Planuodamas svarbius infrastruktūros projektus Klaipėdos uostas siekia ir papildomų naudų – prisidėti prie aplinkos gerinimo. Sprendimai, gilinant uostą bei valant sąnašas, iškastu švariu gruntu papildyti paplūdimius duoda rezultatų. Itin ryškus 2022-aisiais atliktų darbų efektas, kai gilinant įplaukos kanalą netoli kranto, po vandeniu buvo suformuotas pylimas. Per trejus metus I Melnragės paplūdimys praplatėjo net daugiau nei 10 metrų. 

„Vykdydami laivybos kanalo gilinimo darbus, iškastą gruntą, jei jis tinkamas naudoti, ne plukdome gilyn į jūrą, bet naudojame paplūdimiams papildyti – smėlį žemsiurbė išpurškia arčiau kranto. Mūsų tikslas yra ne tik užtikrinti saugią laivybą, tobulinti uosto infrastruktūrą, bet ir kurti pridėtinę vertę miestui bei aplinkai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.  

Klaipėdos uosto direkcija dar šiemet ketina pradėti smėliu pildyti II Melnragės–Girulių paplūdimius. Iš viso per kiek daugiau nei du dešimtmečius Uosto direkcija savo lėšomis paplūdimius jau pamaitino 12 kartų. Nuo 2001 iki 2024 m. iš viso išpilta beveik 1,6 mln. kubinių metrų smėlio, o tai atitinka daugiau nei 630 olimpinių baseinų. 

Paskutinįkart paplūdimiai smėliu buvo pildomi pernai. Balandžio–gegužės mėnesiais vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo sąnašų valymo darbus, jūrinės kilmės smėlis buvo panaudotas paplūdimiams papildyti II Melnragės–Girulių kranto ruože. Vykdant darbus į jūrą greta kranto išpilta beveik 187 tūkst. kubinių metrų švaraus smėlio. Tai yra vienas gausiausių papildymų nuo 2001-ųjų. 

Vienais reikšmingiausių galima laikyti 2022-ųjų vasarą atliktus paplūdimių pildymo smėliu darbus. Tuomet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdant uosto kanalo gilinimo darbus, dalis smėlio panaudota povandeniniam pylimui ties I Melnrage suformuoti. Darbų metu buvo nugramzdinta apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Į vandenį pilant smėlį buvo sukurtas povandeninis pylimas. Šie darbai buvo naudingi pastaraisiais dešimtmečiais ardos smarkiai paveiktam I Melnragės pietinės pusės kranto ruožui – per kelis metus I Melnragės paplūdimys pastebimai platėjo. 

„Tyrimų metų nustatyta, kad didžioji dalis smėlio iš suformuoto pylimo judėjo kranto link. Po 3 metų dalis išpilto smėlio buvo akumuliuota krante. Kranto linija šiame ruože pasislinko jūros pusėn vidutiniškai 12,3 metro. Didžiausias teigiamas poslinkis, siekiantis net 18 m, užfiksuotas įlankos viduryje, kuri iki tol buvo intensyviausiai ardoma atkarpa“, – sako Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos grupės vadovas dr. Gintautas Žilinskas. 

Mokslininkų duomenys rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje, apibendrintai vertinant visą 5,2 km jūros kranto ruožą nuo šiaurinio uosto molo iki Pajūrio regioninio parko galima teigti, kad jame vyravo akumuliacinės tendencijos. Per 30 metų šio viso ruožo krante susikaupė beveik 39 tūkstančiai kubinių metrų smėlio. Tačiau sąnašų kiekio dinaminės tendencijos išilgai kranto nebuvo vienodos.

Šaltinis, KVJUD