2014 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 10,2 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 1,5 mln. t krovinių (pokytis -37 proc. arba -886,8 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 8,7 mln. t (pokytis sudarė -7,4 proc. arba -693,9 tūkst. t).

Šių metų I ketvirčio krova (8 711,2 tūkst. t) – trečiasis I ketvirčio rezultatas uosto istorijoje: rekordinį 2013 m. sausį–kovą krauta 9 405,1 tūkst. t, o 2011 m. I ketv. – 9 075,5 tūkst. t. Tokį krovos rezultatą lėmė spartus trąšų apyvartos augimas ir rekordinė konteinerių krova.

2014 m. sausio–kovo mėn. gausiausio krovinio uoste – trąšų (birių, skystų ir pakuotų) iš viso krauta 2 717,3 tūkst. t. Tai antras rezultatas uosto istorijoje, nagrinėjant pirmųjų ketvirčių trąšų krovą. Rekordinį 2011 m. I ketv. buvo krauta 2 951,7 tūkst. t trąšų.

Konteinerių krovoje šį sausį–kovą pasiektas visų ketvirčių rekordas, skaičiuojant tonomis (krauta 1 383,1 tūkst. t), ir geriausias uosto istorijoje I ketvirčio rezultatas, skaičiuojant TEU (iš viso 110.609 TEU).  Dėl šios priežasties 32 proc. bendros krovos sudarantys generaliniai kroviniai 2014 m. sausio–kovo mėn. išaugo net +11,5 proc. arba +290,5 tūkst. t: krauta 2 826,5 tūkst. t.  Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos taip pat augo: iš viso krauta 153,8 tūkst. t, pokytis +45,2 proc. arba 47,9 tūkst. t. Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, krito ro-ro (1 065,7 tūkst. t, pokytis -6,4 proc. arba -72,9 tūkst. t), mediena bei miškininkystės produktai (98 tūkst. t, pokytis -22,5 proc. arba -28,5 tūkst. t) ir šaldyti kroviniai (57,8 tūkst. t, pokytis -18,1 proc. arba -12,8 tūkst. t).

20 proc. uosto krovos sudaranti skystųjų krovinių krova nuosaikiai mažėja: naftos produktų pirmąjį šių metų ketvirtį pilta -45,2 proc. mažiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu – iš viso 1 276,6 tūkst. t (pokytis -1 296,1 tūkst. t). Tokį kritimą sąlygojo mažėjanti mazuto paklausa bei gamyba. Skystų trąšų ir melasos krova taip pat mažėjo: pilta atitinkamai 355,1 tūkst. t (-23,6 proc. arba -109,7 tūkst. t) ir 12,9 tūkst. t (-67,8 proc. arba -27,1 tūkst. t).

48 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys birieji ir suverstiniai kroviniai 2014 m. sausio–kovo mėnesiais sparčiai augo: krauta 4 155,6 tūkst. t, t. y. +11,9 proc. arba 440,8 tūkst. t daugiau nei 2013 m. pirmąjį ketvirtį. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net 16,3 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova: pilta 2 208,3 tūkst. t (pokytis +309,5 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, ir toliau didėjo: rūda (417,2 tūkst. t, +364 proc. arba +327,3 tūkst. t), pirminės bei apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (495,2 tūkst. t, +9,6 proc. arba +43,3 tūkst. t) ir metalo laužas (88,2 tūkst. t, +50,2 proc. arba +29,5 tūkst. t). Iš gausiausių minėtos grupės krovinių mažėjo 2013 m. rekordą pasiekusi žemės ūkio produktų krova: šį sausį–kovą krauta 763,4 tūkst. t, pokytis -24 proc. arba -240,9 tūkst. t.

Per 2014 m. sausio–kovo mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 1 543  laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 15 laivų, o Klaipėdos uoste – 1 528 (-3,8 proc. arba 60 laivų mažiau, palyginti su 2013 m. sausiu–kovu). 
Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 48 615, t. y. -9,4 proc. arba 5 046 keleiviais mažiau negu per 2013 m. pirmuosius tris mėnesius.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas