Lietuvos oro uostams pirmasis 2019 m. pusmetis ir vėl rekordinis. Visi aviaciniai rodikliai, lyginant su iki šiol sėkmingiausiu – 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu – augo: aptarnauta daugiau skrydžių, didėjo keleivių ir krypčių skaičius.

Šalia Klaipėdos įsibėgėja SBA Technologijų ir inovacijų parko plėtra. Dar šiemet numatoma baigtį pirmąjį etapą – žaliosiomis technologijomis paremto logistikos centro statybas. SBA taip pat patvirtino naują antrojo etapo investiciją – baldų komponentų gamyklą, kurios statyba prasidės įpusėjus pirmąjį etapą.

Artėjantį savaitgalį pajūriui, Klaipėdai ir pramogoms neabejingi tautiečiai plūs į jubiliejinę 60-ąją „Jūros šventę“. Vienas unikaliausių renginių vyks uostamiesčio geležinkelio stotyje, kur bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pakvies azartiškų pramogų ištroškusius šventės dalyvius savo akimis išvysti egzotiškų transporto priemonių drezinų ralį ir neįprasto šalies greičio rekordo siekimą.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio iniciatyva pastarieji 2,5 metų valstybiniame susisiekimo sektoriuje tapo intensyvios antikorupcinės veiklos laikotarpiu. Per šį laiką Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaigose, įmonėse ir bendrovėse atlikti 188 auditai, jų pagrindu pradėta daugiau kaip 30 ikiteisminių tyrimų. Šios veiklos pagrindas – principinė ministro nuostata „Kova už skaidrumą – kova už valstybę".

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG CARGO“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvoje skaldą gaminančia bendrove „Milsa“. Planuojama, jog per trejus metus geležinkelių transportu bus pervežta iki 2 mln. šios bendrovės pagamintos skaldos.

Palangos oro uostas ateinančiais metais planuoja pasitikti keleivius gerokai atsinaujinęs. Jau 2019-ųjų pabaigoje ketinama pradėti oro uosto rekonstrukcijos darbus – perplanuoti ir optimaliai išnaudoti erdves bei padidinti terminalo pralaidumą. Tokiu būdu pajūrio oro uoste siekiama užtikrinti efektyvų ir kokybišką vis augančių keliautojų srautų valdymą. Per paskutinius penkerius metus trigubai išaugęs keleivių skaičius signalizuoja apie būtinas permainas.

2018 m. balandžio mėnesį LR Susisiekimo Ministerijai ir Kinijos Valstybinio Pašto Biurui pasirašius susitarimo memorandumą dėl glaudesnio Lietuvos pašto ir Kinijos pašto bendradarbiavimo, buvo sutarta dėl naujo maršruto – pašto siuntų transportavimo geležinkeliais nuo Chongqing miesto Kinijoje iki Vilniaus – vystymo. Šiuo maršrutu pašto krovinius Lietuvos paštas gabens bendradarbiaudami su „Lietuvos geležinkelių" grupės bendrove „LG CARGO".

Išmanios vairavimo sistemos, tokios kaip automatinis stabdymas, greičio reguliavimas ar eismo juostos laikymosi sistema – jau įprasti dalykai naujuose automobiliuose. Vis dar retenybė išvysti automobilį be vairuotojo. Žadama, kad tokie automobiliai rinkoje pasirodys iki 2030-ųjų. Keičiantis technologijoms, jaučiamas ir nuolatinis transporto inžinierių poreikis, tokių specialistų trūksta jau šiandien, o ateityje poreikis išaugs kone trigubai. Apie transporto sektoriaus tendencijas ir savivaldžius automobilius kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vidu Žurauliu.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

Šiandien, kai planeta yra stipriai paveikta žmogiškosios veiklos, kiekvienas sprendimas ar planuojamas pokytis privalo būti gerai pamatuotas. Tai neabejotinai susiję ir su technologiniu progresu, lemiamu didžiųjų gamintojų. Vienas svarbiausių ir labiausiai laukiamų pokyčių artimiausiu metu – penktosios kartos (5G) ryšys. Ekspertai teigia, kad 5G ryšys sukurtas ne tik užtikrinti stulbinamas technologines galimybes, bet ir yra orientuotas į gamtos tausojimą.

Estijos kapitalo logistikos ir transportavimo sprendimų įmonių grupės „ACE Logistics" Lietuvos padalinys pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su sausiu-birželiu 2018-aisiais, apyvartą padidino 8,5% iki 5,75 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu įmonės gabenamų krovinių kiekis augo 5%.

Pastarieji 2,5 metų Lietuvos susisiekimo sektoriuje išsiskyrė pažangiomis permainomis, dėmesiu veiklos skaidrumui, sėkminga tarptautinių projektų eiga ir išaugusia sektoriaus finansine nauda valstybei. Tolimesnė tiek Susisiekimo ministerijos, tiek didžiausių jai pavaldžių įmonių veikla planuojama pagal ilgalaikes strategijas iki 2030–2050 metų.

Klaipėdos rajono savivaldybės 2020–2025 metų ilgalaikio susisiekimo infrastruktūros objektų vystymo plano rengimo darbai jau įsibėgėjo. Seniūnijos aktyviai bendrauja su seniūnaičiais, bendruomenėmis ir gyventojais bei drauge tariasi, kuriuos kelius būtina tvarkyti pirmiausia.

Šią liepą Lietuvos oro uostai skaičiuoja penkerius metus nuo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartų sujungimo. Baigusi įdingos vidinės konkurencijos etapą ir tapusi oro uostų tinklu, siūlančiu patrauklias bendradarbiavimo sąlygas oro vežėjams, įmonė išaugino ir savo aviacinės veiklos rezultatus. Nuo 2014-ųjų keleivių skaičius augo 42 proc., šoktelėjo ir siūlomų krypčių rodiklis, o aptarnautų skrydžių skaičius augo 60 proc.

Siekiant racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti efektyvesnį valdymą bei pritraukti investicijų šalies transporto infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti, biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos numatoma pertvarkyti į valstybės įmonę. Tokiam Susisiekimo ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė.