Lietuva tapo pirmąja valstybe Europoje, kurioje vidutinio dydžio distribucijos ir logistikos įmonės „Sakalas“ sandėliuose imtas taikyti iki šiol tik tarptautinėms logistikos milžinėms prieinamas robotizacijos modelis. Robotai įdiegti be didelių pradinių investicijų ir veikia kaip tikslinis sprendimas konkrečiai proceso vietai automatizuoti. Bendrovės atstovų teigimu, sprendimas iškart veiklos efektyvumą ir jau yra pelningas, o ekspertai vertina, kad ši inovacija gali iš esmės pakeisti mūsų šalies logistikos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

Verslo valdymo konsultacijų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, tiekimo grandinės praktikos vadovas Marius Taparauskas sako, kad, išanalizavus Europos logistikos sektorių paaiškėjo, jog efektyvūs sprendimai vidutinio dydžio ar smulkiam verslui žemyne tiesiog neegzistuoja, tai kuria ženklų veiklos produktyvumo atotrūkį tarp stambaus ir vidutinio verslo, kurio, pavyzdžiui, JAV nėra.

„Matėme struktūrinę įtampą: darbuotojų trūkumas Europoje kasmet reikšmingai didėja, darbo kaštai sparčiai kyla, o spaudimas kainoms iš klientų nemažėja. Tuo pat metu didelė dalis smulkių ir vidutinių logistikos įmonių vis dar remiasi beveik vien rankų darbu. Alternatyva dažnai reiškia dideles išankstines investicijas į robotizaciją, kurios šiam segmentui yra sunkiai pasiekiamos arba apskritai neįmanomos. Susidaro situacija, kai technologinės galimybės egzistuoja, bet jų ekonominis pritaikomumas daugeliui įmonių išlieka ribotas“, – teigia ekspertas.

60 proc. laiko komanda nekūrė vertės

Pasak M. Taparausko, sprendimo daugiau nei 3 tūkst. klientų Baltijos šalyse aptarnaujančiam „Sakalui“ teko ieškoti taškiniu būdu.

„Vertindami veiklą matėme, kad apie 60 proc. atrinkimo operacijose dalyvaujančių sandėlio darbuotojų laiko sudaro judėjimas tarp skirtingų lokacijų. Vienos pamainos metu tai reiškia maždaug penkias valandas vaikščiojimo ir tik apie tris valandas tiesioginio darbo. Tai – būtina proceso dalis, bet tiesioginės vertės ji nekuria. Tokiose vietose dažniausiai slypi didžiausias produktyvumo rezervas. Todėl sprendimas buvo robotizuoti ne viską, o automatizuoti būtent judėjimą sandėlio viduje“, – teigia jis Taip pat svarbiu apribojimu paieškose buvo sąlyginai didelis renkamų prekių kiekis..

Tinkamą sprendimą „Mažeika ir partneriai“ partneris rado tik JAV, kur nuomojami robotai, teikiami kaip paslauga, nereikalaujantys išankstinių investicijų ir prisitaikantys prie konkrečių verslo poreikių tarp vidutinių logistikos įmonių jau yra gana įprastas sprendimas, nuolat auginantis jų konkurencinį pranašumą prieš Europos distributorius.

Pokytis – iškart

„Sakalo“ inovacijų vadovas Justinas Bernotas pastebi, kad, įdiegus visą judėjimą iš komandos perėmusius išmanius autonominius robotus, galinčius vežti iki 300 kg svorio ir saugiai dirbti kartu su žmonėmis bei kita technika, pokyčius bendrovė ėmė fiksuoti iškart.

„Vidutinio surinkėjo rezultatas pakilo nuo maždaug 45 iki 90 eilučių per valandą. Geriausių darbuotojų rodikliai išaugo nuo 90 iki 110 eilučių. Tai reiškia, kad tai, kas anksčiau buvo geriausiųjų, visišką robotizaciją įgyvendinusių tarptautinių logistikos milžinių lygis, tampa pasiekiama ir vidutiniam verslui. Kartu pasikeitė ir pats darbo pobūdis: sumažėjo fiziškai varginančių užduočių dalis, daugiau laiko skiriama procesų valdymui ir koordinavimui“, – sako jis.

J. Bernotas atkreipia dėmesį, kad poveikis matomas ne tik greityje.

„Matome stabilesnius procesus, patikimesnį planavimą, mažesnius reikalavimus naujiems darbuotojams ir mažesnį poreikį investuoti į papildomą sandėlio techniką. Tas pats srautas dabar gali būti valdomas su 50 proc. mažesne komanda arba to paties dydžio komanda gali dirbti dvigubai didesnėmis apimtimis “, – sako „Sakalas“ inovacijų vadovas.

M. Taparauskas pabrėžia, kad šis sprendimas visgi nėra universalus.

„Toks modelis labiausiai tinka operacijoms, kuriose procesus pavyksta standartizuoti, o srautai yra pakankamai stabilūs.. Sandėlių logistika išlieka darbo jėgai imli veikla. Robotai neišsprendžia visko, bet leidžia sumažinti priklausomybę nuo darbo jėgos svyravimų ir perkelti žmonių darbą į aukštesnės pridėtinės vertės funkcijas“, – teigia jis.

Kodėl Europa robotizuojasi lėčiau

„Sakalas“ logistikos centre įdiegtas JAV technologijų bendrovės „Locus Robotics“ modelis, kai autonominiai robotai sandėliuose dirba kartu su žmonėmis ir yra teikiami kaip paslauga, o ne kaip vienkartinė didelė investicija.

Bendrovės Europos vadovas Denisas Niezgoda aiškina, kad toks modelis JAV išplito anksčiau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – spartus elektroninės prekybos augimas ir labai didelės sandėlių operacijų apimtys, leidusios greičiau išbandyti ir plačiai pritaikyti sprendimus. Antra – darbo rinkos dinamika: darbuotojų trūkumas ir didelė darbuotojų kaita JAV logistikoje jau kurį laiką verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo fizinio darbo.

„JAV rinkoje robotai įvairaus dydžio bendrovių sandėliuose tapo įprasta operacijų dalimi, ypač ten, kur svarbus greitis ir lankstumas. Europoje ilgą laiką pagrindinis barjeras buvo investicijų modelis – daugeliui vidutinio dydžio įmonių pilna automatizacija buvo per brangi ir per rizikinga“, – teigia bendrovės atstovai.

Jų vertinimu, Lietuva tapo pirmąja rinka Europoje, kur šis modelis pritaikytas būtent vidutinio masto operacijose, nes čia sutapo keli veiksniai: riboti darbo jėgos rezervai, augančios apimtys ir pasirengimas keisti procesų organizavimo logiką, o ne tik diegti technologiją.

 Šaltinis, Flow PR