Prancūzijos rinka iki šiol daugiausia traukė mineralinio kuro ir trąšų gamintojus, tačiau, pagal „Versli Lietuva“ analitikų skaičiavimus, į didelę, beveik 60 mln. vartotojų turinčią šalį galėtų aktyviau eksportuoti ir maisto, drabužių, chemijos produktų gamintojai.
„Tarp priežasčių, kodėl lietuviai gana nedrąsiai mindžiukuoja prie Prancūzijos rinkos slenksčio, gali būti ir tai, kad mūsų verslininkams kur kas artimesnės anglosaksiškos, germaniškos ar skandinaviškos verslo kultūros. Be to, stereotipas, kad savo kilme besididžiuojantis prancūzas pirks tik prancūzišką prekę, vis dar gajus. Sklaidant šiuos mitus būtina pastebėti, kad Prancūzija yra antra pagal dydį vartotojų rinka Europos Sąjungoje, jos ekonomikos milžinai yra finansų, inžinerijos, aviacijos, farmacijos sektoriai ir ten ras vietos tie užsienio gamintojai, kurie siūlo aukštos pridėtinės vertės kokybišką produktą“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.
Prancūzija patenka tarp dešimties didžiausių lietuviškos kilmės prekių ir tarp šešių didžiausių paslaugų eksporto rinkų, o 2016 m. bendra lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto vertė viršijo 906 mln. eurų. „Versli Lietuva“ ekspertai pabrėžia, kad dalis eksportuojamų produktų yra per daug priklausomi nuo kainų svyravimų pasaulinėse rinkose, nors ilgalaikės tendencijos rodo, jog eksportas, ypač paslaugų, pamažu auga.
„Versli Lietuva“ analitikų atlikta analizė rodo, kad pagal potencialias galimybes eksportuoti Prancūzija yra antra eksporto rinka Lietuvos gamintojams, o pirma – medienos, popieriaus ir farmacijos sektoriams.
Anot A. Kniežos, ketinančiam pradėti eksportuoti į Prancūziją verslininkui reikia labai rimtai pasiruošti ir išmokti parduoti savo produktą, pristatyt jo unikalias savybes – kitaip produktas paskęs konkurentų minioje. Be to, verta iš karto nusiteikti, kad kontrakto gali tekti laukti ilgai: prancūzai linkę išsamiai išnagrinėti pasiūlymą, ilgai svarstyti. Lietuviai dažnai daro klaidas, neįvertindami kalbos barjero – produkto ar paslaugos aprašymai turi būti pateikiami prancūzų kalba. Be to, reikia laikytis hierarchijos ir kreiptis į už tą veiklą atsakingą žmogų, o ne virš jo esantį vadovą.
2016 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Prancūziją mažėjo 1,4 proc. dėl smukusio lietuviškų trąšų eksporto, o pirmąjį 2017 m. pusmetį – 1,1 proc. dėl mineralinio kuro eksporto vertės sumažėjimo. 2016 m. mineralinio kuro eksportuota už 107 mln. eurų, trąšų – už 79 mln. eurų, baldų – už 67,4 mln. eurų, plastiko ir jo dirbinių – už 46 mln. eurų, o medienos – už 29,6 mln. eurų. Tuo tarpu paslaugų eksportas paaugo beveik trečdaliu iki 378 mln. eurų dėl smarkiai padidėjusio transporto paslaugų eksporto.
Apie Prancūzijos rinkos ypatybes ekspertai, analitikai, verslininkai ir diplomatai diskutavo „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klubo renginyje „Eksporto klubas: Prancūzija“ gruodžio 18 dieną. 2017 m. „Versli Lietuva“ iš viso organizavo 21 tokį renginį, kuriame dalintasi įžvalgomis ir patirtimis apie prioritetines Lietuvai užsienio rinkas.
VšĮ "Versli Lietuva"
