Konferencija 2011

Tarptautinė konferencija
"Baltijos jūra – vartai į Euraziją"

 

Klaipėdos universiteto miestelis, „Aula Magna“
H. Manto g. 84, Klaipėda, Lietuva
2011 m. birželio 15-16 d.


Verslo, mokslo ir meno sinergija – tokia  nestandartine idėja tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA sudomino partnerius ir sulaukė palaikymo iš Lietuvos ir Kazachstano valdžios institucijų.

Birželio mėnesį vykusioje konferencijoje „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“ Lietuvos Respublikos premjero patarėjas Algirdas Šakalys perskaitė oficialų LR Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimą tarptautinio renginio dalyviams ir padėką organizatoriams.



Siekis – stiprinti ekonominius, kultūrinius, socialinius ryšius tarp Europos ir Azijos

Jau tradiciniu tapęs tarptautinis renginys, kuriame įteikiami žurnalo JŪRA MOPE SEA apdovanojimai „Vėjų rožė“, sukviečiantis Europos ir Azijos politikus, jūros verslo, transporto ir logistikos profesionalus bei šios srities mokslo atstovus, šiemet į verslo aplinką įsuko ir menininkus.

Idėjai surengti konferenciją, kurioje aktualias transporto problemas analizuotų politikai, verslininkai ir mokslininkai, kur būtų įteikti tarptautiniai apdovanojimai už efektyviausius, inovatyviausius verslo ir mokslo projektus, o meninės interpretacijos suteiktų įkvėpimo ir žadintų verslo bei mokslo kūrybos galias, pritarė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO) šiemet vadovaujančios Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos, Kazachstano ambasada Lietuvoje, Kazachstano garbės konsulatas, Lietuvos verslo, mokslo ir meno struktūros.

Įgyvendinti nestandartinį sumanymą susibūrė dvylika skirtingą patirtį ir žinias turinčių subjektų: Lietuvos užsienio reikalų ir susisiekimo ministerijos, Kazachstano ambasada Lietuvoje, Kazachstano garbės konsulatas Klaipėdoje, tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, logistikos kompanijos „TL Nika Group“ ir VPA Logistics“, asociacija „Baltijos slėnis“, tarptautinis fondas „ VIV Lygios galimybės visiems“ ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras. Renginio būtinumą suprato ir jo mecenatu sutiko būti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

Organizatoriai iškėlė ambicingą užduotį – gaivinti ir skatinti ekonominį mokslinį ir socialinį kultūrinį bendradarbiavimą tarp Europos ir Azijos, suartinti Eurazijos regione gyvenančias tautas ir nacijas.

Birželio mėnesį įvykusi tarptautinė konferencija „Baltijos jūra – vartai į Euraziją“, tarptautinė Lietuvos ir Kazachstano menininkų paroda, Kazachstano kino dienos ir tarptautiniai žurnalo JŪRA MOPE SEA apdovanojimai „Vėjų rožė“ sulaukė susidomėjimo ir buvo teigiamai įvertinti renginio dalyvių.


Bendra muitų erdvė suaktyvins tranzitą
Pagrindinė diskusijų tema – „Vakarų Europa-Pietryčių Azija: Šilko kelias ar jūros kelias?“ - išsirutuliojo į dvi kryptis: krovinių judėjimą lengvinančias politines priemones ir verslo praktiką. Pirmoji atskleista šviesiomis spalvomis, antroji - pasienio realijomis „papuoštais“ vaizdais.

Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Galymžanas Koišybajevas  tikisi, kad bendra muitų erdvė palengvins prekių judėjimo sąlygas, ir transporto koridorius Vakarų Kinija-Vakarų Europa taps patrauklesnis. O tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo prielaidų artimiausiais metais, kai šalis sukurs transporto infrastruktūrą, būsią labai daug.

„Ekonomika yra bendradarbiavimo pagrindas. Su Lietuva mus sieja gana glaudūs ryšiai. Lietuva  yra artimiausia partnerė ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Kazachstano potencialas didelis. Tai – transporto tranzitas ir žaliavų eksportas per Klaipėdos uostą, bendrų gamybos įmonių kūrimas Kazachstane, energetika. Kasmet renkasi ir reikalus į priekį stumia mūsų valstybių ekonominio bendradarbiavimo komisija“, - spaudos konferencijos metu, atsakydamas į žurnalistų klausimus, kalbėjo ambasadorius.


Kazachstanas sparčiai gerina transporto infrastruktūrą
Kazachstano transporto ir komunikacijų ministerijos atstovė Alija Murzalinova, savo pranešime pristatydama Kazachstano transporto politikos gaires, pabrėžė, kad artimiausią penkmetį į sausumos magistralių, aviacijos linijų ir Aktau uosto plėtrą bei transporto saugumo priemones numatyta investuoti 18 mlrd. JAV dolerių.

Kuriamo Šilko kelio koridoriaus trasa nuo Kinijos į Europą apima 8445 kilometrus, iš jų 2787 kilometrai eina per Kazachstaną. Pernai šalyje nutiesta 400 kilometrų kelių, šiemet – 1000 kilometrų. Dabar, pasak A. Murzalinovos, tiesiama geležinkelio linija į Turkmėnistaną, statomas antras Kinijos sienos kirtimo postas. Magistralių tiesimo darbai šalyje leidžia steigti naujas įmones ir darbo vietas, stiprina paslaugų sektorių.

Tarptautinio fondo „ VIV Lygios galimybės visiems“ vadovas Valerijus Gulbas pristatė Amerikos logistikos centrų pavyzdžiu pagrįstą sausumos uosto idėją. Sausumos uosto įvaizdis remiasi kryžkelės motyvu - siekiama, kad kroviniai iš Kazachstano sklistų visomis kryptimis. Tam jau sudarytos tarptautinės ir nacionalinės prielaidos. Tikimasi, kad 2015 metais iki 35 mln. sąlyginių konteinerių padidėsiantis Kinijos prekybos srautas reikšmingą krovinių dalį iš vakarinio pakraščio nukreips per Kazachstaną.


Sienų pralaida – svarbiausia prekių judėjimo sąlyga
Kazachstano ekonomikos rūmų „Atameken“ ekspertas Chakimas Sabirovas, atstovaujantis verslo įmonėms, uždavė daug klausimų Lietuvos transportininkams dėl praktinių Klaipėdos uosto galimybių ir kaip svarbiausią tarptautinio prekių judėjimo sąlygą analizavo sienų pralaidumą. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Kazachstanas išnaudoja tik 15 proc. tranzito potencialo. Tačiau sausumos transportas tampa mobilesnis, o prekių gabenimas iš Pietryčių Azijos per Kazachstaną į Europą sutrumpėja nuo 35 parų plukdant jūra iki 10 parų vežant sausuma. Todėl 2015 metais, kai bus nutiesti keliai ir pastatyti pasienio postai, tranzitiniai gabenimai geležinkeliu turėtų padidėti 2 kartus, o automobilių transportu – iki 3 kartų. Pastaruoju metu kuriama bendra Kazachstano ir Kinijos informacinė sistema, į kurią norima įtraukti ir Rusiją, nes dabar silpnoji tranzito grandis – skirtingi dokumentai ir dėl jų susidarančios eilės pasienyje. Geležinkelio traukinių įforminimas užtrunka nuo 3 valandų iki 2 parų, tuo metu Jungtinių Tautų rekomendacija – 1 valanda.

„Mūsų vežėjų duomenimis, iki 40 proc. transportavimo laiko užima prastovos pasienyje. Atgabenti krovinį iš Kinijos į Kazachstaną, 3,5 tūkst. kilometrų, trunka 7 paras, iš Almatos į Klaipėdą, 5 tūkst. Kilometrų, 3,5 paros. Mes dar tik kuriame sienos kirtimo procedūras, važinėjame po pasaulį ir mokomės. Tačiau Kazachstanas yra vienintelė Vidurinės Azijos valstybė, prisidėjusi prie Europos sutarties dėl tarptautinių kombinuotų traukinių linijų, ir prastovas pasienyje siekia sutrumpinti iki 30 minučių“, - kalbėjo Ch. Sabirovas. Jis tvirtino savo akimis norįs pamatyti, kad Kenos geležinkelio stotyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos muitinės procedūra tiek ir trunka, kaip savo pranešime nurodė Lietuvos muitinės atstovas Šarūnas Avižienis.


