Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis šiandien kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovybę, kad keliuose patruliuojantys pareigūnai po balandžio 10-osios nebaustų su dygliuotomis padangomis važinėjančių automobilių savininkų, jei oro sąlygos nepagerės.
Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog dygliuotas žiemines padangas vairuotojai privalo pasikeisti iki balandžio 10 d.
„Atsižvelgiant į užsitęsusią žiemą, prašau, kad keliuose patruliuojantys policijos pareigūnai atlaidžiai vertintų vairuotojus, kurie savo automobiliuose nebus pakeitę dygliuotų žieminių padangų, jeigu oro sąlygos nepagerės“, – sakė E. Masiulis.
Už važiavimą dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. vairuotojams gresia 100-150 litų dydžio baudos.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) per pirmuosius tris šių metų mėnesius vidutiniškai 64,3 proc. augo keleivių skaičius. 2012 m. kovą aptarnauta 142 tūkst. keleivių. t.y. 17,5 proc. daugiau nei vasarį ir net 56,5 proc. daugiau nei 2011 m. kovą.
Praėjusį mėnesį įvykdyti 2277 skrydžiai, t.y. 8,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Populiariausios kryptis buvo į Londoną, Frankfurtą, Rygą ir Kopenhagą.
„Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai labai gerai nuteikia nuo kovo 25 d. prasidėjusiam aviacinės vasaros sezonui. Kol kas matome, kad Vilniaus oro uosto augimo planai sėkmingai vykdomi: vasaros sezoną turėsime net 5 naujas reguliariai skraidančias aviakompanijas ir 11 naujų maršrutų“, – TVOU veiklos rezultatus komentuoja susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Sėkmingiems veiklos rezultatams įtaką daro tiek sėkminga tradicinių aviakompanijų veikla, tiek auganti žemų kaštų bendrovių siūlomų skrydžių paklausa. Kovo mėnesį viena daugiausiai keleivių pervežusių kompanijų yra „Lufthansa“, kuri, kovo 31 d. žymėjusi 20 metų veiklos jubiliejų Vilniaus oro uoste, iš Vilniaus į Frankfurtą skraidino kasdien du kartus per dieną ir per mėnesį pervežė beveik 13 tūkst. keleivių. Taip pat labai gerus rezultatus kovo mėn. demonstravo „Scandinavian Airlines“, pervežusi 10,5 tūkst. keleivių, ir Kopenhagos kryptį išlaikiusi viena populiariausių Vilniaus oro uoste. Puikių rezultatų pasiekė ir kompanija „airBaltic“, skraidinusi į Rygą 12,5 tūkst. žmonių.
Praeitais metais išplėtotas tiesioginis susisiekimas su Milanu ir Londonu šiemet atnešė gerų rezultatų – atitinkamai šiomis kryptimis skrido 8 tūkst. ir 16,5 tūkst. keleivių. Šių krypčių populiarumas prisidėjo prie žemų kaštų bendrovių sėkmingos veiklos - „Wizz Air“ kovą skraidino 25,5 tūkst., o „Ryanair“ – beveik 30 tūkst. keliautojų.
Iš Vilniaus oro uosto vasaros sezonu bus galima pasiekti 31-ą Europos miestą 36-iuose oro uostuose. Iš Vilniaus bus skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų. Vasaros sezono metu reguliarius skrydžius vykdys 21-a oro linijų bendrovė.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
2012-04-04
Inžinerinės eismo saugumo priemonės yra priskiriamos vienai iš transporto sistemos sąveikos (eismo dalyviai, automobilis, kelias, aplinka) dalių, turinčių svarbią reikšmę eismo saugumo situacijai. Jos rengiamos pavojinguose kelių ruožuose bei gatvėse, siekiant sumažinti automobilių greitį iki tokio, kuris užtikrina priimtiną saugumą. Įvairiose valstybėse atlikta eismo įvykių analizė parodė, kad inžinerinės eismo saugumo priemonės turi ženklią įtaką automobilių greičių, eismo dalyvių elgsenos pokyčiams, kas sąlygoja eismo įvykių sumažėjimą. Įvertinus šiuos aspektus inžinerinių eismo saugumo priemonių diegimas yra labai svarbus.
Tačiau, LAKD vykdydama saugaus eismo gerinimo politiką neapsiriboja vien vietų, kuriose jau įvyko eismo įvykiai inžineriniu tobulinimu. Būtina suprasti, kad kiekvienas eismo įvykyje žuvęs asmuo valstybei kainuoja daugiau kaip 1,7 mln. lt, tuo pačiu patiriama ilgalaikė moralinė žala, suluošinami žmonių likimai, valstybė praranda darbingo amžiaus piliečius, kiekvieno žmogaus netektis paliečia labai platų visuomenės ratą, patiriama asmeninė tragedija šeimoje. Atsižvelgiant į tai, direkcijos veikla sudaro kompleksinį priemonių, visose saugaus eismo užtikrinimo srityse vykdymą: vykdoma plataus masto švietėjiška veikla, rengiamasi įdiegti eismo įvykių prevencijos taikymą.
Pastarąjį tyrimo ir eismo organizavimo priemonių diegimo metodą jau taiko kelios pažangiausios Vakarų Europos valstybės, kuriose per pastaruosius metus eismo saugumo situacija gerėjo, todėl iškilo būtinybė vykdyti ne tik vietų, kuriose įvyko eismo įvykiai inžinerinį tobulinimą, bet ir eismo įvykių prevenciją. Tai labai svarbus žingsnis pirmyn, kadangi šis modelis leis užbėgti skaudžių eismo įvykių atsiradimui už akių ir padėtų dar labiau pagerinti saugaus eismo sąlygas Lietuvos keliuose.
Kaip bebūtų gaila, vien Kelių direkcijos pastangomis, nepasitelkiant kitų institucijų pagalbos, pačių žmonių geranoriško požiūrio, pasiekti gerų rezultatų labai sunku: Lietuvoje vis dar didelę dalį eismo įvykių sukelia asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, taip pat asmenys, atsainiai žiūrintys į automobilių techninę būklę, kai važiuojama blogos būklės padangomis, techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, chuliganiškai vairuojant, piktybiškai viršijant greitį ir pan. Didelė problema išlieka pėsčiųjų atsainus elgesys tamsiu paros metu, kai vengiama nešioti atšvaitus ar naudotis kitomis asmeninėmis saugos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo ir švietėjišką veiklą, skatinančią atsakingą eismo dalyvių elgesį keliuose: vykdomi projektai bendruomenėse, taip pat projektai, apimantys visos Lietuvos parapijas, kurių metu žmonės skatinami atsakingo elgesio keliuose, supažindinami su saugaus vairavimo principais, skatinami naudoti asmenines apsaugos priemones, skatinami skleisti saugaus elgesio keliuose pagrindus jiems artimoje visuomeninėje veikloje ir aplinkoje.
Kadangi „juodųjų dėmių“ kasmet mažėja, ir prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 metais gali likti mažiau negu 10, nuo 2012 metų liepos mėnesio LAKD pradės įgyvendinti naują eismo įvykių prognozavimo modelį. Šis modelis pradėtas rengti 2011-aisiais drauge su Suomijos VTT (Suomijos Transporto mokslinių tyrimų centru) ir bus baigtas 2012-ųjų birželį. Liepos mėnesį bus pradėti vykdyti pilotiniai projektai, – ir Lietuvoje, ir Suomijoje.
Toks bendradarbiavimas realiai padės Lietuvai pasiekti Skandinavijai artimo saugaus eismo organizavimo ir išsaugoti daugiau žmonių gyvybių mūsų keliuose. Tik dirbant visiems drauge, - kelininkams, saugaus eismo specialistams, žiniasklaidai, visuomeninėms organizacijoms, galima pasiekti gerų rezultatų.
Šaltinis LAKD Eismo saugumo sk.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui, kad dalį uždirbtų pinigų Klaipėdos uostas galėtų skirti miesto savivaldybės vykdomiems bendriems miesto ir uosto plėtros projektams.
Tokia galimybė atsirastų Seimui pakeitus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, jog ši naujovė būtų naudinga abiem pusėms – pasitarnautų Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimui, paskatintų miesto ir uosto plėtrą.
„Mes sudarytume sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui finansuoti bendrus miesto ir uosto infrastruktūros projektus, palengvinančius uosto veiklą, nes kai kuriuos darbus atlikti savarankiškai savivaldybei trūksta pinigų“, – sakė E. Masiulis.
Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų. Šiuos pinigus būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą bei pašalinimą iš uosto teritorijos ir uosto rezervinių teritorijų.
„Kokie projektai būtų finansuojami iš uosto pinigų, uostas turės susitarti su savivaldybe. Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o savivaldybę. Manau, jog tai yra teisinga, nes Klaipėda ir jos gyventojai nusipelnė turėti daugiau naudos iš uosto kaimynystės“, – įsitikinęs E. Masiulis.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 915,9 mln. Lt. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, šiais metais į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. Lt.
Tai numatyta šiandien Vyriausybės patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2012 m. sąmatoje.
„Šiemet investicijos į kelius išliks panašaus lygio kaip ir 2011 m., tačiau kiek skirsis jų panaudojimo prioritetai. Atsižvelgiant į gana gerą pagrindinių šalies kelių būklę, 2012-aisiais daugiau dėmesio bus skiriama rajoniniams keliams, einantiems per miestelius ir gyvenvietes“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Be to, 20 proc. programos lėšų, vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, teks vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Tai sudarys 163,6 mln. Lt. Šiuos pinigus savarankiškai naudos savivaldybės.
Valstybinės reikšmės keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti šiemet iš valstybės biudžeto skiriama 65,0 mln. Lt. Padidintos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Jų skiriama 83,4 mln. Lt.
Rūpinantis eismo sauga, šiais metais daugiau nei dvigubai išaugs finansavimas pėsčiųjų ir dviračių takams. Šios investicijos sieks 8,9 mln. Lt. Be to, įvairioms saugaus eismo programoms keliuose įgyvendinti bei švietėjiškai veiklai numatoma beveik 31,5 mln. Lt.
Tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams statyti, rekonstruoti ir taisyti ketinama panaudoti 27,4 mln. litų. Beveik 60 mln. Lt reikės Europos Sąjungos remiamų projektų Lietuvos bendrojo finansavimo daliai užtikrinti.
Programoje taip pat numatytos lėšos keliams projektuoti, jų ekspertizėms atlikti, mokslo tiriamiesiems darbams, kelių informacinėms sistemoms kurti.
Dar 5 proc. programos lėšų (40,9 mln. Lt) yra rezervinės – jos bus paskirstomos vėliau ir panaudotos valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Pastaruosius keletą metų didžioji dalis šių lėšų paprastai tekdavo vietinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms gerinti.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Pernai pasaulyje pastatyti 2755 nauji laivai. Jų bendras dedveitas sudarė 164,5 mln. tonų.
Palyginti su 2007 metais laivų dedveitas padvigubėjo. 2010 metais pastatyta laivų, kurių bendras dedveitas sudarė 146,5 mln. tonų.
Per pastaruosius dvejus metus buvo pastatytas didžiausias kiekis laivų pagal dedveitus. Daugiausiai (41 proc.) pastatyta naujų balkerių, po to tanklaivių (37 proc.) ir konteinervežių (apie 25 proc.).
Rekordines laivų statybas iššaukė laivybos kompanijoms ypač palankūs 2007 ir 2008 metai.
Šiemet laukiama naujo rekordo. Vien naujų balkerių dedveitas sudarys per 140 mln. tonų. Vienok tai nieko nereiškia. Ir 2011 metais buvo planuojama pastatyti netgi 143 mln. tonų dedveito balkerių. Realiai pastatyta tik 98 mln. tonų.
Ekonomiškai palankiais metais laivus užsakę savininkai stengiasi daryti viską, kad iš anksto suplanuota naujų laivų statyba būtų atidedama ilgesniam laikui. Tai lėmė per 2008 metais prasidėjusi krizė, kuri žymiai sumažino laivų fraktus. Atidėti naujų laivų statybas ne visada pavyksta, nes su laivų statytojais jau pasirašyti kontraktai. Tačiau ir mokėti už naujus laivus ne visi įstengia. Krizė nemažai laivų savininkų priartino prie bankroto ribos.
Ne ką mažesniais tempais vyksta ir senų laivų nurašymai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad dalis savininkų dėl krizės greičiau stengiasi atsikratyti mažiau rentabiliais laivais.
2011 metais nurašyti ir į metalo laužą supjaustyti 1516 laivų, kurių dedveitas 40,5 mln. tonų. Tai taip pat visų laikų laivų nurašymo rekordas. Apie pusę šių laivų sudarė seni nedidelio tonažo balkeriai. 2010 metais buvo nurašyti ir supjaustyti 1344 laivai, kurių tonažas 28,8 mln. tonų. Šiemet tikimasi taip pat žymaus senų laivų naikinimo vajaus.
Šaltinis Kauno diena
Pasibaigus šaltajam sezonui, transporto priemonėms nebereikės dygliuotų padangų, o lengvieji automobiliai automagistralėmis ir greitkeliais galės važiuoti greičiau. Per Grigiškes nuo šiol lengviesiems automobiliams galima važiuoti ne 70, o 100 kilometrų per valandą greičiu, pranešė Susisiekimo ministerija.
Nuo balandžio 1-osios lengviesiems automobiliams automagistralėse bus leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu, žiemos sezonu čia leistinas greitis negalėjo viršyti 110 kilometrų per valandą.
Greitkeliuose leistinas greitis didėja dešimčia kilometrų - nuo 100 iki 110 kilometrų per valandą.
Leistinas greitis keliuose su asfalto ar betono danga - 90, kituose keliuose - 70 kilometrų per valandą.
Pradedantiesiems vairuotojams, dar neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose yra 90, kituose keliuose - 70 kilometrų per valandą. Gyvenvietėse, nepriklausomai nuo metų laiko, visų transporto priemonių leistinas greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą.
Magistralėje Vilnius-Kaunas dėl atliktų rekonstrukcijos darbų pagerėjus eismo sąlygoms, ties Grigiškėmis padidintas leistinas greitis lengviesiems automobiliams ir krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.
Važiuojant nuo Vilniaus link Kauno, magistralės ruože ties Grigiškėmis leistinas greitis padidintas iki 100 kilometrų per valandą. Priešinga kryptimi, vykstant nuo Kauno link Vilniaus, taip pat leidžiamas 100 kilometrų per valandą greitis, išskyrus kelio ruožą ties sankryža su Lentvario gatve, čia nustatytas ne didesnis kaip 80 kilometrų per valandą važiavimo greitis.
Iki šiol magistralės ruože per Grigiškes leista važiuoti iki 70 kilometrų per valandą greičiu.
Kauno diena
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (kovo 23-29 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 38 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai, 44 sužeisti, tarp pastarųjų - 5 nepilnamečiai.
Žuvo vairuotojas ir keleivis (vyras ir moteris), jų amžiaus vidurkis - 52-eji metai. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 2 žmonės).
Šiais metais (iki kovo 30 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 59 žmonės, tarp jų 2 nepilnamečiai. T. y. žuvo 7 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 24 pėstieji, 19 vairuotojų, 10 keleivių, 5 dviračio vairuotojai.
Šaltinis Policijos departamentas prie VRM
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) informuoja, kad 2012 m. kovo 30 d. įvyko Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“ galutinių pasiūlymų vokų atplėšimo posėdis. Galutinius pasiūlymus pateikė dalyviai – UAB „Plėtros investicijos“ ir UAB „Fegda“. Atplėšusi vokus, viešojo pirkimo komisija pradėjo galutinių pasiūlymų vertinimo procedūras.
Įvertinusi šiuos pasiūlymus, viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (Žin., 2009, Nr. 137-5998) bei 2011 m. vasario 2 d. nutarimu Nr.106 „Dėl partnerystės projekto įgyvendinimo“ (Žin.,2011, Nr. 15-656) viešojo pirkimo dokumentaciją pateiks Finansų ministerijai, kuri per 30 darbo dienų pagal kompetenciją įvertins partnerystės sutarties projekte nurodytas finansines sąlygas ir rizikos paskirstymo tarp partnerystės projekto šalių duomenis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatomis LAKD negali komentuoti gautų pasiūlymų, kol neužbaigtos vertinimo procedūros.
Šaltinis LAKD
Pasibaigus šaltajam sezonui, transporto priemonėms nebereikės dygliuotų padangų, o lengvieji automobiliai automagistralėmis ir greitkeliais galės važiuoti greičiau. Per Grigiškes nuo šiol lengviesiems automobiliams galima važiuoti ne 70, o 100 km/h greičiu.
Nuo balandžio 1 d. lengvieji automobiliai vėl galės greičiau važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais. Automagistralėse bus leidžiama važiuoti iki 130 km/h greičiu (žiemos sezonu – 110 km/h), greitkeliuose – iki 110 km/h greičiu (žiemos sezonu – 100 km/h). Leistinas greitis keliuose su asfalto ar betono danga – 90 km/h, kituose keliuose – 70 km/h.
Susisiekimo ministerija primena, kad pradedantiesiems vairuotojams, dar neturintiems 2 metų vairavimo stažo, didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose yra 90 km/h, kituose keliuose – 70 km/h. Gyvenvietėse, nepriklausomai nuo metų laiko, visų transporto priemonių leistinas greitis ribojamas iki 50 km/h.
Magistralėje Vilnius–Kaunas dėl atliktų rekonstrukcijos darbų pagerėjus eismo sąlygoms, ties Grigiškėmis padidintas leistinas greitis lengviesiems automobiliams ir krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t.
Važiuojant nuo Vilniaus link Kauno, magistralės ruože ties Grigiškėmis leistinas greitis padidintas iki 100 km/h. Priešinga kryptimi, vykstant nuo Kauno link Vilniaus, taip pat leidžiamas 100 km/h greitis, išskyrus kelio ruožą ties sankryža su Lentvario gatve (kelio A1 ruože nuo 16,755 iki 17,58 km), kur nustatytas ne didesnis kaip 80 km/h važiavimo greitis.
Iki šiol magistralės ruože per Grigiškes buvo leidžiama važiuoti iki 70 km/h. Kelio ruožuose, kur padidintas važiavimo greitis, įrengti atitinkami kelio ženklai, nauji atitvarai ir tinklo tvoros.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija šiuo metu dirba, kad iki rudens leistiną automobilių greitį kelyje Vilnius–Kaunas būtų galima padidinti ir važiuojant per Vievį“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Nepaisant leidžiamo didesnio greičio, Susisiekimo ministerija ragina vairuotojus elgtis atsakingai ir saugų greitį pasirinkti įvertinant visas aplinkybes.
Dygliuotas padangas privaloma pakeisti iki balandžio 10 d.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šiandien, kovo 28 d., Stambule (Turkija) vykstančios tarptautinės konferencijos „Traukinys „Vikingas“. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“ metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašys keturias sutartis, kurios ateityje leis pratęsti konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutą iki Turkijos bei pritraukti papildomų krovinių.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašys dvi krovinių ekspedijavimo sutartis su Turkijos įmonėmis „Yegenler Logistic“ ir „LAM-Lyonel A.Makzume Vapur Acentaligi A.S.“ bei du memorandumus. Memorandumai dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityse bus pasirašomi tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Turkijos geležinkelių ir „Haydarpasa“ uosto administracijos (Turkija) bei tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Ukrainos įmonių AB „PLASKE“ ir „ARKAS Ukraine Ltd.“.
Pagrindinės Stambule vykstančios konferencijos „Traukinys „Vikingas“. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“ temos – projekto „Vikingas“ plėtros į Artimuosius Rytus (iš Turkijos uostų, pvz., Samsuno, Stambulo ir kt.) ir Skandinavijos šalis galimybės, perspektyvos bei kliūtys. Renginio dalyviams pristatomi „Vikingo“ įgyvendinimo rezultatai, krovinių vežimų Rytų – Vakarų kryptimis bei per Lietuvos teritoriją ypatybės. Taip pat pristatoma Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor - EWTC), jungiančio pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis, asociacija.
Konferencijoje dalyvauja LR Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas, Turkijos transporto ir susisiekimo ministerijos viceministras Suat Hayri Aka, Nepriklausomos Turkijos pramonės ir verslo asociacijos „MUSIAD“ prezidentas Omer Cihad Vardan, Tarptautinės ekspeditorių asociacijos „UTIKAD“ prezidentas Turgut Erkeskin, EWTC II projekto vadovas Mathias Roos, Turkijos valstybinių geležinkelių Krovinių vežimo departamento vadovas Ibrahim Celik, Lietuvos, Ukrainos ir Turkijos geležinkelių, uostų, muitinių ir ekspeditorių bei įvairių asociacijų (LINEKA, MUSSIAD, PLASKE) atstovai.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone, ši konferencija – puiki proga užmegzti naudingus verslo ryšius, pasidalinti praktine patirtimi ir naujomis idėjomis, rasti bendrų interesų bei aptarti bendradarbiavimo galimybes.
Traukinys „Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, geležinkeliais sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. „Vikingo“ maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. (Lietuvos teritorija 12,7 val.). Traukinio patikrinimas išvykstant ir atvykstant Kenos stotyje dėl įrengtos modernios patikrinimo procedūros užtrunka vos 30 min. Traukinys pradėjo kursuoti 2003 metais, kiekvienais metais pervežamų konteinerių kiekiai auga.
Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą nominacijoje „Geriausias intermodalinis transportas ir krovinių vežimo nuo A iki B paslaugų integracija“.
Šaltinis AB „Lietuvos geležinkeliai“
Lenkų aviakompanijai „Eurolot“ paskelbus apie naują maršrutą Vilnius – Krokuva – Vilnius, iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau TVOU) vasaros sezonu bus galima pasiekti 31-ą Europos ir Rusijos miestą 36-iuose oro uostuose. Iš Vilniaus bus skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų. Vasaros sezono metu reguliarius skrydžius vykdys 21-a oro linijų bendrovė.
2012 m. aviakompanija „Eurolot“ įsigijo 20 naujų turbosraigtinių „Bombardier Dash8 Q400 NG“ lėktuvų. Šiais 78 keleivius talpinančiais lėktuvais nuo birželio vidurio bus vykdomi skrydžiai tarp antro pagal dydį Lenkijos miesto Krokuvos ir Vilniaus du kartus per savaitę. Tiesioginio reguliariojo susisiekimo tarp Vilniaus ir Krokuvos iki šiol nėra buvę.
Kompanija „Ryanair“ kovo 26 d. pradėjo skrydžius į Paryžių ir pirmasis skrydis sulaukė neįtikėtinos sėkmės – orlaivio užpildymas buvo beveik 100 proc. Nuo šiol su „Ryanair“ Prancūzijos sostinės Beauvais oro uostą bus galima pasiekti tris kartus per savaitę. Kovo 27 d. 10.10 val. pakilo pirmieji „Ryanair“ keleiviai iš Vilniaus į Vokietijos Baden – Badeno kurortą. Naujuoju maršrutu skrydžiai bus vykdomi antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
„Wizz Air“, plėsdama savo maršrutų tinklą iš Vilniaus, į savo skrydžių bazę Vilniuje atgabens antrąjį orlaivį „Airbus A320“, ir nuo 2012 m. gegužės keleivius skraidins penkiomis naujomis kryptimis. Nuo gegužės 27 d. 2 kartus per savaitę reguliariais reisais sujungs Vilnių ir Bergeną, taip pat – pietų Norvegijos miestą Stavangerį ir Oslo Stanjefordo oro uostą. O nuo gegužės 28 d. taip pat du kartus per savaitę skraidys į Paryžių ir Liverpulį. Dažniau skraidinti planuojama ir keliais šiuo metu jau vykdomais maršrutais – Londono, Eindhoveno, Donkasterio, Korko.
Izraelio aviakompanija „Sun d'Or“ bendradarbiaudama su nacionaline Izraelio aviakompanija „El Al“, nuo birželio 20 d. vykdys tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo Beno Guriono oro uosto. Skrydžiai iš Vilniaus į Tel Avivą planuojami kartą per savaitę – trečiadieniais. Skrydžio trukmė – 4 val. 20 min. Reisai bus vykdomi lėktuvu „Boeing 757-200“, talpinančiu 210 keleivių.
Nuo birželio 26 d. iki rugpjūčio 29 d. kompanija „Island Express“ trečiadieniais vykdys tiesioginius vasaros sezono skrydžius iš Vilniaus į Islandijos sostinę Reikjaviką. Tai bus vienintelis tiesioginis skrydis sujungsiantis Islandiją ir Baltijos regioną. Per numatytą sezoną keleiviams bus pasiūlyta apie 3600 vietų, skrydžiai bus vykdomi lėktuvu „Airbus A320“, talpinančiu 180 keleivių.
Ypač padidėjo Rusijos pasiekiamumas: „Aeroflot“ kasdien skraidys į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, kompanija „AK Bars Aero“ pirmadieniais ir ketvirtadieniais skraidys į Sankt Peterburgą, o nuo balandžio 17 d. vietoj iki to laiko vykdomų 2 skrydžių per dieną „Aerosvit Airlines“ į Kijevą skraidys 3 kartus per dieną.
Reaguodamas į verslo ir turizmo sektorių poreikius, Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir toliau plės savo skrydžių geografiją.
Šaltinis TVOU
Per Latviją vykstantys krovinių vežėjai turėtų atsižvelgti į pastaruoju metu susidariusias sudėtingesnes Latvijos ir Baltarusijos valstybių sienos kirtimo sąlygas. Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iki šių metų spalio 1 dienos dėl rekonstrukcijos darbų bus apribotas transporto eismas pasienio kontrolės punkte Paternieki–Grigorovščina.
„Paternieki“ pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje yra vienas iš dviejų, kuriuo leidžiama vykti krovininėms transporto priemonėms, todėl šio punkto rekonstrukcijos metu tikėtinas didesnis transporto priemonių srautas antrajame sienos kirtimo punkte – Silenėje.
Krovininių transporto priemonių eismas pasienio punkte Paternieki–Grigorovščina ribojamas dėl Baltarusijos pusėje vykdomų rekonstrukcijos darbų.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus Batumyje (Gruzija) vyksiančiame Gruzijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos transporto ministrų susitikime, kuriame bus tariamasi dėl geležinkelių projekto „Vikingas“ plėtros bei tranzitinio transporto srautų skatinimo tarp Dunojaus upės ir Baltijos jūros regionų.
Ministrai tarsis dėl efektyvesnio Baltijos ir Juodąją jūras jungiančio geležinkelių projekto „Vikingas“ panaudojimo. Taip pat bus aptariamos Azerbaidžano prisijungimo prie šio projekto galimybės.
„Siekdamos didinti šio projekto konkurencingumą, šalys ketina tarpusavyje derinti krovinių vežimo geležinkeliais tarifus. Taip pat bus svarstoma galimybė pritraukti daugiau jūros transporto operatorių, kurie galėtų palankesniais tarifais gabenti krovinius Baltijos ir Juodąja jūromis“, – sakė E. Masiulis.
Projekto „Vikingas“ dalyvės ir kitos šiuo maršrutu besidominčios šalys planuoja nuolat keistis statistikos duomenimis apie importuojamų, eksportuojamų bei tranzitu gabenamų krovinių kiekius. Analizuojant krovinių srautus bus siekiama kuo daugiau automobilių keliais vežamų krovinių perkelti į geležinkelių transportą.
Ministrų susitikimo metu ketinama svarstyti Moldovos pasiūlymą skatinti konteinerinių krovinių vežimą per Moldovą tarp Dunojaus upės regiono šalių ir Baltijos jūros regiono. Maršrutas eitų nuo Klaipėdos jūrų uosto per Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą iki Rumunijos uosto Konstantos.
Vizito Gruzijoje metu taip pat vyks dvišalis Lietuvos susisiekimo ministro E. Masiulio ir Gruzijos ekonomikos ir tvarios plėtros ministrės Veros Kobalia susitikimas, kurio metu bus aptariamos Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo perspektyvos civilinės aviacijos srityje bei galimybės keistis patirtimi dalyvaujant ES Dvynių programoje.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012 m. kovo 27–28 d. į Liuksemburgą (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) vyks infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė ir Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė.
Vizito tikslas – susitikimas su plieno kompanijos „ArcelorMittal“ atstovais dėl gaminamos produkcijos panaudojimo ir pritaikymo uostuose galimybių.
Kompanija „ArcelorMittal“ yra viena iš didžiausių kompanijų pasaulyje, kuri užsiima plieno gamyba ir realizuoja produkciją ne tik statybų industrijoje ir automobilių pramonėje, bet ir namų apyvokos, buities prietaisų, pakavimo ir kt. rinkose. „ArcelorMittal“ turi savo atstovybes 60 šalių, kuriose dirba apie 260 tūkst. darbuotojų.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|