleivį iš TVOU taksi linijos buvo pritaikyti didesni tarifai, taksi vežėjui bus paskirta bauda ir apribotas konkretaus taksi automobilio patekimas į taksi liniją“, – sako oro uosto vadovas.

Pagal naująją tvarką oro uoste gali dirbti visos pageidaujančios taksi įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, kurie atitiks TVOU keliamus kokybės ir paslaugų reikalavimus. Įmonių ar fizinių asmenų skaičius nėra ribojamas. Taksi linija, kurioje stovi su TVOU sutartis sudarę taksi vežėjai, įrengta prie atvykimo terminalo ir pažymėta ženklu „P rezervuota“, todėl joje teisę stovėti turi tik leidimus turintys taksi automobiliai.

Iki šiol prie keleivių terminalo turėjo teisę stovėti įmonės „Pigus taksi“, „Kortesa“, VIP TAK ir „M&N Logistic“ taksi automobiliai. Nuo 2013 liepos 1 d. sutartys su šiomis įmonėmis nutrauktos ir jau sudarytos naujos kol kas su dviem vežėjais: UAB „Passenger Ground Services“ ir VŠĮ „Vilnius veža“.

TVOU (Tarptautinis Vilniaus oro uostas)