Apie problemas – atvirai
Didelio susidomėjimo ir pritarimo sulaukė Vytauto Varasimavičiaus pranešimas. Jau 12 metų Kazachstano transporto rinkoje dirbantis verslininkas, logistikos kompanijos „TL Nika Group“ įkūrėjas, apžvelgdamas tranzito Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijomis kliūtis, buvo atviras ir negailėjo kritiškų žodžių.

„Galime girtis savo geru uostu, bet jei neskleidžiame apie jį informacijos, tada turime produktą, kurį slepiame po prekystaliu. Kai nuvažiuoji kur nors pas klientus ir kalbi apie Lietuvą, niekas nežino, kur yra Klaipėda, mano, kad tai – Ryga. Jeigu nerodysime pastangų, nieko ir negausime. Mūsų kompanija kas savaitę išsiunčia po 25 mašinas ir kiekvieną kartą patiriame nuotykių, kurie sukuriami dirbtinai ir kurių neįmanoma numatyti. Lietuvos pasienyje, – eilės, sulaikomas tiekimas, didėja sąnaudos, brangsta produkcija. Ar mes sau priešai?“ - retoriškai klausė bendrovės „TL Nika Group“ vadovas. Jo manymu, mes patys sukuriame pralaimėjimo konkurentams sąlygas – didėjant prekių apyvartai ją stabdome. Muitinėje atsitinka „įvairių stebuklų“, nors viskas esą daroma pagal įstatymus. Kartą muitinės tarnyba pusei paros pradangino krovinio dokumentus. Teko kreiptis pagalbos, bet nei policija, nei žiniasklaida incidentu nesusidomėjo. Apmaudu ir dėl to, kad Estija pasirašė sutartį su Kazachstanu dėl tranzito, o Lietuva – dar ne.


Galinga jėga – bendradarbiavimas
Tarptautinė asociacija „Rytų-Vakarų transporto koridorius“ (EWTC), vienijanti 16 valstybių ir 2000 kompanijų, baigia derinti krovinių judėjimo schemą ir yra gavusi šalių leidimus tranzitiniams kroviniams vežti į Kiniją. Jau spalį tikimasi paleisti šaudyklinį traukinį Klaipėda-Minskas-Maskva-Karaganda-Urumčis. Tačiau pripažįstama, kad sklandaus krovinių judėjimo galima tikėtis tik tuomet, kai į šią asociaciją įstos Rusija ir Kazachstanas.

Prie dvišalio Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo nesklandumų gali būti priskirtas ir sudėtingas oro susisiekimas. Skrendant iš Kazachstano į Vilnių kelyje tenka užtrukti apie 20 valandų, nes reikia persėsti Kijeve arba Rygoje.

Įvairiais abiejų šalių lygiais ne kartą svarstytas tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir Kazachstano klausimas, tačiau reikalas iš vietos nepajudėjo. Nors, atrodo, sąlygos šalių bendradarbiavimui šioje srityje kuo idealiausios. Netgi Kazachstanui opią aviakompanijų „juodųjų sąrašų“ problemą galima būtų spręsti bendromis pastangomis: Lietuvos aviacijos ekspertų konsultacijomis, Kazachstano aviatorių  kvalifikacijos kėlimu Lietuvos treniruoklių centre ar bendros aviacijos kompanijos įsteigimu.


Laikas kilti aukštyn
Apibendrindamas konferencijos rezultatus ir duodamas interviu Lietuvos radijui Kazachstano užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Askaras Kutykadamas pabrėžė, kad konferencijos dalyviai atvirai diskutavo tranzitinio transporto tarp Lietuvos ir Kazachstano klausimais. Tai leido geriau suprasti Lietuvos politiką šiuo klausimu.

„Mes supratome, kad tranzito klausimų sprendimas padės išspręsti ir kitus bendradarbiavimo tarp šalių klausimus. Tai turės įtakos kultūriniam ir ekonominiam bendradarbiavimui tarp mūsų draugiškai nusiteikusių šalių“, - sakė A. Kutykadamas.

Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas džiaugėsi galimybe konferencijos dalyviams apžiūrėti Klaipėdos uostą iš akvatorijos, pamatyti jo augimo perspektyvas.

„Konferencijoje buvo pateikta statistika, rodanti Kazachstano krovinių sumažėjimą Klaipėdos uoste. Mes manome, kad čia jau pasiektas dugnas ir dabar reikia kilti aukštyn. Aš tikiuosi, kad 200 tūkstančių tonų yra pats žemiausias rodiklis mūsų transporto santykių istorijoje. Po ekonominės krizės atsirado realių galimybių vėl suaktyvinti transporto srautus. Matau ir kitokių bendradarbiavimo galimybių. Šalys gali padėti viena kitai tarsi advokataudamos – gindamos bendrus interesus tarptautinėse struktūrose: Lietuva, atstovaudama Kazachstano interesams Europos Sąjungoje, Kazachstanas – Lietuvos interesams Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS) ir Muitų sąjungoje. Pasaulinės krizės pamokos privertė mus padaryti tam tikras išvadas. Tranzito ir transporto veikloje abi šalys pasiryžusios ieškoti naujų sprendimų, ir mes galime pasiekti didelių laimėjimų“, - įsitikinęs Kazachstano atstovas.

Askaras Kutykadamas pabrėžė, kad transporto ir logistikos konferencija, pamečiui rengiama Kazachstane ir Lietuvoje, jau tampa tradicine ir ateinančiais metais šios srities profesionalai susitiks Kazachstane.


Lietuvos vertybės – mokslas, tradicijos, inovacijos
Paskelbus apie verslo, mokslo ir meno sinergijos projektą, neslėpsime, daugeliui kilo tam tikrų abejonių.

Ne dėl mokslo.

Verslo ir mokslo sandrauga tarytum savaime suprantama ir patikrinta. 2009 metais Klaipėdoje surengtas Baltijos jūros inovacijų forumas“, 2010 metais  Almatoje - konferencija „Logistikos vaidmuo kelyje Azija-Europa“ bei žurnalo apdovanojimai už šiose srityse pasiektus laimėjimus puikiai parodė, kokių stulbinančių rezultatų galima tikėtis bendradarbiaujant verslui ir mokslui.

Tačiau kaip į šią sąveiką gali įsiterpti menas?

„Menas čia gali būti matomas kaip sinergijos sudedamoji dalis bendrąja ryšių tarp Lietuvos, Baltijos regiono ir Kazachstano prasme“, - sako Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.

„Skirtingų požiūrių į tą pačią problemą dėka galima rasti optimalų jos sprendimą“,- įsitikinęs KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Atidarydamas Lietuvos ir Kazachstano meno parodą, Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas sakė: „Esu įsitikinęs, kad pasiekti konstruktyviam verslo dialogui reikia pažinti kultūrą ir mentalitetą to regiono, kur ruošiamasi dirbti“.

Renginio metu pristatyti Kazachstano kino filmai ir fotografijos šiek tiek praskleidė šydą į šį daugeliui mažai pažįstamą pasaulį.

Lietuvos menininkai demonstravo tradicinius ir inovatyvius sprendimus.

Konferencijos dalyvių dėmesį laimėjo jaunų menininkų projektas „Tautiška giesmė“ (projekto vadovas Julius Žėkas).

Projekto, itin sudominusio Kazachstano ambasadorių, kūrėjai sako, kad nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Meno, mokslo ir technologijų junginys pristato vieną pamatinių tautos simbolių – himną. Instaliacija „Tautiška giesmė“ susideda iš daugiau kaip prieš 100 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacija ir dinamine instaliacija „pjauna“ vaizdą esamuoju momentu. Kitaip tariant, žiūrovas gali girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. Anot Lietuvos kultūros ministro dr. Arūno Gelūno, „šiame kūrinyje aktualizuojamos sritys, kuriose Lietuva yra stipri, – tai dvasinės vertybės, išreikštos Valstybės himne, ir lazerių technologijos, kurios garsina šalį pasaulyje“.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt