„Atliekų mainai“ Lietuvai gyvybiškai svarbūs: be eksporto tiesiog uždustume

2021 04 29


Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta maždaug pusę tonos įvairių buityje susidarančių atliekų. Tuo tarpu šalyje veikiančios gamybos,
statybos ir paslaugų įmonės tokias atliekas skaičiuoja milijonais tonų – per metus jų susidaro milžiniški kiekiai. Deja, jiems sutvarkyti ne visuomet užtenka šalies pajėgų, todėl įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus ir siekiant užtikrinti saugų aplinkai atliekų tvarkymą, pasitelkiami tarpvalstybiniai Europos Sąjungos šalių narių „atliekų mainai“.

Šiuo metu Lietuva atliekų eksportuoja maždaug keturis kartus daugiau nei jų importuoja – toks atliekų judėjimas vyksta visose ES šalyse. Jis svarbus dėl konkrečiose valstybėse esančių skirtingų atliekų tvarkymo pajėgumų, kurie skiriasi tiek teisinio reguliavimo, tiek technologiniais aspektais.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuva į kitas Europos Sąjungos šalis eksportavo daugiau kaip 826 tūkst. tonų įvairių atliekų, iš kurių 97 proc. sudarė nepavojingosios atliekos. Likę 3 proc., o tai yra apie 27 tūkst. tonų, – pavojingosios atliekos. Tokia misija turi svarbią reikšmę – dalis Lietuvoje susidarančių atliekų eksportuojamos tam, kad būtų perdirbamos ir vėliau paverčiamos naudingais resursais, antrinis jų panaudojimas svarbus naujų produktų gamybai užtikrinti.

Tuo tarpu šalies atliekų importo skaičiai gerokai mažesni – identišku laikotarpiu jie sudarė kiek daugiau nei 282 tūkst. tonų.

2019 metais „Žalvaris“ eksportavo apie 1,5 proc. viso Lietuvos eksportuoto atliekų kiekio, o importavo tik apie 1,15 proc. visų importuotų atliekų.

Tarpvalstybinių „atliekų mainų“ (eksporto ir importo) augimo tendenciją patvirtina ir pastebimas susidarančių GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – Red.) apskaitomų atliekų kiekio augimas, nuo 2019 metų jų tik daugėja.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, buityje ir versle susidarančių atliekų kiekiai kasmet auga. Tam įtakos turi begalė veiksnių – beatodairiškas vartojimas, didėjanti gamyba, griežtėjantis teisinis reglamentavimas, skatinantis atliekas tvarkyti skaidriai ir atsižvelgiant į poveikį aplinkai. Kalbant apie kai kurias specifines atliekas, pavyzdžiui, galvaninius elementus, jų Lietuvoje susidaro per maži kiekiai, kad būtų galima investuoti į perdirbimo gamyklas, todėl šios atliekos perdirbimui yra vežamos svetur“, – sako didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

2020 metais bendrovė eksportavo 12,7 tūkst. tonų atliekų, iš kurių beveik 11 tūkst. tonų pavojingosios atliekos, o importas sudarė apie 7,3 tūkst. tonų. Dalis „Žalvario“ į Lietuvą įvežtų atliekų yra reeksportuojamos, o kitos perduodamos vietiniams perdirbėjams arba panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamyboje.

„Kasdien surenkame ir sutvarkome šimtus tonų pačių įvairiausių atliekų. Automobilinės atliekos, nebetinkama naudoti elektronika, laidai, kabeliai, pramonės veikloje susidarančios atliekos – visa tai išrūšiuojama, paruošiama perdirbimui arba perdirbama pačioje įmonėje. Atliekas, kurių perdirbti neturime galimybių patys, arba, jeigu jos negali būti saugiai sunaikintos, pasitelkiant Lietuvoje veikiančią infrastruktūrą, jas eksportuojame į kaimynines šalis tolimesniam sutvarkymui. Jei neturėtume galimybės tokių atliekų išvežti perdirbimui ar energijos gavybai į užsienį, dėl mažos rinkos ir ribotų žiedinės ekonomikos principų taikymo galimybių, atliekose tiesiog uždustume“, – sako V. Sapožnikovas.

Tarpvalstybinius „atliekų mainus“, įvairios rūšies atliekų pervežimą, su galimybe tvarkyti ir šalinti atliekas kitoje šalyje nei atliekų susidarymo vieta, reglamentuoja ES šalių narių susitarimas – Bazelio konvencija. Dėl pavojingųjų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės konvencija yra daugiašalis ES aplinkos apsaugos susitarimas, numatantis saugų pavojingųjų ir kitų atliekų pervežimą tarp šalių, įpareigojant jų šalinimą atlikti saugiu aplinkai būdu ir kuo arčiau jų gamybos vietos.

Bazelio konvenciją, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo pavojingo atliekų poveikio, Lietuva ratifikavo 1998 metais. Konvencijoje apibrėžti įpareigojimai šalims saugiam atliekų tvarkymui ir šalinimui, numatant galimas įvežti ir išvežti atliekų rūšis bei nustatant griežtus jų šalinimo reikalavimus, tokius kaip draudimą sąvartynuose šalinti ir deginti buitines ir pavojingąsias importuotas atliekas.

Pasak V. Sapožnikovo, atliekų tvarkymo infrastruktūros netolygumai pačioje ES yra reikšmingai dideli, todėl pamatinius laisvo paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo principus svarbu įgyvendinti ir atliekų tvarkymo srityje.

„Lietuvoje, deginimo įrenginyje „Toksika“ kasmet sudeginama apie 8 tūkstančių tonų pavojingųjų atliekų, dar bent 5 tūkstančiai palaidojami pavojingųjų atliekų sąvartyne, tuo tarpu bendras šalies eksportuojamas tokių atliekų kiekis sudaro 27 tūkstančius tonų. Todėl akivaizdu, kad ribojant galimybes išvežti susidarančias atliekas į kitose šalyse esančias didesnius pajėgumus turinčias tokių atliekų perdirbimo gamyklas, kaip ir galimų sutvarkyti atliekų įvežimą, Lietuva, kaip ir kitos šalys, atsidurtų aklavietėje. Natūralu, kad technologijoms keičiantis, keičiasi įvairių atliekų perdirbimo būdai, tačiau šiandien turėti galimybę tinkamai sutvarkyti savo šalyje susidariusias atliekas ir sugebėti pasiūlyti kai kurių įvežtinių atliekų tvarkymą mūsų šalyje yra svarbu viso regiono mastu“, – komentuoja V. Sapožnikovas.

Šaltinis Integrity

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt