2012 m. kovo 9 d. (penktadienį) 11.00 valandą LR Vyriausybės rūmuose vykusiame iškilmingame renginyje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo įteiktas Lietuvos eksporto prizas, kurį atsiėmė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Uosto direkcija jau antrą kartą per savo veiklos laikotarpį yra pagerbiama ir apdovanojama Lietuvos eksporto prizu.
Uosto direkcijai 2011-ieji buvo įspūdingiausi per visą uosto istoriją. Už veiklą ir darbo rezultatus jai įteiktas Lietuvos eksporto prizas.Šie kasmetiniai apdovanojimai, kuriuos įsteigė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacija, yra teikiami kompanijoms, gaminančioms eksporto gaminius, teikiančioms eksporto paslaugas bei skatinančioms lietuviškų prekių, paslaugų pardavimą užsienyje.
Sėkmingai investavęs į įvairius projektus, 2011 metais uostas pasiekė daugiau nei 15 naujų krovos, pelno bei aptarnautų laivų dydžių rekordų, taip pat įgyvendino rekordinę investicijų programą – į uosto infrastruktūrą buvo investuota 144 mln. Lt suma.
Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas labai pasikeitė – buvo pabaigta uosto įplaukos rekonstrukcija, prailginti šiaurinis ir pietinis molai, akvatorija išgilinta iki 14,5 m, o tai leidžia priimti ir aptarnauti didelės gramzdos laivus. Šie veiksniai ypač padidino uosto konkurencingumą, jis tapo svarbiu eksporto ir importo tašku, patraukliu ir stambiausioms Lietuvos įmonėms, norinčioms gabenti krovinius dideliais kiekiais ir pigiau. Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas vertė ir verčia aktyviai svarstyti ir realizuoti tolimesnės uosto plėtros planus. Dirbama, kad uostas ir toliau gerintų savo veiklos rezultatus, sumaniai įgyvendindamas įvairius infrastruktūros gerinimo projektus. Uosto direkcija 2012-aisiais planuoja investuoti apie 250 mln. litų – tai didžiausia kada nors Klaipėdos uoste per metus investuota suma.
Klaipėdos uostas yra svarbus ne tik miesto ar regiono, tačiau ir visos šalies ekonomikai. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų, o Klaipėdos uoste bei su Klaipėdos uosto veikla susijusiose įmonėse yra sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.
Šiek tiek statistikos duomenų
2011 metais per Klaipėdos uostą eksportuota 28,0 mln. t (+18,7 proc. palyginti su 2010 m.) įvairių krovinių, iš kurių 13,6 mln. t (+7,3 proc.) buvo Lietuvoje pagaminti kroviniai, o 14,4 mln. t (+32,0 proc.) – tranzitiniai kroviniai.
Pagal krovinius daugiausiai 2011 m. eksportuota trąšų (didžioji dalis į Braziliją), iš viso 10,87 mln. t (+32,9 proc. palyginti su 2010 m.) Didžiausia dalis eksporto pagal šalis keliavo į Olandiją (didžioji dalis – naftos produktai), į kurią 2011 m. iš viso eksportuota 5,60 mln. t (+67,7 proc. palyginti su 2010 m.)
Pirmą kartą Lietuvos eksporto prizu Uosto direkcija buvo apdovanota 2004 metais.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Susisiekimo ministerija išrinko geriausias Lietuvos vairavimo mokyklas. Antrus metus iš eilės vykstančio konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į vairavimo mokyklų darbo kokybę, skatinti žmones mokytis vairuoti geriausiai dirbančiose įmonėse.
Geriausios Lietuvoje vairavimo mokyklos titulas atiteko Kaune veikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „ARV – Auto“. Pernai valstybinius egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių. Teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 87,4 proc., praktikos egzaminą – kiek daugiau nei 45 proc. Ši mokykla 2010 m. buvo pripažinta geriausia Kauno regione.
Vilniaus regione 2011 m. geriausia mokykla pripažinta „LDV UNIO“, Alytaus regione – Alytaus autoklubo įmonė, Panevėžio – I. Žeberienės įmonė, Utenos – Bareikio vairavimo mokykla, Marijampolės – „Vairuva“, Šiaulių – „Esma“, Klaipėdos – „Kerulis ir partneriai“ ir Tauragės – „ARVAIRA“. Telšių regione dėl prastesnių praktinio vairavimo egzaminų rezultatų konkurse negalėjo dalyvauti nė viena mokykla.
„Praėjusių metų patirtis parodė, kad tokie apdovanojimai yra svarbūs ir reikalingi. Vairavimo mokykloms tai gera motyvacija skirti daugiau dėmesio savo paslaugų kokybei, o norintiems išmokti vairuoti – gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Atrenkant geriausias vairavimo mokyklas daugiausiai buvo atsižvelgiama į tai, kiek praėjusiais metais jos paruošė mokinių ir kaip jiems sekėsi laikyti valstybinius vairavimo egzaminus „Regitroje“. Taip pat vertinta, ar vairavimo mokykla teikia nuotolinio kelių eismo taisyklių mokymosi paslaugas, ar turi reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, vertintas ir mokymui skirtų automobilių amžius.
Siekdama pagerinti pradedančiųjų vairuotojų, kurie sukelia nemažai avarijų, paruošimą šiais metais valstybė padidino kokybinius reikalavimus vairuotojų rengimui. Įvesti papildomi saugikliai, kurie apribotų kai kurioms mokykloms galimybes mokymus vykdyti aplaidžiai. Didžiausia naujove tapo ir kitose ES šalyse populiarėjantis reikalavimas mokyklose filmuoti praktinio vairavimo egzaminą. Tai papildoma galimybė mokiniams geriau suprasti savo klaidas, o valstybė turės galimybę patikrinti, ar prastai „Regitroje“ pasirodęs mokinys iš tiesų laikė mokyklinį egzaminą.
„Regitros“ duomenimis, pernai iš pirmo karto B kategorijos valstybinį praktinį vairavimo egzaminą išlaikė 39,4 proc. (2010 m. – 37,5 proc.). Tai kur kas prastesni rezultatai nei ES vidurkis, kur praktinį egzaminą iš pirmo karto išlaiko 60–65 proc. pradedančiųjų vairuotojų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 350 vairavimo mokyklų, vairuoti kelių transporto priemones moko apie 1700 vairavimo instruktorių.
Šaltinis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Uosto direkcija, atsižvelgdama į daugkartinius uosto kapitono perspėjimus bei reikalavimus sudaryti sąlygas saugiai laivybai Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, kurių buvusi deviacijos įrenginio savininkė nevykdė, 2012 m. kovo 7 d. ėmėsi priemonių šiam įrenginiui pašalinti.
„Vykdydami 2012 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 126, atlikome šio daikto teisinę registraciją ir šiuo metu įrenginį šaliname iš akvatorijos“, - teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012 m. vasario mėnesį Bendrovė į terminalo talpyklas perkrovė 582 tūkst. tonų naftos produktų, 5 proc. mažiau nei 2011 m. vasario mėn. (614 tūkst. tonų).
Bendrovės preliminarios pajamos 2012 m. vasario mėnesį buvo 11,8 mln. litų (3,4 mln. eurų) - 3 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat Bendrovės preliminarios pajamos per 2012 m. du mėnesius išaugo iki 24 mln. litų (7 mln. eurų) – 2 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį (2011 m. dviejų mėnesių – 23,6 mln. litų (6,8 mln. eurų)).
AB Klaipėdos nafta
AB „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė sprendimą nutraukti viešuosius atvirus konkursus dėl antrųjų kelių rangos darbų ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai. Konkursai nutraukti atmetus visų tiekėjų pasiūlymus dėl gerokai per didelių kainų.
Bendrovė atliko rinkos kainų tyrimą – palygino suprojektuotų ir patvirtintų techninių projektų skaičiuojamąsias statybos kainas su konkursų dalyvių pasiūlytomis. Atliekant ekonominį pasiūlymų vertinimą buvo atsižvelgta ir į šiuo metu geležinkelių statybos projektų rangovų vykdomų darbų kainas bei Statistikos departamento skelbiamą statybos darbų sąnaudų padidėjimą.
Įvertinus konkursų dalyvių pateiktus pasiūlymus nustatyta, kad mažiausios pasiūlymų kainos gerokai viršija planuotų pirkimų vertę. Atskirose pirkimų dalyse kainų skirtumai itin akivaizdūs: žemės darbų kainos didesnės beveik du kartus, o signalizacijos ir automatikos įrengimo – net iki keturių kartų.
