Klaipėdos uostas: 2014-ieji Besibaigiant 2014-iesiems metams, kviečiame žvilgterėti, kas išskirtinio įvyko Klaipėdos uoste - mūsų vieninteliuose šalies jūros vartuose į pasaulį.
MEMORANDUMAS SU JAV UOSTAIS. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai pasirašė reikšmingą bendradarbiavimo sutartį su didžiausio JAV Teksaso valstijos miesto Hjustono uostu (JAV). Šis Meksikos įlankoje įsikūręs uostas yra vienas didžiausių JAV uostų. Jame kasmet kraunama apie 220 mln. tonų krovinių. Hjustono uostas per 20 metų JAV yra pirmasis pagal importą ir antrasis pagal eksportą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas be Majamio, Naujojo Orleano taip pat bendradarbiauja su dar dviem JAV uostais - Virdžinijos bei Filadelfijos uostais.
PERDUOTOS KRANTINĖS. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ oficialiai perdavė eksploatuoti naujai pastatytas krantines Nr. 90–96. Perduota daugiau kaip pusė kilometro (534 m) krantinių. Krantinių pastatymas ir akvatorijos išgilinimas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale – viena iš svarbiausių sąlygų, pritraukiant į Klaipėdos uostą tiesiogiai atvykstančius tarpkontinentinius konteinervežius, priimant didžiuosius laivus.
MEMORANDUMAS SU ASTANA. Astanoje (Kazachstano Respublika) vykusioje XVIII tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „Transit Kazachstan 2014“ eksponuotas Lietuvos stendas, kuriame buvo pristatoma Klaipėdos uosto bei jame veikiančių įmonių veikla, apdovanotas už geriausią stendo dizainą. Renginyje pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos ir Aktau uostų. Bendradarbiavimo sutartis prisideda stiprinant abipusius bendradarbiavimo ryšius tarp Kazachstano ir Lietuvos, skatina tranzito galimybių plėtrą.
UŽ INVESTICIJŲ GAUSĄ. Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų eksportuotojas 2013“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirtas apdovanojimas už 2013 metais įgyvendintas didžiausias per visą uosto istoriją investicijas. Pernai jos siekė daugiau kaip 300 mln. litų.
NAUJAUSIAS TERMINALAS. Klaipėdos uoste oficialiai atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas – naujausias ir moderniausias terminalas Baltijos šalyse, skirtas keleiviams aptarnauti ir kroviniams gabenti. Vienu metu šiame terminale gali švartuotis net trys bet kurio tipo laivai: ro-ro, keleiviniai, ro-pax keltai ir kruiziniai laivai. Terminalas gali priimti apie pusę milijono keleivių, krauti 5 mln. tonų ro-ro krovinių.
LAIVAS MILŽINAS. Birželio 17 dieną priimtas kruizinis laivas "Celebrity Eclipse". Tai ilgiausias per visą Klaipėdos uosto istoriją laivas. Jo ilgis prilygsta trijų futbolo aikščių ilgiui, o aukštis yra didesnis nei dvidešimties aukštų namas. Įspūdingų gabaritų laive gali tilpti tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Lazdijuose (apie 4400). Jo ilgis – 317 m, plotis – 37 m, aukštis – 61 m. Šis kruizinis laineris maksimaliai gali plukdyti 3150 keleivių ir 1250 įgulos narių.
UŽ BENDRUOMENIŠKUMĄ. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažinta 2013-ųjų metų bendruomeniškiausia Lietuvos įmone. Apdovanojimas įteiktas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose. Jis skirtas už indėlį įgyvendinant Klaipėdos miesto bendruomenei reikšmingus projektus. Šventėse, festivaliuose, kultūriniuose renginiuose ir projektuose, knygų leidyboje, sporto sektoriuje jaučiamas didelis Uosto direkcijos dėmesys. Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į Klaipėdos miesto gerovę investavo bemaž 129,2 mln. Lt – t. y. 9,2 mln. Lt kasmet.
PERDUOTOS KRANTINĖS. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė rekonstruoti Nr. 7–9 krantines, kurias naudoja krovos kompanija KLASCO. Nuo šiol šios krantinės, prie kurių kraunama metalurgijos žaliava, grūdinės kultūros ir cukrus, yra pritaikytos iškart švartuoti du „Postpanamax“ 13,4 m gramzdos laivus, kurių talpa didesnė negu 70 tūkst. tonų. Po rekonstrukcijos gylis prie krantinių padidėjo iki 14,5 m (buvo 13,0 m).
