„Aišku, kad po Fukušimos avarijos branduolinei energetikai yra keliami dar aukštesni saugumo reikalavimai. Seni reaktoriai šių reikalavimų neatitinka, todėl juos reikia arba rekonstruoti arba uždaryti. Koks kelias geresnis - sunku pasakyti, tarptautiniai specialistai šiuo klausimu turi skirtingas nuomones. Kas dėl naujų reaktorių - norint, kad jie atitiktų naujus reikalavimus - investicijos, tenkančios vienam MW instaliuotos galios yra smarkiai aukštesnės, nei buvo prieš tris ar penkis metus, o tuo labiau - prieš kelis dešimtmečius. Būtent šios didelės investicijos ir lėmė tai, kad branduolinė energetika per pastaruosius kelis metus tapo
nekonkurentabilia“, - pažymėjo Martynas Nagevičius.Kalbant apie kaimyninius projektus ir galimus Lietuvos veiksmus, energetikos konsultantų asociacijos direktorius išskyrė du pagrindinius scenarijus“Kas dėl investavimo - investicijos į BAE būtų dar beprasmiškesnės, nei investicijos į VAE. Kalbant apie BAE - Lietuva turi dvi galimybes - pasinaudoti Rusijos, neturinčios galimybės kažkur kitur pardavinėti BAE pagaminamą elektros energiją, situacija ir pirkti iš BAE elektrą už kainą, žemesnę už BAE pagaminamos elektros savikainą. Arba - tiesiog susitarusi su Lenkija - neleisti šiam projektui vystytis“, - svarstė Lietuvos
žaliųjų sąjungos narysNekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.

Michailas Kiseliovas, UAB MSol&Com

Aplinkos oras Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bei jos prieigose yra neužterštas, o pastaruosius trejus metus oro kokybė gerėja. Tai parodė kasmet vykdomas aplinkos oro LEZ‘e užterštumo vertinimas.

Skaičiavimai atlikti įvertinus LEZ teritorijoje esančių įmonių išmetimus bei fonines teršalų koncentracijas, t.y. 2 kilometrų atstumu esančių ūkinės veiklos taršos šaltinių ir mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus. Vertinimas atliktas pagal tarptautinius standartus atitinkančią metodiką, todėl rezultatus galima palyginti tiek su Europos Sąjungos, tiek su Lietuvos Respublikos norminiais dokumentais.

Aplinkos oro kokybės vertinimą atliko dukterinė Danijos bendrovės „COWI Consulting Engineers and Planners AS“ įmonė „COWI Lietuva“. Ši  įmonė yra viena didžiausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovių Lietuvoje. Ji veikia kaip nepriklausoma inžinerinė - konsultacinė bendrovė.

Vertinimo metu buvo skaičiuojama pagrindinių aplinkos oro teršalų - anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido bei kietųjų dalelių - koncentracija. Tyrimai parodė, kad LEZ teritorijoje ir artimiausiai prie LEZ‘o esančių Lypkių, Rimkų bei Jakų gyvenviečių aplinkos oras neužterštas – išmetimai sudaro mažą dalį šiems teršalams nustatytų leistinų ribinių dydžių: anglies monoksido koncentracija sudaro 0,4-1 proc., sieros dioksido 4-9 proc., azoto oksidų 19 proc., kietųjų dalelių 24-50 proc. leistinų normų. Šie ribiniai dydžiai yra nustatomi teisės aktais juos pagrindžiant moksliniais tyrimais ir yra tokio lygio, kad nesukelia kenksmingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai.

Tačiau šalia LEZ‘o esančios vienos iš pagrindinių miesto transporto arterijų - Šilutės plento - oro užterštumas pagal atskirus parametrus yra net kelis kartus didesnis nei LEZ‘e. Tai dar kartą patvirtina ankstesnių tyrimų ir oro kokybę kontroliuojančių įstaigų išvadą, kad pagrindinis taršos šaltinis Klaipėdos mieste yra ne gamybinė veikla, o transportas.

„Griežtus aplinkosaugos reikalavimus investuotojams keliame tiek atrankos metu, tiek jiems pradėjus veiklą zonoje. Vieni svarbiausių kriterijų - netarši veikla, būtinybė diegti šiuolaikines technologijas, gamybos procesų atitikimas šiuolaikiniams pasauliniams standartams. Draugiška aplinkai pramonės veikla galima ir būtina, be jos nebus nei miesto, nei LEZ‘o sėkmingos plėtros“, - sakė Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Lyginant oro teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatus 2011 ir 2012 metais matyti, kad visų teršalų vidutiniai metinės koncentracijos dydžiai LEZ išlieka labai panašūs arba mažesni. Bendra tendencija išlieka tokia pati jau kelerius metus iš eilės: nagrinėjamų teršalų koncentracijos nedidėja ir sudaro vidutinį arba žemesnį už vidutinį nustatytų leistinų ribų dydį.

„Kartais Klaipėdos LEZ adresu dar pasigirsta kaltinimai dėl aplinkos taršos. Geriausias atsakas tokiems kritikams yra tyrimų skaičiai. Šiame kontekste galiu tik priminti, kad 2012 metais tarptautiniai ekonomikos ekspertai iš 15000 lyderiaujančių Europos kompanijų  Klaipėdos LEZ‘ą išrinko ir nominavo „European Business Awards 2012“ apdovanojimui būtent už veiklos tvarumą bei aplinkos saugojimą“, - sakė
Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė

Trečiadienį, 2013 m. birželio 5 d., Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) pasaulinėje „transport logistic“ parodoje Miunchene organizavo specializuotą forumą „Baltijos šalys – Šiaurės ir Rytų Europos logistikos centras“.
 
„Šiuo forumu mums svarbu parodyti Baltijos šalių pranašumus ir didelę ekonominę bei strateginę svarbą Šiaurės ir Rytų Europai logistikos srityje, o parodos dalyviams iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos padėti atkreipti dėmesį į save“ – forumo metu sakė Maren Diale-Schellschmidt, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykdančioji valdybos narė.
 
Logistikos galimybes Lietuvoje pristatė Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič. Tarp pasisakančių buvo Ahti Kuningas – Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris, taip pat Latvijos logistikos asociacijos garbės prezidentas Aivars Tauriņš.
 
Pasaulinėje transporto ir logistikos parodoje Miunchene 2013 m. birželio 4 – 7 dienomis, 110 000 kv. m. parodos plote prisistato daugiau nei 2 000 dalyvių iš 64 šalių – organizatoriai tikisi rekordinio lankytojų skaičiaus iš viso pasaulio.
 
Iš Lietuvos parodoje dalyvauja 30 įmonių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Sweco Lietuva“. Projektą įgyvendinantys AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien su konkurso laimėtoju pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė – 199.000 Lt be PVM.

Pagal sutartį UAB „Sweco Lietuva“ įsipareigojo atlikti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), įvertinant ir palyginant alternatyvias linijas Kaunas–Šiauliai–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, ir Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.

Konkurso laimėtoja, atsižvelgdama į SPAV rezultatus, taip pat parinks tinkamiausią alternatyvą, kuri sudarys sąlygas geležinkelio linijos tiesimo tolimesnei plėtrai bei pagrįs transporto koridoriaus kelio atkarpos Kaunas–Šiauliai–Latvijos siena galimo pakeitimo poreikį. Darbai, kaip numatyta LR Vyriausybės, bus atlikti iki šių metų lapkričio 15 d.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų, SPAV yra vienas svarbesnių žingsnių vykdant europinės geležinkelio linijos tiesimo parengiamuosius darbus. „Tai sudėtingas ir kompleksiškų žinių reikalaujantis projektas, kurio sėkme neabejojame, kadangi pasirinkta įmonė pasižymi profesionalumu ir yra sukaupusi didelę patirtį“, - sakė „Rail Baltica“ direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas.

UAB „Sweco Lietuva“ atstovo Tomo Varnecko teigimu, SPAV bus atliekamas vadovaujantis tvarios plėtros principais, pasekmes vertinant trims aplinkoms – socialinei, aplinkosauginei ir ekonominei bei parenkant labiausiai subalansuotą plėtrą užtikrinančią alternatyvą.

Jo teigimu, bendrovė yra atlikusi ne vieną strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir turi darbo su AB „Lietuvos geležinkeliai” patirtį, tad tikimasi, jog projektas vyks sklandžiai ir bus baigtas laiku.

UAB „Sweco Lietuva“ yra atlikusi projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė - Šeštokai techninio projektavimo darbus, taip pat Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos projekte atliko teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir techninio projektavimo darbus.

Papildoma informacija:

Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, Helsinkį.

Visos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje apie – 333 km, iki 2015 m. gruodžio mėnesio europinė vežė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno ir bus 120 km. ilgio.

Projektas „Rail Baltica“ finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos TEN-T programos lėšomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvos teritorijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Į Lietuvos sostinę po 18 metų pertraukos sugrįžta Vilniaus aviacijos šventė, kuri šiemet birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome. Šventės metu savo pasirodymus ore surengs apie 30 orlaivių.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo atstovų suburtas organizacinis komitetas rengia šventę, kuri bus skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.

“Labai džiugu, kad susibūrę aviacijos entuziastai atgaivino senas tradicijas Vilniuje rengti aviacijos šventes. Miestiečiams ir svečiams tai ne tik puikus reginys, bet ir galimybė pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos aviatoriai”, - idėją sveikino šios šventės globėjas Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vilniaus aviacijos šventės direktorius Liudvikas Buitkus žada, kad ši šventė bus įspūdingas reginys visiems lankytojams.

“Šia švente miestiečiams ir miesto svečiams, aviacijos mylėtojams bei profesionalams siekiame suteikti galimybę ne tik pasigrožėti planuojamu įspūdingu Lietuvos ir užsienio orlaivių, skraidyklių, oro akrobatų bei parašiutininkų pasirodymu danguje, bet ir apžiūrėti parodą, kurioje bus eksponuojami ir senoviniai orlaiviai”, - sako Vilniaus aviacijos šventės direktorius. 

Aviacijos šventėje, kurioje pasirodymus surengs apie 20-30 orlaivių, dar panašiai tiek pat orlaivių būtų eksponuojama šalia vyksiančioje parodoje. Ore pasirodymus surengs parašiutininkai, sklandytuvai, aviamodeliuotojai, bus rodomi, skraidyklių, parasparnių ir ultralengvųjų orlaivių demonstraciniai skrydžiai, taip pat pasirodys Valstybės sienos apsaugos Aviacijos rinktinės sraigtasparniai, akrobatinio skraidymo meistras Eltono Meleckis ir pasaulio čempionas Jurgis Kairys, Lietuvos Karinių oro pajėgų orlaiviai, akrobatinio skraidymo čempionai, NATO naikintuvai.

Šventės rengėjai tikisi, kad šventėje apsilankys apie 10 000 aviacijos mylėtojų, smalsuolių ir miesto svečių. Lankytojams bus įrengta prekybinė zona, kur galima bus įsigyti suvenyrų, užkandžių ir gėrimų, papildoma programa su aitvarais ir lėktuvėliais rengiama vaikams.

Paskutinį kartą aviacijos šventė Vilniaus oro uoste vyko 1995 metais.

TVOU

Bendrovė „Air Lituanica“, siekdama nuo pat veiklos pradžios užtikrinti platų skrydžių tinklą visame pasaulyje, savo komerciniu partneriu pasirinko Estijos oro linijų bendrovę „Estonian Air“. Lietuvos ir Estijos aviakompanijos bendradarbiaus bilietų platinimo ir tiesioginių bei jungiamųjų skrydžių vykdymo srityse, „Air Lituanica“ keleiviams užtikrinant patogesnius skrydžius.

„Žengiant pirmuosius žingsnius rinkoje labai svarbu turėti stiprų partnerį, – sako „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus. – Remdamasi pasirašytu susitarimu su „Estonian Air“, „Air Lituanica” dėl tiesioginių ir jungiamųjų skrydžių vykdymo naudosis plačiais „Estonian Air” distribucijos kanalais ir turimais komerciniais susitarimais su kitais vežėjais, kartu organizuosime bilietų prekybą.“

Kompanijos bendradarbiaus vykdydamos bendrojo kodo skrydžius – „Air Lituanica“ skrydžiai turės „Estonian Air“ skrydžių numerį. Bilietus į „Air Lituanica“ skrydžius bus galima įsigyti per „Estonian Air“ pardavimų kanalus. Naudodamasi „Estonian Air“ turimais susitarimais su kitomis oro linijų bendrovėmis, „Air Lituanica“ galės pasiūlyti jungiamuosius skrydžius į daugiau nei 100 miestų. 

„Lietuvos ir Estijos rinkos yra panašios, tad turi panašią ir susisiekimo oru paklausą. „Estonian Air" siekia būti ekonomiškai efektyvi kompanija, todėl  tikimės, kad bendradarbiaudami  su „Air Lituanica“ pasieksime didžiausią produktyvumą, o mūsų teikiamos paslaugos bus konkurencingos rinkoje, “ – sako Jan Palmer, „Estonian Air generalinis direktorius.

„Air Lituanica“ taip pat baigė derinti ir pasirašė susitarimą dėl orlaivio nuomos iš „Estonians Air“. Iki birželio 30 d., t. y. iki pirmojo „Air Lituanica“ skrydžio į Briuselį, Vilniaus oro uostą pasieks estų lėktuvas „Embraer 170” nudažytas „Air Lituanica” prekės ženklo spalvomis. Kitas orlaivis – „Embraer 175“, nuomojamas tiesiogiai iš „Embraer“ gamintojo, taip pat pasieks Vilnių panašiu metu.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo klientams pristatė išankstinio apmokėjimo debetinę kortelę VISA. Ją valdys bendrovė „Contis Financial Services Ltd.“

„airBaltic“ yra žinoma kaip viena iš kainų lyderių keliaujant po Vakarų Europą ir Skandinavijos, Baltijos, Artimųjų Rytų ar NVS šalis. Keleiviams, užsisakantiems skrydžio bilietus iš anksto, visada suteikiame žemiausias kainas. Su naująja „airBaltic“ mokėjimo kortele mūsų klientai sulauks ypatingų pasiūlymų perkant bilietus internetu ir galės patogiai kaupti „BalticMiles“ taškus“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.

Naujoji „airBaltic“ kortelė yra išankstinio apmokėjimo debetinė kortelė. Prieš ja pasinaudodamas vartotojas turės į ją pervesti lėšų. Priešingai nei kreditines korteles įsigyti „airBaltic“ mokėjimo kortelę yra nesudėtinga, jai nereikalingi kredito istorijos ar bankų sąskaitos tikrinimai. Ji taip pat užtikrina geresnes sąlygas perkant airbaltic.com parduotuvėje ir vartotojui uždirba „BalticMiles“ taškus visur, kur matomas VISA logotipas – perkant internetu, telefonu ar parduotuvėse.

Kortelės sąskaitoje pinigus galima laikyti eurais. Norintys įsigyti kortelę, turėtų apsilankyti svetainėje prepaidcard.airBaltic.com. Šios kortelės savininkai vieną sąskaitą gali susieti su dvejomis kortelėmis ir antrąją patikėti savo partneriams, bendradarbiams ar artimiesiems.

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengrija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Iš viso „airBaltic“ skraido 60 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

„Air Baltic Corporation“

Nuo šiol įvairių prekių gyventojai galės užsisakyti ir per Lietuvos pašto laiškininkus. Prekės gyventojams nemokamai bus pristatytos tiesiai į namus. Manoma, kad ši paslauga bus itin patogi gyvenantiesiems atokiose vietovėse.

„Lietuvos pašto laiškininkai jau seniai nėra vien tik laikraščių ir laiškų pristatytojai. Daugiau kaip 3,5 tūkst. laiškininkų surenka ir apmoka gyventojų komunalinius mokesčius, pristato smulkių prekių.

Užsisakyti prekių per laiškininkus patogu dėl to, jog nereikia niekur vykti ar rūpintis įsigyto daikto transportavimu. Tikimės, kad ši paslauga bus itin patogi atokesnėse vietose gyvenantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – sakė Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Arūnas Venckavičius.

Iš specialaus prekių katalogo bus galima išsirinkti per pusšimtį įvairių Lietuvoje gerai žinomų gamintojų prekių – čiužinių, puodų, stalo įrankių, peilių rinkinių, įvairų buitinės technikos prietaisų, telefonų, sveikatai ar laisvalaikiui skirtų prekių ir pan. Ateityje katalogas bus nuolat atnaujinamas ir papildomas naujomis, gyventojų lūkesčius labiausiai atitinkančiomis prekėmis.

Pasak A. Venckavičiaus, užsakomoji kataloginė prekyba klientams patogi ir paranki tuo, jog daiktai bus pristatyti nemokamai tiesiai į namus. Užsakytas prekes gyventojams pristatys LP EXPRESS kurjeriai.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Kompanija DFDS pranešė, kad nuo šio mėnesio bus taikomi nauji kuro priemokų (BAF) tarifai naudojantis šios kompanijos keltais.
 
Nauji kuro priemokos tarifai yra tokie:
 
Klaipėda – Karlshamnas 10,95 euro už linijinį metrą;
Klaipėda – Kylis 12,75 euro už linijinį metrą;
Klaipėda – Zasnicas 10,65 euro už linijinį metrą;
Sankt Peterburgas – Kylis 17,90 euro už linijinį metrą;
Ust Luga – Kylis 17,90 euro už linijinį metrą;
Paldiski – Kapelskaras 6,70 euro už linijinį metrą;
Klaipėda – Frederisija/Kopenhaga 42,4 proc. nuo frachto dydžio;
 
Kuro priemokos tarifą paprastai lemia du faktoriai. Tai kuro kainų svyravimai ir valiutų kursai. Kadangi nafta pasaulinėse rinkose yra parduodama už JAV dolerius, tad kuro priemokos tarifas dažnai priklauso ir nuo dolerio ir euro santykio, o ne tik nuo kuro kainos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31d. Rusijoje galios vasariniai sunkvežimių eismo apribojimai.
 
Primename, kad oro temperatūrai esant didesnei nei 32 laipsniai, sunkvežimiams teks stovėti. Tokiu atveju jų eismas bus leidžiamas nuo 22 iki 10 valandos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 3 d., Vilniuje oficialaus Europos investicijų banko (EIB) valdybos narių susitikimo Lietuvoje metu banko prezidentas Werner Hoyer ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė 50 mln. eurų ilgalaikės paskolos sutartį.

EIB skolintos lėšos skirtos riedmenų atnaujinimo programai. Dalį jos AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansuoja savo lėšomis. Pagal šią programą įsigyjami prekiniai vagonai, keleiviniai lokomotyvai, dyzeliniai ir dviaukščiai elektriniai traukiniai.

136,6 mln. litų paskolos lėšų yra skirti 590 prekinių vagonų įsigyti. Likusi paskolos dalis – 36 mln. litų – bus panaudota dalinai finansuoti dviaukščių elektrinių traukinių įsigijimą. Šie dviaukščiai traukiniai jau 2015-aisiais, įgyvendinus ruožo Naujoji Vilnia-Kena-Molodečnas (Baltarusija) elektrifikacijos projektą, kursuos tarp Vilniaus ir Minsko.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, šiuo metu bendrovė valdo beveik 10 tūkst. prekinių vagonų parką ir didžioji jo dalis yra eksploatuojama jau daugiau kaip 20 metų. Kas ketvirtį bendrovė dėl prastos techninės būklės ir amžiaus nurašo apie 60 krovininių vagonų.

„Privalome nuolat atnaujinti turimą riedmenų parką, kadangi to nedarant po 5–6 metų liks tik dalis tinkamų vagonų. Atsižvelgiame į kintančius klientų poreikius, augančius saugumo reikalavimus ir siekiame išlikti konkurencingi“, – tvirtino S. Dailydka.

Anot generalinio direktoriaus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet planuoja įgyvendinti investicinių projektų už daugiau nei 1,1 mlrd. litų, tad bendrovė neturi galimybių prekinių vagonų parko atnaujinti savomis lėšomis ir yra priversta skolintis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su EIB sėkmingai bendradarbiauja nuo 1996 m. Pirmoji EIB suteikta paskola buvo skirta projektui „Kelių kapitalinis remontas, signalizacijos įrenginių modernizavimas IX B, D Kretos koridoriuje“. 2006–2010 metais EIB finansavo sėkmingai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendintą 44 SIEMENS ER20 lokomotyvų pirkimo projektą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien oficialiai atidarė kelyje Radviliškis–Šiauliai nutiestą Kairių miestelio aplinkkelį. Daugiau kaip 7 km ilgio aplinkkelis nuo miestelio nukreips tranzitinį transportą, pagerins eismo saugą.

