Degalų kainoms Lietuvoje perkopus 2 eurus už litrą, įtampa Artimuosiuose Rytuose jau tiesiogiai veikia gyventojų kasdienius sprendimus. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik trečdalis gyventojų jau keičia savo elgseną – rečiau naudojasi automobiliu arba kaupia degalų atsargas.

Kainų spaudimą jau jaučia kas trečias

Apklausos duomenimis, 58 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus degalų kainoms, jie savo automobilio naudojimo įpročių nepakeitė. Vis dėlto, 26 proc. teigia asmeninį automobilį naudojantys rečiau, 6 proc. įsigijo degalų atsargai, o 12 proc. sako, kad situacija jiems netaikoma arba sunku ją įvertinti.

Tarp gyventojų, kurie pradėjo rečiau naudotis automobiliu, ryškiausiai išsiskiria jaunimas – 18–29 metų amžiaus grupė ir studentai. Ši tendencija labiau pastebima tarp Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės apskričių gyventojų. Pusė respondentų, teigusių, kad automobiliu pradėjo naudotis rečiau, priklauso žemiausiai pajamų grupei, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui nesiekia 150 eurų.

Tuo metu įpročių nekeičiančiųjų gretose dominuoja vyresni, 30–59 metų respondentai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose ir gaunantys aukštesnes pajamas. 68 proc. respondentų, teigusių, kad jų įpročiai nepasikeitė, priklauso aukštesnių pajamų grupei, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 eurų.

„Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai pirmieji reaguoja į degalų kainų šuolius, nes jų finansinis atsparumas yra mažesnis – bet koks kainų padidėjimas tiesiogiai atsispindi jų kasdienėse išlaidose. Tokiuose namų ūkiuose degalai sudaro didesnę biudžeto dalį, todėl natūralu, kad žmonės pradeda riboti keliones ar rečiau naudoti automobilį. Tuo metu aukštesnių pajamų grupės turi daugiau finansinio lankstumo ir gali ilgiau išlaikyti įprastą vartojimą, net ir kainoms kylant“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Akcizo mažinimas – laikinas atsakas į kainų šuolį

Užsitęsus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, naftos kainos išlieka aukštame lygyje. Pirmadienį „Brent“ naftos kaina ūgtelėjo 2,98 proc. iki 115,93 JAV dolerių. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia ir degalų kainas regione. Per savaitę benzinas ir dyzelinas dėl naftos kainos svyravimų Lietuvos degalinėse pabrango atitinkamai 5,5 proc. ir 7,6 proc. Kovo 23 d. vidutinė benzino kaina siekė apie 1,7 Eur/l, o dyzelino – apie 2,1 Eur/l.

Reaguojant į augančias kainas, Lietuvoje svarstoma laikinai mažinti dyzelino akcizą. Teigiama, kad tai galėtų sumažinti kainą apie 6 centus už litrą, sprendimą finansuojant iš PVM surinkimo perviršio. Tam dar reikalingas Europos Komisijos pritarimas.

Kaimyninės šalys jau imasi veiksmų: Latvija trims mėnesiams sumažino akcizą dyzelinui, o Lenkijoje priimtas įstatymo projektas dėl degalų kainų viršutinės ribos. Anot ekonomisto, šie sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir gyventojų elgsenai, kuri, kaip rodo apklausa, jau pradeda keistis kylant kainoms.

„Akcizų mažinimas turėtų galioti tol, kol naftos kaina negrįš bent arti prieškarinio lygio, kuris siekė apie 70 JAV dolerių už barelį. Jei kainos išlieka gerokai aukštesnės, laikinas akcizo sumažinimas yra logiškas sprendimas, tačiau svarbu jo nesieti su griežtai apibrėžtu terminu – priemonė turėtų galioti tiek, kiek trunka kainų spaudimas. Priešingu atveju, tai tampa tik trumpalaikiu efektu, o ne realiu sprendimu“, – komentuoja A. Izgorodinas.

„Matome, kad dabartinės kainos jau keičia gyventojų įpročius, todėl net ir nedidelis kainos sumažėjimas gali turėti realų poveikį kasdieniams sprendimams ir sumažinti finansinį spaudimą namų ūkiams“, – priduria jis.

Ekonomistas taip pat įspėja, kad degalų kainų augimas neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas kelti kitų prekių kainas. 

„Jeigu išties nutiktų taip, kad Lietuvoje pradėtų kilti kitų prekių kainos vien dėl brangstančių degalų, tai iš esmės jau būtų spekuliacija. Šiuo metu nėra nė vieno reikšmingo infliacijos segmento, išskyrus kurą, todėl toks kainų augimas nebūtų pagrįstas“, – sako A. Izgorodinas.

Ekspertas pabrėžia, kad degalų kainų pokyčiai šiuo metu išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių tiesiogiai paveikti gyventojų vartojimo sprendimus artimiausiais mėnesiais.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Surse, PUBLICUM