Bendrovė "Nord Stream" pranešė, kad sėkmingai užbaigė sudėtingą tarptautinę logistikos programą. Ši programa buvo įvertinta apdovanojimais už savo "žalumą", nes užtikrino, kad į dujotiekį tiesiančius laivus vamzdžiai būtų pristatomi efektyviai ir aplinkai draugišku būdu. Iš viso į tiesimo laivus buvo pergabenta apie 200 tūkst. betonu padengtų vamzdžių, kurių kiekvienas sveria 24 tonas. Šie vamzdžiai sudaro dviejų lygiagrečių linijų "Nord Stream" vamzdyną, esantį Baltijos jūros dugne.
Po 12 tonų sveriantys vamzdžiai buvo gaminami Vokietijoje (jų čia pagaminta 140 tūkst.), Rusijoje (50 tūkst.) ir Japonijoje (10 tūkst.). Iš šių šalių jie buvo plukdomi į vieną iš dviejų gamyklų Baltijos jūros pakrantėje. Jose vamzdžiai buvo padengiami betonu ir pasunkėdavo dukart – taip užtikrinama, kad jūros dugne vamzdynas būtų stabilus ir saugus.
Pagrindiniu "Nord Stream" aplinkai draugiškos logistikos koncepcijos elementu buvo penki strategiškai patogiausiose vietose įkurti logistikos centrai: dvi gamyklos, kuriose vamzdžiai buvo dengiami betonu (Kotkoje, Suomijoje ir Mukrane, Vokietijoje) bei trys sandėliavimo centrai (Hanko, Suomijoje, Slite bei Karlskronoje, Švedijoje). Kiekvienas iš šių centrų nuo dujotiekio yra nutolęs ne didesniu nei 100 jūrmylių atstumu, todėl vamzdžius gabenančios baržos galėjo priplaukti iki tiesimo laivų ir sugrįžti atgal į uostą per vieną dieną.
Praėjusią savaitę paskutiniai vamzdžiai buvo perplukdyti iš Švedijos uosto Slito į tiesimo laivą "Castoro Sei". Likę vamzdžiai buvo parplukdyti į Vokietijos uostą Mukraną, o iš čia nedidelis jų kiekis bus pergabentas į Lubminą. Šie likę vamzdžiai bus sandėliuojami, kad galėtų būti panaudoti, jeigu to prireiktų per artimiausius 50 metų eksploatuojant dujotiekį.
"Tai buvo didelis iššūkis – užtikrinti tūkstančių vamzdžių, kurie visi kartu sveria daugiau nei 4,6 mln. tonų, gamybos kokybę ir laiku patiekti juos į tiesimo laivus. Su šiuo darbu puikiai susitvarkė mūsų partneriai "EUPEC", padengę vamzdžius betonu ir organizavę projekto logistiką, taip pat Suomijos, Švedijos ir Vokietijos uostai bei krovimo kompanijos, transportavimo bendrovės, – sakė "Nord Stream" projekto direktorius Henningas Kothe. – Sėkmingai įgyvendindami logistikos sprendimus užtikrinome, kad dujotiekio tiesimo darbai vyktų sklandžiai – jis netgi nutiestas keliomis savaitėmis anksčiau, nei planavome".
Bendrovė "Nord Stream", priėmusi sprendimą specialiai projektui pastatyti betonavimo gamyklas, o ne naudoti esamas, tačiau atokesnes, leido bendrovei ir sumažinti taršą, ir sutaupyti: išmesta 200 tūkst. tonų mažiau anglies dvideginio, o vamzdžių transportavimui sutaupyta 60 mln. eurų (207 mln. litų). Projekto metu taip pat stengtasi maksimaliai sumažinti teršalų išskyrimą – 96 proc. visų pergabenimų atlikta traukiniais ar laivais.
"Mūsų logistikos programa leido lanksčiai reaguoti į besikeičiančias sąlygas, kurias lėmė tai, jog vamzdyną tiesė trys laivai arba gamtinės sąlygos. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį iš maždaug 20 tūkst. valandų, tik 24 valandas negalėjome tiekti vamzdžių. Tai nutiko itin šaltą 2010-2011 m. žiemos periodą", – sakė "Nord Stream" technikos direktorius Werneris Rottas.
Iš viso projekto išlaidos žaliavoms ir betonavimo darbams bei logistikai sudarė apie 650 mln. eurų (2,24 mlrd. litų), iš kurių 100 mln. eurų (345 mln. litų) buvo investuota į infrastruktūros logistikai ir betonavimo darbams sukūrimą. Šios investicijos turėjo teigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį verslo plėtrai bei darbo rinkai visose penkiose vietose.
Integrity PR