UŽ INVESTICIJŲ PROVERŽĮ. LR ūkio ministerija įvertino Klaipėdos uoste vykdomas investicijas ir apdovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų. Apdovanojimas skirtas už nuopelnus verslui ir proveržį vykdant investicijas į infrastruktūros plėtrą 2013 metais ir svarų indėlį į Klaipėdos miesto ir visos šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi.
ISTORINIS MEDALIS. Kapitono Liudviko Stulpino atminimas įamžintas specialiu šios asmenybės vardo medaliu. Per Jūros šventę naujai atgimusiame Jūrininkų vakare pirmasis Lietuvos istorijoje L. Stulpino medalis už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei įteiktas asociacijos Jūrų kapitonų klubo narys Antanas Sigitas Šileris, o antruoju medaliu – LR susisiekimo ministro visuomeninis konsultantas transporto klausimais, ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas.
METŲ JŪRININKAS. "Metų jūrininko" rinkimus laimėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros tarnybos kapitonas konsultantas Arvydas Aleksas Narmontas. Jam įteikta skulptoriaus Svajūno Jurkaus sukurta statulėlė "Vaikystės svajonė". 40 metų jūrai atidavęs kapitonas rudenį oficialiai baigė savo darbo karjerą.
DRAKONŲ GAUSA. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamose Drakonų laivų varžybose sulaukta rekordinio dalyvių skaičiaus. Per Jūros šventę vyksiančiose azartiškose ir linksmose lenktynėse susirungė 34 komandos, tarp jų ir svečiai iš svetur. Tokio gausaus dalyvių skaičiaus dar nėra buvę – varžybose užsiregistravo 340 dalyvių.
BAIGTA REKONSTRUOTI KAIRIŲ GATVĖ. Oficialiai baigta rekonstruoti Klaipėdos miesto vizitine kortele vadinama Kairių gatvė, vedanti iš Tarptautinės jūrų perkėlos į Klaipėdos miestą. Rekonstruota pustrečio kilometro ilgio atkarpa. Atliktų darbų suma siekė beveik trisdešimt milijonų litų. Gatvės rekonstrukcijai panaudotos Europos Sąjungos ir Uosto direkcijos lėšos.
GRŪDŲ KROVOS REKORDAS. Pasiektas absoliutus grūdų krovos rekordas. Rugsėjį grūdų krauta 514,0 tūkst. t – tai absoliutus grūdų krovos rekordas Klaipėdos uosto istorijoje (pokytis +52,2 proc. arba +176,4 tūkst. t daugiau nei 2013 m. rugsėjo mėn.
SVORIO REKORDININKAS. Klaipėdos uoste pasiektas visų laikų krovinio svorio rekordas – 274 metrų ilgio tanklaivis „HS Alcina“ išgabeno 104 086 tonas mazuto. Su Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis buvo pakrautas prie AB „Klaipėdos nafta“ 2-osios krantinės iki 12,7 m grimzlės. Mazutas išgabentas į Singapūrą.
STS KRANAS. Į Klaipėdos uostą atplukdytas trečiasis didžiulių gabaritų STS („Ship-to-Shore“) tipo kranas. Net 1,182 tonos sveriantis įrenginys, kurio aukštis su pakelta strėle siekia apie 115 metrų, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius į (iš) laivus-konteinervežius (-ių). Tokie kranai naudojami priimti Panamax ir Post–Panamax dydžio laivus. Apie 25 mln. litų kainavęs pirkinys – vienas iš svarbiausių regioninio konteinerių paskirstymo centro (hubʼo) komponentų.
UŽ NUOPELNUS LIETUVOS ŪKIUI. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui įteiktas garbingas verslo apdovanojimas – antrojo laipsnio sidabrinė „Darbo žvaigždė“ už nuopelnus Lietuvos ūkiui. Sidabrinės „Darbo žvaigždės“ teikiamos nusipelniusiems šalies regionų verslininkams ir asmenims, ženkliai prisidėjusiems gerinant verslo sąlygas šalyje. Apdovanojimą įsteigė Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmai.
APLINKOSAUGINIS PROJEKTAS. Įsibėgėja užteršto grunto aikštelės projektas. Klaipėdos uoste sėkmingai išvalyta viena iš Vakarų laivų gamyklos naudojamų doko duobių. Išvalius užterštą gruntą, doko duobėje pasiektas 16 metrų projektinis gylis. Šis gylis patvirtintas bandymais, doką nuleidus į didesnį nei 16 metrų gylį. Bendras išvalyto, technologiškai apdoroto ir sandėliuojamo užteršto grunto kiekis – beveik 60 000 kub. m. Užteršto grunto pašalinimas iš dokų duobių svarbus ne tik aplinkosauginiu atžvilgiu, bet ir turi didelę reikšmę toliau vystant uostą, ypač Malkų įlankos teritoriją.
KRUIZINIS REKORDAS. Oficialiai baigtas rekordinis kruizinis sezonas. Į Klaipėdą 2014-aisiais kruiziniai laivai užsuko 63 kartus. Laivais atplaukė apie 57 000 turistų, t. y. apie 70 % keleivių daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Šį sezoną Klaipėda aplenkė Rygos uostą, kur kruiziniai laivai užsuko 57 kartus.
BENDRADARBIAVIMAS SU KINIJOS UOSTU. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmą kartą dalyvavo Kinijoje, Lianyungange, Šilko kelio logistikos konferencijoje-parodoje. Vienintelio Lietuvos uosto galimybės pristatytos jungtiniame Uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ stende. Kinijoje surengta konferencija – simbolinė Naujojo šilko kelio projekto įgyvendinimo pradžia. Per renginį pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos ir Lianyungango uostų.
NEPRIKLAUSOMYBĖ. Oficialiai baigta statyti SGD terminalo krantinė, į uostą saugiai įvesti ir prišvartuotas laivas-SGD dujų saugykla „Independence“ ir bandomąjį dujų krovinį atgabenęs laivas „Golar Seal“. SGD terminalo statyba Klaipėdos uoste buvo tikras iššūkis – tokio spartaus darbų tempo, matyt, nėra buvę per visą uosto istoriją. Sutelkus visas pajėgas, aktyviai dalyvaujant uosto direkcijai, krantinė buvo pastatyta laiku, ji pripažinta tinkama naudoti. Į krantinę Uosto direkcija investavo 53,4 mln. Lt. Dar 79 mln. Lt. kainavo ir akvatorijos ties terminalu gilinimas, kuris baigtas net anksčiau nei planuota. Išgilinus akvatoriją, užtikrinti reikiami gyliai saugiai įplaukti laivams.
MĖNESIO KROVOS REKORDAS. Spalį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 24,3 proc.: iš viso krauta 3 652,8 tūkst. t (iš jų SGD 48,6 tūkst. t), t. y. 713,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. spalio mėn. Tai absoliutus vieno mėnesio krovos rekordas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rekordas fiksuotas 2011 m. spalio mėnesį – 3 298,2 tūkst. t.
MOKSLINIS LAIVAS. Klaipėdoje, bendrovėje Vakarų Baltijos laivų statykloje, pastatytas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Klaipėdos universitetui perduotame laive sumontuota įranga leis atlikti visus pagrindinius okeonografinius tyrimus. Jis taps mokymo proceso dalimi, jį stebėti ir mokytis bus kviečiami būsimieji laivų statybos inžinieriai.
KROVOS APIMTIES AUKŠTUMOS. 2014 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 9,0 proc. – iš viso krauta 33,4 mln. t, t. y. 2,8 mln. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 33,4 mln. t krovinių – tai identiškas Klaipėdos uosto krovos apyvartos rezultatas, kurį Klaipėdos uoste fiksavome per visus 2013 metus. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto įmonių, gabenančių korvinius per Klaipėdos uostą, pajamos šiemet išaugo apie 126 mln. litų, o Lietuvos biudžetas iš mokesčių pasipildė apie 31 mln. litų daugiau negu pernai.
BRONZINĖ PERGALĖ. Taline vykusiame 12-ajame Baltijos jūros uostų krepšinio turnyre Klaipėdos uosto krepšininkai iškovojo bronzą. Dėl geriausiųjų titulo varžėsi Klaipėdos, Talino, Rygos, Ventspilio, Liepojos ir Kaliningrado uostų komandos. Šis turnyras, jau tapęs tradiciniu, kitąmet bus organizuojamas Klaipėdoje.
SĖKMINGIAUSIA ĮMONĖ. Lietuvos pramonininkų konfederacija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paskelbė viena sėkmingiausiai dirbančių 2014-aisiais metais įmonių. Per šiuos ir praėjusius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos viršijo 116 mln. eurų. Iki 2018 m. numatyta apie 350 mln. eurų investicijų į uosto infrastruktūrą. Daugiau kaip pusė tos sumos tektų uostui gilinti.
UŽ ATVERTUS KELIUS. Klaipėdos uoste įgyvendintas uosto kanalo gilinimo ir platinimo projektas pateko tarp geriausių Lietuvoje įgyvendintų, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų. Finansų ministerijos organizuotuose „Europos burių“ rinkimuose uoste įvykdytas projektas surinko daugiausiai balsų kategorijoje „Už atvertus kelius“. Šiais rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei kuriančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus (2007 – 2013 m.).
AČIŪ VISIEMS BUVUSIEMS KARTU SU KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJA 2014-AISIAIS!!!
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
