Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje Rygoje šiandien pristatydamas Lietuvos tikslus ir lūkesčius dėl projekto „Rail Baltica“ antrojo etapo, pabrėžė: „Mums labai svarbi tolesnė projekto plėtra“.

„Projektas „Rail Baltica“ yra didžiausias ir brangiausias transporto infrastruktūros projektas per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Nėra abejonių, kad šis projektas turės ilgalaikį ekonominį, socialinį, strateginį ir finansinį poveikį mūsų valstybei ateityje, tad Lietuvai jis buvo ir yra prioritetinis“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Trumpai apžvelgęs projekto „Rail Baltica“ atsiradimą, pirmąjį jo etapą, numatomą baigti 2015 m. pabaigoje, Susisiekimo ministras akcentavo Lietuvos tikslus ir lūkesčius, susijusius su antruoju projekto „Rail Baltica“ etapu.

Lietuva siekia, kad naujoji greitoji europinė vėžė per šalies teritoriją driektųsi valstybei ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu. Vienas svarbiausių projekto klausimų – Vilniaus integravimas į „Rail Baltica“: šiame regione sukuriama didžioji Lietuvos BVP dalis – net 40 proc.

„Vilniaus integravimas į projektą pirmiausia svarbus Lietuvai, atsižvelgiant į mūsų šalies ekonominius interesus, tačiau, esu tikras, kad būtent trijų Baltijos šalių sostinių sujungimas bus naudingas visam projektui“,  – pabrėžė ministras R. Sinkevičius.

Dar vienas jautrus Lietuvai klausimas yra susijęs su kaimynine Lenkija, iki 2020 m. neplanuojančia modernizuoti „Rail Baltica“ infrastruktūros, kad būtų galima važiuoti 240 km/h greičiu nuo Varšuvos iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos.

Tad abejojama, ar tikslinga lygiagrečiai tiesti antrąją europinio standarto geležinkelio liniją nuo Kauno Lenkijos link. Tačiau tai nereiškia, kad tolimesnėje perspektyvoje Lietuva nenorėtų turėti greitesnio geležinkelio iki Lenkijos ir galimybės pasiekti Varšuvą vos per kelias valandas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija