Aptars alternatyvaus kuro panaudojimo laivyboje galimybes

2021 04 02


Jūrinė industrija vis stipriau gręžiasi į tvarius sprendimus – ieškoma būdų, kaip pasitelkti skirtingus energijos šaltinius siekiant įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą bei įgalinti spartesnį inovacijų diegimą. Alternatyvaus kuro panaudojimo galimybės laivyboje bus plačiai aptartos balandžio 8 d. vyksiančioje tarptautinėje „Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ konferencijoje, kurią inicijuoja Lietuvos jūrinis klasteris.

Pažangūs sprendimai skinasi kelią

Aplinkosauginius standartus diktuojantis Baltijos jūros regionas turi palankias sąlygas tapti švarios laivybos pavyzdžiu pasauliniame kontekste. Verslas siekia ne tik prisitaikyti prie tendencijų, bet ir užsitikrinti konkurencinį pranašumą vystant ir integruojant inovatyvius sprendimus alternatyvaus kuro panaudojimo srityje.

„Vandenilio technologijų svarba plačiai pripažįstama ES ir pasauliniu lygiu. Lietuvoje joms taip pat skiriame didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi AEI priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų. Sektoriuose, kuriuose dekarbonizacijos procesai iki šiol nebuvo itin spartūs, vandenilio ir vandenilio technologijų paklausa auga. Laivyba yra vienas tokių sektorių“, – akcentavo Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, savo pranešimu atidarysianti balandžio 8 d. nuotolinį renginį.

Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos, didžiosios energetikos įmonės, o taip pat Jūrinis klasteris pernai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos vandenilio platformos įkūrimo. Šalys taip įtvirtino siekį bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų. Šiuo metu Lietuvos vandenilio platforma turi 29 narius.

Gausi temų ir ekspertų rikiuotė

Vis drąsiau nagrinėjamos galimybės modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti vandenilį, amoniaką, suskystintąsias gamtines dujas (SGD), suskystintąsias biodujas (SBD ) ir procesus paversti integruotais. Stiprėjant SGD ir SBD pozicijoms giliavandenėje laivyboje ir trumpųjų nuotolių laivyboje, auga ir impulsas ieškoti galimybių, kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo.

Savo įžvalgas apie stebimas technologines tendencijas, reguliavimo mechanizmus, pažangius jau taikomus sprendimus, balandžio 8 d. renginio metu pateiks užsienio ekspertai. Dr. Christos Chryssakis iš „DNV – Maritime“ pristatys pranešimą SGD varomų laivų ir tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytų reikalavimų tematika, „Energy Network Norway“ atstovo Egilio Rensviko pranešimas bus dedikuotas hibridinių energetikos sprendimų apžvalgai, Karen Sund iš „Biogass Oslofjord“ ir „Sund Energy“ apžvelgs inovacijas SGD bunkeriavimo srityje.

Pranešimus taip pat skaitys Lietuvos jūrinio klasterio nariai ir partneriai. Vandenilio energetikos technologijų centrui Lietuvos energetikos institute vadovaujantis dr. Darius Milčius pristatys Lietuvoje vystomą mokslinę tiriamąją ir eksperimentinės plėtros veiklas siekiant plačiau atverti kelius vandenilio panaudojimui transporto sektoriuje.

Verslo perspektyva apie SGD pozicijas „žaliosios darbotvarkės“ kontekste dalinsis KN SGD Komercijos skyriaus analitikas Kristijonas Grigaitis. KN rizikų valdymo specialistė Vigailės Semaškaitės pranešime bus skirtas dėmesys ir jūrinėje industrijoje vis aktualesniam kibernetinio saugumo aspektui.

Partnerysčių stiprinimui – ypatingas dėmesys

„Aktyvus Lietuvos bei užsienio partnerių įsitraukimas organizuojant šį renginį, augantys dalyvių registracijos tempai liudija mūsų pasirinktą temą esant labai aktualia. Tikimės, jog nebus apsiribota vien informacijos apsikeitimu – siekiame, kad jūrinės verslo bendruomenės atstovai tokius renginius išnaudotų kaip platformą naujų bendradarbiavimo ryšių mezgimui. Kryptingos kolaboracijos vystant inovatyvius projektus – viena didžiausių mūsų siekiamybių“, – kalbėjo Jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ – pirmasis klasterio partnerysčių stiprinimui skirto ciklo renginys šiemet. 2021-aisiais taip pat numatyti renginiai, skirti blockchain technologijų panaudojimo transporto sektoriuje, inovacijų ir aktualiausių tendencijų laivų statybos ir remonto sektoriuose apžvalgai, moderniai akvakultūrai, kitoms su jūrine industrija susijusioms temoms.

Renginį projekto „Liquid Energy“ rėmuose Lietuvos jūrinis klasteris organizuoja bendradarbiaujant norvegų organizacija „Shipping & Offshore Network“. Dalyviai kviečiami registruotis, o susipažinti su išsamia programa galima KMTP internetinėje svetainėje.

Šaltinis KMTP

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt