Ekspertai: kam miesto rajonams reikalingas menas ir kultūra?

2021 01 27


558 article AK Paupyje.jpg

Meno objektai ir kultūros erdvės – vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vilniečiai vertina rajonų sostinėje patrauklumą. Menas kuria emociją, skatina bendruomeniškumą, funkcionalūs projektai tampa rajono traukos centru ir formuoja viso rajono identitetą.

Apklausa parodė, kad meno erdvės itin svarbios gyvenantiems Senamiestyje, Naujamiestyje ir Lazdynuose – šių rajonų gyventojai labiausiai patenkinti jų kvartaluose esančiais kultūriniais objektais. Priešingai nei Rasų, Pašilaičių, Pilaitės gyventojai, kurie tikina, kad rajono teritorijoje viešų meno objektų labai trūksta.

Meno įtraukimas į rajono išplanavimą aktualus Panerių, Žvėryno publikai – šių rajonų gyventojams tokie sprendimai apskritai asocijuojasi su aukštesne rajono kokybe. Tuo tarpu Grigiškių, Šeškinės ir Vilkpėdės gyventojai šiuo klausimų abejingi – meno erdvėms poreikio šiose rajonuose, pasak gyventojų, nėra.

Tokius rezultatus atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos bei „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Paaiškėjo, kad šiandien bendrą meno ir kultūrinių erdvių poreikį 6 proc. vilniečių sieja su svarbiausiu prioritetu sprendžiant apie gyvenamo rajono kokybę. O menu labiausiai domisi 36-45 metų amžiaus gyventojai, nors meno poreikio aktualumas tiesiogiai priklauso nuo amžiaus – kuo žmonės vyresni, tuo kultūros erdvių kaimynystė jiems aktualesnė.

Ekspertai pažymi, kad viešų meno erdvių Vilniuje palaipsniui galimai tik daugės. Jau dabar į naujai besikuriantį Paupį „Darnu Group“ investuoja 200 tūkst. eurų. „Menui sutelkiame išskirtinį dėmesį. Mums, kaip vystytojams, tai – svarbus prioritetas, manome, kad meno projektai kuria didelę pridėtinę vertę visam rajonui. Apskritai menas lydi visus mūsų projektus: „Užupio terasų“ namų laiptinės virto meno galerijomis, prie „Antakalnio terasų“ įrengėme menininkų sukurtų suoliukų parką, „Artagonist“ viešbutis traukia lankytojus iš viso pasaulio vien dėl meninių sprendimų“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Menas turi kelti emocijas

Kad menas – svari pridėtinė vertė rajonui, sutinka ir architektas-urbanistas Martynas Marozas.„Menas viešose erdvėse turėtų būti depolitizuotas ir turėti labai aiškius kokybės kriterijus, būti unikalus. Taip pat turėti emocinį užtaisą, kelti tam tikrus jausmus – ne taip svarbu, kokius, ar tai būtų meilė, ar neapykanta, svarbu kurtų emociją“, – sakė M. Marozas.

Tačiau tokių kultūrinių objektų, kurie atitiktų visus pageidavimus, esą yra labai nedaug. Ypač tokių, kurie išties stebintų, būtų unikalūs, išskirtiniai, apie kuriuos būtų kalbama. Todėl net jei menas gali būti įvairus ir suprantamas individualiai, atsakyti, kuris objektas galimai būtų patrauklesnis visuomenei – drožtų medinių skulptūrų parkas ar grandiozinė ekspresionisto skulptoriaus Mark di Suvero abstrakcija, veikiausiai nebūtų sunku.

Svarbiausia – funkcionalumas

M. Marozas įsitikinęs, kad norint, jog menas taptų patrauklus miestiečiams, labai svarbu, kad jis pirmiausia būtų funkcionalus. Esą jei meno objektais tampa įvairios aikštelės, suoliukai, pastogės, žaidimų erdvės, prieplaukos, tuomet tokios erdvės sulaukia aplinkinių populiarumo, tampa mėgstama susitikimų vieta.

„Žmonėms reikia, kad būtų galima tą meną patirti patiems – pasisupti, užsilipti, pasižiūrėti, nusifotografuoti – jei jie empiriškai jį pajaučia, gali jį ir suprasti. Tokiu atveju menas tampa traukos centru, pasididžiavimo objektu, rajonui suteikia identiteto“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, tokie išskirtiniai objektai formuoja ir skirtumus tarp rajonų, kiekvienas jų viešomis meno erdvėmis kuria savitą veidą. „Juk jei rajonas toks pat, kaip ir visi, kuo jis išskirtinis? Kuo Šeškinė skiriasi nuo Lazdynų? Žinoma, yra keletas skirtumų, tačiau atrasti juos masinių statybų metu tapo sunku, tai neretai buvo daroma banaliomis priemonėmis. Tačiau atidžiau žiūrint – Lazdynai turi šlaitą ir parką viduryje, Šeškinė stiprų visuomeninį centrą, Pašilaičiai turi du žiedus, miesto pakraštyje esančios Fabijoniškės – laukus netoliese, – identiteto turėjimas yra nepaprastai svarbus“, – sako jis.

Viešos erdvės suburia gyventojus

Dar vienas svarbus aspektas – gyventojų susitapatinimas su įrengta meno erdve, rajone atsiradusiu objektu. M. Marozas pastebi, kad jei tokios erdvės žmones įtraukia, jei jos jiems patinka, jie nori jomis drauge rūpintis. Taip atsiranda bendruomeniškumo jausmas, erdvės tampa visų saugomos, tausojamos, čia bendru sutarimu palaikoma tvarka.

„Gerų pavyzdžių, susijusių su bendruomenės ritualais, galima atrasti daug. Tai ir aikštės, kur žmonės susėda, bendrauja, šventes mini, ir vietos, kuriose smagu tiesiog prisėsti ant savo suoliuko, gal jose savaitgaliais žaisti renkasi vaikai – daug visko“, – sakė jis.

Tačiau sukurti tokią viešą meno ir kultūros erdvę – ne pati lengviausia užduotis. O jos sėkmės esą priklauso nuo to, kaip gerai ji atitinka bendruomenės poreikius. Pasak M. Marozo, kai kuriais atvejais iškyla dilema: naujos statybos kvartaluose kurti tokias erdves rizikinga, nes nėra aišku, kokia bendruomenė čia gyvens, kokie bus gyventojų poreikiai. Todėl panašios erdvės dažniausiai adaptuojamos, kai bendruomenė jau susiformavusi arba net pati inicijuoja turimą idėją.

„Yra triukų, kaip projektuoti tokias erdves, principų, kas rekomenduojama, kad jos būtų sėkmingos. Čia svarbu perimetras, srautas, svarbu, kad tai nebūtų praeinama erdvė, kad ji taptų tikslu, svarbi ir funkcinė programa, pasiekiamumas“, – mintimis dalijosi urbanistas.

Šaltinis Integrity PR

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt