2014 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,1 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 3,3 mln. t krovinių (pokytis -24,7 proc. arba -1 085,5 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 17,8 mln. t (pokytis sudarė +2,9 proc. arba +494,0 tūkst. t).
2014 m. pirmasis pusmetis Klaipėdos uoste buvo įvairiapusiškas vertinant 2005–2014 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. 2014 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,1 mln. t (trečias rezultatas minėtu laikotarpiu). Klaipėdos uosto 2014 m. pirmojo pusmečio krovos rezultatas – antras (17 756,7 tūkst. t). Rekordinis 2011 metų pirmasis pusmetis – tuomet krauta 18 412,2 tūkst. t.

2014 metų pirmasis pusmetis buvo rekordinis gausiausiam uosto kroviniui – trąšoms, kurių krauta 6 096,0 tūkst. t (geriausias rezultatas uosto istorijoje 2005–2014m. laikotarpyje). Ankstesnis rekordas užfiksuotas 2011 metais – 5 848,3 tūkst. t. 2014 m. sausio–birželio mėn. trąšų (biriųjų ir skystųjų) apyvartos rezultatai pastebimai šoktelėjo: iš viso krauta 6 096,0 tūkst. t (pokytis +28,66 proc. arba +1 358,0 tūkst. t, palyginti su 2013 m. sausiu–birželiu).
Naftos produktų krova 2014 m. sausio–birželio mėn. užfiksuota žemiausia per 2005–2014 m. pirmuosius pusmečius: pilta 2 812,9 tūkst. t, net -32,6 proc. nei 2013 m. pirmąjį pusmetį. Ankstesnis antirekordas užfiksuotas 2005m. – 3 160,8 tūkst. t.
Verta paminėti konteinerizuotus krovinius, kurie 2014 m. pirmąjį pusmetį fiksuoja rekordinius rezultatus: krauta 2 786,5 tūkst. t (+24,6 proc. arba + 550,9 tūkst. t, palyginti su 2013 m. pirmuoju pusmečiu). Šis rezultatas apskritai rekordinis Klaipėdos uosto istorijoje, nagrinėjant 2005–2014 metų laikotarpį (ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2013m. – 2 235,6 tūkst. t). Pirmasis 2014 metų pusmetis nagrinėjant konteinerizuotus krovinius (TEU) taip pat buvo rekordinis – krauta 218 556 TEU (ankstesnis rekordas: 2011m. – 210 604 TEU).

Paminėtina ir kruizinė laivyba. Klaipėdos uoste per pirmąjį pusmetį prisišvartavo 24 kruiziniai laivai, t. y. +83,3 proc. arba +7 laivais daugiau nei per 2013 m. pirmąjį pusmetį. Dėl to kruiziniais laivais atvykusių keleivių skaičius išaugo: atvyko 50 686 keleiviai (+52,7 proc. arba +17 490 keleivių daugiau).

Birieji ir suverstiniai kroviniai, sudarantys 47 proc. Klaipėdos uosto krovos, 2014 m. sausio–birželio mėnesiais sparčiai augo: krauta 8 365,1 tūkst. t, t. y. +21,8 proc. arba +1 459,0 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio–birželio mėnesiais. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net +36,1 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova: pilta 5 158,5 tūkst. t (pokytis +1 368,2 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, mažėjo: žemės ūkio produktų krauta 1 134,3 tūkst. t (pokytis -11,5 proc. arba -146,9 tūkst. t), o pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų – 771,7 tūkst. t (pokytis -19,3 proc. arba -184,3 tūkst. t). Verta paminėti rūdas, kurių krova pirmąjį 2014 metų pusmetį sparčiai augo: krauta 719,3 tūkst. t, (pokytis +143,3 proc. arba +423,7 tūkst. t).
Skystųjų krovinių krova, sudaranti 21 proc. uosto krovos, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimai krito: bendra skystųjų krovinių apimtis sudarė 3 697,2 tūkst. t (pokytis -28,3 proc. arba -1 362,1 tūkst. t). Didžiausią įtaką skystųjų krovinių krovai turėjo kritusi naftos produktų ir skystųjų trąšų krova: naftos produktų pilta 2 812,9 tūkst. t, (pokytis -32,6 proc. arba -1 362,1 tūkst. t), skystųjų trąšų atitinkamai 676,2 tūkst. t (pokytis -10,6 proc. arba -80,3 tūkst. t).
Generaliniai kroviniai, sudarantys 32 proc. Klaipėdos uosto krovos, 2014 m. sausio–birželio mėn. išaugo +8,7 proc. arba +456,1 tūkst. t: krauta 5 694,4 tūkst. t. Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos augo net +36,7 proc.: iš viso krauta 261,3 tūkst. t (pokytis +70,1 tūkst. t). Taip pat pastebimas ženklus konteinerizuotų krovinių augimas: iš viso krauta 2 786,5 tūkst. t (pokytis +24,6 proc. arba +550,9 tūkst. t, palyginti su 2013 m. sausio–birželio mėn.). Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, krito ro-ro krovinių gabenimas (iš viso krauta 2 196,0 tūkst. t, pokytis -5,7 proc. arba -131,6 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (krauta 213,8 tūkst. t, pokytis -16,0 proc. arba -40,6 tūkst. t).

2014 m. sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 3 303 laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 33 laivai, o Klaipėdos uoste – 3 270 (-1,0 proc. arba -32 laivais mažiau, palyginti su 2013 m. sausio–birželio mėn.). 
Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 112 963, t. y. -9,5 proc. arba -11 911 keleiviais mažiau negu per 2013 m. pirmąjį pusmetį.

UST LUGA – prioritetinis Rusijos uostų pajėgumo plėtros projektas Baltijos jūros regione, kurio krova per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo net +24,9 proc. arba +7 231,8 tūkst. t, palyginti su 2013 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu, ir tai sudarė 36 297,6 tūkst. t.
Net 90 proc. uosto krovinių sudaro naftos produktai, žalia nafta ir anglis – naftos produktų ir anglies krova sparčiai augo: naftos produktų pilta 12 511,0 tūkst. t (pokytis +85,2 proc. arba +5 753,8 tūkst. t), o anglies krauta 8 830,0 tūkst. t (+5,2 proc. arba +438,9 tūkst. t). Žalios naftos krova išlaikė panašų 2013 m. sausio–birželio mėnesių lygmenį: pilta 11 346,1 tūkst. t (pokytis -0,5 proc. arba -57,8 tūkst. t).

SANKT PETERBURGO UOSTE 2014 m. sausio–birželio mėnesiais krauta 29 797,8 tūkst. t krovinių, t. y. +8,7 proc. arba +2 382,7 tūkst. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Net 40 proc. visos krovos sudaro konteinerizuoti kroviniai, kurių krauta 12 013,1 tūkst. t (pokytis +4,0 proc. arba +459,1 tūkst. t). Naftos produktų krova, sudaranti 21 proc. visos uosto krovos, 2014 m. sausio–birželio mėn. augo: pilta 6 235,6 tūkst. t (pokytis +8,0 proc. arba +456,8 tūkst. t).
Kiti kroviniai, lemiantys bendrą uosto krovą, taip pat didėjo: biriųjų grupėje – trąšos (pilta 3 538,6 tūkst. t, pokytis +35,4 proc. arba +924,5 tūkst. t), o tarp generalinių – metalai (3 142,8 tūkst. t, pokytis +6,1 proc. arba +180,6 tūkst. t) ir metalo laužas (1 209,3 tūkst. t, pokytis +118,4 proc. arba +655,5 tūkst. t).

PRIMORSKO UOSTAS – Rusijos žalios naftos ir naftos produktų eksporto centras. 2014 m. sausio–birželio mėn. uoste perpilta 28 675,3 tūkst. t produktų, t. y. -13,8 proc. arba -4 586,5 tūkst. t mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Žalios naftos per nagrinėjamą laikotarpį perpilta 22 954,4 tūkst. t, o naftos produktų – 5 720,9 tūkst. t.

VYSOCKO UOSTE perkrauta 8 752,2 tūkst. t krovinių, pokytis +8,1 proc. arba +653,4 tūkst. t. Šiame uoste kraunami tik dviejų rūšių kroviniai: naftos produktai ir anglis. Didžiausią šio uosto krovos dalį (70 proc.) sudaro naftos produktai, kurių 2014 m. sausio–birželio mėn. buvo perpilta 6 150,3 tūkst. t, (pokytis +6,8 proc. arba +392,4 tūkst. t). Anglies krova 2014 m. sausio–birželio mėn. augo +11,1 proc. arba +261,0 tūkst. t: krauta 2 601,9 tūkst. t.

KALININGRADO UOSTE iš viso krauta 6 707,2 tūkst. t krovinių, tai -6,5 proc. arba -463,0 tūkst. t mažiau nei 2013 m. sausio–birželio mėn. Gausiausiai uoste krauta grūdų (20 proc. krovos) ir naftos produktų (17,5 proc. uosto krovos): atitinkamai pilta 1 338,2 tūkst. t (pokytis +450,7 proc. arba +1 095,2 tūkst. t) ir 1 176,6 tūkst. t (-47,1 proc. arba -1 048,6 tūkst. t).
Plataus vartojimo prekės 2014 m. sausio–birželio mėn. Kaliningrado uoste augo: ro-ro krovinių gabenta 766,1 tūkst. t (pokytis +44,7 proc. arba +236,8 tūkst. t) ir konteinerizuotų – 654,8 tūkst. t (+6,9 proc. arba +42,2 tūkst. t).
2013 m. pabaigoje ženkliai augusi metalų krova, 2014 m. sausio–birželio mėn. krito net -32,2 proc. arba -266,3 tūkst. t, sudarydama 561,9 tūkst. t.

TALINO UOSTE 2014 m. sausio–birželio mėn. perkrauta 15 239,6 tūkst. t, pokytis +2,1 proc. arba +314,7 tūkst. t. Gausiausias Talino uosto krovinys – net 70 proc. bendros krovos sudarantys naftos produktai – 2014 m. sausio–birželio mėn. augo: pilta 10 633,9 tūkst. t (pokytis +1,5 proc. arba +156,9 tūkst. t).

Generalinių krovinių grupėje pastebimai augo konteinerizuoti (krauta 1 003,9 tūkst. t, pokytis +14,5 proc. arba +126,9 tūkst. t) bei 13,0 proc. bendrosios uosto krovos sudarantys ro-ro kroviniai (1 970,0 tūkst. t, pokytis +8,0 proc. arba +146,6 tūkst. t).
Biriųjų ir suverstinių krovinių grupėje trąšos krito: pilta 824,9 tūkst. t (pokytis -10,2 proc. arba -93,2 tūkst. t).
Keleivių pervežimas. 2014 m. sausio–birželio mėn. jungtiniame Talino uoste aptarnauta 4 421,8 tūkst. keleivių, t. y. +5,0 proc. arba +212,5 tūkst. keleivių daugiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį.
Laivai. Į Talino uostą įplaukė 3 378 laivai, t. y. -68 laivais arba -2,0 proc. mažiau, palyginti su 2013 metų sausiu–birželiu.

RYGOS UOSTE 2014 m. sausio–birželio mėn. pastebimas spartus net +15,9 proc. krovos augimas: iš viso krauta 20 170,2 tūkst. t (pokytis +2 768,1 tūkst. t). Tokiam augimui labiausiai įtakos turėjo net +35,9 proc. šoktelėjusi naftos produktų krova: pilta 5 407,0 tūkst. t (pokytis +1 428,5 tūkst. t). Gausiausias uosto krovinys – 36,4 proc. bendros krovos sudaranti anglis – taip pat augo: krauta 7 349,1 tūkst. t (pokytis +9,2 proc. arba +618,7 tūkst. t).
Biriųjų ir suverstinių krovinių grupėje sparčiai auga trąšos: pilta 1 088,0 tūkst. t, (pokytis +35,7 proc. arba +286,2 tūkst. t), o generalinių krovinių grupėje – konteinerizuoti kroviniai: krauta 1 969,6 tūkst. t, (pokytis +3,9 proc. arba +74,1 tūkst. t). Verta paminėti ir 6,6 proc. bendrosios krovos sudarančius medienos bei miškininkystės produktus, kurių krova nuosekliai krenta: krauta 1 340,7 tūkst. t (pokytis -12,0 proc. arba -182,7 tūkst. t).
Keleivių pervežimas. Rygos uoste 2014 m. sausį–birželį apsilankė 397,8 tūkst. keleivių (pokytis +2,7 proc. arba +10 359 tūkst. keleivių), iš kurių 23 721 kruiziniais laivais atvykę žmonės.

VENTSPILIO UOSTE 2014 m. sausio–birželio mėn. krauta 15 691,0 tūkst. t krovinių, pokytis sudarė -3,8 proc. arba -628,0 tūkst. t. Gausiausiai uoste kraunami naftos produktai (57,1 proc. bendrosios krovos) ir anglis (24,7 proc.). Šių metų sausį–birželį naftos produktų krova, palyginti su 2013 m., išliko panaši: pilta 8 962,0  tūkst. t (pokytis -2,0 proc. arba -182,0 tūkst. t). O anglių krova pastebimai krito: krauta 3 872,0 tūkst. t (pokytis -6,9 proc. arba -287,0 tūkst. t).
Iš kitų krovinių, lemiančių bendrąją uosto krovos apyvartą, verta paminėti trąšas, kurios sparčiai augo: krauta 1 176,0 tūkst. t (pokytis +77,1 proc. arba +512,0 tūkst. t).
Keleivių pervežimas. 2014 m. sausio–birželio mėn. Ventspilio uoste apsilankė 30 669 tūkst. keleivių, pokytis +16,1 proc. arba +4 246 keleiviais daugiau nei 2013 m. sausį–birželį.
Laivai. Iš viso aptarnauti 807 laivai, pokytis -10,9 proc. arba -99 laivai.

LIEPOJOS UOSTE per 2014 m. sausį–birželį perkrauta 2 712,3 tūkst. t krovinių (pokytis +8,2 proc. arba +205,7 tūkst. t). Didžiausią šio uosto krovos dalį (50,4 proc.) sudaro grūdai, kurių apyvarta 2014 m. sausio–birželio mėn. ženkliai išaugo: pilta 1 368,1 tūkst. t, pokytis +63,8 proc. arba +532,9 tūkst. t.
Skystųjų krovinių krova 2014 m. sausio–birželio mėn. išliko panaši: naftos produktų, žalios naftos ir skystų cheminių krovinių pilta 217,0 tūkst. t (pokytis -4,0 proc. arba -9,0 tūkst. t).
Verta paminėti, jog pastebimas stiprus kritimas generalinių krovinių srityje: krauta 644,8 tūkst. t (pokytis net -34,5 proc. arba -339,7 tūkst. t). Tai labiausiai lėmė net -93,0 proc. arba -238,8 tūkst. t sumažėjusi metalų krova.
Keleivių pervežimas. Keleivių skaičius Liepojos uoste – 19 778, pokytis +40,1 proc. arba +5 665 keleiviai.
Laivai. 2014 m. sausio–birželio mėn. Liepojos uoste prisišvartavo 721 laivas, pokytis -20,5 proc. arba -186 laivais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas