Klaipėdos uosto direkcija, vystydama Jurbarko uostą ir stiprindama vidaus vandens kelią, kartu atveria naujas galimybes regionų verslui. Nauja logistinės grandinės dalimi tapsiantis Jurbarko uostas jau dabar siunčia žinią verslui apie augsiantį šio regiono potencialą, o išvysčius infrastruktūrą, taps alternatyva krovinių gabenimui sausumos keliais ir intermodalinio transporto ir logistikos centro dalimi. Jurbarke surengtame susitikime su šio regiono verslo bendruomene pristatomas Jurbarko uosto projektas ir jo atveriamos galimybės.

Europos Sąjungai griežtinant aplinkosauginius reikalavimus, uostams nebeužtenka planų – reikalingi sprendimai, leidžiantys mažinti emisijas esamuoju laiku. Klaipėdos uoste jau kuris laikas veikia skaitmeninis dvynys, o neseniai jis buvo papildytas laivų emisijų skaičiavimo metodika, kurią parengė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaudamas su uosto technologijų ekspertais ir mokslininkais. Integruota  į skaitmeninį dvynį, ši metodika sudaro pamatą sistemingam laivų keliamos oro taršos stebėjimui.

Nuosekli, lanksti ir dialogu grįsta verslo aplinka yra viena svarbiausių aplinkybių, užtikrinančių tvarų ir subalansuotą miesto ir uosto tobulėjimą. Klaipėdos uoste veikiančios įmonės susiduria su miesto sprendimais, keliančiais klausimų dėl jų ilgalaikio poveikio ir stabilios verslo vystymo aplinkos uostamiestyje. Siekdama teisinio aiškumo ir teisingo teisės aktų taikymo Uosto direkcija kreipiasi į teismą dėl Klaipėdos miesto tarybos sprendimo, kuriuo nepritarta bendrovės „Neto terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai.

Susisiekimo ministerijos bendrovė „Detonas“ pradeda karinių sprogmenų gamybą Lietuvoje – tai istorinis žingsnis stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus, mažinant priklausomybę nuo importo ir kuriant aukštos pridėtinės vertės gynybos pramonę.

Klaipėdos uosto direkcija palaiko ir nuosekliai prisideda įgyvendinant greta uosto įsikūrusiose bendruomenėse gimstančias iniciatyvas bei idėjas. Paskirstyta pirmoji šių metų paramos biudžeto dalis, atversianti galimybes bendruomenėms puoselėti tradicijas bei įgyvendinti bendrai veiklai buriančias iniciatyvas ir projektus. Dalis pinigų skirta ir už laisvę kovojančiai Ukrainai.

Trečiąjį gegužės savaitgalį Palanga vėl taps pučiamųjų muzikos sostine – gegužės 22-24 d. į pasirodymus po atviru dangumi, orkestrų paradą, koncertus bei meistriškumo dirbtuves kviečia aštuntasis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2026. 

Klaipėdos uosto direkcija priartėjo prie žaliojo vandenilio stotelės įrengimo projekto pabaigos. Gautas aikštelės statybų pabaigą patvirtinantis dokumentas, Uosto direkciją perkeliantis į projekto finišo tiesiąją – jau netrukus Klaipėdos uoste bus pradedamas gaminti žaliasis vandenilis.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Baltijos regionų šalių – Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos bei Švedijos ministrus. J. Taminskas sako, kad metas imtis lyderystės ir išspręsti Europos Sąjungos piliečių galvos skausmą – laikrodžių rodyklių daugiau nebesukti.

Klaipėdos uosto direkcija stiprina uosto vaidmenį globaliose tiekimo grandinėse, ieško naujų krovinių srautų ir siekia aktyvinti prekybinius ryšius su Kanada. Mezgamas dialogas su Monrealio uostu bei viena didžiausių pasaulio konteinerinių linijų „MSC Canada“ padės užtikrinti efektyvų ir konkurencingą Klaipėdos uosto darbą.

Traukūnas, šaltis ar neperregima rūko siena? Klaipėdos uosto nebaugina sudėtingos oro sąlygos

Per pastaruosius penkerius metus pasaulio ekonomika gyvena nuolatinės turbulencijos režimu. Pandemija, kuri stabdė globalias tiekimo grandines, Rusijos karas Ukrainoje, kuris iš esmės perbraižė Europos energetikos rinką ir dabartinės geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose vėl keliančios energijos kainą. Pramonės sektorius visų šių krizių metu veikė skirtingai, tačiau poveikio esmė išliko ta pati – svyruojančios energijos kainos, sutrikusios tiekimo grandinės ir lėtėjanti paklausa.

Kovo pabaigoje pasirodžiusi žinia apie Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Aumovio“ pasitraukimą iš Lietuvos rinkos atkreipė dėmesį į platesnį klausimą – kas šiandien iš tiesų lemia užsienio investuotojų sprendimus. Ar tai pavienis atvejis, ar signalas apie platesnius pokyčius?

Rugsėjo 25–27 dienomis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ kviečia susiburti inovatorius, pasirengusius perrašyti jūrinio sektoriaus žaidimo taisykles. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su Klaipėdos universitetu skelbia startą kūrėjų komandoms, kurios pasiryžusios stoti akis į akį su uostų iššūkiais ir per 48 val. maratoną pasiūlyti sprendinį, kuris turi veikti čia ir dabar. Šis renginys skirtas ne pasyviems stebėtojams, o tiems, kurie aktyviai kuria, rizikuoja ir nebijo klysti. Čia susitinka technologijos, ambicijos, idėjos ir tikri iššūkiai, o geriausi sprendimai nepaliekami gulėti stalčiuje. „Portathon“ kasmet pritraukia daugiau nei šimtą dalyvių ir šiemet kvietimas paprastas: ateik ne tik dalyvauti, bet laimėti.

Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su Odesos uostu Ukrainoje ir telkiasi bendram darbui kritinės infrastruktūros saugumo, veiklos atsparumo, naujų logistinių grandinių paieškos ir žaliojo kurso srityse. Bendrus siekius uostai įtvirtino pasirašydami tarpusavio supratimo memorandumą, dar labiau sustiprinantį ankstesnį bendradarbiavimą.

Apie artėjančias Velykas klaipėdiečiams, miesto svečiams ir į uostamiestį įplaukiantiems laivams išdidžiai praneša ant šiaurinio molo jau įsitaisęs milžiniškas margutis. Pasidabinęs karūna jis kviečia į karališką pasimatymą. Šiemet margučio dekoravimo iššūkio nepabūgę jaunieji Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro menininkai šį atgimimo ir gyvybės simbolį padabino auksu, o pagrindinė margučio puošmena – karūna – primena ir apie Klaipėdos kraštui svarbios asmenybės jubiliejų.