Naujienos

2012-03-01

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų (European Business Awards 2012) nominantų sąrašą – bendrovė pretenduos į apdovanojimą už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą. Klaipėdos LEZ, atrinkta iš 15 000 Europos įmonių, pirmaujančių savo srityse, pateko į antrąjį apdovanojimų programos etapą.

"Mums ir šaliai svarbu, kad tampame labiau pastebimi tarptautiniu mastu, o dabar esame įvertinti už tvarią veiklą. Visą savo ekonominę veiklą ir ateities planus grindžiame suderinamumu su aplinka, kurioje veikiame. Mums rūpi, kokią vertę kuriame dabar ir kokį poveikį turėsime ateities kartoms", – pažymi Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. Pasak jo, nors šis konkurso etapas reiškia tik pusiaukelę, bendrovei tai jau reikšmingas įvertinimas už lyderystę savo srityje, inovacijas, požiūrį į veiklos principus.

Nuo 2002 metų Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pritraukė 17 kompanijų iš užsienio ir Lietuvos, kurios investavo daugiau kaip 1400 mln. litų, sukūrė per 1000 darbo vietų ir prisidėjo prie regiono ekonominės gerovės. Be ekonominio augimo Klaipėdos LEZ didelį dėmesį skiria ir gamtos apsaugai – reguliariai užsako LEZ ir aplinkinių teritorijų aplinkos oro kokybės įvertinimą, taip pat atidžiai vertina atliekamą aplinkos monitoringą.

Europos verslo apdovanojimai rengiami nuo 2007-tųjų, juos remia vienas didžiausių Europos bankų HSBC. Iš nominantų sąrašo gegužę atrenkami ir patvirtinami nacionaliniai finalistai, gruodį atrenkama 110 visų apdovanojimų finalistų, o vasarį vyksta geriausiųjų apdovanojimai. Europos įmonės varžosi dešimtyje kategorijų: už veiklos tvarumą ir aplinkos apsaugą, metų darbdavio, metų verslininko, importo-eksporto ir kitose.

Praėjusiais metais konkurse dalyvavo 15 tūkstančių įmonių iš 35 šalių, tarp nugalėtojų buvo prancūzų grožio ekspertai "MAESA group", Vokietijos kompiuterinių žaidimų kompanija "BigPoint", švedų aprangos kompanija "H&M" ir kitos. Anksčiau Lietuvai šiuose apdovanojimuose yra atstovavusios tokios įmonės kaip TEO, SBA, "NEO group", RIMI, LESTO.

Europos verslo apdovanojimai Klaipėdos LEZ būtų ketvirtasis didelio masto tarptautinis pripažinimas. Pirmąjį tarptautinį įvertinimą Klaipėdos LEZ pelnė 2007 m. Malaizijoje vykusioje Pasaulio laisvųjų ekonominių zonų konvencijoje (WFZC) – už prisistatymą internete. 2009-aisiais Klaipėdos LEZ buvo apdovanota Lietuvos Eksporto prizu. 2010 metais "Financial Times" grupei priklausančiame žurnale "FDI Magazine" publikuotame 700 ekonominių zonų iš viso pasaulio reitinge Klaipėdos LEZ reitinguota viena patraukliausių pasaulyje – užėmė 5 vietą pagal teikiamas paslaugas ir privalumus bei 19-tą vietą bendrame reitinge.

Šaltinis BNS Spaudos centras

2012-03-01

Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, kuriais siekiama labiau apsaugoti vaikus kelyje ir sumažinti eismo įvykiuose nukenčiančių vaikų skaičių.

Patikslinta vaikų vežimo automobiliais tvarka, pagal kurią visi vaikai iki 135 cm ūgio turės būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas atitinkamos grupės sėdynes, kaip to reikalauja bendros Europos Sąjungos taisyklės. Kai kuriose ES valstybėse vaikams pritaikytos sėdynės būtinos iki 150 cm ūgio.

Iki šių pakeitimų KET leido ant galinės automobilio sėdynės vežamus vaikus nuo 3 metų amžiaus prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiems. Tačiau toks saugos diržas negali tinkamai apsaugoti vaikų dėl jų mažesnio ūgio, kitokio kūno sudėjimo, svorio.

Kitas svarbus pakeitimas skirtas saugiam vaikų vežimui mokykliniais autobusais užtikrinti. KET išsamiau aprašytos vaikus lydinčių asmenų ir mokyklinių autobusų vairuotojų pareigos, patikslinti ir papildyti mokyklinių autobusų ženklinimo reikalavimai, siekiant, kad mokykliniai autobusai būtų labiau pastebimi tarp kitų transporto priemonių.

Mokykliniais autobusais draudžiama vežti stovinčius vaikus arba daugiau vaikų nei yra įrengtų sėdimų vietų. Turės būti vaikus lydintis asmuo (mokykliniame autobuse šią pareigą galės atlikti ir vairuotojas), kuris privalės užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą į transporto priemonę, pagal galimybes įlaipinti ir išlaipinti vaikus stotelėse, palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius nei 10 metų vaikus.

Kad mokykliniai autobusai būtų geriau pastebimi ir kitų transporto priemonių vairuotojai, artėdami prie mokyklinio autobuso, galėtų geriau įvertinti situaciją ir būtų pasiruošę praleisti į važiuojamąją kelio dalį išėjusius vaikus, KET patikslinti šiems autobusams privalomo ženklinimo reikalavimai. Mokykliniuose autobusuose turės būti įrengtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios bus įjungiamos tik vaikų laipinimo metu ir mirkčios paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.

„Imtis tokių pakeitimų paskatino kitų šalių praktika bei praėjusiais metais Lietuvoje įvykusios skaudžios nelaimės, kai du vaikai žuvo išlipę iš mokyklinio autobuso, dar keletas buvo sužeisti“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Praėjusiais metais šalies keliuose iš viso žuvo 19 vaikų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012-03-01

Šiais metais Lietuvos keliuose nustatytos 58 „juodosios dėmės“ – tai beveik 200 mažiau nei prieš penkerius metus, kai jų buvo 247, ir apie trečdaliu mažiau nei pernai. Avaringų vietų skaičius nuolat mažinamas rekonstruojant pavojingas sankryžas, tiesiant dviračių takus, diegiant prevencines eismo saugos priemones.

Iki šiol daugiausia „juodųjų dėmių“ yra likę kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos bei magistralėje „Via Baltica“, ypač tarp Marijampolės ir Kalvarijos. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

„Pavyzdžiui, kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas, diegti kitas eismo saugos priemones. Ateityje saugesnį ir patogesnį eismą padės užtikrinti šiemet pradedamas tiesti Priekulės aplinkkelis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Eismo sąlygos tarp Kauno ir Jonavos jau pagerėjo, 2011 m. rekonstravus avaringiausią apie 8 km ilgio ruožą, einantį prie pat gyvenviečių. Čia rekonstruota kelio danga, įrengtos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorus, Zatyšius ir Stašėnus, įrengtas šviesoforinis eismo reguliavimas, sankryžų matomumui pagerinti įrengtas apšvietimas. Tikėtina, kad dėl šių patobulinimų per artimiausius metus „juodųjų dėmių“ sumažės.

Daug dėmesio skiriama ir magistralės „Via Baltica“ saugai gerinti. Inžinerinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti saugų automobilių įvažiavimą iš šalutinių kelių, nustatoma daugiau vietų, kuriose bus draudžiama lenkti, kai kur ties degalinėmis, ypač ruože netoli valstybės sienos su Lenkija, priešpriešiniai eismo srautai atskiriami inžinerinėmis priemonėmis, ribojamas leistinas greitis. Be to, 2012–2013 m. bus rekonstruojamas apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožas ties Pasvaliu, planuojami sankryžų rekonstrukcijos bei dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo projektai.

2012–2013 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminius rekonstrukcijos darbus arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus bei „juodojoje dėmėje“ įvykusių avarijų priežastis ir pobūdį, kelio aplinką.

„Juodoji dėmė“ – tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Pastaruosius 6 metus „juodųjų dėmių“ skaičius Lietuvos keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87, 2012 m. – 58.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012-03-01

Į užsienio šalis siuntas siunčiantys gyventojai vis dažniau naudojasi siuntų savitarnos terminalais. Penktadalis per savitarnos terminalus SIUNTOS24 siunčiamų siuntų keliauja į užsienio šalis.

„Siųsti siuntas į užsienio šalis per siuntų terminalus SIUNTOS24 savo klientams pasiūlėme kiek daugiau nei prieš mėnesį, tačiau jau dabar pastebime, jog ši paslauga sudomino gyventojus. Siuntų, siunčiamų į užsienio šalis, skaičius nuosekliai auga“, – gerais rezultatais džiaugėsi bendrovės „Baltic Post“ direktorius Karolis Kairaitis.

Daugiausia siuntų keliauja į kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją. Taip pat nemaža dalis siuntų per savitarnos terminalus išsiunčiama ir į Vokietiją. Į šią šalį siunta buvo pristatyta per rekordiškai trumpą laiką – 22 valandas.

Siųsti siuntas į užsienio šalis galima iš bet kurio SIUNTOS24 terminalo. Terminalo ekrane siuntėjui reikia pasirinkti meniu punktą „Siunta į užsienį“ ir išsirinkti pageidaujamą šalį. Po to suvesti siuntėjo bei gavėjo duomenis ir apmokėti už paslaugą.

Į Europos šalių sostines siuntos pristatomos per 2–4 darbo dienas, į kitus miestus – per 3–6 darbo dienas. Siuntos pristatomos gavėjams tiesiai į rankas. Iš viso siuntos pristatomos į 22 Europos šalis.
Siunčiant į užsienio šalis siuntos kaina priklauso ne nuo svorio, bet nuo jos dydžio. Pavyzdžiui, siuntos siuntimas į Latviją kainuoja nuo 35,99 Lt, į Estiją – nuo 42,99 Lt. Į užsienio šalis siunčiamos siuntos svoris negali būti didesnis nei 30 kilogramų.

Šiuo metu veikia 55 terminalai 32-uose šalies miestuose. Terminalų tinklą SIUNTOS24 diegia bendrovės „Kautra“ valdoma įmonė „Baltic Post“ kartu su Lietuvos paštu.

Šaltinis UAB „Baltic Post“