Uosto direkcijoje saugumą stiprinančios idėjos virsta realybe: sukurta speciali GPS trikdžių stebėjimo sistema

Šiandien vis dažniau apie krašto gynybą kalbame ne tik per ginkluotės ar infrastruktūros, bet ir per žmogaus – jo kompetencijų, pasirengimo ir profesinio kelio prizmę. Techninės, inžinerinės ir jūrinės specialybės tampa neatsiejama valstybės saugumo sistemos dalimi, todėl jų rengimas ir patrauklumas jaunimui įgauna vis didesnę strateginę reikšmę. Šios temos praktiškai aptartos Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre, kur susirinko gausus Karinių jūrų pajėgų atstovų būrys bei LR Seimo Jūrinių reikalų komisijos nariai. Vizito metu svečiai lankėsi praktinio mokymo dirbtuvėse, mokymo kabinetuose, Laivo denio poligone bei Sektoriniame praktinio mokymo centre, susipažino su realiomis mokymo sąlygomis ir infrastruktūra.

Metų pradžia daugeliui siejasi su naujais tikslais ir pažadais sau. Dažnai, išsikėlę Naujųjų metų rezoliucijas, žmonės nori pakeisti viską iš karto – pakoreguoti mitybą, pradėti sportuoti, keisti kasdienius įpročius. Šiemet prie šių pokyčių didžiajai daliai gyventojų prisideda ir būtinybė apsispręsti dėl kaupimo II pensijų pakopoje – tęsti jį ar pasitraukti.

Klaipėdos uoste įgyvendinamas žaliojo vandenilio projektas sparčiai juda link tikslo. Teritorijoje, kur jau šiemet pradės veikti pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelė, prasideda pasirengimas jau sumontuotos įrangos bandymų etapui.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimams, kuriais iš esmės atnaujinamas uosto teisinis reguliavimas. Pokyčiais siekiama didesnio uosto veiklos efektyvumo ir konkurencingumo, stipresnio nacionalinio saugumo užtikrinimo bei aiškesnės atsakomybės aplinkos apsaugos srityje.

Ispanijoje viešinti Lietuvos delegacija prisideda plečiant Klaipėdos uostą stiprinančius ryšius ir lankosi Valensijos uoste. Ambicingus projektus įgyvendinantis Klaipėdos uostas siekia plėtoti bendradarbiavimą su vienu svarbiausių Viduržemio jūros logistikos centrų laikomu Valensijos uostu, keistis patirtimi vystant infrastruktūrą bei bendradarbiauti pritraukiant krovinių srautus.

Praėję metai Klaipėdos uostui buvo stabilaus augimo ir rekordų metai. 2025-aisiais Klaipėdos uosto krovos kreivės stabiliai kilo į viršų, o kai kuriuose krovinių segmentuose gerino iki šiol buvusius rekordus. Aukštais rezultatais išsiskyrė konteinerių, keltais gabenamų transporto priemonių, suskystintų gamtinių dujų, naftos produktų, iškasenų ir statybinių medžiagų krova. Aukštumas pasiekė ir keleivių srautas – šimtai tūkstančių žmonių atrasti Lietuvą ir pasaulį rinkosi jūros keliu per Klaipėdos uostą.

Dvidešimto amžiaus pradžioje gyvenęs Čarlzas Ponzis vargu ar galėjo numanyti, kad jo vardas taps vienos populiariausių finansinio sukčiavimo tipologijų sinonimu. Jo sukurta apgaulės schema, paremta klaidingais pažadais apie neįtikėtinai didelę grąžą, gyvuoja daugiau nei šimtmetį — tik šiandien ji veikia kitomis priemonėmis ir aplinkybėmis. Šiuolaikinis Ponzis dažnai kalba rusiškai, bendrauja telefonu ar internetu ir savo aukas pasiekia vienu mygtuko paspaudimu. Net ir po 100 metų žmonės netapo atsparesni Ponzi metodams – kasmet investicinio sukčiavimo metodu išviliojamos vis didesnės pinigų sumos.

Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja įmonėms dar kartą peržiūrėti savo pašto dėžutes ir vidinius procesus. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) į Kibernetinio saugumo subjektų registrą dar pernai įtraukė apie 1,5 tūkst. organizacijų, kurioms aktualūs direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS2) pokyčiai. Artėjant pirmajam direktyvos įgyvendinimo terminui, Aurimas Žlibinas, „Telia“ verslo klientų vadovas, pabrėžia, kad šis procesas – tai ne tik teisinė prievolė, o pirmiausia galimybė sustiprinti savo verslo tęstinumą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad per tris 2025 m. ketvirčius sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir verslo išviliojo per 15 mln. eurų. Nors sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, finansų įstaigoms pavyko užkirsti kelią patirti daugiau nei 31 mln. eurų nuostolių, o dalis lėšų – 1,15 mln. eurų – sugrįžo nukentėjusiems.

Klaipėdos uosto direkcijos laivynas reikšmingai atsinaujina – netrukus jį papildys vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas ir du hibridiniai locmanų kateriai. Šių trijų laivų statybos priartėjo prie pabaigos ir finišuos artimiausiu metu.

Baltijos šalys į 2026 metus žengia makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau toliau demonstruoja atsparumą ir rodo laipsniško atsigavimo požymius. Didžiausiu potencialu visame regione  išsiskiria Lietuva, o artėjant naujiems metams, kyla klausimas, kaip šį potencialą išlaikyti ir paversti tvariu augimu. 

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė 

Komentaro autorė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė

Skaitmeninėje erdvėje paliekame daugiau jautrios informacijos nei patys suvokiame. Nors esame linkę manyti, kad internete, kitaip nei realybėje, veikiame tarsi anonimiškai, mūsų duomenys palieka pėdsakus ir palengvina finansinių sukčių darbą. Siekiant apsisaugoti nuo nusikaltėlių reikėtų reguliariai tikrinti, kokią informaciją viešiname ir kam ji pasiekiama.

Londone vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Asamblėjoje Rusija antrą kartą iš eilės nebuvo išrinkta į šios organizacijos Tarybą. Tai reikšmingas mūsų šalies diplomatinis laimėjimas, nes būtent Lietuva aktyviai ragino valstybes nepalaikyti Rusijos kandidatūros.

Pastaraisiais metais kelionių pasaulis kinta greičiau nei bet kada anksčiau: dirbtinis intelektas, duomenimis grįsti sprendimai, kasdien modernėjančios technologijos ir naujos keliautojų vertybės tampa jėga, formuojančia visą turizmo realybę. Šiame kontekste Lietuva žengia svarbų žingsnį: 2026 m. sausio 29 d. Vilniuje pirmą kartą vyks tarptautinis turizmo forumas „Designing Travel – What’s Next in 2026?“, subursiantis Europos turizmo, politikos ir pramonės inovacijų lyderius.