Nutraukusi konkursus AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja nedelsiant pradėti pirkimo procedūras dėl pakartotinių projektų rangos darbų pirkimo. Informaciją apie pakartotinius konkursus planuojama paskelbti dar šio mėnesio pabaigoje, o nugalėtojus nustatyti iki rugpjūčio mėnesio. Jau šiandien, kovo 7 dieną, AB „Lietuvos geležinkeliai“ išsiuntė informaciją apie pakartotinai planuojamus skelbti konkursus bei kvietimus juose dalyvauti daugiau nei 30 įmonių.
Nutiesus antruosius kelius IXB transporto koridoriaus geležinkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai iki 120 kilometrų per valandą greičiu, padidės traukinių eismo intensyvumas. Antrųjų kelių projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis.
Techninio geležinkelių infrastruktūros lygio pakėlimas yra vienas iš pagrindinių integracijos į Europos Sąjungos transporto tinklus užtikrinimo prioritetų, todėl labai apmaudu, kad viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių rangovų godumas bei neadekvatus noras pasipelnyti verčia nutraukti pirkimo procedūras. Dėl to gaištamas laikas bei nesukuriamos papildomos darbo vietos, vilkinami Lietuvai ir visam regionui ypatingai svarbūs projektai, leisiantys užtikrinti aukštesnės kokybės transporto paslaugas tiek ekspeditoriams ir siuntėjams, tiek keleiviams.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia rangovus aktyviai dalyvauti skelbiamuose atviruose rangos darbų konkursuose, kurių šiemet numatoma apie 10, tačiau realiai pasverti savo galimybes darbų kainos ir kokybės atžvilgiu. Bendrovė oficialiai pareiškia, kad ir ateityje susidūrusi su per didelėmis ir nepagrįstomis konkursų dalyvių pasiūlymų kainomis sieks nutraukti visas pirkimo procedūras.
Šaltinis AB „Lietuvos geležinkeliai“
2012-03-07
Oro bendrovė „airBaltic“ šiandien paskelbė verslo keitimo planą, kuriuo sieks sugrąžinti oro bendrovės pelningumą ir užtikrinti tvarią plėtrą ateityje.
„Pastaruosius kelerius metus „airBaltic“ pasiekė beprecedentį augimą, leidusį Rygai tapti vieninteliu funkcionuojančiu oro tranzito centru Baltijos regione. Tačiau tai oro bendrovei atsiliepė finansiškai. Šiuo metu „airBaltic“ finansinė situacija stabilizuota. Mes susitelkėme ties verslo pakeitimais ir mūsų tikslas per ateinančius penkerius metus pasiekti 330 milijonų latų augimą, o pelningumą susigrąžinti 2014-aisiais“, – teigė „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Naujasis verslo planas „airBaltic ReShape“ („airBaltic“ keitimasis) apibrėžia vežėjo būsimą plėtrą, įskaitant lėktuvų parko modernizavimą, išlaidų optimizavimą, veiklos efektyvumą, pajamų didinimą ir skrydžių tinklo pagerinimus. Įgyvendindama naują planą, „airBaltic“ per 2012-2016 metus ketina pasiekti 330 milijonų latų (apie 1,632 mlrd. litų) augimą.
Oro bendrovė lėktuvų parką atnaujins siekdama skrydžius vykdyti dviejų tipų lėktuvais: „Bombardier Q400 Next Gen“ regioniniams skrydžiams ir „Airbus 319“ arba „Boeing 737 New Generation“. Modernizuotas lėktuvų parkas leis „airBaltic“ veikti efektyviau, išlaikyti dėmesį prieinamų kainų pasiūlai ir padidinti reisų skaičių paklausioms kryptims.
„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
Šaltinis „airBaltic“
Valstybė nacionalizavo Klaipėdos uosto teritorijoje esantį ir uosto plėtrai trukdantį privatiems asmenims priklausantį hidrotechninį deviacijos įrenginį. Nuo vakar dienos įrenginys Registrų centre įregistruotas kaip valstybės nuosavybė.
Įrenginys buvo nacionalizuotas Vyriausybės sprendimu. Susisiekimo ministerijos nuomone, prieš dešimt metų privačių asmenų už simbolinę kainą įsigytas įrenginys yra nereikalingas, nenaudojamas ir trukdo uosto plėtrai.
