ECS Group is launching a unique entity. GSA Mail Solutions is for airlines and postal operators. The structure is entirely dedicated to outsourcing airlines Mail and E-commerce activities, as well as offering multiple transport solutions to postal operators by bridging the gap using the world largest GSA Network and proven technical expertise.

Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra susipažinę su projektu „Rail Baltica“ ir net 50 proc. mano, kad baigus tiesti europinio standarto geležinkelį turės iš jo asmeninės naudos. „LTG Infra“ užsakymu atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo ir reikalingumo Lietuvai. Pernai šio strateginio geležinkelio projekto žinomumas siekė 56 proc., o 2018-aisiais – 58 proc.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su LR Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos efektyvumo klausimais. Renginyje Prezidentas paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie stabilios, teisingos ir subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. Teisinga mokesčių sistema yra vienas Prezidento gerovės valstybės įgyvendinimo siekių.

Šių metų lapkričio 20 dieną stipriausių Lietuvos mokslo ir verslo atstovų konsorciumas buvo nominuotas Europos komisijai kaip Europos skaitmeninių inovacijų centras (ESIC) Vilniaus regionui. ESIC, sutelkęs skaitmeninių technologijų kompetencijas ir infrastruktūrą, teiks skaitmenizacijos ir inovacijų paramos bei konsultacijų paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei viešajam sektoriui.

Vartotojiškos tendencijos ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos plastiku problema tampa vis opesnė. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija. Ją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Projekto kūrėjai pabandė patikrinti, ko vertas posakis „kalbėti apie muziką yra tas pats, kas šokti apie architektūrą”. Nacionalinio transliuotojo televizijos kanaluose bei mediatekoje jau galima išvysti video ciklo „Šokis plius miestas“ trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose per šokį, architektūrą ir video meną atskleidžiami unikalūs trijų didžiųjų šalies miestų architektūros objektai. Uostamiesčiui skirti keturi Šeiko šokio teatro video kūriniai, netikėta menų jungtimi žiūrovams leidžia pažvelgti į dažnai užvertus nuo svečių industrinio – jūrinio miesto objektus. Šokėjų judesio pasakojimai sukuria papildomą estetinį, poetinį matavimą, kontrastuoja ir kviečia naujai pažvelgti į Pietinį molą (Jūros vartai), „Klaipėdos energija“ šiluminę elektrinę, „Vakarų laivų gamyklos“ doką, pakeliamą Pilies ir pasukamą (grandinių) tiltus.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ numatoma pastatyti keturias karinės technikos logistikos aikšteles, kad dažnai Lietuvoje pratybose dalyvaujantys NATO daliniai galėtų lengvai atvykti su sunkiąja karine technika.

Uostamiesčio Baltijos gimnazijos moksleiviai turės galimybę gilinti inžinerines žinias ir atlikti projektinius darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Tai numato tarp Uosto direkcijos ir Baltijos gimnazijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, priklausančiuose transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, siekiama plėsti intelektines transporto sistemas ir tokiu būdu užtikrinti saugias, patogias ir informatyvias eismo sąlygas. Įgyvendinant projektą bus sukurta vientisa IT ir infrastruktūros sistema, o eismo informacijos paslaugos – efektyvesnės. Projekto sprendimai padidins susisiekimo galimybes bei kokybę, pravažumą. Taip pat bus didinamas eismo dalyvių saugumas. L. e. susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevič įsakymu šiam projektui skirta ES fondo lėšų.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, modernizuojama Šiaulių oro uosto infrastruktūra. Įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą, šio oro uosto atnaujinimui Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui Europos Sąjunga skyrė 17,3 mln. Eur.

Per dešimt šių metų mėnesių vieninteliam Lietuvos jūrų uostui pavyko ne tik sumažinti pirmąjį pusmetį buvusį minusą, bet ir užfiksuoti augimo tendenciją. Klaipėdos uosto kompanijos šį spalį perkrovė 4,7 mln. tonų krovinių, o tai 16,7 proc. daugiau negu pernai spalio mėnesį. Tai geriausia mėnesio krova per uosto istoriją.

Per artimiausius trejus metus Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šiuo ruožu bus patogu plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektui įgyvendinti laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevič įsakymu skirta 23,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Vilniaus stoties rajone toliau ruošiamasi dideliems pokyčiams. Geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos projektą „Vilnius Connect“ inicijavę „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) planuoja atnaujinti geležinkelio stoties pastatą ir kurti naują mobilumo centrą.

Siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas efektyviai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklai, numatoma plėsti ir modernizuoti į uostą vedančią susisiekimo infrastruktūrą. Susisiekimo ministerija kviečia susipažinti su vieša ekspozicija, kurioje pristatomas parengtas Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialusis planas. Viešas šio plano svarstymas vyks 2021 m. sausio 19 d.