Paskutinį 2013 m. ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pasiekė penkių metų punktualumo rekordą. Spalį 91,7 proc. oro bendrovės skrydžių tikslą pasiekė nevėluodami arba vėluodami ne daugiau nei 15 minučių. Lapkritį tokių skrydžių buvo 96,2 proc., o gruodį – 93,2 procento.

Nuo vakar vakaro Kazachstane uždaryti regionų, kuriose nepalankios oro sąlygos, keliai.

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) praėjusiais metais perkrovė 12,40 mln. tonų krovinių, tai 8 procentais mažiau nei 2012 metais, kai krova siekė 13,46 mln. tonų. Planuojama, kad šiemet kompanijai ir uostui krovinių srautus užtikrins paskutinius 2 metus aktyviai vykdoma terminalų plėtra ir uosto infrastruktūros gerinimas.

Nepaisant gerėjančių verslo sąlygų Lietuvoje ir augančio tarptautinių bendrovių susidomėjimo galimybėmis investuoti šalyje, didžioji dalis užsienio investicijų tenka didiesiems šalies miestams. Pritraukti investicijų į mažesnes savivaldybes padėtų kryptingos pačių savivaldybių pastangos bei palankesnis vietos gyventojų požiūris į regione investuojančius verslininkus. Tokios pastabos skambėjo asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ surengtoje verslo ir žiniasklaidos atstovų diskusijoje „Užsienio investicijos Lietuvos regionuose ‒ galimybės, problemos, iššūkiai“.

2014 m. sausio 9 d. (ketvirtadienį) 11.00 val. Uosto direkcijoje (2 a. posėdžių salėje) posėdžiaus LR susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė tilto į Kuršių neriją statybos ir AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto alternatyvoms įvertinti. Darbo grupės pirmininkas – susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Vykstantys nuo Kauno link Klaipėdos prieš pat Jakų žiedą jau trečiadienį pamatys naujovę Lietuvos keliuose – kintamos informacijos greičio ribojimo ir įspėjamuosius kelio ženklus. Tai nuotoliniu būdu valdomi kelio ženklai, kurie galios Jakų žiede bei estakadoje vedančioje į Palangą.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga „IRU“ įvertino 63 valstybių kelių transporto srautus, kurie parodė, kad 2013 m. 0,4% padidėjo kelių transportu pervežtų krovinių tonų kiekis. „IRU“ taip pat pateikė savo prognozes šiems metams.

2013 m. gruodžio mėn. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ valdyba patvirtino strateginį bendrovės veiklos planą 2014-2016 metams, kuriame numatytas nuoseklus įmonės laivyno atnaujinimas, koncentruojantis į tikslinį „Handysize“ segmentą (17-25 tūkst. tonų tonažo laivus). Įgyvendinant patvirtintą strateginį veiklos planą, bus parduodami mažiausi bendrovės motorlaiviai, vietoj jų įsigyjant 1-2 didesnio tonažo laivus.

Krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksportas 2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., išaugo 28,9 proc., arba 300,2 mln. Lt, iki 1,34 mlrd. Lt. Nors labiausiai didėjusi rinka, kaip ir 2013 m. I ketv. bei II ketv. buvo Rusija, tačiau vis sparčiau auga ir šių paslaugų eksportas į Vakarų Europos šalis.

Praėjusių metų pabaigoje krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonių grupė „Arijus“ pelnė dar vieną svarbų įvertinimą – bendrovės veiklos kokybės politika viena iš nedaugelio Lietuvoje pripažinta atitinkanti SQAS sistemos reikalavimus. Saugos ir kokybės vertinimo sistema SQAS (angl.: Safety & Quality Assessment System) yra Europos chemijos pramonės asociacijos reikalavimai, sukurti specialiai logistikos paslaugų teikėjams.

Didžiausia pigių skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“* 2013 metais pervežė 12 proc. daugiau keleivių nei 2012 m. – 13,5 mln., o lėktuvų užpildymo koeficientas buvo vidutiniškai 86 proc. Šiais metais bendrovės lėktuvų parkas, kurį šiuo metu sudaro 45 „Airbus A320“ tipo lėktuvai, pasipildys 8 naujais „Airbus“ orlaiviais ir padidės iki 53. Naujieji lėktuvai aptarnaus augantį kompanijos bazių tinklą, įskaitant ir neseniai paskelbtas dar dvi bazes Lvove (Ukraina) ir Krajovoje (Rumunija). Artimiausiu metu kompanija plės veiklą ir Bukarešte, Budapešte, Skopjėje, Sofijoje, Varšuvoje ir Vilniuje.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) nuolat budi ir yra pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei teršimo incidentų likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.

2013 m. Lietuvos geologijos tarnyba atliko Lietuvos gruntinio vandens pasipildymo tyrimus. Paaiškėjo, kad Lietuvos plote gruntinio vandens atsargos kasmet pasipildo maždaug 5788 mln. kubinių metrų (arba 5,788 kub. km) atsargomis. Tai reiškia, kad gruntinio vandens vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka 91067 kubinių metrų papildomų atsargų per metus. Tai sudaro beveik 13 proc. vidutinio metinio kritulių kiekio.

2013 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos uoste perkrautas didžiausias 2013 metais biriųjų ir suverstinių krovinių kiekis – 1 374,4 tūkst. t: tai 10,6 proc. arba 132 tūkst. t daugiau nei 2012 metų gruodį. Tokiam augimui didžiausią įtaką turėjo rekordinė 2013 metais natūralių ir cheminių trąšų mėnesio krova: gruodį berta 761 tūkst. t, tai 28 proc. arba 166,5 tūkst. t daugiau nei 2012 m. paskutinį mėnesį.

Nuo šių metų pradžios Rusijoje įsigaliojo reikalavimas, kad į šalį įvežamos transporto priemonės atitiktų „Euro 5“ standartą.