„Matydami, kad šiuo metu vykstantis teismo procesas, kuriame aiškinamasi, ar įrenginio savininkai jį įsigijo teisėtai, gali ilgai užtrukti ir labai panašu, kad jis tyčia vilkinamas, nutarėme imtis ryžtingų veiksmų – paimti įrenginį visuomenės poreikiams“, – nacionalizavimo priežastį aiškino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kompensaciją už turėtą turtą buvę įrenginio savininkai gaus tik tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad jie jį įsigijo teisėtai.
Dabartinę įrenginio vertę vertino uosto samdyti nepriklausomi ekspertai. Kompensacijai rezervuota 12 tūkst. litų.
2002 metais Laivybos paslaugų centro už 100 litų parduotas įrenginys atiteko tuomečio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės skyriaus vadovo, buvusio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio patarėjo Sauliaus Trečekausko žmonai Aurelijai Trečekauskienei.
LR susisiekimo ministerijos informacija
Vakar Klaipėdos teritorinės muitinės kinologai, atlikdami siuntų tikrinimą AB „Lietuvos paštas“ Šiaulių regiono paskirstymo skyriuje, šiauliečio G. D. siunčiamoje į Belgiją privačiam asmeniui siuntoje rado 11 vnt., kaip įtariama, sidabrinių antikvarinių XVII a. pirmos pusės monetų. Kadangi monetos buvo siunčiamos pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisykles ir Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašą, pareigūnai šias monetas sulaikė. Sulaikytų monetų vertė – 4000 Lt.
Muitinė primena, kad draudimai siųsti paštu tam tikras prekes yra nustatyti Pasaulinės pašto konvencijos 15 straipsniu, o tam tikrų prekių siuntimo tvarka nustatyta šios konvencijos 16 straipsniu. Todėl siunčiant pašto siuntas reikia pasidomėti siuntimo tvarkomis bei laikytis jų reikalavimų. Informacija apie pašto siuntas skelbiama ir Lietuvos muitinės tinklalapyje adresu www.cust.lt.
Šaltinis Klaipėdos teritorinė muitinė
2012-03-07
2012 m. kovo 6 d. tarp (savininko) Uosto direkcijos ir (nuomininko) AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos pasirašyta ir užregistruota vilkiko STUMBRAS nuomos sutartis 2 metams su teise pratęsti nuomą dar tokiam pačiam laikotarpiui.
Šia sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 75 100,00 įskaitant PVM per mėnesį.
Nuomos terminas nustatytas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2014 m. kovo 9 d. (su teise pratęsti dar 2 metams).
Remdamasis šia nuomos sutartimi nuomininkas vilkiką STUMBRAS naudos tik darbui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Baltijos jūros pakrantėje, ne daugiau kaip 20 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto. Taip pat, esant uosto kapitono nurodymui, vilkikas STUMBRAS privalės dalyvauti avariniuose, gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbuose bei mokymuose, panaudodamas visas gelbėjimo priemones.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012-03-05
Šių metų pradžioje Algio Žikevičiaus Saugaus vaiko mokykla ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba paskelbė rašinio „Laiškas vairuotojui" konkursą. Jame dalyvavo Kauno mokyklų 7-8 klasių moksleiviai, kurie atsiuntė 43 rašinius.
Komisija atrinko septynis geriausius rašinius, kuriuose vaikai ir dėkojo rūpestingiems vairuotojams, ir priekaištavo neatsakingiesiems.
Konkurso dalyviai buvo apdovanoti policijos garbės raštais ir UAB „Autrolis" dovanota smagia atrakcija - galimybe pasivažinėti miesto gatvėmis specialiai pramogoms perdarytu „Linksmuoju troleibusu".
Konkurse nugalėjo Gediminas Morkūnas, VšĮ Kauno „Vyturio" katalikiškos vidurinės mokyklos aštuntokas.
„Laiškas vairuotojui"
„Gerbiamas vairuotojau, Jūsų vardo nežinau, bet šiuo laišku noriu išreikšti padėką bei papasakoti Jums savo (ir Jūsų?) istoriją.
Ėjau takeliu iš mokyklos ir nešiau mamai ir tėčiui gerą žinią: jų sūnus (aš) - respublikinio konkurso pirmosios vietos laimėtojas. Neslėpsiu, didžiavausi. Beniūniuodamas priėjau perėją, kuria einu kiekvieną dieną nuo pat septynerių. Kelias buvo neįtikimai slidus. Apsidairiau? Ne. Juk tai išskirtinė diena, nieko blogo negali nutikti. Išdidus buvau: kas man tos mašinos. Drąsiai kirtau gatvę. Išlaikydamas pusiausvyrą ant slidaus ledo, ryžtingai drožiau pirmyn.
Perėjos vidurys. Cypimas, kurį mano ausys ir protas atpažino kaip stabdžių garsą. Atsisukau, o ten Jūs, vairuotojau, bandantis suvaldyti nesuvaldomą mašiną. Pajutau panišką baimę, automobiliui artėjant prie manęs. Dešimt... devyni... aštuoni metrai. Atstumas nenumaldomai trumpėjo. Septyni... šeši... penki... Suakmenėjau, balsas įstrigo gerklėje, tik mintyse tuksėjo: „Prašau, vairuotojau, sustokit, labai prašau, sustokit, juk tokia graži diena". Keturi...trys...du: „Vairuotojau, aš noriu gyventi..."
Užsimerkiau nesitikėdamas ir tikėdamasis stebuklo: vėl išgirdau cypiančius stabdžius. Vienas, vienas metras... Mašina sustojo, vos palietusi mano ranką. Smegenys atgijo. Ar atgijo? Nežinau. Tik pasiutusiu greičiu puoliau bėgti, bėgti namo, bėgti pas tėvus, ten, kur saugu.
Vėliau supratau, jog už tai, kad esu gyvas, už tai, kad džiaugiuosi kiekviena diena, turiu būti dėkingas Jums, o aš taip bailiai pabėgau net nepadėkojęs. Todėl ir rašau šį laišką. Iš visos širdies sakau Jums, nepažįstamam, bet tokiam brangiam žmogui, ačiū ir atsiprašau, jog buvau toks neatsargus. Nežinau, kas Jūs, bet Jūs išgelbėjote man gyvybę. Ačiū."
Konkursą laimėjusių moksleivių laiškai pasieks vairuotojus - bendrovių „Kauno autobusai", „Autrolis" ir „Kautra" vadovai pažadėjo, kad laiškai iškabinti jų įmonėse.
Kauno aps. VPK informacija
2012-03-05
Prasidėjus pavasariui, pasibaigus šalčiams ir gausiam sniegui, eismo sąlygos keliuose vis rečiau tampa sudėtingomis, vis dažniau vykstame keliais, kurių dangos sausos. Tačiau vairuotojų prašome neatsipalaiduoti (ypač rytais daug kur būna slidu) ir išlikti keliuose budrius ir atidžius, nes pavasaris mėgsta iškrėsti vairuotojams nemalonių „pokštų“.
Vienas iš pavasario „pokštų“ – potvynis, kuris apsemia ne tik pievas, bet ir kelius, dėl to nutrūksta eismas. Apsemtais keliais lengvųjų automobilių eismas yra draudžiamas, kai vandens gylis pasiekia daugiau kaip 20 cm, o vandens gyliui pakilus iki 40 cm draudžiamas visų automobilių eismas.
Vakarinėje Lietuvos dalyje (Nemuno žemupyje) jau gruodžio mėnesį buvo apsemtų rajoninių kelių ruožų, kuriais eismas buvo draudžiamas. Atėjus pavasariui dėl apsemtų kelių ruožų eismas draudžiamas jau penkiolikos rajoninių kelių ruožuose, kurių bendras ilgis sudaro 23,1 km. Eismas kreipiamas vietiniais keliais.
Savaitgalį vanduo pradėjo semti ir krašto kelią Nr. 206 Šilutė–Rusnė nuo 6,32 iki 6,71 km, čia vandens gylis siekia 6 cm ir eismas dar leidžiamas. Kai vandens gylis šiame kelyje pasieks 20 cm, gyventojai (keleiviai) ir jų lengvosios transporto priemonės per užlietą ruožą bus keliamos specialiomis VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ transporto priemonėmis nuo 6.00 iki 22.00 val. Kitu laiku transporto priemonės bus keliamos tik esant būtinybei (ligos, gimdymo, sunkaus nelaimingo atsitikimo ir pan. atvejais) paskambinus informaciniame stende nurodytu telefono numeriu. Transporto priemonių perkėlimas nutraukiamas, kai užliejamo kelio ruožo vandens gylis yra daugiau kaip 80 cm arba atsiranda kitų sąlygų (ledonešis ir kita).
Išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose, kokie konkrečiai kelių ruožai apsemti ir kaip keičiasi vandens gylis apsemtuose ruožuose galite rasti svetainės eismoinfo.lt skyriuje – Eismo sąlygos.
O visų vairuotojų dar kartą prašome nesidžiaugti iš pirmo žvilgsnio atrodančiomis puikiomis eismo sąlygomis, o prisiminti, kad pavasaris yra pats permainingiausias metų laikas. Ką tik švietusią saulę gali keisti krituliai, o ką tik buvusią sausą kelio dangą – slidus ruožas, o gal net ir apsemtas, kuriuo eismas draudžiamas.
LAKD inf.
Vienas iš pavasario „pokštų“ – potvynis, kuris apsemia ne tik pievas, bet ir kelius, dėl to nutrūksta eismas. Apsemtais keliais lengvųjų automobilių eismas yra draudžiamas, kai vandens gylis pasiekia daugiau kaip 20 cm, o vandens gyliui pakilus iki 40 cm draudžiamas visų automobilių eismas.
Vakarinėje Lietuvos dalyje (Nemuno žemupyje) jau gruodžio mėnesį buvo apsemtų rajoninių kelių ruožų, kuriais eismas buvo draudžiamas. Atėjus pavasariui dėl apsemtų kelių ruožų eismas draudžiamas jau penkiolikos rajoninių kelių ruožuose, kurių bendras ilgis sudaro 23,1 km. Eismas kreipiamas vietiniais keliais.
Savaitgalį vanduo pradėjo semti ir krašto kelią Nr. 206 Šilutė–Rusnė nuo 6,32 iki 6,71 km, čia vandens gylis siekia 6 cm ir eismas dar leidžiamas. Kai vandens gylis šiame kelyje pasieks 20 cm, gyventojai (keleiviai) ir jų lengvosios transporto priemonės per užlietą ruožą bus keliamos specialiomis VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ transporto priemonėmis nuo 6.00 iki 22.00 val. Kitu laiku transporto priemonės bus keliamos tik esant būtinybei (ligos, gimdymo, sunkaus nelaimingo atsitikimo ir pan. atvejais) paskambinus informaciniame stende nurodytu telefono numeriu. Transporto priemonių perkėlimas nutraukiamas, kai užliejamo kelio ruožo vandens gylis yra daugiau kaip 80 cm arba atsiranda kitų sąlygų (ledonešis ir kita).
Išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose, kokie konkrečiai kelių ruožai apsemti ir kaip keičiasi vandens gylis apsemtuose ruožuose galite rasti svetainės eismoinfo.lt skyriuje – Eismo sąlygos.
O visų vairuotojų dar kartą prašome nesidžiaugti iš pirmo žvilgsnio atrodančiomis puikiomis eismo sąlygomis, o prisiminti, kad pavasaris yra pats permainingiausias metų laikas. Ką tik švietusią saulę gali keisti krituliai, o ką tik buvusią sausą kelio dangą – slidus ruožas, o gal net ir apsemtas, kuriuo eismas draudžiamas.
LAKD inf.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) šią žiemą baigė puikiu rezultatu: vasario mėnesį keleivių skaičius augo net 70,29 proc. palyginti su praeitų metų vasariu.
Vasario mėnesį keleivių skaičius siekė 120,9 tūkst., buvo įvykdyti 2080 skrydžių, kurie augo 18,9 proc. Vasarį daugiau nei praėjusį mėnesį keleivių skrido į šiuos miestus: Briuselį, Maskvą, Kijevą, Kopenhagą, Varšuvą ir Taliną. Aviakompanijos „AirBaltic“, „Lufthansa“, „Finnair“, „Scandinavian Airlines“, „Wizzair“ ir „Ryanair“ paskutinį žiemos mėnesį pervežė daugiausiai keleivių.
Gruodžio – vasario mėnesiais išvystytas 67,5 proc. augimo tempas. 2012 m. sausį aptarnauta 129,3 tūkst. keleivių, net 66,08 proc. viršytas 2011 m. sausio mėnesio rezultatas, o 2011 m. gruodį – 135 tūkst. ir lyginant su 2010 metų srautu rezultatas buvo geresnis 66,25 proc. Remiantis Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Vilniaus oro uostas gruodžio mėnesį užėmė 3-ą vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp Europos oro uostų, o sausį – 4-tą.
Nuo kovo 25 d. prasideda aviacinės vasaros sezonas, kuris Vilniaus oro uostą sujungs su 29 Europos miestais ir 37 oro uostais. Prie 17 šiai dienai reguliariais reisais skraidančių aviakompanijų prisijungs dvi Rusijos įmonės: „Aeroflot” ir „AK Bars Aero“, Islandijos kompanija „Iceland Express“ ir Izraelio - „Sun d'Or“.
Šaltinis Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Šį savaitgalį visoje šalyje dirbo gausios policijos kontrolės pajėgos, sudarytos iš specialios pareigūnų kontrolės grupės ir Policijos departamento pareigūnų.
Pagrindinis kontroliuojančių pareigūnų dėmesys buvo sutelktas į tarnybines ir asmenines transporto priemones vairuojančių pareigūnų kontrolę, taip pat buvo tikrinami ir policijos įstaigų darbuotojai, atliekami netikėti patikrinimai.
Nors šį savaitgalį neužfiksuota policijos pareigūnų pažeidimų, tačiau pareigūnų kontrolės grupė nustatė nemažai kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Iš viso patikrintos 583 transporto priemonės, nustatyti 53 KET pažeidimai. Reidų metu buvo patikrinta ir 40 policijos pareigūnų, dirbančių policijos įstaigose, ar vairuojančių asmenines transporto priemones, tačiau jokių pažeidimų neužfiksuota.
Nustatyta 11 kitų KET pažeidimų, 10 transporto priemonių, su neatlikta technine apžiūra, 8 - vairavę neapsidraudę, 7 - vairavę neprisisegę saugos diržų. Nustatyti 4 neblaivūs vairuotojai, 2 vairuotojams nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 2 vairuotojams - vidutinis. Telšių miesto centre sustabdytas ir į policijos komisariatą pristatytas 1 neblaivus asmuo, kuris vežė medžioklinį šautuvą ir šaudmenis.
Pareigūnų kontrolės grupė ir toliau tęsia darbą. Patikrinimai vyksta nuolat, ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
Šaltinis Policijos departamentas prie VRM
Šį savaitgalį visoje šalyje dirbs gausios policijos kontrolės pajėgos, sudarytos iš specialios pareigūnų kontrolės grupės ir Policijos departamento pareigūnų.
Pagrindinis kontroliuojančių pareigūnų dėmesys bus sutelktas į tarnybines ir asmenines transporto priemones vairuojančių pareigūnų kontrolę, taip pat bus tikrinami ir policijos įstaigų darbuotojai, atliekami netikėti patikrinimai.
Dar kartą primename, kad šalies policijos vadovybė netoleruos neblaivių pareigūnų daromų pažeidimų, vertins juos principingai ir priims vienašališką sprendimą - atleidimą iš tarnybos, nepaisant jokių darbuotojo nuopelnų praeityje.
Kviečiame ir pačius pareigūnus, ir šalies gyventojus netoleruoti matomų pareigūnų pažeidimų ir apie pastebėtus, ar žinomus atvejus nedelsiant informuoti Policijos departamentą pasitikėjimo tel. (8-5) 272 5372, arba bendruoju pagalbos tel. 112.
Šaltinis Policijos departamentas prie VRM
2012-03-02
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (vasario 24-kovo 1 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 39 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai, 44 sužeisti (tarp pastarųjų - 4 nepilnamečiai). Žuvo vairuotojas ir keleivis (abu jie - vyrai). Jų amžiaus vidurkis - 48-eri metai. Neblaivūs vairuotojai eismo įvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, pirminiais duomenimis, nesukėlė.
Šiais metais (iki kovo 2 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 44 žmonės, t. y. žuvo 11 eismo dalyvių daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų: 19 pėsčiųjų, 13 vairuotojų, 7 keleiviai, 4 dviračio vairuotojai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|