Kairių aplinkkelis nutiestas rekonstruojant magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožą Radviliškis–Šiauliai. Kol nebuvo aplinkkelio, šis intensyvaus eismo kelias kirto miestelį, per jį važiavo
sunkiasvoriai tranzitiniai sunkvežimiai. Jų eismas buvo toks intensyvus, kad saugaus eismo specialistams teko įrengti greičio matuoklį. Prie judraus kelio buvo vaikų darželis, mokykla, ir tai tapo didele Kairių problema.

„Dabar galima drąsiai teigti, kad Kairių miestelis sugrąžintas jo gyventojams, jame užtikrinta gyvenimo kokybė: automobilių srautas nukreiptas į miestelį aplenkiantį naująjį aplinkkelį, vaikai gali saugiai pasiekti greta kelio esančią mokyklą. Noriu padėkoti kelininkams ir palinkėti jiems sėkmingų tolesnių darbų, o visiems važiuosiantiems šiuo keliu – saugių kelionių“, – sakė susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Naujasis aplinkkelis – tai modernus keturių eismo juostų kelias su 5,5 m pločio žalia skiriamąja juosta. Tiesiant aplinkkelį įrengti du viadukai (Vėgėlių ir Bertužių sankryžose), keturios požeminės perėjos, pravaža pėstiesiems ir automobiliams, ties Bertužių kaimu – skirtingų lygių sankryža. Tarp Bertužių ir Aleksandrijos įrengta žiedinė sankryža. Prie aplinkkelio taip pat nutiestas 1,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Dabar Kairiuose eismas bus saugesnis, sumažės triukšmas ir oro tarša, o magistraliniu keliu bus galima važiuoti greičiau ir saugiau.

Bendra darbų vertė – 128,4 mln. litų, iš jų 87,7 mln. litų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Projektas įgyvendintas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Daugiau kaip pusė (51 proc.) didžiųjų pasaulio bendrovių vadovų prognozuoja, kad per artimiausius 3 – 5 metus gamtinių išteklių trūkumas turės poveikį pagrindiniams jų verslo tikslams. 76 proc. apklaustųjų teigė, kad didžiausią susirūpinimą ir riziką kelia vandens trūkumas, 47 proc. – naftos, trečioje vietoje – metalų. Tokį verslo lyderių požiūrį atskleidė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su žiniasklaidos bei tyrimų bendrove „GreenBiz Group“ atliktas tyrimas.

Atsižvelgdamos į gamtinių išteklių trūkumo riziką, įmonės darniai verslo plėtrai ir racionaliam išteklių naudojimui skiria vis didesnį dėmesį. Kad darni veikla ir išteklių tausojimas užima vis svarbesnę verslo strategijos dalį ir jai yra skiriami biudžetai, atsakė 50 proc. respondentų. Bemaž du trečdaliai, 62 proc., apklaustų vadovų teigė, kad jų bendrovės viešai skelbia apie savo tikslus socialinėje ir aplinkos apsaugos srityje bei pažangą jų siekiant. Taip pat net 92 proc. tvirtino, kad jų investicijos į darnią plėtrą per artimiausius trejus metus didės arba liks tokios pačios.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai darnios plėtros iniciatyvų propaguotojai įmonėse yra bendrovių vadovai, taip teigė 20 proc. apklausos dalyvių. Kiti iniciatoriai – tiekimo grandinėje dalyvaujantys verslo klientai (19 proc.), bendrovės darbuotojai (14 proc.) ir klientai (8 procentai).

„Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonių darni plėtra ir socialinė atsakomybė tampa viena iš strateginių verslo sričių, kuri aktyviai plėtojamą ir į ją investuojama. Taip yra, nes įmonių vadovai vis dažniau tampa šios srities iniciatoriais ir šalininkais. Tačiau svarbiausiu iššūkiu pasaulio, taip pat ir Lietuvos verslui lieka darnios plėtros ir socialinės atsakomybės iniciatyvų poveikio vertinimas ‒ reta bendrovė matuoja tokių iniciatyvų poveikį verslo rezultatams, ar vertina, kokios grėsmės kiltų šios veiklos atsisakius. Nors būtų tą daryti yra ir tai daryti būtina, norint užtikrinti darnios veiklos iniciatyvų ilgaamžiškumą ir efektyvumą“, ‒ sakė Liudas Jurkonis, „Ernst & Young Baltic” darbo grupės vadovas.

Anot jo, siekdamos visapusiškai pasinaudoti darnios ir atsakingos veiklos teikiamomis galimybėmis, įmonės turėtų ne tik rūpintis investicijomis ir tokios veiklos poveikio verslui matavimu, bet ir apie tai pranešti visuomenei, akcininkams, investuotojams. „Detali informacija apie įmonės investicijas į darnios veiklos plėtojimą bei jos grąžą galėtų būti veiksminga priemonė siekiant verslo tikslų. Deja, iš tyrimo matyti, kad išsamus informavimas apie darnią ir atsakingą veiklą dar nėra plačiai paplitęs“, ‒ teigė L. Jurkonis.

Pasaulio verslo lyderiai pripažįsta, kad dažnėjančios investuotojų ir akcininkų užklausos dėl bendrovių vykdomos atsakingos veiklos taip pat skatina plėtoti šią sritį. Pusė respondentų nurodė, kad tokių užklausų per praėjusius metus padaugėjo. Anot jų, 69 proc. pasiteiravimų yra susijusiję su energijos taupymu bendrovėje, kitos populiarios užklausų temos – anglies dvideginio emisijų mažinimas (64 proc.), darnios plėtros ataskaitų skelbimas (51 proc.), užklausos dėl darbo sąlygų ir žmogaus teisių yra ketvirtoje vietoje pagal dažnumą (44 procentai).

Tyrime dalyvavo 282 didžiųjų pasaulio bendrovių vadovaujančios grandies darbuotojai. Jie atstovavo bendroves, veikiančias 24 verslo sektoriuose.

„Ernst & Young”

Rytoj, gegužės 30 d., Susisiekimo ministerijos kolegija svarstys klausimą „Dėl Lietuvos tarptautinių oro uostų veiklos tobulinimo“. Po kolegijos posėdžio, 11.30 val., ministerijos 219 salėje šiuo klausimu rengiama susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus trumpoji spaudos konferencija.

KVIEČIAME ŽURNALISTUS!

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 31 d. (penktadienį) 10.00–13.30 val. viešbutyje „Old Port Hotel“ (Klaipėda) Uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi organizuoja Klaipėdos uosto istorijos forumą „Lietuviškajam Klaipėdos uostui – 90 metų“. KVIEČIAME DALYVAUTI.

2013-ieji Klaipėdos uostui ypatingi metai, nes pažymimas 90-metis, kai jį perėmė Lietuva. Šia reikšminga proga Uosto direkcija ir Lietuvos jūrų muziejus rengia istorijos forumą „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“.

Forume dalyvaus LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, renginio dalyvius sveikins Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Istorinio renginio dalyviams bus pristatyti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai dokumentai, aplinkybės ir veikėjai, nežinomi dokumentai iš Latvijos valstybės istorijos archyvo. Bus apžvelgiama Klaipėdos uosto raida infrastruktūros plėtros, ekonominiu ir politiniu aspektu, Klaipėdos uosto reikšmė ir perspektyvos.

Klaipėdos uostas augo kartu su šalies nepriklausomybe, išgyveno įdomius ir permainingus laikotarpius – nuo pirmųjų užsienio rinkų atsivėrimo, santūrių investicijų, krovos svyravimų 1990–1999 m., staigaus rodiklių šuolio 2000–2008 m., ekonominio sąstingio padiktuotos pauzės 2009 m. bei naujos augimo bangos 2010–2011 m. O, žvelgiant į ateitį, 2012–2014 m. laikotarpiu numatytos didžiulės 514 mln. Lt investicijos į uosto infrastruktūros tobulinimą, naujų projektų įgyvendinimą, tai atvers naują uosto istorijos puslapį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas