Nerijus Mačiulis: kelias iš krizės akligatvio – ekonomikos transformacija

2021 06 04


„Neabejoju, kad krizė Lietuvoje baigsis jau šiemet, tai turėtų sutapti su skiepijimo pabaiga“, – įsitikinęs ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, kalbėti apie tai, kaip Lietuvai seksis pakilti iš nuosmukio dabar reiktų keliant kitą klausimą – kada prasidės ir įsibėgės ekonomikos transformacija?

Ekonomisto teigimu, tam ypač svarbus ilgalaikis Europos Sąjungos biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti. Šiame plane iš beveik 2,5 mlrd. eurų 37 proc. lėšų planuojami šalies transformacijai – investicijos į renovaciją, energetinį efektyvumą, technologijas iš esmės pakeistų dalį verslo, viešojo sektoriaus procesų, todėl jos šiandien yra ypač reikšmingos.

Tam pritaria ir Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė. Jos teigimu, viešojo sektoriaus skaitmenizavimas ir verslo prieinamumas – vieni svarbiausių šių dienų prioritetų. Tai – ir dirbtinis intelektas, ir blockchain technologijos, kiti sumanūs dalykai.

„Šiandien inovacijų švieslentėje esame 19 vietoje iš 27, esame vidutiniokai. Labai norėtųsi tais laipteliais bent kažkiek palypėti“, – sako viceministrė.

Pasak ekspertų, „Next generation EU“ instrumentas numatytų tikslų siekti padės gerokai efektyviau. Jis užtikrins, kad šalis taptų žalesnė, atsparesnė, novatoriškesnė, dar labiau skaitmenizuota, orientuota į žmogų. Taip pat paskatins mokslinius tyrimus ir inovacijas, paspartins skaitmenizavimą ir formuos reikalingus įgūdžius.

„Europos Sąjunga sugebėjo susitarti ne tik dėl finansinės perspektyvos, kuri trunka septynerius metus ir yra tradicinis instrumentas, bet ir dėl ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo plano, kurį Lietuva jau pateikė, jį vertino Europos Komisija. Kai kalbame apie transformaciją, tai kalbame apie reformas“, – sako J. Neliupšienė.

Viceministrės teigimu, numatytas biudžetas Lietuvą pasieks tuomet, kai bus įgyvendinti nusistatyti tikslai. Šalis negauna avanso tol, kol nevyksta planuojamos transformacijos procesai, todėl ES skirtas lėšas svarbu atsakingai susiplanuoti.

„Turime solidarizuotis ir rasti bendrus išteklius problemų sprendimui, sukurti ateities potencialą. Europos Sąjunga šiandien – ne tik institucija, tai – ateities kartos. Turime nukreipti fokusą į švietimo sistemą, inovacijas – visa tai leistų turėti konkurencingą, iššūkiams atsparią ekonomiką“, – tikina N. Mačiulis.

Pasak jo, galima tik pasidžiaugti, kad pandemijos krizės akivaizdoje valstybėms pavyko tarpusavyje susitarti dėl papildomo finansavimo, atskiro fondo sukūrimo, kurio lėšos bus naudojamos ekonomikos gaivinimui ir transformavimui kuriant konkurencingesnę ekonomiką.

„Ne visoms šalims reikia vienodos pagalbos. Yra tokių, kurios per šį laikotarpį visai nenukentėjo, yra tokių, kurioms reikia didelės pagalbos“, – sako N. Mačiulis.

Kaip ir ne visi ekonomikos sektoriai Lietuvoje patyrė nuosmukį – yra ir tų, kuriuos galima vadinti atspariais krizei. „Pandemijos metu eksportas labai augo. Todėl turime skatinti tuos sektorius, kurie kuria pridėtinę vertę ir augina šalies BVP“, – komentuoja J. Neliupšienė.

Ekspertai neabejoja – nors Europa nuolat susiduria su įvairiomis krizėmis, iš jų kaskart išeina sustiprėjusi ir su nauja ambicija ateičiai. Todėl nors pandemija padarė didžiulį smūgį šalių ekonomikai, jas tik dar labiau užgrūdino.

Šaltinis Integrity PER

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt