Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) praneša, kad iki šių metų balandžio 4-osios projektams, 2012 m. numatytiems įgyvendinti valstybinės reikšmės keliuose, pasirašyta sutarčių ir pradėtos viešųjų pirkimų procedūrų už 279 mln. Lt iš 316 mln. Lt (88,3 proc. numatyto finansavimo). Projektams, finansuojamiems ES paramos lėšomis, pasirašyta sutarčių ir pradėti viešieji pirkimai už 245,5 mln. Lt iš 270 mln. Lt (91 proc. numatyto finansavimo). Tai leis rangovams pradėti darbus kuo anksčiau – vos tik leis oro sąlygos.
Pagrindinis LAKD veiklos prioritetas – saugus eismas – lieka nepakitęs. Todėl itin svarbu kuo operatyviau atlikti būtinuosius formalumus, kad būtų galima greitai ir efektyviai diegti tiek eismo saugumo priemones, tiek skleisti švietėjišką veiklą.
Netrukus prasidės ir žvyrkelių, einančių per gyvenvietes, asfaltavimo darbai. Tai dar vienas iš LAKD veiklos prioritetų 2012-aisiais.
Šaltinis LAKD
2012-04-12
Šiandien Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Vilniuje susitinka su Ukrainos Ministru Pirmininku Mykola Azarovu. Susitikimo metu aptariamas šalių bendradarbiavimas transporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant geležinkelių projekto „Vikingas“ plėtrai ir konkurencingumo didinimui.
„Lietuva itin teigiamai vertina Ukrainos veiksmus gerinant krovinių vežimo sąlygas traukiniu „Vikingas“. Tai, kad traukiniai iš Ukrainos jau vyksta reguliariai, pagal iš anksto nustatytą grafiką, žymiai didina projekto patrauklumą verslui. Traukinio konkurencingumą taip pat pagerino į maršrutą įtrauktos trys papildomos Ukrainos geležinkelio stotys bei nuo vasario mėnesio taikomas 20 proc. mažesnis tarifas „Vikingui“ vežant krovinius į Ukrainos vidaus geležinkelio stotis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Tikimasi, kad artimiausiu metu Ukraina pagerins ir su laivyba susijusias projekto „Vikingas“ sąlygas. Tariamasi, kad traukiniu „Vikingas“ gabenamų krovinių tikrinimo procedūros Ukrainos jūrų uostuose truktų ne ilgiau kaip 2 valandas bei būtų sumažinti Ukrainos laivybos linijos „UkrFerry“ taikomi tarifai.
Ministro E. Masiulio teigimu, tai padidintų projekto „Vikingas“ rentabilumą, o „Vikingo“ maršrutas taptų patrauklesnis ir kitoms Juodosios bei Kaspijos jūrų regionų šalims, pvz., Gruzijai, Azerbaidžanui, Turkijai.
Atsižvelgiant į tai, kad prie projekto „Vikingas“ jau prisijungia naujos šalys, atsiranda būtinybė atidaryti naują laivybos liniją tarp Iljičiovsko (Ukraina) ir Samsuno (Turkija) jūrų uostų. Numatoma aptarti ir galimybę organizuoti reguliarius laivų reisus Turkijos, Bulgarijos ir Gruzijos kryptimis.
Traukiniu „Vikingas“ pervežamų krovinių apimtys kasmet auga. Pernai šiuo traukiniu pervežta 56 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) – 34 proc. daugiau nei 2010 m.
Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vykdomas geležinkelių projektas „Vikingas“ užtikrina krovinių gabenimą mišriojo transporto traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)–Baltarusija–Ukraina (Iljičiovsko uostas). Pirmieji „Vikingo“ traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 m. Kaip ilgalaikis ir sėkmingai rinkoje veikiantis projektas, 2009 m. „Vikingas“ pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą. 2011 m. prie šio projekto prisijungė Gruzija ir Moldova, savo ketinimus prisijungti jau yra išreiškę Azerbaidžanas ir Sirija. Be to, „Vikingo“ teikiamomis galimybėmis domisi Turkija ir Šiaurės Europos šalys.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-04-12
Šiandien, balandžio 12 d., Maskvoje (Rusija) vyksta AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuota tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Rusijos logistikos, ekspedijavimo ir transporto verslo patirtis bei bendradarbiavimo galimybės“. Renginį organizuoti padėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijos bei LR ambasada Maskvoje.
Konferencijoje bus aptariamos Lietuvos ir Rusijos ekonominių santykių plėtros ir bendradarbiavimo transporto srityje galimybės, intermodaliniai projektai bei jų perspektyvos. Be Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų atstovų joje dalyvaus ir daugiau nei 70 krovinių vežėjų, ekspeditorių bei logistikos kompanijų. Tarp jų – viena didžiausių Rusijos krovinių ekspedijavimo kompanijų „Ruskaya Troyka“, Rusijos ekspeditorių asociacija, terminalas „Ekodor“, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija „LINEKA“, konteinerinio traukinio „Merkurijus“ operatorė UAB „AAA Intermodal“ ir kitos kompanijos bei organizacijos aktyviai dalyvaujančios krovinių vežimo versle.
„Nemažą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos už tranzitinių Rusijos krovinių vežimą, - sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis. – Todėl mums yra ypač aktualu pasidalinti praktine verslo patirtimi bei užmegzti naujus ryšius, kurie ateityje sudarys papildomas galimybes AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ plėsti verslo erdvę, pritraukti krovinių bei sparčiau įgyvendinti transporto ir logistikos projektus Lietuvoje“.
Renginio metu AB „Lietuvos geležinkeliai“, „LINEKA“ ir Rusijos ekspeditorių asociacija pasirašys trišalį memorandumą. Šalys bendradarbiaus plėtodamos krovinių vežimus geležinkeliais tarp Rusijos, Lietuvos bei Vakarų Europos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Todėl šiemet Alytaus apskrities savivaldybėms minėtoms reikmėms bus skirta 6 705,4 tūkst. Lt, Kauno – 22 743,9 tūkst. Lt, Klaipėdos – 13 213,5 tūkst. Lt, Marijampolės – 7 744,9 tūkst. Lt, Panevėžio – 12 218,7 tūkst. Lt, Šiaulių – 13 945,7 tūkst. Lt, Tauragės – 5 887,8 tūkst. Lt, Telšių – 6 601,3 tūkst. Lt, Utenos – 8 089,9 tūkst. Lt ir Vilniaus – 27 159,0 tūkst. Lt.
Šie pinigai apskričių savivaldybėms skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
LAKD inf.
2012-04-06
Š. m. kovo mėn. perkrauta 2,98 mln. t, tai 1,0 proc. arba 30,0 tūkst. t daugiau nei 2011 m. kovo mėnesį. 2012 m. kovo mėnesį per Būtingės terminalą importuota 699,5 tūkst. t naftos.
Pagal krovinių grupes kovo mėnesį didėjo:
Skystieji kroviniai +28,6proc., iš viso perpilta 958,7 tūkst. t
Pagal krovinių grupes kovo mėnesį mažėjo:
Birieji ir suverstiniai kroviniai -9,0 proc., iš viso krauta 1 052,1 tūkst. t
Generaliniai kroviniai -7,5 proc., iš viso krauta 970,5 tūkst. t
Naftos produktų 2012 m. kovo mėn. perpilta 958,7 tūkst. t, pokytis +28,6 proc. arba 213,2 tūkst. t daugiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu. Trąšų krova 2012 m. kovo mėn. sudarė 793,2 tūkst. t, t. y. -12,7 proc. arba 116,1 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. kovo mėn. 2012 m. kovo mėn. ro-ro krovinių krauta 418,4 tūkst. t, tai yra -3,5 proc. arba 14,9 tūkst. t mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 22 011 vnt., t. y. +1,3 proc. arba 287 vnt. daugiau palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys sudarė 28 686 TEU, tai yra -24,7 proc. arba -9 430 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta mažiau -6,2 proc. arba -26,1 tūkst. t palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 418,4 tūkst. t.
Per š. m. kovo mėn. Klaipėdoje iš viso apsilankė 21 188 keleiviai, t. y. 11,8 proc. arba 2 239 keleiviais daugiau nei 2011 metų kovo mėnesį.
Klaipėdos uoste š. m. kovo mėn. užregistruoti 594 laivų įplaukimai, t. y. +1,7 proc. arba 10 laivų daugiau nei praeitų metų kovo mėnesį.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Susisiekimo ministerija ruošiasi finansuoti pavyzdinių dviračių trasų tiesimą Elektrėnuose ir Jonavoje. Šių savivaldybių parengti projektai ekspertų pripažinti geriausiais.
Praėjusiais metais ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo tik 6 savivaldybės: Elektrėnų, Jonavos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Panevėžio miesto ir Zarasų. Savivaldybės turėjo teikti projektus, kurie tenkintų žmonių kasdieninio susisiekimo poreikius.
Nors ir pradžių ketinta atrinkti tik vieną savivaldybę, kurioje valstybės lėšomis būtų nutiestas pavyzdinis dviračių takas arba trasa, ekspertų komisija ministrui Eligijui Masiuliui pasiūlė pagal galimybes skirti finansavimą dviem daugiausiai balų surinkusiems pasiūlymams.
Elektrėnų ir Jonavos savivaldybės dviračių takams tiesti iš valstybės turėtų gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų skirs ir pačios savivaldybės.
„Abi savivaldybės įsipareigoja pavyzdines trasas nutiesti dar šiais metais. Pagaliau turėsime Lietuvoje dvi trasas, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams, kuriant žmonėms patrauklų kasdieninio naudojimo dviračių takų tinklą“, – sakė E. Masiulis.
Šių dviejų savivaldybių projektai siūlo skirtingus sprendimus, kaip mieste galima nutiesti dviračių trasą, galinčią sujungti jau sukurtą dviračių eismo infrastruktūrą į vientisą maršrutų tinklą sudarant galimybes ženkliai padidinti susisiekimo dviračiais patrauklumą.
Elektrėnai pasiūlė unikalų ir racionalų sprendimą, kuris gali tapti pavyzdžiu panašaus dydžio miestams ar didesnių miestų mikrorajonams. Takas bus žiedo tipo ir apjuos pagrindinius miesto gyvenamuosius rajonus. Trasa bus integruota į jau esamus takus, drieksis šalia visų pagrindinių darboviečių, sudarys sąlygas susisiekti su užmiesčio gyvenamosiomis teritorijomis, mokymo, sveikatos įstaigomis ir kitais žmonių traukos objektais. Takas išsiskirs spalvine vizualizacija, saugos sprendimais, danga.
Jonavos savivaldybė siūlo formuoti žiedinio tipo jungtį miesto viduje, integruojant jau sukurtus dviračių takus į bendrą tinklą ir sujungiant atskirus mikrorajonus su miesto centru. Ši trasa leistų Jonavai tapti vienu geriausią dviračių tinklą turinčiu vidutinio dydžio Lietuvos miestu.
Mažiau balų konkurse surinkusioms savivaldybėms bei tiems miestams ir rajonams, kurie nori plėsti dviračių takų tinklą, Susisiekimo ministerija planuoja numatyti galimybes gauti finansavimą iš 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos lėšų.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-04-06
Tai diena – suteikianti galimybę atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį, kad kelyje jie būtų kultūringi, mandagūs, drausmingi, nekerštingi, atsakingi.
Kultūringas eismo dalyvių elgesys kelyje – būtina saugaus eismo sąlyga. Mandagumas nieko nekainuoja, bet visus paperka.
Drausmingas eismo dalyvis – neskubantis eismo dalyvis. Nesvarbu, ar vairuojantis automobilį, ar važiuojantis dviračiu, mopedu, motociklu, ar einantis pėsčiomis. Vis tiek neskubantis. Atsakingas žmogus žino, kad kelyje yra ne vienas ir vadovaujasi taisykle: nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Nebūkime ir abejingi. Pastebėję išgėrusį žmogų sėdantį prie vairo, paprašykime jo to nedaryti arba praneškime policijai. Supraskime, kad toks pranešimas – ne įskundimas, o pareiga. Juk kiekvienas girtas vairuotojas kelia grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams.
Prisiminkime – kelyje svarbiausias yra žmogus – vairuojantis, važiuojantis, einantis. Elkimės kelyje taip, kad paskui nebūtų gėda.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir valstybės įmonės „..regiono keliai“ Saugaus eismo dieną paminės įvairiais renginiais.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM atstovai, valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“ darbuotojai dalyvaus Saugaus eismo dienos šventės jau tradiciniais tapusiuose renginiuose Šiauliuose. Žmonės galės išbandyti kelininkų atvežtus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius. Kelininkai paaiškins ir praktiškai parodys saugos diržų naudą, platins visuomenei leidinius saugaus eismo tema ir priemones su šviesą atspindinčiais elementais.
VĮ „Vilniaus regiono keliai“ darbuotojai šios dienos proga surengė mokinių kūrybinių vaizdo filmų konkursą ,,Mes už saugų eismą“.
VĮ „Kauno regiono keliai“ Raseinių rajone organizuoja akciją „Saugus kelyje“. Vyks prevencinė popietė Viduklės darželio vaikams, jų tėveliams ir auklėtojams. Bus demonstruojami mokomieji filmai, įteikiami atšvaitai, knygelės, lankstinukai, vyks pokalbiai. Neliks be dėmesio ir dviratininkai – regiono kelininkai aprengs liemenėmis tuos kelyje sutiktus dviratininkus, kurie jų nebus apsirengę.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prekybos centre „Akropolis“ kartu su kelių policija ir bažnyčia saugaus eismo dieną rengia specialų renginį.
Panevėžyje Šv. Petro ir Povilo parapijos namuose vyks susitikimas su parapijos bendruomene – suaugusiais ir vaikais. Renginį kartu rengia bažnyčia, kelių policija ir įmonė „Panevėžio regiono keliai“. Biržuose kelininkai su kelių policija platins priemones su šviesą atspindinčiais elementais pėstiesiems ir dviratininkams, panašią akciją rengia ir Rokiškio kelininkai.
VĮ „Alytaus regiono keliai“ per vietinę radijo stotį skelbs informaciją apie Saugaus eismo dieną, kartu su kelių policija Alytaus mieste ir rajone surengs specialią akciją. Ši diena bus paminėta ir Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje.
VĮ „Marijampolės regiono keliai“ informaciją apie saugaus eismo dieną pateiks spaudoje, per vietinę radijo stotį ir Marijampolės mieste esančiame tablo informacine bėgančia eilute. Kartu su kelių policija balandžio 6-ąją surengs akciją.
VĮ „Utenos regiono keliai“ Molėtų kelių tarnyboje organizuoja atvirų durų dieną: vaikams vyks saugaus eismo pamokėlės, įteiks atšvaitų ir leidinių, mokiniai bus supažindinami su kelininkų darbu, kelių tarnyboje naudojama technika.
VĮ „Telšių regiono keliai“ jau prieš balandžio 6-ąją per radijo stotį skelbia informaciją, kurioje akcentuojamas motociklų ir motorolerių vairuotojų saugumas. Saugaus eismo dieną per vietines radijo stotis bus transliuojama speciali socialinė reklama, vyks pokalbiai. Parengti proginiai plakatai, kurie iškabinti seniūnijose, kitose vietose, kur susirenka daugiau žmonių.
VĮ „Tauragės regiono keliai“ vietinėje spaudoje informuos visuomenę apie Saugaus eismo dienos tikslus, skelbimai iškabinti miestų informacinėse lentose, kitose žmonių susibūrimo vietose. Regione demonstruojami informaciniai skydai saugaus eismo tema.
Valstybės įmonė „Automagistralė“ miestuose, esančiuose prie kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys (Vievyje, Elektrėnuose, Ariogaloje, Širvintose) reklaminiuose stenduose iškabins plakatus. Balandžio 6-ąją kelyje A1 įrengtose švieslentėse bus skelbiami užrašai „Pasirinkite saugų greitį“. Kelininkai, vykdydami patrulines kelių apžiūras, keliuose A1 ir A2 pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat Kelių muziejaus lankytojams įteiks priemones su šviesą atspindinčiais elementais.
Visų šių priemonių tikslas – pasiekti, kad visos mūsų kelionės būtų saugios.
Gerai vairuoti automobilį – tai ne tik gerai mokėti kelių eismo taisykles, turėti gerus vairavimo įgūdžius, bet taip pat, kas labai svarbu, gerai elgtis kitų atžvilgiu. Į šiurkštų elgesį neverta atsakyti tuo pačiu. Geriausias būdas pamokyti kitus – rodyti ramaus, kultūringo vairavimo pavyzdį.
Saugokime vieni kitus kelyje.
LAKD Eismo saugumo sk.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiandien kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybę, kad keliuose patruliuojantys pareigūnai po balandžio 10-osios nebaustų su dygliuotomis padangomis važinėjančių automobilių savininkų, jei oro sąlygos nepagerės.
Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog dygliuotas žiemines padangas vairuotojai privalo pasikeisti iki balandžio 10 d.
„Atsižvelgiant į užsitęsusią žiemą, prašau, kad keliuose patruliuojantys policijos pareigūnai atlaidžiai vertintų vairuotojus, kurie savo automobiliuose nebus pakeitę dygliuotų žieminių padangų, jeigu oro sąlygos nepagerės“, – sakė E. Masiulis.
Už važiavimą dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. vairuotojams gresia 100-150 litų dydžio baudos.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) per pirmuosius tris šių metų mėnesius vidutiniškai 64,3 proc. augo keleivių skaičius. 2012 m. kovą aptarnauta 142 tūkst. keleivių. t.y. 17,5 proc. daugiau nei vasarį ir net 56,5 proc. daugiau nei 2011 m. kovą.
Praėjusį mėnesį įvykdyti 2277 skrydžiai, t.y. 8,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Populiariausios kryptis buvo į Londoną, Frankfurtą, Rygą ir Kopenhagą.
„Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai labai gerai nuteikia nuo kovo 25 d. prasidėjusiam aviacinės vasaros sezonui. Kol kas matome, kad Vilniaus oro uosto augimo planai sėkmingai vykdomi: vasaros sezoną turėsime net 5 naujas reguliariai skraidančias aviakompanijas ir 11 naujų maršrutų“, – TVOU veiklos rezultatus komentuoja susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Sėkmingiems veiklos rezultatams įtaką daro tiek sėkminga tradicinių aviakompanijų veikla, tiek auganti žemų kaštų bendrovių siūlomų skrydžių paklausa. Kovo mėnesį viena daugiausiai keleivių pervežusių kompanijų yra „Lufthansa“, kuri, kovo 31 d. žymėjusi 20 metų veiklos jubiliejų Vilniaus oro uoste, iš Vilniaus į Frankfurtą skraidino kasdien du kartus per dieną ir per mėnesį pervežė beveik 13 tūkst. keleivių. Taip pat labai gerus rezultatus kovo mėn. demonstravo „Scandinavian Airlines“, pervežusi 10,5 tūkst. keleivių, ir Kopenhagos kryptį išlaikiusi viena populiariausių Vilniaus oro uoste. Puikių rezultatų pasiekė ir kompanija „airBaltic“, skraidinusi į Rygą 12,5 tūkst. žmonių.
Praeitais metais išplėtotas tiesioginis susisiekimas su Milanu ir Londonu šiemet atnešė gerų rezultatų – atitinkamai šiomis kryptimis skrido 8 tūkst. ir 16,5 tūkst. keleivių. Šių krypčių populiarumas prisidėjo prie žemų kaštų bendrovių sėkmingos veiklos - „Wizz Air“ kovą skraidino 25,5 tūkst., o „Ryanair“ – beveik 30 tūkst. keliautojų.
Iš Vilniaus oro uosto vasaros sezonu bus galima pasiekti 31-ą Europos miestą 36-iuose oro uostuose. Iš Vilniaus bus skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų. Vasaros sezono metu reguliarius skrydžius vykdys 21-a oro linijų bendrovė.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
2012-04-04
Inžinerinės eismo saugumo priemonės yra priskiriamos vienai iš transporto sistemos sąveikos (eismo dalyviai, automobilis, kelias, aplinka) dalių, turinčių svarbią reikšmę eismo saugumo situacijai. Jos rengiamos pavojinguose kelių ruožuose bei gatvėse, siekiant sumažinti automobilių greitį iki tokio, kuris užtikrina priimtiną saugumą. Įvairiose valstybėse atlikta eismo įvykių analizė parodė, kad inžinerinės eismo saugumo priemonės turi ženklią įtaką automobilių greičių, eismo dalyvių elgsenos pokyčiams, kas sąlygoja eismo įvykių sumažėjimą. Įvertinus šiuos aspektus inžinerinių eismo saugumo priemonių diegimas yra labai svarbus.
Tačiau, LAKD vykdydama saugaus eismo gerinimo politiką neapsiriboja vien vietų, kuriose jau įvyko eismo įvykiai inžineriniu tobulinimu. Būtina suprasti, kad kiekvienas eismo įvykyje žuvęs asmuo valstybei kainuoja daugiau kaip 1,7 mln. lt, tuo pačiu patiriama ilgalaikė moralinė žala, suluošinami žmonių likimai, valstybė praranda darbingo amžiaus piliečius, kiekvieno žmogaus netektis paliečia labai platų visuomenės ratą, patiriama asmeninė tragedija šeimoje. Atsižvelgiant į tai, direkcijos veikla sudaro kompleksinį priemonių, visose saugaus eismo užtikrinimo srityse vykdymą: vykdoma plataus masto švietėjiška veikla, rengiamasi įdiegti eismo įvykių prevencijos taikymą.
Pastarąjį tyrimo ir eismo organizavimo priemonių diegimo metodą jau taiko kelios pažangiausios Vakarų Europos valstybės, kuriose per pastaruosius metus eismo saugumo situacija gerėjo, todėl iškilo būtinybė vykdyti ne tik vietų, kuriose įvyko eismo įvykiai inžinerinį tobulinimą, bet ir eismo įvykių prevenciją. Tai labai svarbus žingsnis pirmyn, kadangi šis modelis leis užbėgti skaudžių eismo įvykių atsiradimui už akių ir padėtų dar labiau pagerinti saugaus eismo sąlygas Lietuvos keliuose.
Kaip bebūtų gaila, vien Kelių direkcijos pastangomis, nepasitelkiant kitų institucijų pagalbos, pačių žmonių geranoriško požiūrio, pasiekti gerų rezultatų labai sunku: Lietuvoje vis dar didelę dalį eismo įvykių sukelia asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, taip pat asmenys, atsainiai žiūrintys į automobilių techninę būklę, kai važiuojama blogos būklės padangomis, techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, chuliganiškai vairuojant, piktybiškai viršijant greitį ir pan. Didelė problema išlieka pėsčiųjų atsainus elgesys tamsiu paros metu, kai vengiama nešioti atšvaitus ar naudotis kitomis asmeninėmis saugos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo ir švietėjišką veiklą, skatinančią atsakingą eismo dalyvių elgesį keliuose: vykdomi projektai bendruomenėse, taip pat projektai, apimantys visos Lietuvos parapijas, kurių metu žmonės skatinami atsakingo elgesio keliuose, supažindinami su saugaus vairavimo principais, skatinami naudoti asmenines apsaugos priemones, skatinami skleisti saugaus elgesio keliuose pagrindus jiems artimoje visuomeninėje veikloje ir aplinkoje.
Kadangi „juodųjų dėmių“ kasmet mažėja, ir prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 metais gali likti mažiau negu 10, nuo 2012 metų liepos mėnesio LAKD pradės įgyvendinti naują eismo įvykių prognozavimo modelį. Šis modelis pradėtas rengti 2011-aisiais drauge su Suomijos VTT (Suomijos Transporto mokslinių tyrimų centru) ir bus baigtas 2012-ųjų birželį. Liepos mėnesį bus pradėti vykdyti pilotiniai projektai, – ir Lietuvoje, ir Suomijoje.
Toks bendradarbiavimas realiai padės Lietuvai pasiekti Skandinavijai artimo saugaus eismo organizavimo ir išsaugoti daugiau žmonių gyvybių mūsų keliuose. Tik dirbant visiems drauge, - kelininkams, saugaus eismo specialistams, žiniasklaidai, visuomeninėms organizacijoms, galima pasiekti gerų rezultatų.
Šaltinis LAKD Eismo saugumo sk.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui, kad dalį uždirbtų pinigų Klaipėdos uostas galėtų skirti miesto savivaldybės vykdomiems bendriems miesto ir uosto plėtros projektams.
Tokia galimybė atsirastų Seimui pakeitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, jog ši naujovė būtų naudinga abiem pusėms – pasitarnautų Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimui, paskatintų miesto ir uosto plėtrą.
„Mes sudarytume sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui finansuoti bendrus miesto ir uosto infrastruktūros projektus, palengvinančius uosto veiklą, nes kai kuriuos darbus atlikti savarankiškai savivaldybei trūksta pinigų“, – sakė E. Masiulis.
Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų. Šiuos pinigus būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą bei pašalinimą iš uosto teritorijos ir uosto rezervinių teritorijų.
„Kokie projektai būtų finansuojami iš uosto pinigų, uostas turės susitarti su savivaldybe. Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o savivaldybę. Manau, jog tai yra teisinga, nes Klaipėda ir jos gyventojai nusipelnė turėti daugiau naudos iš uosto kaimynystės“, – įsitikinęs E. Masiulis.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 915,9 mln. Lt. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, šiais metais į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. Lt.
Tai numatyta šiandien Vyriausybės patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2012 m. sąmatoje.
„Šiemet investicijos į kelius išliks panašaus lygio kaip ir 2011 m., tačiau kiek skirsis jų panaudojimo prioritetai. Atsižvelgiant į gana gerą pagrindinių šalies kelių būklę, 2012-aisiais daugiau dėmesio bus skiriama rajoniniams keliams, einantiems per miestelius ir gyvenvietes“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Be to, 20 proc. programos lėšų, vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, teks vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Tai sudarys 163,6 mln. Lt. Šiuos pinigus savarankiškai naudos savivaldybės.
Valstybinės reikšmės keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti šiemet iš valstybės biudžeto skiriama 65,0 mln. Lt. Padidintos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Jų skiriama 83,4 mln. Lt.
Rūpinantis eismo sauga, šiais metais daugiau nei dvigubai išaugs finansavimas pėsčiųjų ir dviračių takams. Šios investicijos sieks 8,9 mln. Lt. Be to, įvairioms saugaus eismo programoms keliuose įgyvendinti bei švietėjiškai veiklai numatoma beveik 31,5 mln. Lt.
Tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams statyti, rekonstruoti ir taisyti ketinama panaudoti 27,4 mln. litų. Beveik 60 mln. Lt reikės Europos Sąjungos remiamų projektų Lietuvos bendrojo finansavimo daliai užtikrinti.
Programoje taip pat numatytos lėšos keliams projektuoti, jų ekspertizėms atlikti, mokslo tiriamiesiems darbams, kelių informacinėms sistemoms kurti.
Dar 5 proc. programos lėšų (40,9 mln. Lt) yra rezervinės – jos bus paskirstomos vėliau ir panaudotos valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Pastaruosius keletą metų didžioji dalis šių lėšų paprastai tekdavo vietinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms gerinti.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Pernai pasaulyje pastatyti 2755 nauji laivai. Jų bendras dedveitas sudarė 164,5 mln. tonų.
Palyginti su 2007 metais laivų dedveitas padvigubėjo. 2010 metais pastatyta laivų, kurių bendras dedveitas sudarė 146,5 mln. tonų.
Per pastaruosius dvejus metus buvo pastatytas didžiausias kiekis laivų pagal dedveitus. Daugiausiai (41 proc.) pastatyta naujų balkerių, po to tanklaivių (37 proc.) ir konteinervežių (apie 25 proc.).
Rekordines laivų statybas iššaukė laivybos kompanijoms ypač palankūs 2007 ir 2008 metai.
Šiemet laukiama naujo rekordo. Vien naujų balkerių dedveitas sudarys per 140 mln. tonų. Vienok tai nieko nereiškia. Ir 2011 metais buvo planuojama pastatyti netgi 143 mln. tonų dedveito balkerių. Realiai pastatyta tik 98 mln. tonų.
Ekonomiškai palankiais metais laivus užsakę savininkai stengiasi daryti viską, kad iš anksto suplanuota naujų laivų statyba būtų atidedama ilgesniam laikui. Tai lėmė per 2008 metais prasidėjusi krizė, kuri žymiai sumažino laivų fraktus. Atidėti naujų laivų statybas ne visada pavyksta, nes su laivų statytojais jau pasirašyti kontraktai. Tačiau ir mokėti už naujus laivus ne visi įstengia. Krizė nemažai laivų savininkų priartino prie bankroto ribos.
Ne ką mažesniais tempais vyksta ir senų laivų nurašymai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad dalis savininkų dėl krizės greičiau stengiasi atsikratyti mažiau rentabiliais laivais.
2011 metais nurašyti ir į metalo laužą supjaustyti 1516 laivų, kurių dedveitas 40,5 mln. tonų. Tai taip pat visų laikų laivų nurašymo rekordas. Apie pusę šių laivų sudarė seni nedidelio tonažo balkeriai. 2010 metais buvo nurašyti ir supjaustyti 1344 laivai, kurių tonažas 28,8 mln. tonų. Šiemet tikimasi taip pat žymaus senų laivų naikinimo vajaus.
Šaltinis Kauno diena
Pasibaigus šaltajam sezonui, transporto priemonėms nebereikės dygliuotų padangų, o lengvieji automobiliai automagistralėmis ir greitkeliais galės važiuoti greičiau. Per Grigiškes nuo šiol lengviesiems automobiliams galima važiuoti ne 70, o 100 kilometrų per valandą greičiu, pranešė Susisiekimo ministerija.
Nuo balandžio 1-osios lengviesiems automobiliams automagistralėse bus leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu, žiemos sezonu čia leistinas greitis negalėjo viršyti 110 kilometrų per valandą.
Greitkeliuose leistinas greitis didėja dešimčia kilometrų - nuo 100 iki 110 kilometrų per valandą.
Leistinas greitis keliuose su asfalto ar betono danga - 90, kituose keliuose - 70 kilometrų per valandą.
Pradedantiesiems vairuotojams, dar neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose yra 90, kituose keliuose - 70 kilometrų per valandą. Gyvenvietėse, nepriklausomai nuo metų laiko, visų transporto priemonių leistinas greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą.
Magistralėje Vilnius-Kaunas dėl atliktų rekonstrukcijos darbų pagerėjus eismo sąlygoms, ties Grigiškėmis padidintas leistinas greitis lengviesiems automobiliams ir krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.
Važiuojant nuo Vilniaus link Kauno, magistralės ruože ties Grigiškėmis leistinas greitis padidintas iki 100 kilometrų per valandą. Priešinga kryptimi, vykstant nuo Kauno link Vilniaus, taip pat leidžiamas 100 kilometrų per valandą greitis, išskyrus kelio ruožą ties sankryža su Lentvario gatve, čia nustatytas ne didesnis kaip 80 kilometrų per valandą važiavimo greitis.
Iki šiol magistralės ruože per Grigiškes leista važiuoti iki 70 kilometrų per valandą greičiu.
Kauno diena
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 23-29 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 38 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai, 44 sužeisti, tarp pastarųjų - 5 nepilnamečiai.
Žuvo vairuotojas ir keleivis (vyras ir moteris), jų amžiaus vidurkis - 52-eji metai. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 2 žmonės).
Šiais metais (iki kovo 30 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 59 žmonės, tarp jų 2 nepilnamečiai. T. y. žuvo 7 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 24 pėstieji, 19 vairuotojų, 10 keleivių, 5 dviračio vairuotojai.
Šaltinis Policijos departamentas prie VRM
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|