Siekdama atnaujinti keleivinę ir krovininę laivybą vidaus vandenų keliais ir ypač Nemunu, Susisiekimo ministerija paskelbė konkursą ilgalaikei laivybos Nemunu atnaujinimo programai (studijai) parengti. Studijos tikslas – numatyti priemones ekonomiškai efektyviai ir darniai keleivinio ir krovininio vidaus vandenų transporto sistemai sukurti.

Atsižvelgus į gyventojų skundus dėl triukšmo, krantinės rekonstrukciją šiaurinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje atliekantis rangovas žada polių kalimo darbus, kiek bus įmanoma technologiškai, intensyvinti dienos metu. Tad vakarais triukšmo dėl vykdomų darbų turėtų būti mažiau.

Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymais paskirstytos likusios nepanaudotos lėšos iš Vyriausybės skirtų papildomų 150 mln. eurų.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimui skirta 38 889 318,72 eurų iš ES Sanglaudos fondų investicijų. Už šias lėšas numatoma elektrifikuoti 42 km ilgio geležinkelio ruožą įrengiant 25 kV kontaktinį geležinkelių tinklą, rekonstruoti Lentvario traukos pastotę, išplėsti geležinkelių transporto eismo valdymo centrą.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimui skirta 38 889 318,72 eurų iš ES Sanglaudos fondų investicijų. Už šias lėšas numatoma elektrifikuoti 42 km ilgio geležinkelio ruožą įrengiant 25 kV kontaktinį geležinkelių tinklą, rekonstruoti Lentvario traukos pastotę, išplėsti geležinkelių transporto eismo valdymo centrą.

Per pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūros vystymą investavo apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė ES. Nors pandemija įvedė sumaišties verslo sektoriuje, nė vienas investicinis projektas Klaipėdos uoste nesustojo.

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ („LTG Infra“) ir UAB „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį, pagal kurią, vietoje probleminės vieno lygio pervažos, bus įrengtas tunelis automobiliams su pėsčiųjų taku. Naują tunelį, už beveik 5,8 mln. eurų, planuojama suprojektuoti ir pastatyti per kiek daugiau nei 2,5 metų.

Klaipėdos uoste per pirmus šešis šių metų mėnesius krauta 22,1 mln. t – tai 6,6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Pasaulinė pandemija įtakos turėjo kone visiems jūrų uostams, tačiau šiuo metu stebima, kad situacija tarptautinėje rinkoje gerėja. Tikimasi, kad metų pabaigoje rezultatai turėtų stabilizuotis.

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis. Susitikime buvo papasakota apie projekto progresą bei naudas, tačiau svarbiausia buvo išgirsti merų lūkesčius ir padiskutuoti jiems aktualiais projekto „Rail Baltica“ klausimais.

Smiltynėje, prie „Albatroso“ paminklo, tradiciškai prisiminti ir pagerbti jūrininkai, kuriuos priglaudė jūra. Šiame Jūros šventės renginyje taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai – jiems įteikti garbingi apdovanojimai.

Paskelbti ir apdovanoti Dangės upėje vykusių „Drakonų“ valčių lenktynių nugalėtojai, kurie varžėsi dėl Uosto direkcijos taurės. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šias azartiškas, gerų emocijų nestokojančias lenktynes surengė jau dešimtą kartą.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo rugpjūčio 1 d. atnaujina dar 12 vietinių traukinių reisų.

Š. m. liepos 27 d. Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks susitikimas su savivaldybių, kurias kirs „Rail Baltica“ geležinkelis, merais. Tai pirmasis tokio pobūdžio susitikimas, kuriame bus pristatytas projekto progresas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse. Po pristatymo vyks diskusija tema „Kokias naudas „Rail Baltica“ atneš regionams“.

Artėjantį savaitgalį uostamiestyje vyksiančios Jūros šventės programą praturtins ir specialios „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pramogos, kuriose dalyvauti bus kviečiami visi norintys.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen" advokatė Vaiva Mašidlauskienė

Nuo šių metų liepos 12 dienos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas reglamentas, kuriuo pirmą sykį siekiama apginti interneto tarpininkų platformose veikiančių verslų interesus. Reglamentas įveda aiškias, nuspėjamas ir sąžiningas sąlygas verslams, kurie naudojasi tokiomis platformomis kaip „Amazon", „eBay" ar „Google Search", taip pat ir lietuviškiems jų analogams.