UKRAINA EUROPOJE: BEPROTIŠKI PUTINO VEIKSMAI IŠŠAUKĖ EUROPĄ VIENIJANTĮ ATSAKĄ

2022 03 02


Europos Parlamentas neeilinėje sesijoje kovo 1 d. didele balsų dauguma pritarė rezoliucijai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Iš 676 dalyvavusiųjų „už" balsavo 637, „prieš" – 13, susilaikė 26 Europos Parlamento nariai.  

Teigčiau, kad nusikalstami, protu nepaaiškinami Putino veiksmai per labai neilgą laiką perlaužė Europos Sąjungos institucijų mąstymą. Ukraina suvokiama kaip integrali Europos dalis, Rusija regima kaip barbarų, nesiskaitančių su bet kokiu žmogiškumu, kraštas.

Per šešias karo dienas pamatėme ne tik herojišką Ukrainos žmonių kovą prieš agresorių, tačiau išvydome ir Europos istorinę vienybę. Priimta rezoliucija, užtikrinanti absoliutų politinį, finansinį ir karinį palaikymą Ukrainai.

Posėdį pradėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji pateikė keturis labai konkrečius ES ateities principus: jokių Kremliaus dujų; jokių Kremliaus oligarchų pinigų; jokių Kremliaus melagingų informacijos šaltinių Europoje; investavimas į ES gynybą privalo tapti daugiau negu retorika. Nebuvo pamirštas paminėti ir Lukašenka, irgi prisidedantis prie agresijos.

Debatuose dėl rezoliucijos pirmiausiai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kiekviena diena gali būti Ukrainai paskutinė", – atvirai teigė jis. Gerai, kad Europa vieninga, bet to kaina, anot Zelenskio, per didelė. Ukrainoje turėjo įvykti dvi revoliucijos ir vienas karas, kad Europa suprastų laisvos ir demokratiškos tautos siekius. Dvi raketos šiandien paleistos į Laisvės aikštę Charkove, kuri yra didžiausia aikštė Ukrainoje. Ten dvidešimt universitetų.  Žūsta patys gabiausi žmonės...

Rados pirmininkas R. Stefančuk teigė: mums kelias į Europą – tai kelias namo. Geriausia parama Ukrainai – pripažinti jos narystės Europoje siekį. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel patikino kad visos 27 ES narės kuo rimčiausiai yra pasiruošusios svarstyti dar tik prieš dieną pasirašytą Ukrainos stojimo į ES prašymą. Žinoma, iš pradžių seks kandidatūros procedūros, o tik po to narystė, todėl jau šiuo metu yra svarstomos priemonės, kurios šį stojimo procesą paspartintų. Iš karto buvo pristatytos ir greitojo reagavimo priemonės, tokios kaip parama iš Europos taikos fondo, kurią pristatė toliau kalbėjęs Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Šiuo metu ES įsipareigojo tiekti karinės ginkluotės Ukrainos kariuomenei už 450 milijonų eurų, dar suteikiant dar 50 mln. paramą humanitarinės krizės valdymui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė tikinti, kad didžiausias smūgis Rusijai vis tik bus suduotas per ekonomiką. O tai jau jaučiama, matant valiutų indeksus, kur rublis neteko 40 proc. savo vertės. Sankcijos palies ir Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervą, taip dar skaudžiau smogiant vidinei finansų rinkai. Jau dabar Rusija ieško būdų apsunkinti gyvenimą užsienio investuotojams, norintiems pasitraukti iš Rusijos. O bendrai net 30 šalių priėmė sankcijas Rusijai, įskaitant ir asmenines sankcijas Kremliaus oligarchams ir Putinui. Von der Leyen taip pat teigė, jog Europos energetinė nepriklausomybė yra strateginio svarbumo klausimas, todėl iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių padės iškovoti nepriklausomybę nuo Kremliaus, o juk Rusija užtikrina 30 proc. ES energijos importo. „Nord Stream 2" sertifikavimas Vokietijoje nutrauktas. Išsivadavimas iš Kremliaus propagandinių kanalų „Sputnik" ir „Russia Today" irgi yra informacinė pergalė, taip stabdant Kremliaus propagandą Europoje.

Salėje sėdinčių europarlamentarų reakcijos į sakomas kalbas buvo turbūt kaip niekada emocingos. Su pasibaisėjimu reaguota į Rusijos veiksmus prieš Ukrainą – griovimus, taikių žmonių žudymą.  Daug emocijų sukėlė ir teiginiai apie sankcijas Rusijos oligarchams.

Debatuose pasisakę Europos Parlamento nariai irgi emocingai ir pakankamai vieningai pasisakė prieš barbariškus Rusijos veiksmus.

Ir pagaliau pati rezoliucija.

Ja siekiama atsiriboti nuo Rusijos eksportuojamų prekių, įskaitant naftą ir dujas, importo bei uždrausti naujas ES investicijas Rusijos Federacijoje ir naujas Rusijos investicijas ES. Finansų sektoriuje raginama toliau elgtis griežtai, blokuojant visus (ne tik pagrindinius) Rusijos bankus, kad jie negalėtų naudotis Europos finansų sistema. Baltarusijos tema finansų sektoriuje taip pat yra aktuali, kadangi šiandien Lukašenka jau pats naudoja savo karines pajėgas Ukrainos puolime, nors dar neseniai teigė priešingai. Todėl numatoma atjungti Rusiją ir Baltarusiją nuo SWIFT mokėjimų sistemos ir taikyti antrines sankcijas bankams, kurie apeidinės pagrindines sankcijas su kitomis finansinių pavedimų sistemomis. Taip pat paliestas ir aukštųjų technologijų produktų ir strateginių prekių eksportas. Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą neužmirštas: rezoliucijoje primenama, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas surengė suklastotą referendumą, taip keisdamas konstitucines nuostatas dėl šalies neutralumo, suteikiant Rusijai galimybę laikyti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Todėl analogiškos kaip ir Rusijai sankcijos turėtų būti taikomos ir Baltarusijai.

Rezoliucijoje raginama veikti ir globaliu lygmeniu. JT Saugumo Taryba skatinama pradėti tyrimą pagal JT Chartijos VI skyrių, o kartu kreipiamasi ir į Kiniją kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, kuri balsavimuose dažnai būna Rusijos pusėje, kad ji visapusiškai gerbtų Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pastarųjų dienų Putino grasinimai didesne branduoline parengtimi tampa jau ne tik regioninio saugumo problema. Taip pat skatinamas ES, NATO ir kitų partnerių Vakaruose kibernetinio saugumo stiprinimas. Tarptautiniam Teisingumo Teismui pradėjus bylą dėl nusikalstamų Rusijos karinių veiksmų, tikimasi  solidarumo ir atliekant tyrimą dėl vykdomų karo nusikaltimų. Tarptautinės bendruomenės pozicija aiški – Rusija tampa izoliuota. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) priėmė sprendimą nutraukti Rusijos stojimo procesą. Girdisi raginimai ją šalinti ir iš kitų organizacijų ir net suspenduoti narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Nereikia pamiršti ir milžiniškos humanitarinės tragedijos: Baltijos šalys, Lenkija, Moldova ir kitos valstybės palieka atviras sienas nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims bei suteikia evakuacijos priemones, pastogę, skubią pagalbą, medicininę pagalbą ir prieglobstį.

Pagaliau, rezoliucija atveria Ukrainai aiškią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą.

Ši absoliučia dauguma priimta rezoliucija tikrai ženklina lūžį europinių institucijų mąstyme ir veiksenoje.

Šaltinis BNS

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt